7df76e92-b19f-40d8-975d-edd7d413f5e7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1758-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24509-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.6.16.8; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea in“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomÄ priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Å iaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Idea in“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 19 358,09 Eur skolos už valstybinės žemės nuomÄ už 2019 metus, 1 045,34 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės, todėl atsakovei kyla pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl minimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimÄ buvo taikytas 4 proc. mokesčio tarifas ir už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo paskaičiuotas 19 358,09 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,85553 ha) naudojimÄ . Atsakovė už 2019 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėjo. IeÅ¡kovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti nuomos mokestį, kuriais taip pat įspėjo atsakovę, kad jei Å¡i nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai kils pareiga sumokėti ir delspinigius. Atsakovė pareigos atsiskaityti neįvykdė, todėl ieÅ¡kovė paskaičiavo atsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (už 180 d.) ir prašė priteisti 1 045,34 Eur delspinigių. IÅ¡ viso ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 20 403,43 Eur.

3. Atsakovė UAB „Idea in“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo sporto salę, laisvalaikio centrÄ , Å«kinį pastatÄ , stadionÄ , tvorÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, 2019 m. gegužės 9 d. ji kreipėsi į NŽT Å iaulių miesto skyrių, praÅ¡ydama leisti iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT Å iaulių miesto skyrius informavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta nebus, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas. Atsakovė, praÅ¡ydama sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, pakartotinai kreipėsi į NŽT 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d., tačiau NŽT procedÅ«rÄ nutraukė ir atsisakė pateikti atsakymÄ . Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė nesutiko su jai taikomu 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifu, nurodydama, kad, nors atsakovė atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, bet valstybinės žemės nuomos sutarties ji negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Sutarties sudarymas nebuvo galimas iki teisminių ginčų iÅ¡sprendimo, todėl Å¡iuo atveju nepagrįstai praÅ¡oma taikyti 4 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifÄ . Atsakovei taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė 2019 m. negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, t. y. dėl UAB „Eurelus“ pareikÅ¡to nepagrįsto ieÅ¡kinio, tačiau atsakovė 2019 m. turėjo galimybę kreiptis į Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatos taikymo. Aplinkybės, trukdžiusios sudaryti žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį, iÅ¡nyko įsiteisėjus Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarčiai, tačiau atsakovė iki Å¡ios dienos žemės nuomos sutarties projekto nepasirašė, todėl laikytina, kad 2020 m. valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta dėl atsakovės neaktyvumo ar vengimo sudaryti nuomos sutartį. Dėl to, trečiojo asmens nuomone, abejotina, ar atsakovei gali bÅ«ti taikomas 0,81 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 045,34 Eur delspinigių ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės 466,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdymo. Atsakovė neginčija pareigos mokėti tokį mokestį, tačiau nesutinka su jai apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo statinius: sporto salę, laisvalaikio centrÄ , Å«kinį pastatÄ , stadionÄ ir tvorÄ , esančius 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Å iaulių skyriui leisti iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). NŽT Å iaulių skyrius 2019 m. birželio 26 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti negali, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, t. y. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-251/2019, kurioje UAB „Eurelus“, neturinti žemės sklype pastatų ar kitų statinių, yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį NŽT ir siekia tapti žemės sklypo nuomininke. Atsakovė informuota, kad administracinė procedÅ«ra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai teisme bus iÅ¡spręstas minėtas ginčas su UAB „Eurelus“. Nurodytas ginčas iÅ¡spręstas Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020). 2020 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) NŽT pateikė atsakovei valstybinės žemės nuomos sutarties projektÄ , tačiau atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė. IeÅ¡kovė atsakovei už 2019 m. (vasario–gruodžio mėn.), 1,8553 ha plotÄ , taikydama 4 proc. žemės mokesčio tarifÄ , apskaičiavo 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį mokestį bÅ«tų sumokėjusi.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 m. arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifÄ (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik žemės sklypo plotui, kurį užima statiniai. Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 nusprendė neatleisti atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių. Atsakovė dėl Å¡io Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo kreipėsi į teismÄ . Atsakovės skundas dėl Å¡io sprendimo panaikinimo buvo atmestas 2021 m. spalio 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi palikus minėtÄ sprendimÄ nepakeistÄ .

9. Teismas nustatė, kad Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ metiniai tarifai. Nurodyto sprendimo 1.3 papunktyje nustatytas 4 proc. mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, jog atsakovei žemės nuomos mokestis už 2019 m. buvo apskaičiuotas ne už visÄ 3,7953 ha ploto žemės sklypÄ , o tik už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytÄ Å¾emės sklypo dalį (1,8553 ha), žemės sklypo vertę padauginus iÅ¡ 4 proc. tarifo, taikytino valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.

10. Teismas sprendė, kad, byloje nesant ginčo, jog atsakovė 2019 m. nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, ieÅ¡kovė pagrįstai nuomos mokestį atsakovei skaičiavo taikydama 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 papunktyje įtvirtintÄ 4 proc. mokesčio tarifÄ . Mokesčio apskaičiavimas atitinka Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 patvirtintose Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytÄ tvarkÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė pagrįstai neatleido atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio arba netaikė jo lengvatos, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-860-442/2022.

11. Teismo vertinimu, nors valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove 2019 m. nebuvo sudaryta ne dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo Å¡io ginčo kontekste teismui mažinti iÅ¡ atsakovės priteistinÄ nuomos mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių NŽT negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakove 2019 m., ir NŽT pasiÅ«lius atsakovei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovė tokios sutarties su ieÅ¡kove nepasirašė. NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybinė žemė atsakovei 2019 m. bÅ«tų nuomota tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokios buvo pasiÅ«lytos 2020 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad net ir tuo atveju, jei NŽT 2019 m. bÅ«tu galėjusi sudaryti su atsakove valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiÄ sutartį atsakovė neabejotinai bÅ«tų sudariusi. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės pozicija dėl noro sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį 2019 m. nėra nuosekli, nes atsakovė civilinėje byloje, dėl kurios 2019 m. su ja nebuvo pasiraÅ¡yta žemės nuomos sutartis ir kurioje UAB „Eurelus“ ginčijo NŽT sprendimÄ nutraukti su ja ginčo žemės sklypo sutartį, palaikė UAB „Eurelus“ pozicijÄ , nors tuo metu jau pati buvo žemės sklype esančių statinių savininkė ir, kaip teigė, siekė sudaryti žemės nuomos sutartį su NŽT.

12. Atsižvelgdamas į nurodytÄ , teismas sprendė, kad atsakovei yra kilusi pareiga sumokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę 2019 m., kuris apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka bei sudaro 19 35,09 Eur. Be to, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ už 180 d. laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. atsakovei, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, skaičiuotini 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kurie sudaro 1 045,34 Eur, ir taip pat yra priteistini ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Idea in“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės 7 086,23 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. ir 382,66 Eur delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

13.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, nes NŽT Å iaulių miesto skyrius informavo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta nebus dėl žemės sklypo nuomos kilus teisminiam ginčui. Atsakovė pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo nuomos 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d., tačiau NŽT procedÅ«rÄ nutraukė ir atsisakė pateikti atsakymÄ . Valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovė negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nors ir atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, Å¡iuo atveju atsakovei turėtų bÅ«ti taikomas minimalus tarifas skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, t. y. toks tarifas, kuris bÅ«tų taikomas tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove bÅ«tų sudaryta – 0,81 proc.

13.2. Teismas pernelyg formaliai vertino situacijÄ ir neatsižvelgė į tai, kad bÅ«tent NŽT atsisakymai sudaryti žemės nuomos sutartį pagal eilę atsakovės praÅ¡ymų lėmė tai, jog atsakovei nepagrįstai buvo taikytas 4 proc., o ne 0,81 proc. žemės mokesčio tarifas. Dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai buvo priteista daugiau nei 4 kartus didesnė suma.

13.3. Skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovei už 2019 m. turėtų būti taikomas 0,81 proc. mokesčio tarifas ir ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 086,23 Eur nuomos mokesčio (527 948 Eur žemės sklypo vertė x 0,81 proc. = 7 740,25 Eur/12 mėn. x 11mėn. = 7 086,23 Eur) ir 382,66 Eur delspinigių (7 086,23 Eur x 0,03 proc. x 180 d = 382,66 Eur).

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Å iaulių miesto savivaldybės administracija praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

14.1. Atsakovės lūkesčiai, įsigyjant pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, bei naujos valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymas ne dėl ieškovės kaltės ar neveikimo, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų dėl prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

14.2. IeÅ¡kovė valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudaro, o tik taiko valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifus, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, bei surenka valstybinės žemės nuomos mokestį į savivaldybės biudžetÄ . Dėl to negalima sutikti su apeliantės vertinimu, jog ieÅ¡kovė yra atsakinga už tai, kad NŽT su atsakove nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. IeÅ¡kovė, nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, atsakovei žemės nuomos mokestį skaičiavo už beveik per pusę mažesnį plotÄ , t. y. pagal užimamų pastatų plotÄ , o ne už visÄ valstybinės žemės plotÄ , kuris ankstesniems savininkams buvo nuomojamas sutartimi. Dėl to nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl taikytino 0,81 proc. mokesčio tarifo.

14.3. Atsakovės argumentai dėl suskaičiuoto mokėtino mokesčio yra nepagrįsti. Atsakovė siekė iÅ¡sinuomoti visÄ 3,7953 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, nesutikdama su teismo sprendimu, mano, kad skaičiuotinas plotas 0,81 proc. tarifu tik statiniais užstatytam plotui. Be to, 0,81 proc. tarifas taikomas tik tam plotui, kuris užstatytas pastatais, o ne nustatytam plotui, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir aptarnauti. Dėl to, nežinant, koks žemės sklypas galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas atsakovei, nėra teisinio pagrindo taikyti 0,81 proc. tarifÄ . IeÅ¡kovės paskaičiuota mokėtina nuomos mokesčio suma suskaičiuota vadovaujantis teisės aktais patvirtinta tvarka.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovė ženkliai prisidėjo prie to, kad žemės sklypas jai neiÅ¡nuomotas. Nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, atsakovė pati prisiėmė rizikÄ ir pirko statinius, esančius žemės sklype, iÅ¡ UAB „Linsana“, kuri buvo juos įsigijusi iÅ¡ UAB „Emilė“, o UAB „Emilė“ įsigijusi iÅ¡ UAB „Eurelus“, su kuria dėl pastovaus žemės nuomos mokesčio nemokėjimo Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VÄ®- 2664-(14.31.2.) „Dėl 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-79 nutraukimo“ buvo nutraukta 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-79. UAB „Eurelus“ inicijavo teisminius ginčus ir siekė, kad žemės sklypas toliau bÅ«tų nuomojamas UAB „Eurelus“, nors jokių nuosavybės teise priklausančių statinių žemės sklype ieÅ¡kinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu nebevaldė. Nors UAB „Eurelus“ ieÅ¡kinys buvo nepagrįstas, esant iÅ¡keltai civilinei bylai dėl to paties žemės sklypo nuomos sutarties, NŽT žemės sklypo nuomos sutarties su atsakove sudaryti negalėjo. Minėtoje civilinėje byloje atsakovė buvo įtrauka trečiuoju asmeniu, tačiau rÅ«pinosi ne savo teisėmis, o palaikė UAB „Eurelus“ pozicijÄ , t. y. iÅ¡sakė nuomonę, kad žemės sklypas bÅ«tų toliau nuomojamas UAB „Eurelus“. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė turėjo galimybę laiku kreiptis į ieÅ¡kovę dėl nuomos mokesčio lengvatos taikymo galimybės, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. atsakovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – sporto salė, laisvalaikio centras, Å«kinis pastatas, stadionas ir tvora, esantys 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (CBP-2445 priedas Nr. 3, psl. 3-10). 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Å iaulių skyriui leisti iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (DOK-182539 priedas Nr. 1). NŽT Å iaulių skyrius 2019 m. birželio 26 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti negali, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, t. y. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-251/2019, kurioje UAB „Eurelus“, neturinti žemės sklype pastatų ar kitų statinių, yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį NŽT ir siekia tapti žemės sklypo nuomininke. Atsakovė informuota, kad administracinė procedÅ«ra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai bus teisme iÅ¡spręstas minėtas ginčas su UAB „Eurelus“ (DOK-182539 priedas Nr. 2). UAB „Eurelus“ ir NŽT ginčas buvo iÅ¡spręstas Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020). 2020 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) NŽT pateikė atsakovei valstybinės žemės nuomos sutarties projektÄ , tačiau atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė (DOK-200885 priedas Nr. 6). IeÅ¡kovė atsakovei už 2019 m., taikydama 4 proc. žemės mokesčio tarifÄ , už 1,8553 ha plotÄ apskaičiavo 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį (CBP-2445 priedas Nr. 3, psl. 1, 2). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė Å¡io apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. nėra sumokėjusi.

19. Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 19 358,09 Eur žemės nuomos mokesčio už 2019 m. ir 1 045,34 Eur delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės 7 086,23 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 382,66 Eur delspinigių, t. y. valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiuoti taikant ne 4 proc., o 0,81 proc. dydžio tarifÄ . Taigi, Å¡ioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės, praÅ¡omÄ priteisti mokestį skaičiuojant pritaikius 4 proc. dydžio mokesčio tarifÄ . Atsakovė neginčija savo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2019 m., tačiau argumentuoja, jog Å¡is mokestis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas taikant 0,81 proc. mokesčio tarifÄ , nes valstybinės žemės nuomos sutarties 2019 m. atsakovė negalėjo sudaryti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, o teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė ir negalėjo sudaryti dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, t. y. tokia sutartis nebuvo sudaryta dėl vykusių teisminių ginčų.

20. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra iÅ¡ esmės kilęs dėl tarifo, taikytino skaičiuojant atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį už 2019 m., dydžio: ieÅ¡kovė, vadovaudamasi aplinkybe, jog nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, žemės nuomos mokestį skaičiavo taikydama 4 proc. dydžio mokesčio tarifÄ ; atsakovė argumentuoja, jog mokestis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas taikant 0,81 proc. mokesčio tarifÄ , nes valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo atsakovės valios.

21. Nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginÄÄ , pabrėžtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å io teisinio reglamentavimo pobÅ«dis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas, jų reguliavimas yra imperatyvus, todėl sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Taigi, atitinkamai, Å¡alys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose Å¡iuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių privalo laikytis. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines Å¡iuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi bÅ«ti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

22. Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi bÅ«ti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad bÅ«tų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebÅ«tų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali bÅ«ti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad bÅ«tų paneigtas vienas iÅ¡ valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiÅ¡kia ir veikimÄ visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

23. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, o tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020).

24. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali bÅ«ti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka (Nutarimo Nr. 1798 1.3 papunktis); konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (Nutarimo Nr. 1798 1.4 papunktis).

25. Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2022 m. spalio 6 d.) nustatė, kad 4,0 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dienÄ taikytus žemės verčių žemėlapius, nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių (Sprendimo Nr. T-278 1.3 papunktis). Pagal Sprendimo Nr. T-278 1.2 papunktį, 0,81 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dienÄ taikytus žemės verčių žemėlapius, žemės nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu iÅ¡nuomotų žemės sklypų vertę.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybių, kad 2019 m. atsakovei nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, kad 2019 m. atsakovė nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, taip pat neginčijo ieÅ¡kovės patvirtintuose teisės aktuose nustatyto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodo ir skaičiuojant mokėtinÄ nuomos mokestį pritaikytos žemės sklypo vertės. Taigi, atsakovė, pagal aptartÄ imperatyvaus pobÅ«džio teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , privalo mokėti įtvirtinta tvarka apskaičiuotÄ Å¾emės nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė galimai dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. TokiÄ iÅ¡vadÄ konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1614-803/2023, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių ginÄÄ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. Atsižvelgiant į nurodytÄ , atmestinas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas perskaičiuoti jos už 2019 m. mokėtinÄ valstybinės žemės nuomos mokestį taikant 0,81 proc. dydžio tarifÄ ir atitinkamai sumažinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti bei pirmosios instancijos teismo priteistÄ valstybinės žemės numos mokesčio skolÄ .

27. Å ios bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad kiekvienas asmuo savo teises bei teisėtus interesus turi / gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsakovė dėl aplinkybių, objektyviai sudariusių kliÅ«tis 2019 m. pasiraÅ¡yti valstybinės žemės nuomos sutartį, įvertinimo skaičiuojant nuomos mokestį turėjo teisę kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka, praÅ¡ydama atleisti nuo Å¡io mokesčio mokėjimo ar pritaikyti sumažintÄ mokesčio tarifÄ . IÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė Å¡ia savo teise pasinaudojo ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo žemės nuomos mokesčio už 2019-2020 metus mokėjimo visa apimtimi arba taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifÄ (0,81 proc.), argumentuodama, jog žemės sklypo nuomos sutartis 2019-2020 metais nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovės valios. Å is praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas ir Å iaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 nusprendė neatleisti atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. ir 2020 m. ir apskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypÄ . Atsakovė dėl Å¡io sprendimo pateikė skundÄ teismui, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-860-442/2022 atmetė atsakovės apeliacinį skundÄ ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, klausimas dėl atsakovei skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį taikytino mokesčio tarifo sumažinimo, atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymo aplinkybes, buvo iÅ¡nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to atsakovės Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės pakartotinai keliamas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžio atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Apibendrinant nurodytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatytÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumu bei pagrįstumu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo iÅ¡sprendimui aktualias teisės normas, įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

29. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

31. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta Latvelė

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

Tatjana Žukauskienė