7dfbe808-2fff-4889-ae16-fd3565de59fb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1336-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03893-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui R. K., atsakovės atstovei A. D.-A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundu praÅ¡o teismo priteisti jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, 28 378,39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pateikė praÅ¡ymus priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad priteistina žala siejama su Lietuvos Respublikos Seimo nustatytu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) teisiniu reguliavimu.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja užsiima Å«kine veikla – Lietuvos ir užsienio rinkai parduoda apvaliÄ jÄ medienÄ , medienos pirkėjams užtikrina medienos tiekimÄ , ir t. t. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise nuo 2013-10-18 priklauso miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai pareiÅ¡kėja miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ Ä¯sigijo, jis buvo priskirtas IV miÅ¡kų grupei – Å«kiniams miÅ¡kams. Ūkiniai miÅ¡kai, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies yra skirti juose Å«kininkauti, nepertraukiamai tiekti medienÄ ir t. t.

Tačiau 2017-12-28 įsakymu Nr. D1-1050 Aplinkos ministras patvirtino, be kita ko, Pasvalio rajono savivaldybės miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms planÄ , pagal kurį Å¡io ginčo žemės sklypas buvo priskirtas IIA miÅ¡kų grupei. Tai nurodyta ir pridedamame Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2019-09-19 įsakyme Nr. 221-19-V. IIA miÅ¡kų grupėms miÅ¡kams, pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ yra taikomi daug griežtesni, nei IV miÅ¡kų grupei reikalavimai - Å«kininkavimo tikslas yra iÅ¡saugoti arba atkurti miÅ¡ko ekosistemas ar atskirus jų komponentus;

šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Tokiu būdu pareiškėjos galimybės užsiimti ūkininkavimu šio ginčo žemės sklype ir vykdyti jame miško kirtimus buvo itin apribotos. Medynų gamtinė branda II miškų grupės miškuose yra nustatyta Miško kirtimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79, 1 lentelėje.

IÅ¡ minėtos 1 lentelės matyti, kad reikalavimas sulaukti medynų gamtinės brandos sÄ lygoja žymiai vėlesnį medynų kirtimÄ â€“ jei IV miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose beržus galima kirsti jiems sulaukus 61 metų, tai reikalavimas sulaukti medynų gamtinės brandos reiÅ¡kia, kad jie gali bÅ«ti kertami tik sulaukus 91 amžiaus (t. y. kirtimai nusikelia 30 metų); jei IV miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose baltalksnius (jie auga ir Å¡io ginčo sklype) galima kirsti jiems sulaukus 35 metų amžiaus, tai reikalavimas sulaukti medynų gamtinės brandos reiÅ¡kia, kad jie gali bÅ«ti kertami tik sulaukus 51 metų amžiaus (t. y. kirtimai nusikelia 16 metų), ir t. t.

Jei ne minėtas Å¡io ginčo žemės sklypo priskyrimas iÅ¡ IV į IIA miÅ¡kų grupę, pareiÅ¡kėja jau dabar galėtų jame esančius medynus kirsti, medienÄ parduoti ir gauti atitinkamų pajamų. Nurodo, kad tais atvejais, kai tam tikros vietovės įstatymo nustatyta tvarka yra pripažįstamos ypač vertingomis ir (arba) jose esantys atskiri gamtos objektai pripažįstami saugotinais, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti savininkams praradimus, kuriuos jie patiria dėl pasikeitusio atitinkamų vietovių ir (arba) gamtos objektų teisinio rėžimo.

Å iuo atveju minėtu Aplinkos ministro įsakymu buvo pakeistas pareiÅ¡kėjos miÅ¡ko teisinis rėžimas - IV miÅ¡kų grupė buvo pakeista į IIA miÅ¡kų grupę, todėl pareiÅ¡kėja negavo pajamų, kurios turi bÅ«ti kompensuotos. Kompensacijų apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ privataus miÅ¡ko savininkams Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytais atvejais reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-03 nutarimu Nr. 1578 patvirtintas apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 11 punkte nustatyta, kad sprendimÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo priima Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktorius. Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktorius 2019-09-19 įsakymu Nr. 221-19-V patvirtino kasmetinės kompensacijos apskaičiavimui reikalingÄ dydį – paliekamos neiÅ¡kirstos medienos vertė yra 28 720,16 Eur. 2020-08-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kaip kasmetinę kompensacijÄ sumokėjo pareiÅ¡kėjai vos 341,77 Eur.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Å¡iuo atveju ji dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų negauna atitinkamų pajamų, todėl jos priteistinos iÅ¡ Lietuvos valstybės. PareiÅ¡kėja teigia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas manyti, kad minėtas Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Atsižvelgdama į tai, pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo sustabdyti Å¡iÄ administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) atitiktį pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytoms Konstitucijos normoms ir principams.

Teigia, kad nustatydamas dėl pasikeitusio teisinio rėžimo savininkų patirtų praradimų atlyginimo mechanizmÄ , įstatymų leidėjas nagrinėjamu atveju nepaisė atitinkamų iÅ¡ Konstitucijos iÅ¡plaukiančių reikalavimų. Keisdama Å«kinės veiklos santykių teisinį reguliavimÄ , valstybė gali keisti ir Å«kinės veiklos sÄ lygas, tačiau keisdama Å«kinės veiklos sÄ lygas, valstybė turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo.

Valstybė turi imtis priemonių, kad siekiant Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtintų tikslų (natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo, atkÅ«rimo ir gausinimo), nebÅ«tų pažeista privačios nuosavybės teisė, asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva, bei kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Valstybė, reguliuodama teisinius santykius, yra saistoma konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei kitų principų, o tai itin aktualu tokiais atvejais, kai ribojimais ar įpareigojimais yra įsiterpiama į asmens konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimÄ .

Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai yra universalÅ«s, jais turi bÅ«ti vadovaujamasi ir kuriant teisę. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir vadovaudamosi teise, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo. Teisingumas yra vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų, jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os.

Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus. Taigi, nors Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte iÅ¡ pradžių nurodoma, kad kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, tačiau toliau įtvirtintas negautų pajamų kompensavimo esmę iÅ¡kreipiantis teisinis reguliavimas – nurodyta, kad pajamų netekimo nuostoliai apskaičiuojami kaip atitinkamos vidutinės metinės palÅ«kanos. Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kas laikytina negautomis pajamomis (t. y. pajamos, kurios galėjo bÅ«ti gautos iÅ¡kirtus kirstinus medžius ir pardavus medienÄ rinkoje), ir nurodyta, kaip apskaičiuojamos negautos pajamos:

„negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas“. Remdamasis pastarÄ ja nuostata, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktorius 2019-09-19 įsakymu Nr. 221-19-V apskaičiavo, kad pareiÅ¡kėjos negautos pajamos yra 28 720,16 Eur, todėl Å¡i suma pareiÅ¡kėjai ir turi bÅ«ti kompensuota. Tuo tarpu pagal ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ , yra kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie skaičiuojami kaip atitinkamos vidutinės metinės palÅ«kanos, o pastarosios yra skaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo bÅ«ti gautos iÅ¡kirtus kirstinus medžius ir pardavus medienÄ rinkoje, atimant iÅ¡ jų vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas.

Taigi, akivaizdu, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , tėra mokamos palÅ«kanos nuo negautų pajamų, o ne kompensuojamos pačios negautos pajamos. Nurodo ir tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte kompensavimo mechanizmas yra susietas su vidutinėmis metinėmis palÅ«kanomis, mokamomis einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iÅ¡ ne finansų bendrovių ir namų Å«kių.

Tai, jog Lietuvoje yra mokamos itin mažos indėlių palÅ«kanos, o kai kuriais atvejais indėlių palÅ«kanos yra netgi nulinės, buvo visuotinai žinoma dar prieÅ¡ 2016-10-18, kai įstatymų leidėjas priėmė įstatymÄ Nr. XII-2683, kuriuo nustatė pareiÅ¡kėjos ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ . Naudodamasi turima iÅ¡imtine teise priimti įstatymus, ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybė įtvirtino pseudokompensavimÄ - nustatė tokį kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį kompensacija arba apskritai nemokama, arba mokama itin maža kompensacija.

