2018-12-06 Nr. AB-693-3-61-3-02649-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1528-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02649-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, kurį patikslino 2016 m. liepos 15 d. bei 2017 m. vasario 1 d., prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. BR6-953302 (toliau – ir Sprendimas Nr. BR6-953302); 2) panaikinti NMA 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. BR6-120); 3) įpareigoti išmokėti pareiškėjui visą priklausančią paramą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti, nes sankcija buvo pritaikyta sodams, kurie yra nesubrendę ir dar negalėjo duoti derliaus. Kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 140327-7003 augo 2,93 ha šaltalankių, jie baigti sodinti tik 2014 metais. KŽS 140327-3045 (esančiame lauke Nr. 4) buvo pasodinti 4,51 ha lazdynų ir 0,34 mišraus sodo, medeliai buvo jauni ir pilnavertiško derliaus negalėjo duoti, sodas pasodintas 2012 metais. KŽS Nr. 140327-7320 (esančiame lauke Nr. 2) 2014 metais pasodinti lazdynai. Lazdynai buvo jauni, todėl derliaus negalėjo duoti. NMA nesutvarkė KŽS kodų sistemos ir ji neatspindėjo lauko užsodinimo laiko, nei kokios kultūros ten augo, todėl nebuvo pagrindo reikalauti, kad iš tokio pareiškėjo sodo būtų gaunamas pilnavertis derlius. Pareiškėjas nurodė, kad tokia situacija susidarė dėl netinkamos KŽS kodų sistemos.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 15-1006019898 (toliau – ir Paraiška). Įvertinus Paraišką pareiškėjui buvo suformuotas ir išsiųstas Sprendimas Nr. BR6-953302. 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. BR6-9339 (toliau – ir Raštas) išsiuntė pareiškėjui Sprendimą Nr. BR6-120. Viešoji įstaiga (toliau –ir VšĮ) „Ekoagros“ sertifikuodama KŽS Nr. 140327-3045 (esantį lauką Nr. 2), KŽS Nr. 140327-7320 (lauką Nr. 2) ir KŽS Nr. 140327-7003 (lauką Nr. 2), kuriuose deklaruoti sodų ir daugiamečių uogynų (toliau –ir KTS), juos įvardijo kaip laukus, kuriuose „ypatingai mažas derlius“. 2015 metais Paraiškoje KŽS Nr. 140327-7003 (lauke Nr. 2) pareiškėjas deklaravo 2,93 ha KTS, KŽS Nr. 140327-7320 (lauke Nr. 2) deklaravo 2,20 ha plotą KTS ir KŽS 140327-3045 (lauke Nr. 4) deklaravo 4,85 ha plotą. Atsakovas pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės, EKO taisyklės) 54.5 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, sodai, uogynai „neatitinkantys technologinių reikalavimų“, „nenuimtas derlius“, „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Agentūra vadovavosi kompetentingos institucijos (VšĮ „Ekoagros“) išvada ir Įgyvendinimo taisyklių 54.5 punktu, pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už išvardintus laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkinto iš dalies. Administracinę bylą Nr. I-675-281/2017 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. BR6-953302 nutraukė. Panaikino Sprendimo Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 4 993,52 Eur sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Įpareigojo NMA priimti sprendimą dėl 4 993,52 Eur paramos sumos išmokėjimo pareiškėjui. Sprendimo Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria neskirta parama pareiškėjui dėl to, kad deklaruotuose pievose neaugino sutartinių gyvulių, paliko nepakeistą.

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 15-1006019898. NMA priėmė Sprendimą Nr. BR6-953302, kuriuo neskyrė pareiškėjui išmokos už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius. 2016 m liepos 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą Agentūrai, prašydamas atsiųsti išsamų Sprendimą BR6-953302. Agentūra Raštu, atsakydama į pareiškėjo 2016 m liepos 14 d. prašymą, atsiuntė pareiškėjui Sprendimą Nr. BR6-120 bei nurodė, kad Sprendimas Nr. BR6-953302 yra laikomas negaliojančiu nuo šio naujo sprendimo priėmimo dienos.

