7df5c112-1d69-445b-b680-0d2cb0f444bf · Vilniaus apygardos teismas

                            Civilinė byla Nr. 2A-1102-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00650-2010-3                                         Procesinių sprendimų kategorijos: 35.4., 63.2., 63.3., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant atsakovui R.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A. B. ir R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl negrÄ Å¾into vartojimo kredito, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo pagal ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ieÅ¡kinį atsakovams A. B., R. B., n u s t a t ė: IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė jam solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir R. B. priteisti 6 632,79 Lt negrÄ Å¾into vartojimo kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. 0253-05IL, 311,26 Lt palÅ«kanų ir 612,48 Lt delspinigių, 8,9 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų A.

B. ir R. B. 7 069,10 Lt negrÄ Å¾into kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. 1408-05IL, 456,12 Lt palÅ«kanų, 636,21 Lt delspinigių ir 5,78 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2005-01-31 ir 2005-03-10 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys Nr. 0253-05IL ir Nr. 1408-05IL, pagal kurias atsakovams ieÅ¡kovas suteikė du vartojimo kreditus po 20 000 Lt. Galutiniai kreditų gavimo terminai pagal nurodytas sutartys atitinkamai buvo 2009-12-31 ir 2010-02-28.

Atsakovai nevykdė pareigos laiku pagal nustatytus grafikus sumokėti paskolos dalis ir palÅ«kanas, delspinigius, todėl sutartys, įspėjus apie jų nutraukimÄ , buvo nutrauktos ir kreiptasi į atsakovus dėl likusios kreditų dalies grÄ Å¾inimo, nesumokėtų palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, t. y. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 6 632,79 Lt negrÄ Å¾into kredito, 311,26 Lt palÅ«kanų, 612,48 Lt delspinigių ir 8,9 proc. metinių palÅ«kanų nuo 6 944,05 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-05-10, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 7 069,10 Lt negrÄ Å¾into kredito, 456,12 Lt palÅ«kanų, 636,21 Lt delspinigių ir 5,78 proc. metinių palÅ«kanų nuo 7 525,22 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-09-07, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas nustatė, kad 2005-01-31 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0253-05IL, pagal kuriÄ atsakovams ieÅ¡kovas suteikė 20 000 Lt vartojimo kreditÄ , kurio galutinis grÄ Å¾inimo terminas buvo 2009-12-31, metinių palÅ«kanų dydis nustatytas 8,9 proc., kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų 2005-03-10 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1408-05IL, pagal kuriÄ atsakovams buvo suteiktas 20 000 Lt vartojimo kreditas, kurio galutinis grÄ Å¾inimo terminas buvo 2010-02-28, metinių palÅ«kanų dydis nustatytas 5,78 proc., kad atsakovai, pasiskolinę iÅ¡ ieÅ¡kovo vartojimo kredito sutartyse nustatytu terminu dalies kreditų negrÄ Å¾ino, įmokų pagal nurodytas kredito sutartis nuo 2008 m. laiku nemokėjo, vėliau apskritai nebemokėjo, likdami skolingi ieÅ¡kovui: pagal kreditavimo sutartį Nr. 0253-05IL - 6632,79 Lt negrÄ Å¾into kredito, 311,26 Lt palÅ«kanų, 612,48 Lt delspinigių; pagal kreditavimo sutartį Nr. 1408-05IL - 7069,10 Lt negrÄ Å¾into kredito, 456,12 Lt palÅ«kanų, 636,21 Lt delspinigių.

Teismas, vadovaudamasis CK 1.138, 6.38, 6.59, 6.71, 6.205, 6.256, 6.258, 6.260, 6.261, 6.870, 6.872, 6.874, 6.881, 6.886, 6.889 str., Å¡ias sumas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų. Teismas, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų nurodytos priežastys (darbo netekimas, ekonominė krizė) nėra nenugalima jėga, sudaranti galimybę netaikyti civilinės atsakomybės arba jÄ mažinti. Teismas nurodė, kad atsakovas R. B. yra pakankamai iÅ¡silavinęs, turintis teisininko kvalifikacijÄ , todėl atsakovų Å¡eima turėjo galimybių tinkamai įvertinti dviejų po 20 000 Lt vartojimo kredito sutarčių nevykdymo nustatytais terminais galimas teisines pasekmes.

Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarčių sÄ lygų (CK 6.188 str.), kad teisinės galimybės taikyti atsakovams Ä®monių bankroto įstatymÄ taip pat nėra. Atsakovai A. B. ir E. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ . Nurodo, kad kol buvo pajamų, įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartis buvo vykdomi. Blogėjant finansinei padėčiai, įsipareigojimai buvo vykdomi ne visiÅ¡kai, o, Å¡eimÄ iÅ¡tikus bankrotui, bet kokių finansinių įsipareigojimų vykdymas tapo nebeįmanomas.

Jie yra penkių asmenų Å¡eima (du suaugę asmenys ir trys vaikai), Å¡eimos nario vidutinės pajamos per mėnesį buvo: 2007 m.- 100,16 Lt, 2008 m.- 305,64 Lt, 2009 m.- 90,36 Lt, 2010 m.- 13,48 Lt. Teismo sprendime iÅ¡dėstyti teiginiai ir argumentai, kas yra nenugalima jėga ir kokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti sutartinės atsakomybės, yra ginčytini. Darbo netekimas, ekonominė krizė yra tos priežastys, kurios lemia fizinio asmens nemokumÄ . Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas mano, kad „vidutinio iÅ¡silavinimo vartotojas“ „nesėkmės“ atveju turi prisiimti visÄ atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek Vyriausybėje yra diskutuojamas fizinių asmenų bankroto klausimas, todėl pagrįstas jų teiginys, kad fizinio asmens bankrotas yra susiformavęs teisinis santykis, tačiau kol kas nėra priimtas įstatymas dėl fizinių asmenų bankroto. Teismas ieÅ¡kovo (banko) interesus iÅ¡kelia aukščiau savo valstybės piliečių ir Å¡eimos interesų. Jie teismo prašė kelias civilines bylas skirtingoms kredito įstaigoms sujungti į vienÄ , nes tai yra analogiÅ¡kos bylos ir tai bÅ«tų leidę aiÅ¡kiau suprasti susidariusiÄ situacijÄ .

Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad pateiktas svarstyti Fizinių asmenų įstatymo projektas neturi įstatymo galios ir teismas, priimdamas sprendimÄ , tokiu ar panaÅ¡iu įstatymo projektu negali vadovautis. Å iuo metu yra priimtas ir galioja tik Ä®monių bankroto įstatymas. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, jiems jis netaikytinas ir jiems bankroto byla nėra ir negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Atsakovas pripažįsta, kad įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis tinkamai nevykdė, neginčija susidariusios skolos dydžio, tačiau nurodo, kad visÄ susidariusios nepalankios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti bankas, kaip komercine veikla užsiimantis juridinis asmuo.

Asmuo, nutaręs kreiptis į jį dėl kredito suteikimo, galėjo ir turėjo įvertinti savo bei savo sutuoktinės galimybes vykdyti įsipareigojimus bei numatyti pasekmes, jei įsipareigojimai nebus tinkamai vykdomi. Asmuo, turintis teisininko kvalifikacijÄ , turėjo galimybę tinkamai įvertinti kreditavimo sutarčių sÄ lygas ir visas su Å¡ių sutarčių pasiraÅ¡ymu susijusias teisines pasekmes. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagrįstai netenkino atsakovų praÅ¡ymo sujungti visas bylas, kuriose jie yra atsakovai, kadangi nagrinėjamų bylų stadijos buvo skirtingos.

Toks sujungimas nebÅ«tų tikslingas, taip pat ir neįmanomas, nes viena iÅ¡ nagrinėjamų bylų buvo iÅ¡siųsta į apeliacinę instancijÄ . Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai tenkino ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ieÅ¡kinį, kadangi atsakovai A. ir R.

B., sudarę su ieÅ¡kovu vartojimo kredito sutartis, sutarčių sÄ lygose nustatytais terminais dalies kreditų negrÄ Å¾ino. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2005-03-10 ieÅ¡kovas ir atsakovai sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1408-05 IL, pagal kuriÄ atsakovams suteiktas 20 000 Lt kreditas, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas- 2010-02-28, metų palÅ«kanų dydis- 5,78 proc., bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grÄ Å¾inimo norma)- 6,14 proc. (b. l. 29-36), 2005-01-31 kreditavimo sutartį Nr. 0253-05 IL, pagal kuriÄ atsakovams suteiktas 20 000 Lt kreditas, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas- 2009-12-31, metų palÅ«kanų dydis- 8,90 proc., bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grÄ Å¾inimo norma)- 9,51 proc. (civilinė byla Nr. L2-986-816/2010, b. l. 3-6).

Kreditavimo sutartyse nurodyta kreditų paskirtis- vartojimo reikmėms. Taigi tarp ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ir atsakovų minėtų kreditavimo sutarčių pagrindu susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d. pagrindu kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir sumokėti palÅ«kanas. Kadangi atsakovai netinkamai vykdė abejomis aukščiau nurodytomis sutartimis prisiimtas pareigas laiku ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Pagal kreditavimo sutarčių 23 p. atsakovai už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas bankui palÅ«kanas, įmokas, įsipareigojo už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius. IÅ¡ skolos grafiko pagal paskolos sutartį Nr. 0253-05 IL matyti, kad atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, t. y. skolÄ pagal Å¡iÄ sutartį sudaro 6 632,79 Lt, palÅ«kanos- 311,26 Lt. IÅ¡ skolos grafiko pagal paskolos sutartį Nr. 1408-05 IL matyti, kad atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų taip pat tinkamai ir laiku nevykdė, t. y. skolÄ pagal Å¡iÄ sutartį sudaro 7 069,10 Lt, palÅ«kanos- 456,12 Lt.

Ä®statymas įpareigoja paskolos gavėjÄ nustatytu laiku ir tvarka grÄ Å¾inti paskolÄ (CK 6.873 str.). Vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovai pripažįsta, kad įsipareigojimų ieÅ¡kovui tinkamai nevykdė bei neginčija skolos, palÅ«kanų, delspinigių pagal kreditavimo sutartis dydžio.

Atsakovai savo apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad tol, kol turėjo pajamų, įsipareigojimus bankui pagal vartojimo kredito sutartis vykdė, kad blogėjant finansinei padėčiai, įsipareigojimai buvo vykdomi ne visiÅ¡kai, o Å¡eimÄ iÅ¡tikus bankrotui, bet kokių finansinių įsipareigojimų vykdymas tapo nebeįmanomas, kad darbo netekimas, ekonominė krizė yra tos priežastys, kurios lemia fizinio asmens nemokumÄ , kad nors kol kas nėra priimtas įstatymas dėl fizinių asmenų bankroto, tačiau fizinio asmens bankrotas yra susiformavęs reiÅ¡kinys, kad teismas ieÅ¡kovo (banko) interesus iÅ¡kelia aukščiau savo valstybės piliečių ir Å¡eimos interesų.

Komercinių bankų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ ir atsakomybę, taip pat užsiima kita Komercinių bankų įstatymo nustatyta veikla. Bankinę veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, bankinės veiklos standartai įpareigoja bankÄ bÅ«ti budriam, atidžiam ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atliekant bankines operacijas, tačiau Å¡i banko pareiga yra daugiau orientuota į kliento ar trečiųjų asmenų interesų apsaugÄ nuo teisės pažeidimų, siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , o bankas, kaip juridinis asmuo, veikia savo rizika, todėl pats prisiima atsakomybę už savo sprendimų priėmimÄ .

Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡duodamas atsakovams kreditus, bÅ«tų pažeidęs banko nustatytÄ kreditų iÅ¡davimo tvarkÄ . Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servand) įpareigoja sutarties Å¡alis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiÅ¡kai suderinta valia (sutartis). Å is principas įtvirtintas CK 6.38 str., kuriame nurodyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, pagal sutarties nurodymus.

Ginčo Å¡alys 2005-01-31 ir 2005-03-10 sudarė kreditavimo sutartis dėl kredito atsakovams suteikimo, Å¡iose sutartyse įtvirtintos Å¡alių teisės ir pareigos, Å¡ios sutartys galiojančios, taigi turi bÅ«ti vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiÅ¡kų pokyčių, kurie turėjo didelę įtakÄ nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui.

Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebÅ«tų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai Å¡alies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vien dėl Å¡ios ekonominės krizės atsakovai negalėjo laiku mokėti ieÅ¡kovui įmokų ir jų nemokėjo, byloje atsakovai nurodė tik kad jų finansinė padėtis nuolat blogėjo, kol finansinių įsipareigojimų vykdymas tapo apskritai neįmanomas, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, kaip tai numato CK 6.204 str. 3 d.Teismo posėdžio metu atsakovas R.

B. prašė sustabdyti bylÄ iki bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymÄ neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios.

Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti konkrečiÄ bylÄ . Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ .

Sustabdžius civilinę bylÄ , užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų vilkinti bylÄ (CPK 2, 7, 72, kt.

Str.). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei vieno privalomojo bylos sustabdymo pagrindo (CPK 163 str.). CPK 164 str. 4 p. nustatyta teismo teisė sustabdyti bylÄ , kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina.

Taip įstatymu suteikta teismui teisė spręsti konkrečiu bylos atveju, t. y. nekonkretizuojant visų galimų bylos sustabdymo atvejų, ar reikalinga sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . Fakultatyvusis bylos sustabdymas yra galimas esant tiek dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimui, tiek teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos faktinę situacijÄ , siekiant teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, neegzistuoja bÅ«tinumas Å¡iÄ civilinę bylÄ sustabdyti iki bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Pagal pateiktÄ Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektÄ fizinių asmenų bankroto paskirtis - apsaugoti nemokų (negalintį ar negalėsiantį ateityje įvykdyti finansines prievoles) fizinį asmenį nuo nuskurdimo ir atkurti jo mokumÄ . Esminės įstatymo nuostatos, nurodytos įstatymo projekte: fiziniams asmenims Å¡is įstatymas leistų bankrutuoti, jei bendra skolų suma yra didesnė nei 20 tÅ«kst. litų (25 minimalÅ«s darbo užmokesčiai); fizinį asmenį numatyta leisti skelbti nemokiu kartÄ per 10 metų; bankroto procesas bÅ«tų keliamas tik paties bankrutuojančiojo iniciatyva;

įstatymas bÅ«tų taikomas ir tiems asmenims, kurie prasiskolino iki įstatymui įsigaliojant; bankroto procesas vyktų iki penkerių metų; visÄ Å¾mogaus turtÄ , pajamas valdytų bankroto administratorius. Å iuo metu Fizinių asmenų bankroto įstatymo bÅ«klė: Lietuvos Respublikos Seimas 2011-05-12 pritarė įstatymo projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu, Lietuvos Respublikos Seimui galutinai patvirtinus įstatymÄ , jam turės pritarti Lietuvos Respublikos Prezidentė (http://www.adminbiuras.lt/fiziniu-asmenu-bankrotas).

CPK 3 str. 1 d. numato, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 5 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Kaip jau minėta, Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, t. y. jis neturi įstatymo galios, todėl juo vadovautis negalima. Å iuo metu Lietuvoje bankrutuoti gali tik juridiniai asmenys pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas yra pateiktas svarstyti teismui, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 1 d. 2 p. įstatymus leidžia Lietuvos Respublikos Seimas, kad Lietuvos Respublikos priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasiraÅ¡o ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena, kad įstatymas nenumato pagrindo stabdyti bylÄ iki bus priimtas įstatymas, kad aplinkybė, jog įstatymo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti, neleidžia teigti, jog įstatymas bus priimtas, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo sustabdyti civilinę bylÄ iki bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas netenkintinas, civilinė byla nestabdytina, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Dalia ViÅ¡inskienė Teisėjai                                                                          Liuda Uckienė                                                                                   Alvydas Barkauskas