Pažymi, kad turi būti užtikrinta valstybės ir privataus asmens interesų pusiausvyra – jei jau valstybė nusprendžia nustatyti miško savininkui veiklos apribojimus, tai miško savininkui turi būti užtikrintas realus ir operatyvus jo negautų pajamų kompensavimas. Kasmetinis kompensacijos mokėjimas taip pat pažeidžia pareiškėjos interesus, kadangi kompensacija turi būti vienkartinė ir išmokėta be delsimo – dar romėnų teisėje buvo žinomas teisės principas, pagal kurį „tas, kas moka vėliau, moka mažiau“.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad ji užsiima Å«kine veikla, todėl jai jau dabar yra reikalingi visi pinigai, kuriuos ji gautų pardavusi medienÄ iÅ¡ Å¡io ginčo žemės sklypo, o ne simbolinės palÅ«kanos, kokios yra mokamos už Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos rÅ«Å¡ies indėlius. Turint omeny, kokios mažos palÅ«kanos yra mokamos už Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos rÅ«Å¡ies terminuotus indėlius, tokių palÅ«kanų mokėjimas akivaizdžiai pažeidžia vien jau teisingumo principÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai priklausantis miÅ¡kas jau buvo pasiekęs minimalų pagrindinių miÅ¡ko kirtimų amžių. Jei ne minėtas pareiÅ¡kėjos miÅ¡kui pritaikytas apribojimas, pareiÅ¡kėja jau dabar galėtų jame esančius medynus kirsti, ir gauti 28 720,16 Eur pajamų. Jau dabar iÅ¡kirtus pareiÅ¡kėjai priklausantį miÅ¡kÄ , jis pagal MiÅ¡kų įstatymo 15 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytÄ reguliavimÄ bÅ«tų atkuriamas, po kurio laiko vėl galėtų bÅ«ti iÅ¡kirstas, o pareiÅ¡kėja vėl gautų atitinkamų pajamų.

Tačiau dabar pareiÅ¡kėjai dėl jai taikomo apribojimo savo pačios miÅ¡ko kirsti negali, negauna pajamų, o negautos pajamos pagal ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ net nėra realiai ir operatyviai kompensuojamos. Teigia, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) tiek, kiek jame nenustatytas tinkamas negautų pajamų kompensavimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsniui.

Lietuvos valstybė patenkino savo poreikius pareiÅ¡kėjos sÄ skaita – jau po to, kai pareiÅ¡kėja nuosavybės teise įgijo miÅ¡kÄ , nustatė apribojimus, tačiau ginčijamu teisiniu reguliavimu neužtikrino tinkamo negautų pajamų kompensavimo. Taigi, Å¡iuo atveju ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis teisinės valstybės principas. Ä®vertinus aktualių aplinkybių visumÄ , yra pagrindas manyti, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat – Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms).

Pažymi, kad pačiame Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) yra vartojama sÄ voka „negautos pajamos“. Negautos pajamos, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra žala. Taigi, ginčijamu teisiniu reguliavimu turėtų bÅ«ti užtikrintas žalos atlyginimas. Pagal KonstitucijÄ asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi bÅ«ti realus ir teisingas. Be to, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Å iuo atveju ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia teisę į nuosavybę, kuri yra itin svarbi Å«kinės veiklos vykdymo prielaida. Nurodo, kad Seimo veiksmų neteisėtumÄ gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad minėtas Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2016 m. spalio 18 d.

įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, bÅ«tų pagrindas konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimÄ . Å iuo atveju taip pat yra pagrindas manyti, kad egzistuoja ir kitos CK 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygos: žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Apibendrinat, teigia, kad Aplinkos ministro įsakymu buvo pakeistas pareiÅ¡kėjos miÅ¡ko teisinis rėžimas - IV miÅ¡kų grupė buvo pakeista į IIA miÅ¡kų grupę, todėl pareiÅ¡kėja negavo pajamų, kurias sudaro 28 720,16 Eur.

PareiÅ¡kėjos negautos pajamos (28 720,16 Eur) turi bÅ«ti kompensuotos, tačiau kompensavimÄ reglamentuojančiame Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas to neužtikrina. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo teisinio reguliavimo, pareiÅ¡kėjai atlyginamos ne negautos pajamos, o tik mokamos palÅ«kanos, kurios realiai tėra simbolinio dydžio, ir nekompensuoja negautų pajamų. Kadangi Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) neužtikrina tinkamo kompensavimo, tai pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ - negavo 28 720,16 Eur pajamų.

Taigi, yra ir antroji iÅ¡ CK 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – žala. Be to, jei Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) bÅ«tų nustatytas tinkamas negautų pajamų kompensavimas, tai pareiÅ¡kėja nebÅ«tų patyrusi žalos, todėl pareiÅ¡kėjos patirta žala yra priežastiniame ryÅ¡yje su minėtÄ ydingÄ teisinį reguliavimÄ nustačiusio Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtais veiksmais.

Taigi, daro iÅ¡vadÄ , kad yra ir trečioji iÅ¡ CK 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygų - priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaltė nėra CK 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, jog tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kuriomis reglamentuojama skundžiamos institucijos veikla, buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atsakomybei už žalÄ atsirasti yra valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmų neteisėtumas. PareiÅ¡kėja nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko Seimas, kokios konkrečios teisės normos, kuriomis reglamentuojama Seimo veikla, buvo pažeistos. Pažymi, jog Seimas įstatymus ir kitus teisės aktus priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir laikydamasis Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytų procedÅ«rų. Tai, kad pareiÅ¡kėja nurodo, jog Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nuostata tiek, kiek juo neužtikrinamas realus negautų pajamų kompensavimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, yra nepagrįsta, kadangi pareiÅ¡kėjo minimi neatitikimai privalo bÅ«ti konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei tam tikra apimtimi Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nuostatos ateityje būtų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tai negalėtų būti laikoma vieninteliu pakankamu pagrindu atsirasti Lietuvos valstybės prievolei dėl žalos atlyginimo. Teismai laikosi pozicijos, kad atsakovo veiksmų teisėtumas/neteisėtumas šiuo aspektu (Seimas priėmė įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai) CK 6.250 straipsnio kontekste negali būti vertinamas.

Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentai, jog vien tik ginčijamo Seimo priimto įstatymo nuostatų pripažinimas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai leistų konstatuoti neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį egzistavimÄ , yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėja nenurodo kitokių Seimo neteisėtų veiksmų ir reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia vienintele prielaida, jog teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepaiso skirtingo teisinio reguliavimo ir tapatina CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto sÄ vokos „negautos pajamos“ turinys, nors sÄ vokos „negautos pajamos“ turinys minėtais atvejais yra skirtingas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi bÅ«ti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iÅ¡ asmens veiklos suma, neatskaičius sÄ naudų. Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ CK 6.249 straipsnyje įtvirtintas negautas pajamas sudaro tik tai, dėl ko bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis, jei nebÅ«tų atlikta neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto sÄ vokos „negautos pajamos“ turinys apibrėžiamas pačiame įstatyme nustatant:

„palÅ«kanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo bÅ«ti gautos iÅ¡kirtus kirstinus medžius ir pardavus medienÄ rinkoje, atimant iÅ¡ jų vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas.“ Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto sÄ vokos „negautos pajamos“ turinys reiÅ¡kia, kad apskaičiuojant negautas pajamas iÅ¡ gautų pajamų atimamos ne visos sÄ naudos, o tik jų dalis – vidutinės medienos ruoÅ¡os sÄ naudos, be to, Å¡iame įstatyme vartojamos sÄ vokos turinys neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto kriterijaus – kad negautas pajamas pagal CK sudaro tik tai, dėl ko bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis.

Pažymi, jog tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto sÄ vokos „negautos pajamos“ turinys yra kitoks nei įtvirtintas CK, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjai remtis nustatytuoju negautų pajamų dydžiu reikalaujant žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, kadangi negautos pajamos buvo nustatytos vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis. Å iame kontekste pažymėtina ir skirtinga negautų pajamų skaičiavimo paskirtis:

CK nustatytu atveju negautos pajamos skaičiuojamos atlyginant padarytÄ Å¾alÄ , Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto atveju negautos pajamos nustatomos tik tam, kad bÅ«tų apskaičiuotos mokėtinos palÅ«kanos nuo tokių negautų pajamų, o ne pačios negautos pajamos. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus, kas laikytina negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme, ir į tai, kaip buvo apskaičiuota pareiÅ¡kėjo skunde reikalaujama priteisti žala, pareiÅ¡kėjo skunde pateiktas reikalavimas dėl 28378,39 Eur sumos, laikytinas nepagrįstu dar ir todėl, kad pareiÅ¡kėja nenurodo, kokia Å¡ios sumos dalimi bÅ«tų pagerėjusi pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis.

Dėl priežastinio ryšio nustatymo atsakovės atstovė nurodo, kad šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinė priežastis, kodėl pareiškėja negavo jos reikalaujamų pajamų, yra ta, kad Aplinkos ministro įsakymu buvo pakeistas pareiškėjos miško teisinis režimas – IV miškų grupė buvo pakeista į IIA miškų grupę, o ne ta, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas, pareiškėjos vertinimu, netinkamas kompensacinis mechanizmas.

Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnyje įtvirtintas kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus iÅ¡mokėjimo mechanizmas turi bÅ«ti vertinamas sistemiÅ¡kai, ir jis nustatytas vadovaujantis objektyviais kriterijais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų reikalavimų tenkinimas prieÅ¡tarautų Konstitucijai, kadangi susidarytų situacijÄ , kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai praturtėtų valstybės sÄ skaita. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos skunde ginčijamas teisinis reguliavimas nustatytas objektyviai įvertinus valstybės konstitucines pareigas bei nustatant pagrįstus nustatytų ribojimų kompensacinius mechanizmus.

Apibendrinant teigia, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo ir Å¡iuos reikalavimus pagrindžiantys teisiniai argumentai yra nepagrįsti, kaip ir nepagrįstas praÅ¡ymas kreiptis dėl ginčijamo teisinio reguliavimo į Konstitucinį TeismÄ . PareiÅ¡kėja 2021-03-30 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Pažymi, kad prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovės atstovė, skunde yra iÅ¡samiai nurodyta, kuo pasireiÅ¡kia Seimo veiksmų neteisėtumas.

Seimo veiksmų neteisėtumas yra siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nustatymu Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Å iuo atveju Seimas ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ nustatė ne vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, o jÄ pažeisdamas, todėl pareiÅ¡kėja ir praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl įstatymo teisėtumo iÅ¡tyrimo. Nors atsakovės atstovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-04-03 nutartimi byloje Nr. eA-3003-552/2019, tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-04-03 nutartimi byloje Nr. eA-3003-552/2019 buvo nagrinėta visiÅ¡kai kitokia situacija. Atsakovės atstovės aiÅ¡kinimas - kad net ir nustačius Seimo neteisėtus veiksmus (tuo atveju, jei tam tikra apimtimi Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nuostatos bÅ«tų pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai), dėl tokių neteisėtų veiksmų patirta žala esÄ negalėtų bÅ«ti laikoma pagrindu atsirasti Lietuvos valstybės prievolei dėl žalos atlyginimo - yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Nurodo, kad atsakovės atstovė pripažįsta ir patvirtina tai, kad pagal pareiÅ¡kėjos ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ , yra kompensuojamos ne negautos pajamos, o tik sumokamos palÅ«kanos (kurios yra itin mažos) nuo negautų pajamų. Akcentuoja, kad įstatyme turėjo bÅ«ti įtvirtintas bÅ«tent negautų pajamų kompensavimas, o toks reguliavimas jame nėra nustatytas. PareiÅ¡kėja patiria žalÄ (negauna pajamų), tačiau pagal ginčijamÄ ydingÄ teisinį reguliavimÄ , negautos pajamos nėra kompensuojamos.

Toks teisinis reguliavimas, koks Å¡iuo metu yra nustatytas įstatyme, kaip kad iÅ¡samiai pagrįsta pareiÅ¡kėjos skunde, kaip tik ir yra ydingas bei vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl įstatymo teisėtumo iÅ¡tyrimo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis bÅ«tų pagerėjusi 28 378,39 Eur suma. Jokio kitokio (esÄ teisingesnio) žalos dydžio atsakovė nenurodė. Jokių apskaičiavimų, kurie patvirtintų tai, kad pareiÅ¡kėjos negautos pajamos yra kitokio dydžio, nei nurodyta skunde, nepateikė.

Jei įstatyme bÅ«tų nustatytas tinkamas kompensavimas, pareiÅ¡kėja nebÅ«tų patyrusi žalos. Aplinkos ministro įsakymas dėl miÅ¡ko priskyrimo miÅ¡kų grupėms savaime nesÄ lygoja žalos pareiÅ¡kėjai atsiradimo, kadangi kompensavimÄ reglamentuoja ne minėtas Aplinkos ministro įsakymas, o bÅ«tent Seimo priimtas įstatymas. Pagal KonstitucijÄ valstybė privalo kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ (negautas pajamas), o ne vengti vykdyti prievolę, ir už jos nevykdymÄ (žalos neatlyginimÄ ) mokėti simbolines palÅ«kanas (arba kai kuriais atvejais net visai jų nemokėti).

Taigi, ta aplinkybė, jog kompensavimo mechanizmas yra susietas su minėtomis vidutinėmis metinėmis palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad mokama kompensacija geriausiu atveju bus maža (simbolinė). Pats kompensavimas savo esme reiÅ¡kia, kad asmeniui turi bÅ«ti mokama, tačiau pagal ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ kompensavimas apskritai gali virsti netgi nekompensavimu (jei minėtų palÅ«kanų norma neigiama), todėl toks „kompensavimas“ yra ne realus, o fiktyvus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas iÅ¡ esmės palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos pareiÅ¡kėjai atlyginimo, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) neteisėtų veiksmų, nustačius Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pareiÅ¡kėjos vertinimu, Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reguliavimÄ , kuris nustato kasmetinių kompensacijų iÅ¡mokėjimo ir apskaičiavimo bÅ«dÄ ir tvarkÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjai atlyginamos ne negautos pajamos, o tik mokamos palÅ«kanos, kurios realiai tėra simbolinio dydžio ir nekompensuoja negautų pajamų. PareiÅ¡kėjos manymu, Å¡i nuostata, tiek, kiek nenustatytas tinkamas negautų pajamų kompensavimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsniui. Todėl praÅ¡o teismo sustabdyti Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) atitiktį nurodytoms Konstitucijos normoms ir principams.

Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. PareiÅ¡kėja delikto padarymÄ kildina iÅ¡ Seimo neteisėtų veiksmų, nenustačius tinkamos negautų pajamų kompensacijos, teigdama, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus Seimo veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, ir CK) 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.).

Å iame straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-28 įsakymu Nr. D1-1050 Aplinkos ministras patvirtino Pasvalio rajono savivaldybės miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms planÄ , pagal kurį pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas IIA miÅ¡kų grupei. Pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ II grupei priskiriami specialios paskirties miÅ¡kai. Joje skiriami:

1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2016-10-18 įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nustatyta, kad kasmetinės kompensacijos išmokamos: privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama).

PalÅ«kanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo bÅ«ti gautos iÅ¡kirtus kirstinus medžius ir pardavus medienÄ rinkoje, atimant iÅ¡ jų vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas tais metais, kai privataus miÅ¡ko savininkas pateikia praÅ¡ymÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ , kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miÅ¡kas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytÄ iki veiklos apribojimų nustatymo.

Jeigu nuosavybės teisės į miÅ¡ko žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos iÅ¡mokamos tik tuo atveju, jeigu privataus miÅ¡ko savininkui miÅ¡ko plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ buvo grÄ Å¾intas natÅ«ra. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimus).

Konstitucija neįtvirtina ir negali įtvirtinti tokios tvarkos, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, todėl, kad jÄ neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (LVAT 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2107-502/2016). Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybės valdžios institucijos akto neteisėtumo – nustatymas yra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai, laikomasi ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje įtvirtintos tvarkos.

Vadovaujantis Å¡iomis teisės nuostatomis, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ (LVAT 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2107-502/2016). LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, LVAT 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009).

Vadinasi, ABTÄ® 18 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „nesprendžia bylų“ aiÅ¡kintina kaip, be kita ko, reiÅ¡kianti, kad administraciniai teismai negali spręsti, ar valstybės valdžios institucijos (Å¡iuo atveju – Seimo) aktas atitinka KonstitucijÄ ir įstatymus. Tačiau minėta formuluotė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad administraciniai teismai negali tirti Å¡ių institucijų veiklos tiek, kiek toks tyrimas yra bÅ«tinas Å¡ių teismų abejonei dėl priimto akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams pagrįsti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimÄ ).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad, nors teismas negali pats pripažinti įstatymo (jo dalies) neteisėtu, t. y. nustatyti, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, jam suteikta kompetencija nuspręsti, kad dėl Å¡io Seimo akto teisėtumo nėra pagrįstų abejonių, t. y. nustatyti, kad neteisėtų veiksmų nebuvo. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 30 straipsnio 2 dalis, - asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas, 23 straipsnio 1-2 dalys, - nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, 46 straipsnis, - Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva, valstybė remia visuomenei naudingas Å«kines pastangas ir iniciatyvÄ , valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybÄ ir rinkÄ saugo sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, valstybė gina vartotojo interesus.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, Å¡is principas itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, jo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose.

Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos asmens teisės (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-05-16 ir 2018-05-04 nutarimus). Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-10-09 ir 2015-02-26 nutarimus). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualiÄ kiekvieno asmens situacijÄ ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (žr. pvz.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-02-17 ir 2019-06-25 nutarimus). Taigi, Konstitucinio Teismo požiÅ«riu, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-02-15 ir 2013-10-10 nutarimus). Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas kartu yra konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi, ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-04­30 ir 2014-04-14 nutarimus).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad <...> pagal Konstitucijos 54 straipsnį valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai (1 dalis); įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ (2 dalis). (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas; pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytus argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ Å¡ioje byloje bÅ«tinumo, laiko, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kadangi, nustatytas ginčo atvejui aktualus teisinis reglamentavimas nepažeidžia Konstitucijos minimų nuostatų ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Teismo vertinimu, Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra įtvirtintas aiÅ¡kus, objektyvus ir realus kompensavimo mechanizmas, nustatant, kad kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palÅ«kanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iÅ¡ ne finansų bendrovių ir namų Å«kių (jeigu nurodytos rÅ«Å¡ies indėlių palÅ«kanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama).

PalÅ«kanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo bÅ«ti gautos iÅ¡kirtus kirstinus medžius ir pardavus medienÄ rinkoje, atimant iÅ¡ jų vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas tais metais, kai privataus miÅ¡ko savininkas pateikia praÅ¡ymÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ , kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miÅ¡kas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytÄ iki veiklos apribojimų nustatymo.

Teismas sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad, visų pirma, siekiant pagrįsti Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, analizuotinos visos Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio nuostatos visumoje, ir Å¡i analizė pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas teisinis reguliavimas nustatytas vadovaujantis objektyviais kriterijais. Kadangi apribojimai yra laikini, nustatomas kasmetinės kompensacijos mokėjimas; vienkartinės kompensacijos mokėjimas Å¡iuo atveju negalėtų bÅ«ti nustatomas, nes suėjus laikinų apribojimų terminui, miÅ¡ko savininkai turės teisę kirsti medynus ir parduoti medienÄ , o nustačius vienkartinės kompensacijos mokėjimÄ taip, kaip to reikalauja pareiÅ¡kėja, gautųsi, kad už tÄ pačiÄ parduotÄ medienÄ miÅ¡ko savininkui bÅ«tų sumokėta ir kompensacija, o vėliau pasibaigus apribojimams – bÅ«tų gautos ir pajamos už tos pačios medienos pardavimÄ .

Kadangi apribojimai yra laikini ir iÅ¡ esmės sietini su tuo, kad miÅ¡ko savininkas negali tam tikrÄ laikÄ gauti pajamų, pareiÅ¡kėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas objektyvus ir aiÅ¡kus mechanizmas kompensuoti laikinÄ miÅ¡ko savininko negalėjimÄ gauti pajamas dėl taikomų apribojimų; įvertinus, kad miÅ¡ko savininkas iÅ¡ esmės negali pasinaudoti pagal objektyvius kriterijus apskaičiuota piniginių lėšų suma, pareiÅ¡kėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas įprastas piniginėms prievolėms (kai jos nevykdomos) taikomas mechanizmas – palÅ«kanų skaičiavimas, kuris kasmet atliekamas pagal tuo metu rinkoje galiojančias vidutines metines palÅ«kanas, mokamas už indėlius.

Tai, kad kaip nurodo pareiÅ¡kėja, Lietuvoje yra mokamos itin mažos palÅ«kanos, ir tai Seimui buvo žinoma prieÅ¡ priimant įstatymo nuostatÄ dėl kompensavimo, nėra teisinis pagrindas abejoti nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir kad tokiu bÅ«du anot pareiÅ¡kėjos yra įtvirtintas pseudokompensavimo mechanizmas. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas teisingumo principas. Taigi, teismo vertinimu, nustatytas pajamų netekimo nuostolių, o ne negautų pajamų kompensavimas yra teisinis reguliavimas, atitinkantis Konstitucijoje nustatytus reikalavimus, nepažeidžiantis nei pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių, nei teisės į privačiÄ nuosavybę, nei Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisės. PareiÅ¡kėja grįsdama praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nurodo, kad nustatytu teisiniu reguliavimu Lietuvos valstybė patenkino savo poreikius pareiÅ¡kėjos sÄ skaita – miÅ¡kui apribojimus nustatė po miÅ¡ko įsigijimo, tačiau ginčijamu teisiniu reguliavimu neužtikrino tinkamo pareiÅ¡kėjo negautų pajamų kompensavimo.

Tai neatitinka konstitucinio teisingumo principo, kurio nepaisymas reiÅ¡kia ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymÄ , kad ginčijamas teisinis reguliavimas neužtikrina valstybės ir privataus asmens interesų pusiausvyros, pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, pažeidžia socialinės darnos imperatyvÄ , konstitucinį atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvÄ . Ginčijamu teisiniu reguliavimu turėtų bÅ«ti užtikrintas žalos atlyginimas. Pagal KonstitucijÄ , asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi bÅ«ti realus ir teisingas.

Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pažymi, kad, visų pirma, pagrindinė priežastis, kodėl pareiškėja negavo jos reikalaujamų pajamų, yra ta, kad Aplinkos ministro įsakymu buvo pakeistas pareiškėjos miško teisinis režimas – IV miškų grupė buvo pakeista į IIA miškų grupę, o ne ta, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas, pareiškėjos vertinimu, netinkamas kompensacinis mechanizmas. Kaip minėta, kompensavimo mechanizmas yra įtvirtintas aiškiai įstatyme, teismo vertinimu yra realus ir objektyvus.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių kitų argumentų ir įrodymų, kad toks teisinis reguliavimas kažkokiu bÅ«du pažeidžia teisinės valstybės principÄ pagal nurodytus aukščiau teisinės valstybės principo sudedamuosius elementus: kokie teisiniai lÅ«kesčiai pažeisti, neužtikrintas teisinis tikrumas, saugumas, neužtikrintas proporcingumo principas ar tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas lygiateisiÅ¡kumo principas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu lyginant su kitais Å«kio subjektais, veikiančiais analogiÅ¡koje Å«kinės veiklos srityje.

Todėl teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Teismas pažymi, kaip minėta, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra nustatytas ne žalos atlyginimas, o kompensavimo mechanizmas už pajamų netekimo nuostolius, kurie aiÅ¡kiai įstatyme nurodyta, kaip apskaičiuojami. Nagrinėjamu tveju atsakovės atstovė pagrįstai vertina, kad Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto sÄ vokos „negautos pajamos“ turinys nepagrįstai pareiÅ¡kėjos tapatinamas su CK straipsnio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytu sÄ vokos „negautos pajamos“ turiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, kuris turi bÅ«ti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iÅ¡ asmens veiklos suma, neatskaičius sÄ naudų. Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015).   Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad negautas pajamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme bÅ«tina įrodyti ir pagrįsti.

Todėl nepagrįstai pareiÅ¡kėja vertina, kad ji jau dabar galėtų dėl sklype iÅ¡kirstų medynų gauti 28 720,16 Eur pajamų, apskaičiuotų pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2019-09-19 įsakymu Nr. 221-19-V patvirtintÄ kasmetinės kompensacijos apskaičiavimui reikalingÄ dydį (paliekamos neiÅ¡kirstos medienos vertė yra 28 720,16 Eur). PareiÅ¡kėja nuodo, kad 2020-08-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kaip kasmetinę kompensacijÄ sumokėjo 341,77 Eur kompensacijÄ .

PareiÅ¡kėja teigia ir tai, kad ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia ir privačios nuosavybės teises, kurias gina Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalys. Å iuo atveju, - teisę į nuosavybę, kuri yra itin svarbi Å«kinės veiklos vykdymo prielaida, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja taip pat ir Konstitucijos 46 straipsniui. Tačiau teismas pažymi, jog pagal pareiÅ¡kėjos argumentus skunde, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ir kaip nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia teisę į Konstitucijos įtvirtintas nuostatas dėl nuosavybės. Taigi, teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir Å¡ioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nes teismui nekyla jokių abejonių dėl Å¡ioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai.

Teismas pažymi ir tai, jog Lietuvos Respublikoje galioja konstitucinė įstatymų konstitucingumo prezumpcija, t. y. įstatymas laikomas konstitucingu tol, kol prieÅ¡ingai nėra konstatavusi vienintelė Lietuvos Respublikoje tai galinti padaryti institucija – Konstitucinis Teismas. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, jog tik tada, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta įstatymÄ , jo dalį ar paskirÄ nuostatÄ prieÅ¡taraujančia aukščiausiajai teisei – Konstitucijai, įstatymas, jo dalis ar atskira nuostata nebegali bÅ«ti taikoma tik nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo momento ir yra paÅ¡alinama iÅ¡ teisės sistemos ex nunc (nuo to momento), o ne ex tunc (nuo pat pradžios).

Šiame kontekste pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei tam tikra apimtimi Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2016 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XII-2683 redakcija) nuostatos ateityje būtų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tai negalėtų būti laikoma vieninteliu pakankamu pagrindu atsirasti Lietuvos valstybės prievolei dėl žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje dėl žalos atlyginimo, kai Seimo priimto įstatymo nuostatos vėliau buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia situacija, kai Seimo priimtas įstatymas vėliau pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindu.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmų teisėtumas/neteisėtumas Å¡iuo aspektu (Seimas priėmė įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai) CK 6.250 straipsnio kontekste negali bÅ«ti vertinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡ioje byloje vertino visai kitus Seimo veiksmus – konkrečiai tuos, kurių Seimas, vykdydamas savo įgaliojimus, ėmėsi paÅ¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančias įstatymo nuostatas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. eA-3003-552/2019). Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentai bei teiginiai, jog vien tik ginčijamo Seimo priimto įstatymo nuostatų pripažinimas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai leistų konstatuoti neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį egzistavimÄ , yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja nenurodo kitokių Seimo neteisėtų veiksmų ir reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia vienintele prielaida, jog teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

PareiÅ¡kėja nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko Seimas, kokios konkrečios teisės normos, kuriomis reglamentuojama Seimo veikla, buvo pažeistos. Seimas įstatymus ir kitus teisės aktus priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir laikydamasis Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytų procedÅ«rų. Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste administraciniam teismui neturint kompetencijos vertinti Seimo veiksmų, taip pat neturint pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir teisinės valstybės principui, pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Seimo, veiksmų, nėra.

Nesant neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nėra ir visų kitų deliktinei atsakovės atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų: priežastinio ryÅ¡io ir padarytos žalos. Todėl nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamu atveju tokių sÄ lygų vertinimas yra beprasmis. Todėl esant nurodytiems argumentams, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiÅ¡kėjai klausimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė