2023-08-02 Nr. AB-14052-3-65-3-00025-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1893-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00025-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SD-5-26184 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Atsakovas gavo trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Administracija) 2022 m. spalio 27 d. prašymą suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas arba nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, kuris yra valstybės tarnautojas, einantis Administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjo pareigas, taip pat yra Utenos apskrities valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) pirmininkas.

2.2. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo davė sutikimą pakeisti pareiškėjo, einančio Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas, būtinąsias darbo sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 168 straipsnio 3 dalį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo sutartis gali būti nutraukta gavus VDI teritorinio skyriaus sutikimą, jeigu prašymas nutraukti darbo sutartį nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Atsakovas vadovavosi išimtinai darbdavio nurodytomis aplinkybėmis ir tyrė tik darbdavio pateiktus įrodymus, kai tikroji pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos pareigų priežastis buvo aktyvi pareiškėjo kaip profesinės sąjungos pirmininko veikla, atstovaujant darbuotojų darbo, socialinius ir ekonominius interesus.

2.3. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo kolektyvinėse derybose dėl įstaigos kolektyvinės sutarties vykdymo ir jos įgyvendinimo, reikalavo, kad būtų vykdoma nacionalinė kolektyvinė sutartis, teikė pasiūlymus dėl konkrečių valstybės tarnautojų karjeros, vertinimo organizavimo, dalyvavo pačiame vertinime, išsakydamas darbdaviui nepatogias pastabas. Pareiškėjas taip pat aktyviai dalyvavo komisijų galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti darbe, reiškė pastabas dėl darbdavio struktūros pertvarkos, informavimo ir konsultacijų procedūrų pažeidimų, inicijavo darbuotojams aktualių klausimų sprendimą, siūlydamas darbdaviui nepatogius sprendimus. Atsakovas siekia atleisti pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, jį diskriminuojant kitų darbuotojų atžvilgiu.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Administracija atsakovui paduotu prašymu prašė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų dėl įstaigoje vykstančių struktūrinių pertvarkymų. Administracija savo prašymą grindė pasikeitusiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu, pagal kurį turėjo būti sukurta savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba (ir) kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija. Utenos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr.TS-140 patvirtino Administracijos struktūrą ir jos sudėtį papildė atskiru Administracijos Centralizuotų pirkimų skyriumi, o 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr.TS-203 minėtą 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr.TS-140 pakeitė, be kita ko, pripažindama netekusiu galios šio sprendimo 1.23 papunktį, kuriuo Administracijos struktūroje buvo numatytas Viešųjų pirkimų skyrius, ir nustatydama, jog sprendimas šioje dalyje įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. Administracija prašyme nurodė, kad šių struktūrinių pertvarkymų pagrindu bus panaikinta Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigybė, atsakovui pateikė ankščiau nurodytus struktūrinius pertvarkymus pagrindžiančius dokumentus, su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, Administracijos direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo priėmimo į pareigas.

3.2. Atsakovui buvo pateikta pareiškėjo nuomonė, kurioje jis išreiškė abejones dėl būtinybės darbdaviui vykdyti įstaigos organizacinius pakeitimus. Atsakovui taip pat buvo pateikta profesinės sąjungos komiteto vieninga nuomonė, kurioje nurodyta, jog būtinųjų tarnybos sąlygų (su tarnautojo sutikimu) keitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų niekaip nėra susijęs su valstybės tarnautojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, šis valstybės tarnautojas nediskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Taigi, darbdavio prašymas suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas ar atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų pareiškėją buvo grindžiamas išimtinai įstaigoje vykdomais struktūriniais pertvarkymais.

3.3. Klausimai dėl struktūrinių pertvarkymų tikslingumo, ekonomiškumo nėra VDI nagrinėjimo dalykas. VDI objektyviai vertino tiek darbdavio pateiktus argumentus, tiek pareiškėjo ir profesinės sąjungos išdėstytus argumentus, išsamiai išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nenustatė aplinkybių, jog pareiškėjo būtinųjų tarnybos sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, būtų susijęs su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, taip pat faktų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, o susijęs su įstaigoje vykdomais struktūriniais pertvarkymais.

4. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą akcentavo šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas nuo 2005 m. kovo 21 d. Administracijoje dirbo pagal darbo sutartį, kuri buvo keista, o nuo 2008 m. kovo 31 d. nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį, buvo paskirtas Viešųjų pirkimų skyriaus vedėju bei tokiu būdu nuo 2008 m. balandžio 1 d. pradėjo eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo profesinės sąjungos pirmininkas, todėl Administracija, laikydamasi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kreipėsi į VDI skyriaus vyriausiąją darbo inspektorę su prašymu suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas (tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų sutikęs užimti kitas jam siūlytas karjeros valstybės tarnautojo pareigas) arba atleisti pareiškėją iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atsakovas, remdamasis 2022 m. gruodžio 21 d. parengta išvada Nr.5V-463, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė Administracijos prašymą tenkinti bei suteikti Administracijai sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias tarnybos sąlygas arba atleisti pareiškėją iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

4.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo išsakytu argumentu, kad atsakovas vertino tik darbdavio išsakytus argumentus bei jo pateiktus dokumentus. Kaip matyti iš VDI išvados, atsakovas surinko, ištyrė ir įvertino didelį kiekį spręstam klausimui reikšmingų duomenų, analizavo ir pareiškėjo bei profesinės sąjungos pateiktus argumentus. Atsakovui kreipusis į profesinę sąjungą pateikti nuomonę, pareiškėjas, būdamas profesinės sąjungos pirmininku, jokio kolegialaus organo posėdžio ar susirinkimo neorganizavo, atsakovui savo asmeninę nuomonę pateikė kaip profesinės sąjungos nuomonę. Tik VDI pakartotinai (trečią kartą) kreipusis į profesinę sąjungą dėl nuomonės pareiškimo, VDI raštas buvo apsvarstytas profesinės sąjungos kolegialiame valdymo organe (komitete) bei atsakovui pateikta nuomonė, išdėstyta šio komiteto posėdžio protokole. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pats pareiškėjas sąmoningai veikė prieš operatyvų bei išsamų Administracijos prašymo išnagrinėjimą.

4.3. Sprendimas panaikinti Administracijos Viešųjų pirkimų skyrių, taigi, ir pareiškėjo užimtą šio skyriaus vedėjo pareigybę buvo nulemtas objektyvių priežasčių, pareiškėjo tarnybos sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš pareigų niekaip nesusijęs su pareiškėjo vykdyta darbuotojų atstovavimo veikla. Vien tik formalus pareiškėjo, kaip darbuotojų atstovavimo veikla užsiimančio subjekto, vykdytų funkcijų išvardinimas pats savaime nepatvirtina darbdavio neigiamo nusistatymo pareiškėjo, kaip darbuotojų atstovo atžvilgiu, priešingai, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad darbdavys nuolat bendradarbiavo su profesine sąjunga, teikė informaciją, būtiną kolektyvinės sutarties vykdymui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš VDI 500 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, jog Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.AĮP-48 pareiškėjas nuo 2008 m. balandžio 1 d. priimtas į Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Taryba 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr.TS-140 patvirtino Administracijos struktūrą, kurios sudėtyje, be kitų, numatė atskirą Centralizuotų pirkimų skyrių (1.10 punktas) bei Viešųjų pirkimų skyrių (1.23 punktas). Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr.TS-140 buvo pakeistas Tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr.TS-203, kurio 1.2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios keičiamo sprendimo 1.23 papunktis, o 2.2 punktu nustatyta, kad šio sprendimo 1.2 papunktis įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d.

Taigi, Tarybos sprendimais buvo pakeista Administracijos struktūra – nuo 2023 m. vasario 1 d. panaikintas Viešųjų pirkimų skyrius, tuo pačiu nuo minėtos datos panaikinta ir šio skyriaus vedėjo pareigybė. Administracija 2022 m. spalio 27 d. raštu (3.27)S-308 kreipėsi į VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiąją inspektorę, prašė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sąlygas / atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją, nurodė, jog prašymą teikia vadovaudamasi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi; išdėstė Tarybos sprendimų, kuriais pakeista Administracijos struktūra, turinį, šių sprendimų priėmimo priežastis; nurodė, kad dėl naikinamo Viešųjų pirkimų skyriaus nuo 2023 m. vasario 1 d. bus panaikinta šio skyriaus vedėjo pareigybė; gavus VDI sutikimą, šias pareigas užimančiam valstybės tarnautojui bus teikiamas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, siūlomos laisvos valstybės tarnautojo pareigos, o jam nesutikus užimti siūlomų pareigų, bus atleistas iš pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu; pažymėjo, kad būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas / atleidimas nulemtas pareigybės numatomu panaikinimu ir nėra susijęs su valstybės tarnautojo vykdoma tarnautojų ir darbuotojų atstovavimo veikla, tarnautojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

Prie prašymo Administracija pridėjo dokumentus, kuriais grindė prašyme išdėstytas aplinkybes. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja 2022 m. lapkričio 23 d. pavedimu Nr.1028 pavedė VDI teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei išnagrinėti prašymą ir pateikti išvadas. VDI 2022 m. lapkričio 25 d. informavo profesinę sąjungą ir pareiškėją apie gautą prašymą, nurodė prašymo turinį ir prašė pateikti atskiras profesinės sąjungos ir pareiškėjo nuomones, ar šio valstybės tarnautojo būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu nėra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ar jis nėra diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

Minėtos nuomonės atsakovui buvo pateiktos. VDI teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, atlikusi tyrimą, 2022 m. gruodžio 21 d. surašė išvadą Nr.4VD-463, kuria konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu būtų kaip nors susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ir kad jis būtų diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje; pasiūlė VDI teritorinio skyriaus vedėjai tenkinti prašymą.

Atsižvelgdama į šią išvadą, VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.SD-5-26184 pritarė VDI išvadai, Administracijai suteikė sutikimą pakeisti profesinės sąjungos pirmininko, Administracijoje einančio Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas, būtinąsias darbo sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), jeigu pareiškėjas nesutiktų užimti jam siūlomų kitų lygiaverčių (jeigu tokių būtų) ar siūlomų žemesnių karjeros tarnautojo pareigų.

7. Teismas pažymėjo, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi. Bylos medžiaga patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojas, profesinės sąjungos pirmininkas ir Administracija siekė jį perkelti į kitas pasiūlytas valstybės tarnautojo pareigas arba atleisti iš tuo metu pareiškėjo užimamų Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atleidžiant (perkeliant) pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų, galėjo būti taikomos Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies normos.

8. Teismas nurodė, kad iš Darbo kodekso 1 straipsnio 1 ir 3 dalies analizės galima spręsti, jog Darbo kodekso normos valstybės tarnybos santykiams gali būti taikomos tada, kai tai yra įtvirtinta pačiame Darbo kodekse arba kituose įstatymuose. Valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamos valstybės tarnautojo, išrinkto į profesinės sąjungos renkamąjį organą, garantijos. Šios garantijos nepriskirtinos socialinėms garantijoms, todėl nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodomą galimą darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų, tarp jų ir Darbo kodekso, taikymo sritį. Be to, ir Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies dispozicija aiškiai įvardija, kad joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas skirtas atvejui, kai darbdavys ketina pabloginti būtinąsias darbo sutarties sąlygas ar atleisti iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį, dirbantį darbo sutarties pagrindu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta ir kita sąlyga – ji taikoma tada, kai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį ketinama atleisti iš darbo (pabloginti būtinąsias darbo sutarties sąlygas) darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekse ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti skirtingi savarankiški darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai. Valstybės tarnybos įstatyme nėra įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios valstybės tarnautojo atleidimą darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia kaip nėra ir numatytas jo būtinųjų tarnybos sąlygų pakeitimas. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, teismas sprendė, kad atleidžiant iš tarnybos valstybės tarnautoją, profesinės sąjungos renkamo organo narį, Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis nėra taikytina.

9. Teismas konstatavo, kad Administracija, siekdama pareiškėją, kuris yra profesinės sąjungos pirmininkas, atleisti iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, turėjo kreiptis sutikimo ne į VDI teritorinio skyriaus vedėją, kurios kompetencijai tokia funkcija nepriskirta, bet į profesinės sąjungos renkamąjį organą. Todėl teismas sprendė, kad Sprendimą priėmė neįgalinta tokį sprendimą priimti institucija. Nors pareiškėjas savo skundą grindė kitomis aplinkybėmis nei teismo nurodyta ankščiau, nekėlė klausimo dėl galimybės ginčo situacijoje taikyti Darbo kodekso normas, teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką bei nustatęs, jog Sprendimą priėmė neįgalinta tokį sprendimą priimti institucija, sprendė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, jo pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę nėra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, teismo sprendimu nebuvo patenkintas šio trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo, ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatavo, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei patenkinus pareiškėjo skundą, Administracija neįgijo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjas prašė priteisti jam 1 000 eurų teisinės pagalbos išlaidų už skundo teismui parengimą. Pareiškėją nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Nerijus Kasiliauskas pagal 2023 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį. Byloje pateikta sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija NK Nr.1612 bei 2023 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už skundo parengimą ir pateikimą pareiškėjas advokatui sumokėjo 1 000 Eur.

12. Nors pareiškėjo advokatui sumokėta už skundo surašymą suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, teismas pažymėjo, kad išnagrinėta byla pagal savo pobūdį nėra itin sudėtinga, dėl panašių savo pobūdžiu bylų yra suformuota išsami administracinių bylų praktika, jos apimtis nėra didelė, todėl pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 500 eurų. Tokia suma, teismo vertinimu, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui.

III. 13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo: 1) pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį ir priteisti pareiškėjui 1 000 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą; 2) pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo motyvuojamąją dalį nurodant, kad „atleidžiant iš tarnybos valstybės tarnautoją, profesinės sąjungos renkamo organo narį, Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis yra taikytina“; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

14. Pareiškėjas nurodo, jog teismas pats sau prieštaraudamas skundžiamame sprendime nurodė, kad valstybės tarnautojams taikoma Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija. Profesinių sąjungų įstatymas yra priskirtinas prie darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, o valstybės tarnautojo, išrinkto į profesinės sąjungos renkamąjį organą, garantijos, nors teismo nuomone nepriskirtinos socialinėms garantijoms, bet šiuo atveju vis tiek taikomos valstybės tarnautojams. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio, įtvirtinančio valstybės tarnautojo garantijas, 12 dalis nustato, kad kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų. Teismo išvada, kad valstybės tarnautojams Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis nėra taikytina, pažeidžia profesinių sąjungų nepriklausomumą ir riboja profesinių sąjungų veiklą lyginant su profesinėmis sąjungomis veikiančiomis privačiame ir viešajame sektoriuose. Vadovaujantis teismo logika, valstybės tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos turėtų kur kas mažiau teisių nei profesinės sąjungos veikiančios valstybinėse, savivaldybių ar privačiose įstaigose, o tai prieštarautų tarptautiniams teisės aktams.

15. Pareiškėjas akcentavo, jog prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo suma (1 000 Eur) ne tik, kad neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, bet yra daugiau kaip per pusę mažesnė nei maksimali suma. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų dydį sumažino iki 500 Eur.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo jam priteisti iš pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Profesinių sąjungų įstatymas taikomas tiek darbo, tiek tarnybos santykiuose, kas nurodyta pačiame įstatyme, todėl pareiškėjo argumentai apie teismo nenuoseklumą yra nepagrįsti. Darbo kodeksas valstybės tarnybos santykiams gali būti taikomas tik siauroje apimtyje. Kreipimasis į VDI dėl sutikimo suteikimo nėra valstybės tarnautojo socialinė garantija. Darbo santykių ir valstybės tarnybos santykių diferencijavimas yra galimas. Skundžiamame sprendime nėra nei vieno motyvo ar argumento, ribojančio valstybės tarnautojų teisę jungtis į profesines sąjungas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjome byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atleidžiant iš tarnybos valstybės tarnautoją, profesinės sąjungos renkamo organo narį, Valstybės tarnybos 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis nėra taikoma. Teismas sprendė, kad Administracija, siekdama pareiškėją, kuris yra profesinės sąjungos pirmininkas, atleisti iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, turėjo kreiptis sutikimo ne į VDI teritorinio skyriaus vedėją, kurios kompetencijai tokia funkcija nepriskirta, bet į profesinės sąjungos renkamąjį organą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, teismo išvadomis dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio. Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybės tarnautojams Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis nėra taikytina, pažeidžia profesinių sąjungų nepriklausomumą.

21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas VDI teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba VDI teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. VDI teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Per dešimt darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos raštu pateikia valdymo organų narių, kuriems taikomos šios dalies garantijos, sąrašus darbdaviui, o naujai įsteigtos – ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo įsteigimo dienos.

23. Remiantis bylos duomenimis pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojas (ėjo Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas) ir buvo profesinės sąjungos pirmininkas. Pareiškėjas iš pareigų atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

24. Teisėjų kolegija nustatė, jog Administracija 2022 m. spalio 27 d. raštu (3.27)S-3081 (toliau – ir Raštas) kreipėsi į VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiąją inspektorę, prašė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sąlygas / atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų pareiškėją, nurodė, jog prašymą teikia vadovaudamasi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi. VDI Panevėžio skyriaus vedėja 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė Sprendimą.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamos valstybės tarnautojo, išrinkto į profesinės sąjungos renkamąjį organą, garantijos. Teismas teigė, jog šios garantijos nepriskirtinos socialinėms garantijoms, todėl nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodomą galimą darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų, tarp jų ir Darbo kodekso, taikymo sritį.

26. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio, įtvirtinančio valstybės tarnautojo garantijas, 12 dalis nustato, kad kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.

27. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui nenurodžius, kad atleidžiant darbdavio iniciatyva sutikimo reikia tik tam tikrais atvejais, laikytina, kad VDI vadovo sutikimas reikalingas visais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, taigi ir atleidžiant už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies taikymas valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų, laikytas tinkamu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3636-556/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-438/2020). Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje profesinės sąjungos sutikimu laikyta pateikta pozicija VDI, o ne tik Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje numatytas sutikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3636-556/2019).

29. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies taikymo apimties. Atleidžiant iš tarnybos valstybės tarnautoją, profesinės sąjungos renkamo organo narį, Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis yra taikytina. Administracija, siekdama pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, turėjo kreiptis sutikimo į VDI teritorinį skyrių ir į profesinę sąjungą pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju VDI Panevėžio skyrius turėjo teisę priimti Sprendimą, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ginčas byloje yra dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo skundą Sprendimą pripažino neteisėtu tuo pagrindu, jog jį priėmė neturintis suteiktos kompetencijos subjektas ir nepasisakė dėl kitų aspektų. Toks sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Kadangi pareiškėjo skundas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekami nenagrinėti. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl atstovavimo išlaidų priteisimo dydžio pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė