7df5ccb5-43cc-46cd-8df4-a18a5bf8123a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5987-583/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teigia, jog atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2014 m. spalio 16 d. yra laikomas Kybartų įkalinimo įstaigoje (toliau – ir Kybartų PN).

Kybartų PN pareigÅ«nas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas buvo pataisos namų bibliotekoje ne Kybartų PN direktoriaus įsakyme numatytu laiku, t. y. bibliotekoje buvo apie 15.45 val., o Kybartų PN direktoriaus įsakyme numatyta, jog pareiÅ¡kėjas bibliotekoje gali bÅ«ti aptarnaujamas nuo 16 val. iki 17 val. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, Kybartų PN Drausmės komisija rekomendavo, o Kybartų PN direktorius 2019 m. kovo 29 d. įsakymu skyrė pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Marijampolės PN (įstaiga veikianti po reorganizacijos) administracijai pateikė praÅ¡ymÄ jam suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, tačiau 2019 m. balandžio 3 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Drausmės komisija rekomendavo, o Marijampolės PN direktorius 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ , sprendimÄ motyvuodamas aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjas turi galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ . Dėl specialiosios teisės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 str. pažeidimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ . 2019 m. gegužės 2 d.

įkalinimo įstaigos administracijai pareiÅ¡kėjas pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ suteikti jam trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. 2019 m. gegužės 7 d. Marijampolės PN Drausmės komisija nutarė siÅ«lyti neleisti trumpalaikės iÅ¡vykos metu parvykti į namus, nes 2019 m. kovo 29 d. baustas drausmine tvarka. 2019 m. gegužės 9 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkas iÅ¡vada pateikė siÅ«lymÄ nesuteikti trumpalaikės iÅ¡vykos trims paroms už pataisos įstaigos ribų į namus.

PareiÅ¡kėjo nuomone, minėtais veiksmais Marijampolės PN pareigÅ«nai pažeidė jo specialiÄ jÄ teisę, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje bei konstitucinę teisę už tÄ patį veiksmÄ nebÅ«ti baudžiamam pakartotinai. BVK 104 straipsnyje numatyta specialioji nuteistųjų teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ nėra sÄ lygojama ar ribojama jokiais įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, o formaliuosius kriterijus pareiÅ¡kėjas atitinka.

BVK numato, jog minėtos specialiosios teisės realizavimas yra įkalinimo įstaigos pareiga ir Marijampolės PN administracija, atsisakydama vykdyti įstatyme reglamentuotas pareigas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytÄ teisėtų lÅ«kesčių principÄ . Asmuo pagrįstai tikisi, kad jo turimos teisės nebus paneigtos, apribotos ar kitaip susiaurintas jų turinys, jeigu tam nėra neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės. Atkreipia dėmesį, kad sprendimai atsisakyti suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus buvo priimti vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, o BVK yra numatyta, kad asmenų teises riboti gali tik įstatymas.

Pažymi, jog praeityje pataisos namų administracija yra ne kartÄ tenkinusi jo praÅ¡ymus suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ , jų metu teisės aktuose numatyti reikalavimai nebÅ«davo pažeisti, į pataisos namus visada sugrįždavo laiku. Marijampolės PN pareigÅ«nai savo neteisėtais veiksmais sistemingai bei piktybiÅ¡kai pažeidinėjo pareiÅ¡kėjo teises, jis yra persekiojamas už pareigÅ«nų darbo kritikÄ , todėl dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. buvo pastebėtas sėdintis prie kompiuterio nuteistųjų bendrabutyje esančioje bibliotekoje. Vadovaujantis Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“, pareiÅ¡kėjas bibliotekoje esančiu kompiuteriu naudojosi ne pagal minėto grafiko reikalavimus ir, atsižvelgiant į tai, jam buvo paskirta drausminė nuobauda. BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir bausmių vykdymo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas su apribojimais.

Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibÅ«dinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti ar laikytis. Pareigos neatlikimas ar netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės vykdymo pagrindÄ . BVK 104 straipsnyje yra įtvirtinti nuteistųjų trumpalaikės iÅ¡vykos į namus reikalavimai. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai reglamentuoja, jog nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali bÅ«ti atimta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos.

Akivaizdu, kad pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė suteikti leidimÄ nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas Å¡iÄ diskrecijÄ , vadovaujasi ne tik asmens noru iÅ¡leisti jį į namus, bet ir vieÅ¡uoju interesu. VieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.

Marijampolės PN nuomone, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, yra svarbi priežastis netenkinti jo praÅ¡ymo dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus. Kadangi pataisos įstaigos pareigÅ«nai elgėsi teisėtai netenkindami pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

Jis savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra teisinio pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , jo teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad Marijampolės PN administracija atsisakė patenkinti jo 2019 m. gegužės 2 d. (b. l.

32) praÅ¡ymÄ jam suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Pažymėtina, kad dėl žalos atlyginimo, netenkinus 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymo suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, klausimas yra iÅ¡nagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų administracinėje byloje Nr. I-4963-402/2019 ir Å¡ioje byloje nenagrinėjamas. Trumpalaikių iÅ¡vykų į namus skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK (bylai aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2018-07-01 iki 2019-04-03 ir nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06) 104 straipsnis.

Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sÄ lygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vienÄ trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali bÅ«ti leista vienÄ kartÄ per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. LeidimÄ parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis).

Å io straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi Å¡io Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, nuteistieji, iÅ¡ kurių Å¡i teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta laÅ¡eliniu bÅ«du per orÄ , sergantys nuteistieji.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 305 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, gavęs nuteistojo praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡vykti trims paroms į namus, paveda pareigÅ«nui parengti iÅ¡vadÄ (58 priedas). IÅ¡vadÄ pasiraÅ¡o jÄ parengęs pareigÅ«nas. Ji suderinama su pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad pataisos įstaigos direktorius tokį leidimÄ gali duoti arba neduoti, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu.

Taigi BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija. Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas Å¡iÄ diskrecijÄ , vadovaujasi ne tik asmens noru iÅ¡leisti jį į namus, bet ir vieÅ¡uoju interesu. VieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti Å¡iuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių iÅ¡vykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms Europos Tarybos narėms suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (Å¡vietimo), darbo (profesijos), Å¡eimos ir kitų socialinių priežasčių, tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (rizikÄ ), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio Å¡eimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslÄ , jo trukmę ir sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1828-442/2018).

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , konstatuotina, kad aplinkybė, jog nuteistasis atitinka BVK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus, dar nesuponuoja pareigos pataisos įstaigos direktoriui tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Pataisos įstaigos direktorius, priimdamas minėtÄ sprendimÄ , taip pat privalo įvertinti nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, vieÅ¡Ä jį interesÄ bei kitas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymas suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus buvo svarstytas 2019 m. gegužės 7 d. vykusio Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdžio metu (b. l. 34). Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkas 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡vadoje Nr. 14/07K-714 „Dėl trumpalaikės iÅ¡vykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ (b. l.

33) nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus. Nuteistojo OASys vertinamas vidutine 57 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, išvykoje anksčiau išleistas buvo. Svarstant Drausmės komisijoje nuspręsta neleisti trumpalaikės išvykos į namus, nes yra skirta drausminė nuobauda. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktorius 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 4.19-146 „Dėl atsakymo į prašymus“ (b. l.

31) nutarė netekinti pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Minėtame sprendime teigiama, kad Marijampolės PN Drausmės komisija nustatė, jog už padarytÄ režimo pažeidimÄ pareiÅ¡kėjui yra skirta drausminė nuobauda, kuri galioja, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti praÅ¡ymo. Ä®vertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog abiem atvejais pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai skirti trumpalaikes iÅ¡vykas į namus buvo atmesti atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas turi galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kybartų PN Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl 2-o bÅ«rio A. G. veiksmų“ (b. l. 22). Minėtame praneÅ¡ime pareigÅ«nas teigia, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. į nuteistųjų bendrabutyje esančiÄ bibliotekÄ atnešė nuteistiesiems užsakytÄ laikraÅ¡tį ir joje rado prie kompiuterio sėdintį pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas, paklaustas, kÄ veikia bibliotekoje, nurodė, jog atėjo pasinaudoti kompiuteriu 2-ojo bÅ«rio nuteistųjų lankymosi bibliotekoje metu.

Kybartų PN pareigÅ«nas pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, jog 2-ojo bÅ«rio nuteistieji gali lankytis bibliotekoje kiekvienÄ antradienį nuo 16 val., todėl jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Kybartų PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. IÅ¡ Kybartų PN Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 (b. l.

24) turinio nustatyta, jog posėdžio metu buvo nutarta Kybartų PN direktoriui siÅ«lyti nuteistajam skirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , kadangi jis buvo bibliotekoje ne savo bÅ«rio nustatytu laiku. Kybartų PN direktorius, susipažinęs su faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais, 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l.

21) nutarė pareiÅ¡kėjui skirti nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . BVK 143 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiam nuteistajam per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad 2019 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo svarstymo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas turi galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepraÅ¡o teismo panaikinti Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 5/48-260, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų su skundu kreipęsis į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar į teismÄ dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į Marijampolės PN atsiliepimÄ (b. l. 45–49) nurodė, kad jis neprivalo kreiptis į teismÄ dėl Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 5/48-260 panaikinimo, kadangi jis yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas, kurio pagrindu jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas, yra galiojantis bei nepanaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar teismo sprendimu.

Å iuo atveju nėra nustatyti neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, kurie pareiÅ¡kėjo teigimu kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudÄ , nes kaip jau paminėta, nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-1062/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1901-520/2018).

Kaip minėta, leidimÄ parvykti į namus suteikia pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti, ar nuteistajam suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viena iÅ¡ bausmės ir bausmių vykdymo proceso funkcijų yra reintegruoti asmenį į visuomenę, o viena iÅ¡ priemonių pasiekti šį tikslÄ yra sÄ lygų palaikyti ryÅ¡ius su asmenimis laisvėje sudarymas tam, kad atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba bÅ«tų lengviau pasiekti minėtÄ tikslÄ .

Tačiau akcentuojama, kad teisė dėl suteikimo trumpalaikės iÅ¡vykos į namus įstatymų nustatytais atvejais gali bÅ«ti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerÄ elgesį. Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į Marijampolės PN Drausminės komisijos protokolu priimtÄ nutarimÄ , Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininko iÅ¡vadÄ bei aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas turi galiojančiÄ nuobaudÄ , turėjo teisę, vadovaudamasis BVK 104 straipsnio nuostatomis, priimti 2019 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Nr. 4.19-146 neleisti nuteistajam iÅ¡vykti trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas buvo aiÅ¡kus, nurodyti motyvai yra paremti faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nėra ginčijamos. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ konstatuojama, jog nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigÅ«nai bÅ«tų pažeidę teisės aktų reikalavimus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas