7df6722a-8fbf-40ba-93cc-842e2727fa6b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Klavdija Kruminienė                                                                                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-424-354/2012                                                                                Proceso Nr. 1-47-3-00016-2011-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                  1.2.8.1.1.,1.2.8.2.1., 2.1.14., 2.4.6.4.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 31 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,                                        sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant nuteistųjų gynėjams advokatams Viktorui Gecui ir Kristinai Pugačienei, nuteistiesiems A.

N. ir D. J. (buvusi N.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. N., jo gynėjo advokato V. Geco, nuteistosios D. J. (buvusi N.), jos gynėjos advokatės K. Pugačienės apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir nuteistas 6 MGL (780 Lt) bauda;pagal BK 155 str. 1 d. ir nuteistas 7 MGL (910 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A.

N. paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda.D. N. (J.) pripažinta kalta:pagal BK 154 str. 1 d. ir nuteista 6 MGL (780 Lt) bauda; pagal BK 155 str. 1 d. ir nuteista 7 MGL (910 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir D. N. (J.) paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda.IÅ¡ A. N. ir D. N. (J.) R. Å . naudai solidariai priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Kolegija n u s t a t ė: A. N. nuteistas už tai, kad, siekdamas apÅ¡meižti ir įžeisti R. Å ., 2011-02-24 pareiÅ¡kimu kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , teikdamas, kad R.

Å . yra jo nepilnametės dukters tvirkintojas, kad nepilnametei jo dukrai padarė vaikÄ , dukrÄ vertė bÅ«ti namų verge (daryti valgyti, ravėti daržus ir kt.), neleido jo dukrai mokytis ir visaip siekė pakenkti. D. N. (J.) nuteista už tai, kad siekdama apÅ¡meižti ir įžeisti R. Å ., 2011-03-08 kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl R. Å . jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo – nepilnametės vertimo lytiÅ¡kai santykiauti, panaudojant psichologinę prievartÄ bei pasinaudojant jos, kaip nepilnametės, naivumu prieÅ¡ jos valiÄ santykiavo apie 10 kartų.

Vertė jÄ bÅ«ti namų verge ir tyčiojosi iÅ¡ jos ir jos tėvų, vadindamas juos pavardėmis. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. praÅ¡o jį bei jo dukrÄ D. J. iÅ¡teisinti ir priteisti proceso iÅ¡laidas, nes teisėja, bÅ«dama Å¡aliÅ¡ka, neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Skunde teigiama, kad teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo tai, jog teisėja pati buvo nusiÅ¡alinusi, tačiau teismo pirmininkė privertė teisėjÄ nagrinėti Å¡iÄ bylÄ ir daugiau teisėja jau nenusiÅ¡alino. Apeliantas pažymi, kad jis pareiÅ¡kimu į prokuratÅ«rÄ kreipėsi tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirtos ir įvertintos aplinkybės, nes mano, kad kol vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, jis yra nepilnametis ir mokytojas neturi teisės siekti lytinių santykių, ir laiko, kad R.

Å . tvirkino nepilnametę dukterį ir padarė vaikÄ . Teigia, kad R. Å . jo dukrÄ D. N.J. laikė namų verge, nes jai buvo trukdoma mokytis – reikėjo darbus dirbti, maistÄ gaminti. Mano, kad prokuroras turėjo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.Nuteistojo teigimu, jis savo pareiÅ¡kimu prokuratÅ«rai atkreipė dėmesį, kad vaikų teisių tarnyba nesidomėjo mokytojo ir mokinės santykiais, kad vaikas gimė dar bÅ«nant mokinei, kad prokuratÅ«ra iÅ¡tirtų ir įvertintų mokinės tvirkinimo aplinkybes.

Teigia, kad jis ir jo dukra prokuratÅ«rai pasakė tiesÄ . Pažymi, kad prokuroras L. sakė, jog R. Å ., keliomis dienomis anksčiau, negu jis, padavė pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ jo Å¡eimÄ , tačiau jam su Å¡iuo pareiÅ¡kimu susipažinti neleido, nors galimai R. Å . juo buvo apÅ¡meižęs jo Å¡eimÄ . Apeliantas teigia, kad nei jis, nei jo dukra niekur niekam nieko neskelbė, o visur skelbėsi R. Å . – tvirkintojas, iÅ¡prievartavo, tai yra R. Å . žodžiai. Be to, teigia, kad prokuroras L. duodamas medžiagÄ iÅ¡platino informacijÄ ir R.

Å . pats paskleidė, kad atrodytų nukentėjęs. Apeliantas reiÅ¡kia manymÄ , kad teismas turėtų priimti atskirÄ nutartį dėl seniÅ«nijos darbuotojų iÅ¡duotų charakteristikų, poliklinikos iÅ¡duotos pažymos R. Å ., nes R. Å . gali įtakoti seniÅ«nijÄ , bendruomenę. Be to, mano, kad reikia priimti atskirÄ nutartį, dėl sukarintos Å aulių sÄ jungos, kuriai jo dukra, bÅ«dama moksleive, priklausė ir kuri neužtikrino, kad mokytojas ir bÅ«relio vadovas R. Å . lytiÅ¡kai nesantykiautų su Å¡aule ir moksleive.Nuteistojo A.

N. gynėjas advokatas V. Gecas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį A. N. atžvilgiu ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. N. pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. l d. iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, priimdamas nuosprendį išėjo už pareiÅ¡kėjo skundo ribų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nenustatė nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. l d. ir 155 str. l d., sudėties. Skunde teigiama, kad A.

N. nuteisė Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris pats pripažino, kad yra Å¡aliÅ¡kas – teisėja nutartimi nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau kita teismo pirmininkės nutartimi nepatvirtinus teisėjos nusiÅ¡alinimo nutarties, ta pati teisėja vis tiek nagrinėjo bylÄ toliau. Be to, teigiama, kad teisėja baudė pinigine bauda A. N. už nepagrįstus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimus, kuriÄ vėliau naikino, o tai reiÅ¡kia, kad teismas grubiai varžė A. N. teises baudžiamajame procese. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas 2012 m. kovo 9 d. nuosprendyje A.

N. veiksmus vertino plačiau nei to prašė pats nukentėjusysis R. Š., nes teismas nuosprendyje konstatavo, kad ir teismo posėdžio metu buvo tęsiami nusikalstami veiksmai, t. y. buvo duodami parodymai, kurių metu buvo šmeižiamas nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo pareiškime teismui tokių kaltinimų A. N. atžvilgiu nebuvo. Dėl to pažymi, kad A. N. išvis teisme atsisakė duoti parodymus. Skunde nurodoma, kad A. N. niekam viešai niekada nepaskleidė jokios informacijos apie nukentėjusįjį R.

Å ., nes jis (A. N.) kreipėsi į prokurorÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti jo skunde nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad kreiptis į prokurorÄ yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, o teismo iÅ¡vados, kad skunde prokurorui buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie nukentėjusįjį R. Å ., yra niekuo nepagrįstos, kadangi skunde nurodytų faktų tikroviÅ¡kumo niekas net ir nenustatė. Apeliantas teigia, kad prokuroras neatliko jokio tyrimo, o nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ negalėjo teismo bÅ«ti įvertintas kaip tikrovę atitinkančių žinių nustatymo Å¡altinis, nes toks prokuroro nutarimas nėra teismo patvirtintas ir negali bÅ«ti prilyginamas teismo sprendimui, kuris turėtų įstatymo galiÄ .

Pažymi, kad A. N. savo skundu prokurorui nekritikavo R. Å ., o nurodė tam tikras faktines aplinkybes apie savo nepilnametę dukrÄ ir gindamas jos interesus prašė prokuroro atlikti tyrimÄ , niekur vieÅ¡ai neatskleidė skundo prokurorui turinio, todėl negalima teigti, kad A. N. apkalbėjo R. Å .. Dėl to apeliantas teigia, kad A. N. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, minimos nukentėjusiojo R. Å . pareiÅ¡kime teismui.Apeliantas mano, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo R. Å . parodymus teisme, kuomet jis nurodė, kad dėl pastovių A.

N. skundų iÅ¡ jo juokiasi ir kolegos, ir V. sen. darbuotojai bei gyventojai, kadangi A. N. niekam vieÅ¡ai nepaskleidė savo skundų turinio, galbÅ«t tai padarė prokuroras, kiti asmenys arba pats nukentėjusysis R. Å ., tačiau tokios aplinkybės teismo nebuvo nustatytos, todėl A. N. dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo buvo apkaltintas be jokio pagrindo, nes tretieji asmenys, nežinodami A. N. skundų turinio, neturėjo pagrindo juoktis iÅ¡ R. Å .. Apeliantas teigia, kad žinių vieÅ¡o paskleidimo aplinkybės teismo iÅ¡vis nenustatytos, o skundas prokurorui nėra ir negali bÅ«ti tikrovės neatitinkančių žinių apie kitÄ asmenį vieÅ¡o paskleidimo (Å¡meižimo) objektu jeigu tokios žinios nebuvo tyčia paskleistos vieÅ¡ai.

Dėl to tvirtina, kad A. N. niekaip neturėjo net teorinės galimybės įžeisti R. Å ., ir teismas asmens įžeidimo fakto nenustatė jokiomis leistinomis priemonėmis. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. J. (buv. N.) praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., ir iÅ¡ jos solidariai su nuteistuoju A. N. priteista R. Å . 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jÄ dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių, o R.

Å . civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Apeliantė tvirtina, kad R. Å ., jai bÅ«nant 17 metų, vasario 28 d. pirmÄ kartÄ panaudojo psichologinę prievartÄ ir mano, kad jos bei tėvo veiksmai buvo teisingi. Pažymi, kad su R. Å . gyveno jo tėvų name, remontavo namÄ , bÅ«dama nėščia mokinė, Å¡veitė sienas, grindis, dirbo Å«kyje, rinko baldus, gamino maistÄ ir dėl to labai iÅ¡gyveno, nes buvo sunku ir fiziÅ¡kai, ir psichologiÅ¡kai. Teigia, kad R. Å . ir jo Å¡eimyna trukdė jai mokytis, laikytis teises vairuoti automobilį, o gimus vaikui, nebuvo sudarytos sÄ lygos gydytis, ji buvo verčiama dirbti, buvo ignoruojami jos gimtadieniai ir visa tai apeliantė traktuoja, kaip buvimÄ namų verge.Nuteistoji skunde teigia, kad nuo pirmojo sutaikomo teismo posėdžio jautė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ â€“ teisėja J.

S. ant jos Å¡aukė, vyresniam vaikui gulint ligoninėje, skyrė priverstinį atvesdinimÄ , dėl ko ji ir jos Å¡eima patyrė didelius iÅ¡gyvenimus. Apeliantė mano, kad teismo nuosprendžiu siekiama jÄ sužlugdyti kaip žmogų, nes ji studentė, niekur nedirba, augina 4 mėnesių kÅ«dikį, dukrÄ , sergančiÄ kraujo vėžiu, su vyru gyvena iÅ¡ Sodros mokamų paÅ¡alpų, taigi, nėra atsižvelgta į jos galimybes atlyginti žalÄ . Be to, pažymi, kad ji yra 4 kurso matematikos ir informatikos studentė, jau turi įgijusi visuomenės sveikatos specialistės kvalifikacijÄ , o pagal Å¡ių metų nuostatus, pedagogas negali bÅ«ti teistas, dėl to ateityje negalėtų gauti darbo.

Nuteistosios D. J. gynėja advokatė K. Pugačienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo D. J. (buv. N.) pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., ir iÅ¡ jos solidariai su nuteistuoju A. N. priteista R. Å . 2000 Lt neturtinė žala, ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo D. J. (buv. N.) dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių, o R.

Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.Apeliantė mano, kad nuteistosios D. J. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str., požymių, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.Gynėja pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistieji apie nukentėjusįjį paskleidė tikrovės neatitinkančias, melagingas žinias, nors jokių įrodymų, kad nurodyti faktai yra prasimanyti ar klaidingi, teismui nėra pateikta, o būtent, nepaneigti D.

J. pareiÅ¡kime TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«rai nurodyti faktai. Taip pat nurodo, kad privataus kaltintojo skundas Å¡ioje byloje grindžiamas TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2011-03-30 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame prokuroras nurodė, kad „savo amžiumi nors ir buvo nepilnametė (past. D. N.), bet jau galėjo ir turėjo teisingai numatyti pasekmes bei įvertinti aplinkybes". Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas prokuroras A. L. parodė, kad vertinant situacijÄ buvo labiau tikėtina, jog lytiniai privataus kaltintojo ir D.

N., pastarajai bÅ«nant nepilnamete, santykiai buvo, o pirmosios instancijos teismas netikrino, ar nuteistųjų pareiÅ¡kimuose TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«rai iÅ¡dėstyti faktai yra grįsti tiesa. Dėl to teigia, kad byloje neegzistuoja jokie objektyvÅ«s duomenys ar patikimi įrodymai nustatyti, ar privatus kaltintojas santykiavo lytiÅ¡kai su D. J. jai bÅ«nant nepilnamete, ar siekdamas lytinių santykių su D. J. privatus kaltintojas naudojo psichologinę prievartÄ , ar jÄ su vaiku iÅ¡varė iÅ¡ namų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistosios D.

J. pareiÅ¡kime nurodyta psichologinė prievarta galimai yra jos subjektyvus situacijos vertinimas, jos nuomonė, nes ji primygtinius įkalbinėjimus lytiniams santykiams laiko psichologine prievarta, tačiau psichologinės prievartos nebuvimo privatus kaltintojas, vėlgi, neįrodinėjo. Kartu teigiama, kad nuomone yra laikytina ir pareiÅ¡kime nurodyta aplinkybė, kad privatus kaltintojas tyčiojosi iÅ¡ jos tėvų, nes nuteistosios D. J. ir privataus kaltintojo skirtingi požiÅ«riai į tarpusavio santykius Å¡eimoje, pagarbÄ bei bendravimÄ su tėvais, kas ir buvo jų santuokos iÅ¡irimo priežastimi.

Skunde teigiama, kad privatus kaltintojas nurodė, jog nuteistoji D. J. jį įžeidė raštu Telšių rajono apylinkės prokuratūrai pateiktame pareiškime nurodydama, kad „R. Š. tyčiojasi iš manęs ir mano tėvų", „su mažu vaiku naktį išvarė iš namų", tačiau šios pareiškime prokuratūrai nurodytos frazės nėra užgaulios, visuomenėje nepriimtinos, akivaizdžiai nepadorios formuluotės. Kartu pažymima, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tarp privataus kaltintojo ir nuteistųjų yra asmeniniai nesutarimai ir kitos emocijos, kurios vertintinos kaip doroviniai ir moraliniai dalykai, kuriems nepakanka požymių baudžiamajai atsakomybei kilti.

Nuteistosios gynėja skunde teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas Å¡ioje byloje, nes nuteistajam A. N. pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, teisėja priėmė nutartį nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau teismo pirmininkas teisėjo nusiÅ¡alinimo nepatvirtino, o vėliau pakartotinai pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ tam pačiam teisėjui, jis nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo nebetenkino. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas R. Å . atsiliepimais į apeliacinius skundus praÅ¡o nuteistųjų D.

J. (N.) ir A. N., jų gynėjų advokatų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti apkaltinamÄ jį TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. N. ir D. J. bei jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. Apeliaciniai skundai tenkinami. Nuteistoji D. J. (N.) ir jos gynėja apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendį, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos bei minėtų apeliacinių skundų turinio yra akivaizdu, kad skundžiamas ne 2011-03-09, o 2012-03-09 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendis, todėl kolegija minėtÄ netikslumÄ vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ ir laiko, kad nuteistosios D.

J. (N.) ir jos gynėjos apeliaciniai skundai paduoti dėl 2012-03-09 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžio.Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo. Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra vieÅ¡as užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė minėtų Å meižimo ir Įžeidimo nusikalstamų veikų esmę, tačiau nepagrįstai konstatavo A. N. ir D. N. (J.) kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. Å . pateikė skundÄ privataus kaltinimo tvarka apylinkės teismui (2–3 b. l.), kaltindamas A. N. ir D. N. padarius nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str.. 1 d. R. Å . minėtame skunde nurodė, kad A. N. 2011 m. vasario 24 d., 2011 m. kovo 2 d.

TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«rai (toliau – ProkuratÅ«rai) pateikdamas pareiÅ¡kimus ir nurodydamas, kad jo nepilnametei dukrai jis (R. Å .) padarė vaikÄ , vertė bÅ«ti namų verge (daryti valgyti, ravėti daržus ir kt.), neleido mokytis ir visaip siekė pakenkti, apibÅ«dindamas jį nepilnametės tvirkintoju, kaip ir D. N., 2011 m. kovo 8 d. su pareiÅ¡kimu kreipdamasi į ProkuratÅ«rÄ , duodama paaiÅ¡kinimus prokurorui (7–10 b. l.) ir nurodydama, kad jÄ , nepilnametę, jis vertė lytiÅ¡kai santykiauti, panaudodamas psichologinę prievartÄ bei pasinaudodamas jos, kaip nepilnametės, naivumu, prieÅ¡ jos valiÄ santykiavo apie 10 kartų, vertė jÄ bÅ«ti namų verge ir tyčiojosi iÅ¡ jos, jos tėvų, vadindamas juos pavardėmis.

Privatus kaltintojas minėtus A. N. ir D. N. raÅ¡ytinius jo asmens apibÅ«dinimus ir pasisakymus apie tam tikras aplinkybes siÅ«lė laikyti tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu apie jį, Å¡meižimu nebÅ«tų nusikaltimų padarymu ir žeminančiu jo asmens apibÅ«dinimu.  IÅ¡ tikrųjų, bylos medžiaga patvirtina, kad įsigaliojusiu ProkuratÅ«ros 2011 m. kovo 30 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal A. N. ir D. N. pareiÅ¡kimus, nenustačius, kad R. Å . bÅ«tų padaręs veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 149 str. 151 str. 151¹ str., 153 str., požymių, tačiau vien tai nesuponuoja iÅ¡vados apie Å meižimo ir Įžeidimo nusikaltimų sudėties požymius A.

N. ir D. N. veikoje.              Jau minėta, kad R. Å . kaltino A. N. ir D. N. paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias apie jį ir kartu įžeidus oficialiuose procesiniuose dokumentuose – ProkuratÅ«rai pateiktuose pareiÅ¡kimuose ir liudytojo apklausos protokole. Pats privatus kaltintojas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad minėtų skundų turinys jam tapo žinomas tuomet, kai prokuroras A. L. iÅ¡kvietė jį apklausai (139–140 b. l.). TÄ patį nurodė ir liudytoju apklaustas prokuroras A.

L. (140–141 b. l.), paaiÅ¡kindamas, kad nagrinėjo A. N. ir D. N. skundus, pastaroji buvo apklausta liudytoja, tikslino skunduose nurodytas aplinkybes, tačiau nusikaltimų požymių neįžvelgė – nenustatė, kad R. Å . santykiavo su nepilnamete D. N.. Pasak liudytojo A. L., apklausinėjamas R. Å . iÅ¡kart suprato, kad tai A. N. raÅ¡o skundus, paprašė duoti surinktÄ medžiagÄ ir jis R. Å . davė tÄ medžiagÄ . Akivaizdu, kad R. Å . apie A. N. ir D. N. skunduose nurodytas aplinkybes ir jo asmens apibÅ«dinimus sužinojo iÅ¡skirtinai iÅ¡ prokuroro, atliekančio savo pareigas, o ne iÅ¡ kitų asmenų.

Be to, R. Å ., apklausiamas teisiamajame posėdyje, neįvardijo kitų asmenų, kuriems kaip nors bÅ«tų buvę paskleistas A. N. ir D. N. skundų turinys, ir pripažino, kad apie tai jo kolegos sužinojo iÅ¡ jo – ,,...policija sužinojo per mane...“. Privatus kaltintojas dėl A. N. ir D. N. paraÅ¡ytų skundų ProkuratÅ«rai teigė esÄ s labai įžeistas ir pažemintas kaip policijos pareigÅ«nas ir nurodė: ,,Jei paprastas žmogus, tai mane ne taip žeistų.“             Teisiamajame posėdyje A.

N. duoti parodymus atsisakė. Teisiamajame posėdyje apklausiama D. N. patvirtino, kad jai žinoma, jog R. Å . yra pareigÅ«nas (132; 134 b. l.), tačiau iÅ¡ jos parodymų turinio yra aiÅ¡ku, kad jos kreipimasis į ProkuratÅ«rÄ visiÅ¡kai nesusijęs su privataus kaltintojo užimamomis pareigomis – tai daugiau asmeninio pobÅ«džio nuoskaudos. D. N. nurodė, kad kai tapo pilnamete, pastojo nuo R. Å ., ir pastarasis labai tuo džiaugėsi, rÅ«pinosi ja. Tačiau, pasak D. N., po vestuvių viskas pasikeitė – R.

Å . nenorėjo, kad ji stotų mokytis, neleido laikyti teisių. Vėliau su R. Å . iÅ¡siskyrė, nes jis jÄ mušė, vertė dirbti kaip vergę – turėjo skalbti, virti valgyti, tyčiojosi iÅ¡ jos tėvų, vadindamas juos pavardėmis, negerbė. Pažymėjo, kad į prokuratÅ«rÄ buvo iÅ¡kviesta kaip liudytoja, prokuroras jÄ apklausė ir pasiÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , todėl ji pareiÅ¡kimÄ ir parašė. Taigi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, trečiaisiais asmenimis, kuriems apie R.

Å . buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, iÅ¡sakyti užgaulÅ«s įžeidimai, laikė ProkuratÅ«rÄ , teismÄ , kuris nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ , teismo posėdžių sekretorę ir net kaltinamųjų A. N. ir D. N. gynėjus, dalyvavusius bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, taip formuluodamas savo iÅ¡vadas, pažeidė bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka ribas, nes R. Å . A. N. ir D. N. kaltino tikrovės neatitinkančios ir kartu įžeidžiančios jo asmenį informacijos paskleidimu tik ProkuratÅ«rai.

Ä® tai pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys ir apeliaciniais skundais. Nepaisant to, bet kokios informacijos pateikimas prokurorui, teisėjui, advokatui, kitiems pareigÅ«nams ryÅ¡ium su jų pareigų vykdymu nelaikytinas Å¡meižiančios informacijos paskleidimu. Kolegija pažymi, kad paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitÄ Å¾mogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, vieÅ¡ame pasisakyme, laiÅ¡ke, oficialiame raÅ¡te ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju aplinkybes ir apibÅ«dinimus, kuriuos privatus kaltintojas savo skunde įvardijo kaip Å¡meižiančius jo asmenį, įžeidžiančius jo garbę ir orumÄ , A.

N. ir D. N. kaip asmenys, manantys, kad yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, iÅ¡dėstė ProkuratÅ«rai skirtuose dokumentuose, naudodamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Ä®statymų garantuojamomis teisėmis, siekdami ne apÅ¡meižti ar vieÅ¡ai įžeisti R. Å ., o pradėti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. Tokius ketinimus patvirtina ir apelianto A. N. teikti skundai TelÅ¡ių rajono apylinkės teismui, Å iaulių apygardos teismui, kuriais buvo praÅ¡oma panaikinti 2011 m. kovo 30 d.

ProkuratÅ«ros nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ R. Å . atžvilgiu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiÅ¡kimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigÅ«nams (pvz. teisėjams, posėdžių sekretorei, advokatams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiÅ¡kimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, jų nenurodė nei privatus kaltintojas savo skunde bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kad A. N. ir D. N. pareiÅ¡kimų, parodymų turinys byloje Nr. PP1-4, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bÅ«tų paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su minėtų klausimų nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad A. N. ir D. N. 2011 m. vasario 2 d., 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kimų, apklausos protokolo turinys tapo žinomas tretiesiems asmenims.

Kolegija pažymi, kad A. N. ir D. N. 2011 m. vasario 2 d., 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kimuose, apklausos protokole pateikti duomenys ProkuratÅ«rai nelaikytini tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str. Privataus kaltintojo skunde nurodyti A. N. ir D. N. veiksmai, praneÅ¡ant ProkuratÅ«rai apie R. Å . neva įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti vertinami tik pagal BK 236 str. prasmę (Melagingas įskundimas ar praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ), tačiau jie nėra kaltinami pagal BK 236 str., todėl A.

N. ir D. N. veiksmų teisėtumas šiuo požiūriu nevertinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad A. N. ir D. N. neatliko jiems inkriminuojamų veiksmų, sudarančių BK 154 str. 1 d. sudėtį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis A. N. ir D. N. atžvilgiu (BPK 329 str. 1 p.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Jau minėta, kad pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, o pagal BK 155 str. 2 d.

– tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones, ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos.

Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Teisėjų kolegijos nuomone, privataus kaltintojo pareiškime nurodyti, R. Š. vertinimu, A. N. ir D. N. pareiškimuose Prokuratūrai, apklausos protokole išdėstyti teiginiai – ,,...nepilnametės tvirkintojas.“, ,...būti namų verge...“, ,,...R. Š. tyčiojasi iš manęs ir mano tėvų...“, ,,...su mažu vaiku naktį išvarė iš namų...“ – negali būti vertinami kaip nepadorūs, užgaulūs ir pačiam R.

Š. netikėti atsiliepimai apie jį. Pats R. Š. teisiamajame posėdyje minėjo (139–140 b. l.), kad su buvusia žmona (D. N.) ir jos šeima jau kuris laikas nesutaria, jam buvo trukdoma matytis su vaiku, dėl ko jis su prašymu kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių. R. Š. pripažino, kad būdamas mokytoju (22 metų amžiaus), pradėjo draugauti su tuomet 16 metų sulaukusia mokine – D. N.. Neneigė, kad lytiškai santykiavo su D. N., kai jai buvo 18 metų, kad kartu susilaukė vaiko, susituokė, kad D.

N., kaip sutuoktinė, atlikinėjo namų ruoÅ¡os darbus ir pan. Jau minėta, kad A. N. ir D. N. pareiÅ¡kimus ProkuratÅ«rai pateikė siekdami pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ R. Å . atžvilgiu. ProkuratÅ«rai pateiktų A. N. ir D. N. duomenų turinys byloja apie pastarųjų subjektyviÄ nuomonę, apie nepasitenkinimÄ R. Å . elgesiu santykiuose su D. N.. Minimuose pareiÅ¡kimuose ir D. N. apklausos protokole iÅ¡ esmės buvo reiÅ¡kiamas nepasitenkinimas buvusiu D. N. ir R. Å . bendravimu, jų bendro gyvenimo santykiais ir pateikiamas subjektyvus viso to įvertinimas, pvz. manant, kad R.

Å . nusikalstamai elgėsi pradėdamas artimesnius santykius su nepilnamete mokine, o D. N. vergavimu įvardijant jos atliekamus namų ruoÅ¡os darbus, bendrai gyvenant su sutuoktiniu ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , tai yra neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų Å¡ios teisės ribų.

Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ )“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Dėl to, kas aptarta, A. N. ir D. N. pareiÅ¡kimuose, apklausos protokole iÅ¡dėstytų hiperbolizuotų teiginių, deklaruojant savo neigiamÄ nuomonę apie R. Å . asmenį ir santykius su juo, nėra pagrindo laikyti savo teisių ir laisvių įgyvendinimo ribų peržengimu ir R. Å . teisių bei laisvių pažeidimu.

Byloje nėra duomenų, kad A. N. ir D. N. bÅ«tų turėję tikslÄ ProkuratÅ«rai pateiktuose pareiÅ¡kimuose, pasisakydami dėl kai kurių aplinkybių, tyčia R. Å . užgauliai pažeminti, nes aiÅ¡ku, jog siekiama buvo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ privataus kaltintojo atžvilgiu. Kartu kolegija pažymi, kad A. N. ir D. N. pareiÅ¡kimuose ir apklausos protokole nurodyti R. Å . asmens apibÅ«dinimai, posakiai apie R. Å . ir D. N. santykių turinį prieÅ¡ vedybas ir po jų, kuriuos privatus kaltintojas laiko įžeidžiančiais, atitiko tuo metu įprastÄ R.

Å ., A. N. ir D. N. bendravimo pobÅ«dį esant įtemtai konfliktinei situacijai tarpusavio santykiuose, todėl nėra pagrindo jų laikyti užgauliais pagal BK 155 str. prasmę. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir Å¡ioje dalyje ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis A. N. ir D. N. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 2 p., BPK 329 str. 1 p.). Panaikinus skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priėmus naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, privataus kaltintojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (42 b. l.) paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).

Toks sprendimas neužkerta kelio R. Å . pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Be to, kas aptarta, apeliaciniu skundu A. N. prašė priteisti proceso iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d. numato, kad teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ Â buvo pradėtas procesas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad procesas A.

N. ir D. N. atžvilgiu privataus kaltinimo byloje buvo pradėtas iÅ¡skirtinai pagal R. Å . pareiÅ¡kimÄ , todėl atitinkamai kaltinamieji turėjo gintis nuo jiems pareikÅ¡tų kaltinimų pagal du Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnius ir dėl to patyrė iÅ¡laidų, mokėdami už gynėjų advokatų paslaugas. Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad R. Å . kaltinimai pareikÅ¡ti A. N. ir D. N. nepasitvirtino visa apimtimi, tačiau kolegija nemano, kad iÅ¡ R. Å . turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos visos A.

N. ir D. N. patirtos iÅ¡laidos. Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį, kad R. Å . procesÄ privataus kaltinimo tvarka pradėjo iÅ¡skirtinai dėl tam tikrų konkrečių A. N. ir D. N. veiksmų, kuomet jie, kreipdamiesi į ProkuratÅ«rÄ , siekė pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ R. Å . atžvilgiu, ir jis buvo kviečiamas į ProkuratÅ«rÄ , apklausiamas liudytoju (14–16 b. l.). Tačiau jau minėta, kad pagal A. N. ir D. N. pareiÅ¡kimus ProkuratÅ«ra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , vadinasi, ir pastarųjų privačiam kaltintojui mesti kaltinimai nepasitvirtino.

Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad iÅ¡ R. Å . iÅ¡ieÅ¡kotinos A. N. ir D. N. turėtos proceso iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingai mažinamos, nes, iÅ¡ esmės, dėl pradėto proceso privataus kaltinimo byloje taip pat atsakingi ir A. N., ir D. N.. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į neproporcingai didelius A. N. sumokėtus honorarus advokatui V. Gecui – bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 4840 Lt (126 b. l.) ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 2420 Lt (Kvitas LAT Nr. 046377), kai D.

N., gindamasi nuo analogiÅ¡kų kaltinimų, bylÄ nagrinėjant abiejų instancijų teismuose, iÅ¡ viso advokatei sumokėjo 2000 Lt honorarÄ (136; 137 b. l.; SÄ skaita Nr. /No 2012/555). Kolegija, įvertinusi visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad A. N. ir D. N. naudai iÅ¡ privataus kaltintojo R. Å . iÅ¡ieÅ¡kotinos proceso iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažinamos proporcija 1/3, imant domėn D. N. sumokėtus honorarus advokatei, nes pastarieji, o ne A. N. sumokėti honorarai, kolegijos nuomone, yra proporcingi pareikÅ¡tų kaltinimų sunkumui ir apimčiai (buvo kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu), bylos sudėtingumui ir proceso trukmei.

Taip pat iÅ¡ R. Å . A. N. naudai iÅ¡ieÅ¡kotina suma – 6 Lt (27 b. l.), kuriÄ A. N. sumokėjo už baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p., 326 str. 4 d., n u s p r e n d ž i a: panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. N. (J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.R. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.Iš R. Š. A. N. naudai išieškoti 1306 Lt proceso išlaidų. Iš R. Š. D. J. (buvusi N.) naudai išieškoti 1300 Lt proceso išlaidų.Nuosprendis neskundžiamas.  Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjos                                                                                                                     Irena Ivanovienė                                                                                                                                   Virginija Žindulienė