7. Dėl Sprendimo Nr. BR6-953302, teismas nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punku, 23 straipsnio 1 dalimi, 17–22 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11, 22, 2011 m., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009), reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

8. Teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. BR6-953302 neskyrė pareiškėjui išmokos už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius. NMA Raštu, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. prašymą, atsiuntė pareiškėjui kitą, t. y. Sprendimą Nr. BR6-120 ir nurodė, kad Sprendimas Nr. BR6-953302 yra laikomas negaliojančiu nuo šio naujo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas ginčijo Sprendimą Nr. BR6-953302, kurį pati NMA panaikino priimdama kitą, t. y. Sprendimą Nr. BR6-120. Teismo vertinimu, netgi tenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. BR6-953302, toks teismo sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nebūtų sukėlęs ir negalėtų būti vykdomas, nes ginčijamas Sprendimas Nr. BR6-953302 jau buvo panaikintas. Pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Kadangi ginčijamas Sprendimas Nr. BR6-953302 buvo panaikintas, ginčo šioje apimtyje ir nebeliko. Atsižvelgiant į tai, administracinę bylą Nr. I-675-281/2017 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. BR6-953302, pirmosios instancijos teismas nutraukė.

9. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nesutinko su Sprendimu Nr. BR6-120 ir jam paskirta sankcija teigdamas, kad pareiškėjo sodas objektyviai negalėjo duoti reikalaujamo derliaus, nes sodiniai yra per jauni. Pareiškėjas nurodė, kad lazdynams paraiškoje pažymėti nėra numatyta atskiro kodo, todėl lazdynai žymimi prie punkto „kiti sodai“. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad neskyrė pareiškėjui paramos už išvardintus laukus, nes pareiškėjas šiuos laukus įvardino kaip laukus, kuriuose yra ypatingai mažas derlius. Dėl tokio žymėjimo NMA paramos už šiuos laukus neišmokėjo. Pareiškėjui sankcija galėjo būti netaikoma tik tada, jei pažeidimus pareiškėjas būtų įvykdęs dėl išimtinių aplinkybių. EKO taisyklių reikalavimų nesilaikymas nėra priskiriamas prie force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybių.

10. Teismas akcentavo, jog ginčijamu sprendimu pritaikyta sankcija grindžiama dvejais pareiškėjo padarytais pažeidimais: 1) pareiškėjas deklaravo 18,11 ha plotą daugiamečių ganyklų arba pievų penkių metų ir daugiau, tačiau neturėjo sutartinių gyvulių, kaip nurodyta EKO taisyklių 23 punkte; 2) pareiškėjas KŽS Nr. 140327-7003 (lauke Nr. 2) deklaravo 2,93 ha plotą kitų sodų ir daugiamečių uogynų, KŽS Nr. 140327-7320 (lauke Nr. 2) deklaravo 2,20 ha plotą ir KŽS Nr. 140327-3045 (lauke Nr. 2) deklaravo 4,85 ha plotą, tačiau išmoka už šiuos plotus nebuvo skirta, vadovaujantis EKO taisyklių 54.5 papunkčiu, nustatančiu, kad jeigu plotas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Teismas vertino ginčijamo Sprendimo Nr. BR6-120 teisėtumą, analizavo, ar dėl nurodytų pažeidimų buvo pagrindas mažinti pareiškėjui skiriamą paramos dydį.

11. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 23 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, patvirtintu Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 76.7 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas neginčijo fakto, kad jis, nurodytu laikotarpiu, gyvulių neturėjo, tačiau teigė, kad toks reikalavimas nepagrįstas. Teismo vertinimu, pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (toliau – ir SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose arba kitose teritorijose mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr.834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG.

12. Teismas nurodė, jog pareiškėjo deklaruotas daugiamečių ganyklų arba pievų 5 metų ir daugiau plotas neatitiko tinkamumo paramai gauti kriterijų, įtvirtintų nurodytose EKO taisyklių nuostatose. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis. Teismas pastebėjo, jog NMA pagrįstai ir teisėtai nustatė pirmąjį pažeidimą ir neskyrė pareiškėjui paramos dėl to, jog deklaruotuose pievose jis neaugino gyvulių.

13. Aptariant antrąjį pažeidimą, teismas vadovavosi EKO taisyklų 54.5 papunkčiu ir akcentavo, kad tiek iš byloje esančios medžiagos, tiek iš teismo posėdžio metu išdėstytos atsakovo pozicijos buvo matyti, kad atsakovas žinojo, jog pareiškėjo nurodytuose plotuose yra užsodinti lazdynai, kurie tuo metu derliaus nedavė, nes buvo per jauni. Tačiau dėl pareiškėjo paraiškoje padarytos klaidos, naudmenų kodą pažymint kaip KTS („kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“), o ne kaip PSU („pirmamečiai ir antramečiai sodai ir uogynai“) pareiškėjui buvo taikyta sankcija. Teismo vertinimu, vadovaujantis turinio prieš formą principu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui sankcija skirta nepagrįstai. Vien dėl formalios žymėjimo klaidos pritaikyta sankcija, turint informacijos apie pareiškėjo nurodytuose plotuose realiai augančius augalus, skirta neproporcingai. Pažymėtina, kad teismas nenustatė aplinkybių, jog toks formalus pažeidimas buvo daromas siekiant gauti naudos ar kitaip paveikti paramos gavimo procedūrą.

14. Atsižvelgiant į tai, atsakovas einamaisiais metais paramos už šiuos laukus neskyrė. Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė NMA nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus). Pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma. Vien formali klaida pildant paraišką nesudarė pagrindo taikyti pareiškėjui sankciją ir tokiu būdu skirti jam mažesnę paramos sumą. NMA skirdama sankciją neįvertino aplinkybės, kad faktiškai pareiškėjo valdomose žemėse auga pirmamečiai ir antramečiai lazdynai, kurie realiai jokio derliaus dar negalėjo duoti. Todėl susidarė situacija, kad sankcija pareiškėjui buvo skirta už tai, jog pareiškėjo naudmenys nedavė derliaus, nors realiai atsakovas pats sutiko, kad lazdynai yra per jauni ir reikalaujamo derliaus negalėjo duoti. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju NMA, vertindama pareiškėjo paraišką paramai gauti, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą.

III. 15. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (I t., b. l. 91–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Agentūros Sprendimo Nr. BR6-120 dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 4 993,52 Eur sankcija kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; „Uogynai ir sodai ekologiniam ūkininkavimui“ už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei įpareigojo Agentūrą priimti sprendimą dėl 4 993,52 Eur paramos išmokėjimo pareiškėjui ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojamos atsiliepime į skundą išdėstytos aplinkybės, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

16.1. Agentūra nežinojo ir negalėjo žinoti apie faktą, kad pareiškėjo 2015 m. Paraiškoje Nr. 140327-3045 (esančiame lauke Nr. 2), KŽS Nr. 140327-7320 (esančiame lauke Nr. 2) ir KŽS Nr. 140327-7003 (esančiame lauke Nr. 2) pasėlio kodu KTS, deklaruoti pirmamečiai ar antramečiai lazdynai ir šaltalankiai, nes 2015 metais Paraiškoje yra nurodytas tik deklaruojamų pasėlių kodas, kuris šiuo atveju buvo KTS. Pareiškėjas patvirtino, kad deklaruoja ne pirmamečius ar antramečius sodus ir uogynus, o būtent sodus ir uogynus, kurie teikia derlių. Pareiškėjas galėjo keisti 2015 metų Paraiškos duomenis (pasėlių kodus iš KTS į PSU) vadovaudamasis Taisyklių 64 punktu. Pareiškėjas apie deklaravimo klaidą (pasibaigus paraiškų duomenų keitimo terminui – po liepos 10 d.), vadovaudamasis Taisyklių 90 punktu ir Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 2 dalimi, turėjo nedelsdamas informuoti Agentūrą (per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė), tačiau pareiškėjas jokio prašymo keisti 2015 metų Paraiškos duomenis nepateikė. Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Agentūrai teisingus duomenis bei teisę keisti juos, o Agentūra neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui netaikyti sankcijų, nes nežinojo, kokius būtent sodus ir uogynus (lazdynus ir šaltalankius) deklaravo pareiškėjas 2015 metų Paraiškoje, nurodydamas pasėlio kodą KTS;

16.2. Agentūra gavusi kompetentingos institucijos (VšĮ „Ekoagros“), kuri atsakinga už reikalavimų laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą bei, kuri atliko pareiškėjo ūkio patikrinimą ir nustatė neatitikimus, išvadą ir vadovaudamasi EKO taisyklių 54.5 papunkčiu, pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už išvardintus laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius, nes Agentūra nėra atsakinga už ekologinių laukų vertinimą, o paramą už ekologinius laukus moka vadovaudamasi kompetentingos institucijos pateikiama informacija.

17. Pareiškėjas G. B. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 106–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria Sprendimo Nr. BR6-120 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalis, kuria neskirta pareiškėjui parama dėl to, kad deklaruotuose pievose neaugino sutartinių gyvulių, buvo palikta nepakeista.

18. Pareiškėjas akcentuoja, jog ES visiškai laisvai leidžia pasirinkti ūkininkavimo kryptis, jokios prievartos niekada nepraktikavo. Pareiškėjas jau seniai pasirinkęs augalininkystės kryptį ir niekada jokių priekaištų ar baudų neturėjo. Pastaruoju metu (nuo 2012 metų) pradėjo reikalauti, kad turintys daugiamečių pievų, laikytų gyvulius. Paskyrė milžiniškas baudas, bet po trejų metų jas panaikino, tačiau nustojo mokėti išmokas už pievas, kad neaugina gyvulių. Tai yra neteisėta ir neteisinga.

19. Pareiškėjas nurodo, kad ES nustato gyvulių tankumą 1 ha, bet tai tik tiems, kurie laiko gyvulius (pasirinko gyvulininkystės kryptį). Gyvulių tankumas nustatytas tam, kad auginantys gyvulius per daug neapkrautų pievų, nes nukentėtų gyvulių gerbūvis. Prievartinis gyvulių auginimas prieštarauja esminiams demokratijos pricipams, kompromituoja ES nuostatas, yra antikonstitucinis ir turi būti panaikintas. Norint skatinti gyvulininkystę NMA ir ŽŪM turi pasirinkti visai kitus, demokratiškus metodus.

20. Pareiškėjas atsiliepimu (I t., b. l. 121) į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Agentūra taikydama sankciją galėjo išsiaiškinti tikrąją padėtį, nes disponavo Viešosios įstaigos „Ekoagros“ patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuose yra nurodyta, kokiame kontroliniame sklype ir kokie augalai auginami. Galima palyginti su praėjusiais metais ir nustatyti jų amžių. Agentūrai trūksta geranoriškumo pripažįstant aiškiai įrodytus faktus.

21. Atsakovas atsiliepimu (I t., b. l. 123–126) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas pateikdamas Paraišką patvirtino, kad laikysis EKO taisyklėse numatytų įsipareigojimų (Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 22 punktas) bei patvirtino žinantis, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 11 punktas). Pareiškėjui parama galėjo būti mokama tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka būtų laikęs SG. Nelaikyti gyvulių yra pareiškėjo sąmoningas apsisprendimas, kurį nulėmė paties pareiškėjo nenoras keisti veiklos pobūdį, todėl pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas ir tai, kad jis negali jų įgyvendinti, tačiau sąmoningai deklaruodamas paramai plotus (daugiametes žoles), neturi jokio pagrindo tikėtis paramos skyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl NMA priimtų Sprendimo Nr. BR6-953302, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui išmoką už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius, ir Sprendimo Nr. BR6-120 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. BR6-953302 nutraukė (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi nei pareiškėjas, nei atsakovas šios teismo sprendimo dalies apeliaciniuose skunduose neginčija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio bylos aspekto nevertina ir dėl jo nepasisako.

26. Byloje nustatyta, kad G. B. 2015 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Agentūrą ir pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 15-1006019898. NMA priėmė Sprendimą Nr. BR6-953302, kuriuo neskyrė pareiškėjui išmokos už laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius. 2016 m liepos 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą Agentūrai, prašydamas atsiųsti išsamų Sprendimą Nr. BR6-953302. Agentūra Raštu, atsakydama į pareiškėjo 2016 m liepos 14 d. prašymą, atsiuntė pareiškėjui Sprendimą Nr. BR6-120 bei nurodė, kad Sprendimas Nr. BR6-953302 yra laikomas negaliojančiu nuo šio naujo sprendimo priėmimo dienos.

27. Kaip matyti iš pateikto pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria Sprendimo Nr. BR6-120 dalis (kuria neskirta pareiškėjui parama dėl to, kad deklaruotuose pievose neaugino sutartinių gyvulių) buvo palikta nepakeista. Pareiškėjo teigimu, gyvulių tankumas nustatytas tam, kad auginantys gyvulius per daug neapkrautų pievų. Anot pareiškėjo auginti gyvulius jis atsisakė laisva valia, todėl dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Sprendimo Nr. BR6-120 dalį, pritaria pirmosios intancijos teismo išvadai, jog parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam sutartiniam gyvuliui mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose arba kitose teritorijose mokama tik auginantiems ją plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr.834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui. Taigi anksčiau minėtas reglamentas ir taisyklės paramos mokėjimą sieja su atitinkamo dydžio daugiamečių žolių ploto padengimu sutartiniais gyvuliais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog skundžiamu sprendimu Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai ir teisėtai nustatė pažeidimą ir neskyrė pareiškėjui paramos dėl to, jog deklaruotose pievose jis neaugino gyvulių.

29. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio inisterijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Agentūros Sprendimo Nr. BR6-120 dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 4 993, 52 Eur sankcija kompensacinėms išmokoms už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei įpareigojo Agentūrą priimti sprendimą dėl 4 993,52 Eur paramos išmokėjimo pareiškėjui.

30. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

31. Pareiškėjas, pildydamas Paraišką, KŽS Nr. 140327-3045 lauko Nr. 2 4,85 ha plote, KŽS Nr. 140327-7320 lauko Nr. 2 2,20 ha plote, KŽS Nr. 140327-7003 lauko Nr. 2 2,93 ha plote pažymėjo „KTS“ naudmeną. KTS naudmena, vadovaujantis Administravimo taisyklių II priede pateiktu klasifikatoriumi reiškia „kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“. VšĮ „Ekoagros“ sertifikuodama KŽS Nr. 140327-3045 lauką Nr. 2, KŽS Nr. 140327-7320 lauką Nr. 2 ir KŽS Nr. 140327-7003 lauką Nr. 2, kuriuose deklaruoti KTS, juos įvardijo kaip laukus, kuriuose „ypatingai mažas derlius“. Taigi pareiškėjas nurodytame klasifikatoriuje neradęs lazdynų naudmenų kodo, naudmenų kodą pažymėjo kaip „KTS“ (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai). Dėl šio naudmenų kodo pažymėjimo, pareiškėjo augalai buvo vertinami ne kaip pirmamečiai ar antramečiai augalai iš kurių nereikalaujama derliaus, tačiau kaip derlių duodantys sodo augalai ir dėl tokio vertinimo pareiškėjui buvo paskirta sankcija (einamaisiais metais už šiuos laukus neskirta parama).

32. Ginčo byloje nėra, jog pildant paraišką buvo padaryta klaida, t. y. naudmenų kodą pažymint kaip KTS („kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“), o ne kaip PSU („pirmamečiai ir antramečiai sodai ir uogynai“). Būtent už neteisingo kodo nurodymą pareiškėjui ir buvo taikyta sankcija. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad vien dėl formalios žymėjimo klaidos pritaikyta sankcija, turint informacijos apie pareiškėjo nurodytuose plotuose realiai augančius augalus, skirta neproporcingai.

33. Nereikšmingi atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie faktą, kad pareiškėjo nurodytuose plotuose deklaruoti pirmamečiai ir antramečiai lazdynai ir šaltalankiai, kurie šiuo metu jokio derliaus neduoda, nes yra per jauni ir atitinkamai deklaruoti netinkamu naudmenų kodu. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad visapusiškai netikrindamas ir nevertindamas pareiškėjo ir VšĮ „Ekoagros“ pateiktų dokumentų, atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai tokiu būdu pažeisdamas gero administravimo principą.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas ir atsakovas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo ir atsakovo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas ir atsakovas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių apeliantų apeliaciniai skundai nėra pagrįsti ir tenkintini, todėl atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė