2023-10-25 Nr. AB-18895-3-61-3-00300-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1283-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00300-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 49SD-11038-(14.49.136E.) (toliau – ir Skyriaus Sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr.1SS-2001-(7.5.) (toliau – ir NŽT Sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių įrašyti pareiškėją G. L. į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjos įgaliota atstovė 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą dėl jos įrašymo į Eilę (toliau – ir Prašymas), tačiau Skyriaus Sprendimu Prašymas atmestas. Pareiškėjai apskundus Skyriaus Sprendimą, NŽT Sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėja pakeitė valią dėl pasirinkto atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, todėl jai galėjo būti atlyginta tik paskutiniu jos pasirinktu būdu–už valstybės išperkamą žemę pareiškėja pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje –Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

2.2. Skundžiamuose sprendimuose visiškai neatsižvelgta į jos išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, nes 1999 m. birželio 22 d. prašyme, kuriame kaip pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą nurodė suteikti naują žemės sklypą turėtoje vietoje arba seniūnijos teritorijos ribose, o 2003 m. kovo 19 d. prašyme kartu su kitais pretendentais nurodė šį atkūrimo būdą: „mes visi norim po 20 arų sklypo Vilniuje statybai, likusią žemę grąžinti natūra mieste Vilniuje“. Šis nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas išliko nepasikeitęs ir pareiškėja savo valios nepakeitė, t. y. ji pageidavo ir pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

2.3. Pareiškėja NŽT Skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-3089 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvo informuota, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimus, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d., ji turi galimybę pasirinkti papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja šia galimybe pasinaudojo ir 2015 m. vasario 25 d. prašymu išreiškė valią pasinaudoti ir šiuo papildomu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu, tačiau neatsisakė savo anksčiau nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. gauti sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Minėtu papildomu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu pareiškėjai nebuvo atlyginta (jai nebuvo perduotas lygiavertis miško sklypas), todėl teigia, kad jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Eilę.

2.4. Skyriaus Sprendime nurodyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius organizavo pirmo eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą (toliau – ir Susirinkimas), kuriame 2019 m. liepos 3 d. buvo pakviesta dalyvauti ir pareiškėja, tačiau į jį neatvyko ar atvykusi žemės sklypo nepasirinko, taigi galima suprasti, kad pareiškėjai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje dėl jos pačios kaltės, dėl ko ji kategoriškai nesutinka, kadangi jai yra neaišku, kokio veiksmo ji neatliko – ar į Susirinkimą neatvyko, ar atvykusi į jį žemės sklypo nepasirinko. Skyriaus Sprendime nėra nurodyto konkretaus veiksmo, kurį neva turėjo atlikti pareiškėja ir kurio neva ji neatliko, todėl jis neatitinka administraciniam aktui įstatymo keliamų reikalavimų.

2.5. NŽT Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėja kviestu laiku į projektavimą neatvyko ir nepranešė apie savo neatvykimo priežastis. NŽT Sprendime nurodyta, kad pagal Lietuvos pašto pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8 minėta korespondencija G. L. buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotu laišku, pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, kad Lietuvos paštas minėtą siuntą grąžino Skyriui NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra. Aplinkybė, kad laiškas buvo išsiųstas, nereiškia, jog jis buvo jai įteiktas ir ji sužinojo apie Susirinkimą, be to, šiuo atveju laiško siuntimas prieštaravo anksčiau išreikštai jos valiai dėl susirašinėjimo adreso ir būdo, nes ji aiškiai išreiškė valią nuosavybės teisių atkūrimo procese būti atstovaujamai savo dukros I. V., kuriai 2017 m. kovo 10 d. išdavė įgaliojimą. Šį įgaliojimą jos atstovė 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė NŽT, todėl įgaliotinė privalėjo būti informuojama apie bet kokius veiksmus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, įskaitant ir apie Susirinkimą, tačiau to nebuvo padaryta, nes jokio pranešimo apie Susirinkimą įgaliotinė negavo.

2.6. Pareiškėjai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje ne dėl jos kaltės, todėl turi būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Eilę.

3. Atsakovai NŽT ir Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėja tuometiniam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 1999 m. birželio 22 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo–suteikti naują žemės sklypą turėtoje vietoje arba seniūnijos teritorijos ribose, o kitame – 2003 m. kovo 19 d. prašyme, pageidavo gauti 0,20 ha žemės sklypą individualiai statybai, likusią žemę grąžinti natūra. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, ji buvo įrašyta į Eilę. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) NŽT 2011 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 49S-602, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49S-50 ir 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1482, po kurių priėmimo liko neatkurta valstybės išperkamos žemės dalis į 0,3368 ha žemės plotą.

4.2. Pareiškėja, pasinaudodama Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 21 d.) įtvirtinta nuostata, Skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę būdo pakeitimo, kuriame nurodė <...>prašau man už valstybės išperkamą žemę pagal bylos Nr. 470 atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Žemę norėčiau gauti Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje<...>. Šis prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas NŽT Vilniaus m. skyriui, kuris parengė 2015 m. balandžio 22 d. išvadą Nr. 49IP-546 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kuri tolimesniam vykdymui buvo persiųsta NŽT Vilniaus rajono skyriui. Su Išvada pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai, patvirtindama, kad su ja sutinka, Išvados kopija jai buvo įteikta 2015 m. balandžio 29 d.

4.3. Pareiškėjai Išvada buvo parengta už visą likusį neatkurtą valstybės išperkamos 0,3368 ha žemės plotą, todėl Skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1014-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) iš dalies buvo pakeista NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329- (14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinta Eilė, išbraukiant iš jos 2213-u eilės numeriu įrašytą pareiškėją, apie ką ji buvo informuota NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 49SF-1559-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Įsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, NŽT duomenų, kad jis buvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka neturi.

4.4. Pagal Išvadą Skyrius 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 48SD-8309-(14.48.104) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ (toliau – ir Raštas) pareiškėją informavo, kad Skyriaus vedėjas 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-877-(14.48.2.) patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuriame pareiškėja IX eiliškumo grupėje buvo įrašyta 19-tu eilės numeriu. Raštu pareiškėja buvo pakviesta 2019 m. liepos 3 d. 11 val. atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių dalyvauti pretendentų susirinkime, kuriame galėtų išreikšti valią dėl jos vardu projektuojamo (-ų) miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) vietos ir ribų, jai buvo nurodyta, kad susipažinti su informacija apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose pareiškėjos vardu gali būti projektuojamas (-i) miškų ūkio paskirties žemė sklypas (-ai), galima atvykus į NŽT Vilniaus rajono skyrių arba NŽT interneto svetainėje http://www.nzt.lt/go.php/Iit/Zemes-reformos-zemetvarkos-projektai. Rašte pareiškėja informuota, kad neatvykus į Susirinkimą rinktis arba atvykus ir nepasirinkus projektuojamo (-ų) miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pagal Lietuvos pašto pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8 minėta korespondencija pareiškėjai buvo išsiųsta adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotu laišku; duomenų, kad Lietuvos paštas minėtą siuntą grąžino NŽT Vilniaus rajono skyriui, NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra.

4.5. Iš I-XII eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 2019 m. liepos 3 d. susirinkimo protokolo Nr. 48SD-123-(14.48.65.) nustatyta, kad pareiškėja kviestu laiku į projektavimą neatvyko, apie savo neatvykimo priežastis nepranešė, todėl jai lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebuvo suprojektuotas, dėl ko NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. TR-8562-(5.34.) nerealizuotą Išvadą grąžino NŽT Vilniaus m. skyriui.

4.6. Atkūrimo įstatymas nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat nustatė terminus, per kuriuos jie galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; kadangi šis terminas yra naikinamasis, vėlesnis valios nurodymas ar pakeitimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 3 ir 31 punktuose įtvirtintos nuostatos, kuriomis turi būti vadovaujamasi piliečiui keičiant valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo ar nustatytu terminu jam tokios valios nepareiškus.

4.7. Atsižvelgiant į pareiškėjos 1999 m. birželio 22 d., 2003 m. kovo 19 d. ir 2015 m. vasario 25 d. prašymų, kuriuose nurodyta jos valia, turinį, taip pat į tai, kad NŽT 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1482 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į likusį laisvą (neužstatytą) žemės plotą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir daugiau laisvos (neužstatytos) žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kurie galėtų būti grąžinti pretendentams, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo perdavusi, taip pat į NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1014-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329- (14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d, priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“, kuriuo iš dalies buvo pakeista NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu patvirtinta Eilė ir pareiškėja buvo išbraukta iš šios eilės 2213 numerio, apie kurį buvo informuota NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. liepos 21 d. raštu, daro išvadą, kad NŽT Vilniaus m. skyrius pagrįstai, remdamasis 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjos išreikšta valia, 2015 m. balandžio 22 d. parengė Išvadą ir persiuntė ją tolimesniam vykdymui NŽT Vilniaus rajono skyriui.

4.8. Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. pateikdama prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miško sklypą, su parengta Išvada ir joje nurodytais duomenimis susipažino, tai patvirtindama savo parašu, todėl laikosi pozicijos, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą įrašyti ją į Eilę pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą yra nepagrįstas. Akcentuoja, kad yra nenuginčytas ir galiojantis NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Eilės. Kadangi pareiškėja 2015 m. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje, Skyriaus Sprendimas ir NŽT Sprendimas yra pagrįsti, jie yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. yra motyvuoti, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, priimti tinkamai įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „KTVG“ skundą.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. I. V., įgaliota veikti pareiškėjos vardu, Skyriui 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą, kuriame informavo, jog, apsilankius Skyriuje, jai tapo žinoma, kad Skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1326-(14.49.2.E) patvirtintoje Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje nėra įrašyta pareiškėjos pavardė. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei į tai, jog pirminis prašymas žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 1997 m. lapkričio 18 d., o vėliau ne kartą tikslintas kitais prašymais ir raštais, prašė Skyrių ištaisyti klaidą ir įrašyti pareiškėjos pavardę į eilės poziciją pagal pirminio prašymo padavimo datą.

6.2. Skyrius, atsakydamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. gautą pareiškėjos prašymą, 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. 49SD-11038-(14.49.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ priimtu sprendimu informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog ji neatvyko į Skyriaus organizuotą pirmo eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame 2019 m. liepos 3 d. buvo pakviesta dalyvauti, ar atvykusi žemės sklypo nepasirinko, lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebuvo suprojektuotas ir Skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu raštu Skyriui grąžino nerealizuotą Išvadą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja paskutiniame 2015 m. vasario 25 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeitė valią, kuriame už visą likusį neatkurtą valstybės išperkamą 0,3368 ha žemės plotą pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miško plotą, tuo atsisakydama gauti sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, NŽT Vilniaus m. skyrius negali tenkinti prašymo ir įrašyti pareiškėjos pavardę į Eilę.

6.3. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus Sprendimu, 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą NŽT „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021-10-27 sprendimo Nr. 49SD-11038-(14.49.136E) (byloje Nr. 470)“.

6.4. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, NŽT Sprendimu jį atmetė. NŽT pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2015 m. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus m. skyrius sprendimu pareiškėjos įgaliotą asmenį pagrįstai informavo, jog negali tenkinti prašymo.

6.5. Pareiškėja 1999 m. birželio 22 d. tuometiniam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises, suteikiant jai naują žemės sklypą turėtoje vietoje arba seniūnijos teritorijos ribose. Kartu su kitais asmenimis pareiškėja 2003 m. kovo 19 d. Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė kitą prašymą, kuriame nurodė, jog kartu su kitais asmenimis pageidauja gauti po 0,20 ha žemės sklypus individualiai statybai, o likusią žemę grąžinti natūra Vilniaus mieste.

6.6. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras nuosavybės teisės pareiškėjai atkurtos grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) NŽT 2011 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 49S-602, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49S-50 ir 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1482. Priėmus minėtus sprendimus likusi neatkurtos valstybės išperkamos žemės dalis – 0,3368 ha žemės plotas.

7. Teismas nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus vadovaujasi Atkūrimo įstatymu, Tvarka ir bei kitais teisės aktais. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija (nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) nuostatas (21 str. 4 d.).

8. Teismas pažymėjo, kad po Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, kuriame nustatyti terminai ir tvarka, kaip gali būti keičiama valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, t. y. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis piliečiams, pateikusiems prašymus dėl nuosavybes teisių atkūrimo į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, tik iki 2015 m. kovo 1 d., leido keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Apie minėtus Atkūrimo įstatymo nuostatų pakeitimus pareiškėjai buvo pranešta NŽT Vilniaus m. skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 49SF-( 14.49.104.)-3089 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“. Pareiškėja pasinaudojo minėta įstatymine nuostata ir NŽT Vilniaus rajono skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą, kuriame prašė už valstybės išperkamą žemę (bylos Nr. 470) atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje – Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus rajono skyrius pagal kompetenciją minėtą pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti NŽT Vilniaus m. skyriui. Iš NŽT Vilniaus m. skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir Išvados turinio bei pareiškėjos 2015 m. vasario 25 d. pateikto prašymo dėl lygiaverčio miško ploto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimo vietovėje turinio akivaizdu, kad pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. teikė prašymą dėl valios pakeitimo dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, nurodė pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą.

9. Teismas pabrėžė, kad apie minėtus Atkūrimo įstatymo nuostatų pakeitimus pareiškėjai buvo pranešta Skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 49SF-( 14.49.104.)-3089 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“. Pareiškėja pasinaudojo minėta įstatymine nuostata ir NŽT Vilniaus rajono skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą, kuriame prašė už valstybės išperkamą žemę (bylos Nr. 470) atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje – Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus rajono skyrius pagal kompetenciją minėtą pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti Skyriui. Iš Skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir Išvados turinio bei pareiškėjos 2015 m. vasario 25 d. pateikto prašymo dėl lygiaverčio miško ploto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimo vietovėje turinio akivaizdu, kad pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. teikė prašymą dėl valios pakeitimo dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, nurodė pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. teikė prašymą dėl valios pakeitimo dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Teismas sprendė, kad šis prašymas laikytinas paskutiniu pareiškėjos teiktu prašymu, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad ji savo valios dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo nepakeitė.

11. Apžvelgęs Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas (21 str. 6 d.), Tvarkos (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) nuostatas (1021 p., 103 p., 1051 p.), teismas nurodė, kad pareiškėja neneigia, jog pretendentų susirinkime, vykusiame 2019 m. liepos 3 d. 11 val. Skyriuje, nedalyvavo, ir nepranešė apie savo neatvykimo priežastis, tačiau nurodo, kad apie Susirinkimą nebuvo tinkamai informuota. Teismas pažymėjo, kad pagal NŽT Vilniaus m. skyriui AB „Lietuvos paštas“ pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8 minėta korespondencija pareiškėjai buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini), o duomenų, jog minėta siunta buvo grąžinta NŽT Vilniaus rajono skyriui, NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog apie Susirinkimą nebuvo informuota jos atstovė pagal 2017 m. kovo 10 d. išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę įgaliotajam asmeniui atstovauti ją nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad ji atsakovams būtų teikusi prašymą visą su nuosavybės teisių atkūrimu susijusią korespondenciją siųsti išskirtinai tik įgaliotam asmeniui, nes iš 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo, pateikto NŽT Vilniaus m. skyriui, turinio matyti, kad pareiškėjos įgaliotoji atstovė pateikė tik įgaliojimo kopiją, tačiau jokių kitų prašymų nesuformulavo, todėl darytina išvada, kad kvietimas dalyvauti Susirinkime pagrįstai registruotu laišku buvo siunčiamas asmeniškai pačiai pareiškėjai jos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris nebuvo ir nėra pasikeitęs. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nustatyta tvarka buvo informuota apie organizuojamą Susitikimą, tačiau nustatytu laiku į jį neatvyko ir nepranešė apie savo neatvykimo priežastis, teismas padarė išvadą, kad Skyrius ir NŽT pagrįstai pareiškėjos įgaliotą asmenį informavo, jog negali tenkinti Prašymo, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas grąžinus Išvadą bus tęsiamas atlyginant pinigais.

13. Teismas nurodė, kad remiantis tuo, kad pareiškėja, NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikdama 2015 m. vasario 25 d. prašymą pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, su parengta Išvada buvo supažindinta ir parašu patvirtino, kad už likusią negrąžintą žemę Vilniaus mieste pageidauja gauti lygiavertį žemės plotą, taip pat, kad NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1014-(14.49.2.) „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Eilės, nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos skundo argumentas, jog neatlyginus už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Eilę pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą.

14. Teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus m. skyriaus Sprendimas Nr. 1 yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Sprendime Nr.1 atsakovas, vadovaudamasi aktualių nurodytų teisės aktų nuostatomis, detaliai išdėstė savo poziciją dėl atitinkamų išvadų, paaiškino, kokiais įrodymais remdamasis jas padarė. Vertinant NŽT Sprendimą Nr.2 konstatuotina, kad jame taip pat išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, atskleista ginčo esmė, iš Sprendimo Nr.2 argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjos reikalavimų dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus ir NŽT sprendimų panaikinimo nėra pagrindo. Konstatavus Sprendimo Nr.1 ir Sprendimo Nr. 2 teisėtumą, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus m. skyrių įrašyti pareiškėją G. L. į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą.

III. 15. Pareiškėja G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pareiškėjai pasirinkus papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, tai reiškė, kad liko egzistuoti ir pagrindinis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas. Papildomas atlyginimo būdas negali pakeisti pagrindinio atlyginimo būdo ir egzistuoti vienas be pagrindinio. Pareiškėjai nebuvo išaiškinta, kad ji, pasirinkusi papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, savaime atsisako anksčiau nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl pareiškėjos valios traktavimas negali būti atsietas nuo įprastinės žodžių reikšmės – pasirinkusi papildomą atlyginimo būdą, pareiškėja kaip bet koks protingas žmogus turėjo suprasti ir suprato, kad ji neatsisako pagrindinio atlyginimo būdo ir šis papildomas atlyginimo būdas koegzistuos kartu su pagrindiniu, o ne jį pakeis. Šiuo papildomu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu pareiškėjai nebuvo atlyginta – jai nebuvo perduotas lygiavertis miško sklypas, todėl pareiškėjai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu pagrindiniu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę.

16.2. Atsakovas į bylą nepateikė nei jo nurodyto AB „Lietuvos paštas“ pateikto 2018 m. birželio 18 d. sąrašo Nr. 8, nei net NŽT Dokumentų valdymo sistemos duomenų (nors tai paties atsakovo kuriami antriniai duomenys, kurie privalo būti pagrįsti pirminiais duomenimis). Pirmosios instancijos teismui užteko vien tik atsakovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų apie jo paties sistemoje esamus įrašus, nors jų nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas.

16.3. Pareiškėjai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Sprendimuose nurodyta, kad Vilniaus rajono skyrius organizavo pirmo eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame 2019 m. liepos 3 d. buvo pakviesta dalyvauti pareiškėja, tačiau pilietė į organizuojamą susirinkimą neatvyko, ar atvykus žemės sklypo nepasirinko. Iš Sprendimų galima suprasti, kad pareiškėjai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje dėl jos pačios kaltės, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka.

16.4. iš Skyriaus Sprendimo turinio neaišku, kokio veiksmo pareiškėja neatliko – ar į organizuojamą susirinkimą neatvyko, ar atvykusi žemės sklypo nepasirinko. Skyriaus Sprendime nesant nurodyto konkretaus veiksmo, kurį neva turėjo atlikti pareiškėja ir kurio neva ji neatliko, neįmanoma ginčyti Skyriaus Sprendimo šiuo aspektu, todėl Skyriaus Sprendimas neatitinka tokiam administraciniam aktui įstatymo keliamų reikalavimų.

16.5. Pareiškėja apie Susirinkimą privalėjo būti informuota Tvarkoje nustatytu būdu. Atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad pareiškėja apie Susirinkimą buvo informuota laikantis Tvarkos nuostatų. Vien atsakovo paaiškinimai apie jo sistemoje esančius duomenis negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjos informavimą apie susirinkimą.

16.6. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų nei apie registruoto laiško išsiuntimą pareiškėjai, nei apie jo įteikimą (gavimą). Todėl galima vienintelė išvada, kad pareiškėja apie Susirinkimą nebuvo tinkamai informuota – atsakovas neįvykdė jam Tvarka priskirtos pareigos informuoti pareiškėją kaip pretendentę apie šaukiamą susirinkimą Tvarkoje nustatytomis priemonėmis ir laikantis Tvarkoje nustatytų procedūrų.

16.7. Asmuo, išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę įgaliotajam asmeniui atstovauti jį nuosavybės teisių atkūrimo procese, išreiškia valią būti šiame procese atstovaujamas įgalioto asmens, todėl ir visa informacija turi būti siunčiama įgaliotam asmeniui. Informaciją nedraudžiama papildomai nusiųsti ir pačiam atstovaujamajam, bet ji privalo būti siunčiama atstovui. laiško siuntimas tik pareiškėjai (jei, kaip teigia atsakovas, toks laiškas buvo išsiųstas), o nesiuntimas jos atstovei, prieštaravo anksčiau išreikštai pareiškėjos valiai dėl susirašinėjimo adreso ir būdo – pareiškėja aiškiai išreiškė valią būti atstovaujama savo dukros I. V. nuosavybės teisių atkūrimo procese.

16.8. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos atstovei neturėjo būti siunčiamas pranešimas apie 2019 m. liepos 3 d. susirinkimą, pats atstovavimas netenka prasmės. Įgaliojimas ir buvo išduotas tuo tikslu, kad pareiškėja, nebegalėdama pati atstovauti savęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, pasirūpino savo atstovavimu ir pavedė atstovei priimti už pareiškėją sprendimus šiame procese. Pareiškėjos atstovei nesiunčiant pranešimų apie nuosavybės teisių atkūrimo procese reikalingus atlikti veiksmus, pats atstovavimas ir įgaliojimo išdavimas netenka nei tikslo, nei prasmės.

17. Atsakovai NŽT ir Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimo ir Sprendimo, kuriais atsisakyta pareiškėją įrašyti į Eilę, vadovaujantis tuo, kad pareiškėja 2015 m. pakeitė valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėja prašė įpareigoti NŽT įrašyti ją į Eilę pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja, NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikdama 2015 m. vasario 25 d. prašymą pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, su parengta Išvada buvo supažindinta ir parašu patvirtino, kad už likusią negrąžintą žemę Vilniaus mieste pageidauja gauti lygiavertį žemės plotą, taip pat nustatęs, kad Skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1014-(14.49.2.) „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Eilės, nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, atmetė pareiškėjos skundo argumentą, jog neatlyginus už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Eilę pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja nustatyta tvarka buvo informuota apie Susitikimą, tačiau nustatytu laiku į jį neatvyko ir nepranešė apie savo neatvykimo priežastis, todėl Skyriaus Sprendimu ir Sprendimu pareiškėjos įgaliotas asmuo pagrįstai informavo, jog negali tenkinti Prašymo, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas grąžinus Išvadą bus tęsiamas atlyginant pinigais.

20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad, jai pasirinkus papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, tai reiškė, kad liko egzistuoti ir pagrindinis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas, be to, pareiškėjai nebuvo išaiškinta, kad ji, pasirinkusi papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, savaime atsisako anksčiau nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Susirinkimą, o tuo atveju, jei, kaip teigia atsakovas, laiškas buvo išsiųstas, jis turėjo būti siunčiamas ne pareiškėjai, o jos atstovei, nes pareiškėja buvo išreiškusi valią, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese jai atstovautų jos dukra.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

22. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pagal NŽT Vilniaus m. skyriui AB „Lietuvos paštas“ pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8 minėta korespondencija pareiškėjai buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini), o duomenų, jog minėta siunta buvo grąžinta NŽT Vilniaus rajono skyriui, NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šios nutarties 21, 22 punktuose paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Akcentuotina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius apie Rašto įteikimą – byloje nėra pateiktas AB „Lietuvos paštas“ NŽT pateiktas 2018 m. birželio 18 d. sąrašas Nr. 8, o Lietuvos pašto tinklalapyje pagal siuntos numerį nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar Raštas buvo įteiktas pareiškėjai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant AB „Lietuvos paštas“ pateiktus korespondencijos sąrašus, laikomasi pozicijos, kad iš tokių sąrašų turėtų būti aiškus siuntos gavėjas, priešingu atveju vertinama, kad asmuo siuntos negavo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-624/2019).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsireikalauti įrodymus, kurie aiškiai patvirtintų arba paneigtų aplinkybę, kad Raštas pareiškėjai buvo įteiktas.

26. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas, nes byloje nėra priimamas galutinis procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis