7df4f0ff-026b-4178-b279-45dfa9c5ad2a · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-720-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03725-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.2; 3.2.8.1; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų D. M. ir A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8253-1003/2019, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjų D.

M. ir A. T. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai D. M. ir A. T. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie tinkamai priėmė J. B., mirusio (data neskelbtina), palikimÄ : butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini).

2. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjų motina I. B. susituokė su J. B. (data neskelbtina). Iki santuokos I. B. įgijo butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini). Å iame bute gyveno ji su pareiÅ¡kėjais, o po santuokos sudarymo tame bute gyveno ir J. B. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). NurodytÄ butÄ paveldėjo J. B., kadangi pareiÅ¡kėjai dėl teisinių žinių stokos nežinojo kaip kreiptis į teismÄ ir tinkamai priimti palikimÄ . J. B. pažadėjo butÄ palikti pareiÅ¡kėjams testamentu, jį pateikė tvirtinti 2012-01-25 notarų biure.

Testamentu J. B. įsipareigojo perleisti pareiÅ¡kėjams butÄ ir žemės sklypÄ , kurį paveldėjo asmeniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjai neinicijavo teisminio proceso dėl to, kad 2012 metais buvo sudarytas testamentas, kuris atitiko pareiÅ¡kėjų lÅ«kesčius. Testamentas buvo panaikintas 2013-07-01 dėl neaiÅ¡kių priežasčių. PareiÅ¡kėjai nesikreipė į teismÄ dėl teisinių žinių stokos. Po I. B. mirties visÄ turtÄ (įskaitant ir turtines teises), nepraleidus trijų mėnesių termino, faktiÅ¡kai pradėjo valdyti pareiÅ¡kėjai ir J.

B. Po J. B. mirties visÄ turtÄ (įskaitant ir turtines teises) tinkamai valdė ir prižiÅ«rėjo D. M. ir A. T. Abu pareiÅ¡kėjai, gyvendami kartu su motina I. B., ja rÅ«pinosi, po jos mirties laidojimo iÅ¡laidomis rÅ«pinosi A. T.. Po J. B. mirties jo laidojimo iÅ¡laidomis pasirÅ«pino pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja D. M. iki Å¡iol gyvena bute, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), Å¡iuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. PareiÅ¡kėjas A. T. taip pat buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodytu adresu.

Be to, pareiÅ¡kėjai rÅ«pinasi minėtu turtu, remontuoja butÄ , moka mokesčius. Daugiau jokių paveldėtojų J. B. neturi.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VÄ®) Turto bankas atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto neprieÅ¡tarauja.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti J. B. įpėdiniai, neturi teisės į palikimÄ , kadangi J. B. nėra jų tėvas, o patėvis, jie nebuvo įvaikinti. PareiÅ¡kimo argumentai, kuriais grindžia teisę paveldėti turtÄ , yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutraukė civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. M. ir A. T. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

6. Teismas nurodė, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytos Å¡eÅ¡ios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryÅ¡ys ir laipsnis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas iÅ¡plečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sÄ raÅ¡Ä ; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtÄ paveldi valstybė.

Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, Å¡ie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iÅ¡ jų paveldėjimo teisę. PareiÅ¡kėjai nėra J. B. vaikai, jis yra jų patėvis, jų nesieja giminystės ryÅ¡iai, nors mirusysis laikė juos savo vaikais, o pareiÅ¡kėjai jį laikė savo tėvu. Taigi, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi J.

B. įpėdiniais pagal įstatymÄ , kadangi nepatenka į CK 5.11 straipsnyje nustatytÄ Ä¯pėdinių eilės sÄ raÅ¡Ä , o paveldėjimas pagal testamentÄ nėra galimas, kadangi J. B. galiojančio testamento nėra sudaręs.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai tinkamai priėmė J. B., mirusio (data neskelbtina), palikimÄ : butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), nes jie nelaikytini J. B. įpėdiniais nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , pareiÅ¡kėjai neturi teisės priimti J. B. palikimÄ pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 8.

Atskiruoju skundu D. M. ir A. T. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta palikėjo tėvams teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį, suteikta tik paveldint pagal testamentÄ (CK 5.15-5.42 straipsniai), o paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.11-5.14 straipsniai) - ne, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi, pareiÅ¡kėjų vertinimu, teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį nereglamentavimas paveldėjimÄ pagal įstatymÄ nustatančiose teisės normose, yra teisės spraga, draudžiama Konstitucijos. 8.2. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuri turėtų bÅ«ti taikoma konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . 8.3.

Po palikėjų mirties pareiÅ¡kėjams paveldėjimas į jų turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjų turtÄ tokį, kokį jie turėjo visa apimtimi. Priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tuo iÅ¡ esmės palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

Tai patvirtina pateikiami buto valdymo dokumentai. 8.4. J. B. jau buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , kad pareiÅ¡kėjai priimtų turtÄ testamentu, tačiau nutraukęs testamentÄ niekam daugiau jo neperleido, todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai pagal paskutinę iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ yra vieninteliai ir galimi turto paveldėtojai po J. B. mirties. 8.5. Ä® notarę dėl I. B. palikimo priėmimo pareiÅ¡kėjai nesikreipė, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ pradėdami turtÄ valdyti – rÅ«pintis turtu, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai priėmė I.

B. ir jos vyro turtÄ valdyti (valia pareikÅ¡ta testamentu), nes palikimÄ priimti iÅ¡ dalies ar su sÄ lyga negalima (CK 5.50 str. 1 d. ).

9. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atskirajame skunde nenurodoma jokių konkrečių teisinių pagrindų, dėl kurių ginčijama nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta ir byla grÄ Å¾inta pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kokias konkrečias procesines teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, arba kuriuos materialinės teisės aktus pritaikė netinkamai, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. 9.2.

Ä®statyme nėra nurodyti tokie subjektai kaip kad „kaip tikras tėvas“ arba „kaip tariami įpėdiniai“. Jeigu apeliantai neatitinka įpėdinių statuso, jie negali įgyti teisių ir pareigų, priklausančių tik įpėdiniams. Faktas, kad praeityje apeliantų vardu buvo suraÅ¡ytas testamentas, kuris vėliau buvo panaikintas, negali suteikti apeliantams jokių teisėtų lÅ«kesčių ir teisių į palikimÄ . Todėl pačių apeliantų daroma iÅ¡vada, kad jie, nors ir nepatenka į įpėdinių eilę, bet turi bÅ«ti vieninteliai turto paveldėtojai po J.

B. mirties, yra nesuderinama su teisiniu reglamentavimu, o yra tik jų pačių niekuo neparemta ir nepagrįsta nuomonė. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

12. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tais atvejais, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

13. Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymÄ principas yra palikimo iÅ¡saugojimas Å¡eimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. Kaip minėta pirmiau, paveldėjimas pagal įstatymÄ galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visÄ turtÄ , įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Skirtingai nei paveldint pagal testamentÄ , paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai gali bÅ«ti tik fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aplinkybės, dėl kurių asmuo negali bÅ«ti įpėdinis pagal įstatymÄ , yra nurodytos CK 5.6 straipsnyje, pavyzdžiui, įpėdinis tyčia atėmė palikėjui gyvybę.

14. Ä®statyme nustatytos Å¡eÅ¡ios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryÅ¡ys ir laipsnis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas iÅ¡plečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sÄ raÅ¡Ä ; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtÄ paveldi valstybė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, Å¡ie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iÅ¡ jų paveldėjimo teisę.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjai nėra J. B. vaikai, jis buvo jų motinos sutuoktinis (patėvis), jų nesieja giminystės ryÅ¡iai, nors pareiÅ¡kėjai ir teigia, kad mirusysis laikė juos savo vaikais, o pareiÅ¡kėjai jį laikė savo tėvu. Taigi, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi J. B. įpėdiniais pagal įstatymÄ , kadangi nepatenka į CK 5.11 straipsnyje nustatytÄ baigtinį įpėdinių eilės sÄ raÅ¡Ä , o paveldėjimas pagal testamentÄ nėra galimas, kadangi J. B. galiojančio testamento nėra sudaręs. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytam argumentui, jog faktas, kad praeityje apeliantų vardu buvo suraÅ¡ytas testamentas, kuris vėliau buvo panaikintas, negali suteikti apeliantams jokių teisėtų lÅ«kesčių ir teisių į palikimÄ .

16. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai tinkamai priėmė J. B. palikimÄ , nes jie nelaikytini J. B. įpėdiniais nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , pareiÅ¡kėjai neturi teisės priimti J. B. palikimo pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kreipimÄ si į Lietuvos Konstitucinį TeismÄ reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai.

18. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, jog paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl šis atskirojo skundo argumentas (prašymas) atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Dėl kitų apeliantų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė