2022-11-03 Nr. AB-26182-3-62-3-00840-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-579-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00840-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN kalėjimo režimo sąlygomis. Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. jis buvo laikomas kameroje Nr. 9, kurioje iki 2021 m. vasario 25 d. nebuvo kabelinės antenos įvado. Į daugkartinius jo prašymus įvesti TV antenos įvadą, kad galėtų žiūrėti televizorių, nebuvo atsižvelgta, todėl 2021 m. vasario 24 d. pareiškėjas paskelbė bado akciją ir kabelinė televizijos antena 2021 m. vasario 25 d. buvo pajungta per langą iš kaimyninės kameros. Kameroje taip pat nebuvo dieninio apšvietimo jungiklio, apšvietimą įjungia arba išjungia budintis pareigūnas. Apšvietimą budintis pareigūnas įjungia ryte apie 6 val. ir jis būna įjungtas iki pusiaudienio, nors kameroje jau būna šviesu. Tokiu būdu buvo gadinamas pareiškėjo regėjimas. Pareiškėjas keletą kartų rašė prašymus dėl to, kad dieninio apšvietimo jungiklis būtų įrengtas kameroje ir pats pareiškėjas galėtų reguliuoti dieninio apšvietimo įjungimą ir išjungimą, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo teigimu, padaryti pažeidimai turėjo įtakos jo psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimui.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, remiantis pareiškėjo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje esančiais įrašais, pareiškėjas televizorių turėjo nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. sausio 20 d. ir nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki šiol. Patikrinus Marijampolės PN gedimų apskaitos žurnalą nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., kameroje Nr. 9 buvo užfiksuoti 2 su televizijos antena esantys gedimai, kurie per kiek įmanoma trumpiausią laiką buvo sutvarkyti. Kaip nurodo pareiškėjas, 2021 m. vasario 25 d. badavimą jis nutraukė, kadangi minėtas gedimas buvo sutvarkytas. Pareiškėjui nebuvo uždrausta naudotis televizoriumi, televizijos signalo trikdžiai kameroje Nr. 9 buvo laikinas nepatogumas, kuris buvo pašalintas, todėl negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ir neigiamų psichologinių pasekmių, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos priteisimu.

5. Dėl dieninio apšvietimo atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.8 papunktį, elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Be to, koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Todėl pareiškėjo kameros viduje atsakovo atstovas negali įrengti apšvietimo jungiklio, kadangi galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad iš 2021 m. balandžio 28 d. pažymos dėl duomenų apie nuteistojo R. K. sveikatos būklę matyti, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. į šeimos gydytoją dėl regėjimo problemų nesikreipė, todėl jo teiginiai yra nepagrįsti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, kaip jis apskaičiuotas, todėl galima dalyti išvadą, kad jis į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. patirtą neturtinę žalą laikant jį kameroje Nr. 9, kurioje pasireiškė televizijos signalo trikdžiai ir nebuvo dieninio apšvietimo jungiklio. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes nagrinėjo nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (2021 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pateikė skundą teismui). Pareiškėjas šios aplinkybės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo, todėl teismas vertino, kad ginčui aktualus atsakovo nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę turėti televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.1 p., 21 p.). Nors į bylą pateiktas Marijampolės PN gedimų registracijos žurnalas patvirtina, jog kameroje Nr. 9 užfiksuoti du su televizijos antena esantys gedimai, kurie per trumpiausią laiką buvo sutvarkyti, tačiau pareiškėjo bado paskelbimas dėl kabelinės televizijos įvado problemų, bado akcijos atšaukimas sutvarkius kabelinės televizijos įvadą, 2021 m. vasario 23 d. pareiškėjo pakartotinis skundas dėl antenos įvado problemų patvirtina, kad Marijampolės PN veiksmai, atlikti reaguojant į pareiškėjo skundus, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl teismas juos vertino kaip neteisėtus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

11. Įvertinęs nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.8 papunkčio bei iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.7, 13.9 papunkčių nuostatas, byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl dieninio apšvietimo jungiklio nebuvimo kameros viduje negali būti laikomi teisės normų pažeidimu.

12. Teismas vertino, kad Marijampolės PN pareiškėjui į jo skunduose aprašomas situacijas paaiškino išsamiai, pateikti atsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas juos būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta ir atsakymuose nurodyta apskundimo tvarka. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad į jo teikiamus skundus nereaguojama, jis galėjo patirti neturtinę žalą.

13. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl kabelinės televizijos įvado problemų pareiškėjas patyrė sunkių padarinių. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN veiksmai, atlikti reaguojant į pareiškėjo skundus ir delsiant spręsti kabelinės televizijos įvado problemų klausimą, pareiškėjui sukelti nepatogumai buvo itin intensyvūs ar ilgalaikiai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgdamas į tai, kad kabelinės televizijos įvado problema yra išspręsta, teismas darė išvadą, jog atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, pareiškėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 14. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. vasario 25 d. kameroje nebuvo kabelinės antenos įvado ir, nors pareiškėjas turėjo televizorių, negalėjo matyti televizijos programų. Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad per minėtą laikotarpį buvo 2 gedimai, susiję su antena. Pareiškėjui kyla klausimas, kaip gali būti gedimai, susiję su TV antena, jei jos įvado iki 2021 m. vasario 25 d. net nebuvo. Tik pareiškėjui paskelbus bado akciją, įvadas buvo padarytas. Dėl minėto pažeidimo pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, už kuriuos prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepaleistą.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje pateikė atsiliepimą bei visus su byla susijusius dokumentus. Regionų apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. vasario 25 d. kameroje nebuvo kabelinės antenos įvado ir, nors pareiškėjas turėjo televizorių, negalėjo matyti televizijos programų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pretenzijas dėl kabelinės TV antenos įvado kameroje Nr. 9 Marijampolės PN direktoriui reiškė teikdamas 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. vasario 23 d. skundus, 2021 m. vasario 24 d. Marijampolės PN direktoriui raštu pranešė, kad nuo 2021 m. vasario 24 d. skelbia bado akciją, nes kameroje Nr. 9 nėra kabelinės TV antenos įvado ir negali žiūrėti televizorių, o 2021 m. vasario 25 d. raštu pranešė, kad badavimą nutraukia, nes 14 val. kabelinė TV antena buvo pajungta.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus pareiškėjo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad Marijampolės PN veiksmai, atlikti reaguojant į pareiškėjo skundus dėl kabelinės televizijos įvado problemų, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis.

24. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

25. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai dėl kabelinės televizijos įvado problemų kameroje Nr. 9 (atsakovo atstovo delsimas spręsti kabelinės televizijos įvado problemą) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN administracija būtų sąmoningai siekusi sukelti pareiškėjui nepatogumų ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai bei nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių už pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus pareiškėjui turėjo būti priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o bendro pobūdžio samprotavimai nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė