7df7dba2-3eec-4461-b1b1-7627d1b07a4e · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-432-1137/2023 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05141-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.4.5.19. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2023 m. sausio 24 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Vytautas Kalnius sekretoriaujant Justinai JanÅ¡auskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Vidui J. K., jo atstovams V. R. ir advokatui Tomui Bukeliui, liudininkams L. K. ir D. B., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., suinteresuotam asmeniui Valstybinei įmonei Turto bankas, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. J. K. ir R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti - nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. P. V. J. K. ir R. K. 2022 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), po savo sutuoktinio F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Savo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: 1.1 PareiÅ¡kėjų tėvas F. K. mirė (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjų motina ir mirusiojo sutuoktinė A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo du vaikus: V. J. K. ir R. K.. Mirus tėvui F. K., motina A. K. į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vaikai į notarÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties taip pat nesikreipė. Ä® tėvo palikimo dalį paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo iÅ¡duotas. 1.2 Panevėžio m. 4-ojo notarų biuro atsakyme Nr. S-76 yra nurodyta, jog į Panevėžio m. 4-Ä jį notarų biurÄ po F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. 1.3 Iki pat F.

K. mirties, motina A. K. gyveno kartu su sutuoktiniu, vedė bendrÄ Å«kį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, motina toliau gyveno nurodytame name, tvarkė visÄ namų Å«kį savo nuožiÅ«ra, mokėjo mokesčius. T. y. A. K., po savo vyro mirties, priėmė anksčiau iÅ¡vardintÄ turtÄ , toliau jį valdė ir naudojo kaip savo. Jokių ginčų dėl paveldimo turto nekilo. 1.4 Po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė mirusiosios sÅ«nÅ«s V.

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Kad paveldėti mamos ir tėvo kartu įgytÄ turtÄ , bÅ«tina nustatyti juridinį faktÄ , kad A. K. paveldėjo F. K. palikimÄ . 1.5 Teismo posėdžio metu V. J. K. savo pareiÅ¡kimo reikalavimus palaikė, iÅ¡ esmės naujų aplinkybių nenurodė. 2. 2022 m. gruodžio 15 d. suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo F. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo galėtų būti tenkinamas. Tačiau tokio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas išskirtinai teismo nuožiūra, nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Valstybinės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Nustatytos faktinės bylos aplinkybės 3.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai V. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K. mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. Ji po vyro mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjų tėvas - F. K. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 4. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

5. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). PareiÅ¡kėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka Å¡ių imperatyvių įstatymo nuostatų visumÄ .

6. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo bÅ«ti priimtas ne tik paduodant pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

7. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnis).

8. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktÄ . Apie tokių veiksmų atlikimÄ sprendžiama iÅ¡ konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y.

įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ .

Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

9. Bylos duomenimis po F. K. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ 3 mėnesių terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , t. y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir asmeninius daiktus. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjų pateikti nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, (pareiÅ¡kėjai nurodė, kad jų motina A.

K. gyveno Å¡iame turte, tvarkė jo aplinkÄ , prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius) raÅ¡ytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių apmokėjimo dokumentai) (CPK 177, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad prieÅ¡taraujančių Å¡io fakto nustatymui byloje nebuvo. PareiÅ¡kėjai kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

11. Ä®vertinus byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjų motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po pareiÅ¡kėjų tėvo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

12. Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimÄ ir palikimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų.

13. Byloje susidarė 13,28 Eur iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjų V. J. K. ir R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti - nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas, tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti šį paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjams siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų V. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 6,64 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėjas Vytautas Kalnius