2025-11-19 Nr. AB-19617-3-63-3-02635-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-527-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02635-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Timbersita“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimo pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Timbersita“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Timbersita“ (toliau – ir Bendrovė) NMA naudai 197 702,31 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių) 14, 15 punktais, nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1 NMA 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-103 „Dėl UAB „Timbersita“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis Bendrovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Bendrovė 2012 m. gegužės 31 d. pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KL-12-1-010510-PR001 pagal žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles. Paraiška įvertinta vadovaujantis šiomis taisyklėmis bei žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis. 2013 m. lapkričio 25 d. su Bendrove pasirašyta Paramos sutartis Nr. 3VĮ-KL-12-1-010510-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Bendrovė 2014 m. spalio 3 d. NMA pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas. Bendrovei 2014 m. gruodžio 17 d. išmokėta 97 703,31 Eur paramos suma. Bendrovė 2015 m. kovo 16 d. pateikė antrąjį (galutinį) mokėjimo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas. Bendrovei 2015 m. spalio 2 d. išmokėta 99 999 Eur paramos suma. Iš viso išmokėta 197 702,31 Eur paramos suma.

2.2 Bendrovė, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimą, t. y. sukūrė dirbtines sąlygas, siekdama įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. NMA 2018 m. spalio 29 d. – 2018 m. lapkričio 29 d. atliko pakartotinę patikrą vietoje (antra patikra), kurios metu gauti veiklą rodantys dokumentai (ataskaita Nr. V-VL-1048467), kuriuos išanalizavus nustatyta, kad 2015 m. iš viso gauta 462 399,60 Eur pajamų, bet iš jų susijusiems asmenims suteikta paslaugų už 353 297,80 Eur (76 proc.). Bendrovė už projekte numatytos veiklos paslaugas didesnes pajamas gavo iš kitų toje pačioje teritorijoje vykdančių veiklą bendrovių ir susijusių fizinių asmenų, jiems teikė paslaugas, todėl jos veikloje nebuvo jokio funkcinio savarankiškumo.

2.3 Nustatyti požymiai liudija sąmoningą veiksmų derinimą, todėl buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą, nors paraiškos buvo pateiktos skirtingų asmenų, tačiau jų steigėjai buvo susiję giminystės ryšiais bei vėliau trijų bendrovių akcijas įgiję asmenys tarpusavyje derino veiksmus, įmonės veikė kontroliuojamos tų pačių giminystės ryšiais susijusių asmenų grupės. Fizinių asmenų grupė, dirbtinai padalijusi investicijas keletui projektų, kuriuos valdo tų pačių asmenų grupė, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, dėl to projektai neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo.

3. Atsakovas Bendrovė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1 NMA 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė Sprendimą, pagal kurį paramos gavėjai Bendrovė, UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“ ir N. A. (toliau – ir Paramos gavėjai) veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o jų pateikti projektai vertintini kaip vienas projektas, nes Bendrovė rinkoje neveikia kaip atskiras subjektas, visus Paramos gavėjus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis bei asmeniniai ryšiai. NMA vertino, kad tai yra pakankamos aplinkybės konstatuoti, jog Bendrovė neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. NMA, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, taikė Bendrovei išmokėtos 197 702,31 Eur paramos susigrąžinimo sankciją.

3.2 NMA Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Sprendimą Bendrovė gavo tik 2019 m. gruodžio 10 d., todėl prašymas teismui pateiktas ne tik dar nesant reikalavimo teisės į grąžintinas lėšas, tačiau ir Sprendimui dar neįsiteisėjus, nesuėjus skolos grąžinimo terminui. Todėl reikalavimas priteisti 197 702,31 Eur skolą (kurios grąžinimo terminas dar nesuėjęs) bei 5 procentų dydžio palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip pareiškėjo piktnaudžiavimas procesu.

3.3 Sprendimas yra nepagrįstas dėl jo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam gero administravimo principui. Nėra galimas sutartinės civilinės atsakomybės kilimas nesant ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų kriterijaus, tačiau taip pat nesant ir kaltei, kas yra būtini kriterijai sutartinei civilinei atsakomybei kilti ir taikyti. Sprendimas yra priimtas suėjus senaties terminams.

3.4 NMA Paramos gavėjų dirbtinių sąlygų sukūrimą ir paramos schemos tikslams prieštaraujančio pranašumo įgijimą kvalifikuoja kaip pažeidimą, todėl svarbu nustatyti, ar šis pažeidimas turėtų būti laikomas tęstiniu arba pakartotiniu. Jokių veiksmų, kurie nebūtų NMA žinomi nuo pat paraiškos pateikimo momento, Bendrovė neatliko, todėl negalima konstatuoti buvus pakartotinumą. Pažeidimo tęstinumas siejamas su neveikimu, o Sprendime Agentūra pažeidimą aprašo kaip Bendrovės ir kitų Paramos gavėjų aktyvius veiksmus, todėl negali būti konstatuojamas ir tęstinumas. Todėl NMA kreipėsi į teismą su prašymu be teisinio pagrindo, nesuėjus nustatytiems terminams Sprendime nurodytai skolai grąžinti.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. sprendimu tenkino NMA prašymą Bendrovei dėl skolos priteisimo, priteisė NMA iš Bendrovės 197 702,31 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 197 702,31 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Teismas paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – Bendrovės turto bei piniginių lėšų 197 702,31 Eur areštą, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas netenkino Bendrovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1 NMA, vertindama paraiškas paramai gauti už 2016 m., nustatė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatomis, Paramos gavėjai laikytini susijusiais asmenimis dėl susiformavusių veiklos santykių kaip bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė. NMA nustatė, kad Paramos gavėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijų, nes jie yra tarpusavyje susiję geografiniais, ekonominiais, funkciniais ryšiais. NMA Sprendimu Bendrovei priskaičiavo esamą susidariusį įsiskolinimą.

5.2 Atsakovas pateikė teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-3018-811/2020 (Nr. eI3-428-811/2023). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė Bendrovės skundą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl yra galiojantis ir Bendrovei sukelia teisines pasekmes, nes NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje konstatuota, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, todėl NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d.).

7. Bendrovė nustatytu terminu Sprendime nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, todėl teismas darė išvadą, kad NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustatęs, kad Bendrovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, teismas konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

8. Pasisakydamas dėl NMA prašymo iš Bendrovės priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamo, teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu, nustatė, kad apie priimtą sprendimą Bendrovė informuota 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-7315 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, todėl teismas darė išvadą, kad iš Bendrovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu Bendrovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

9. Teismas konstatavo, kad NMA reikalavimai priteisti iš Bendrovės 197 702,31 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra teisėti ir pagrįsti.

III. 10. Atsakovas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1 Teismo sprendimas priimtas išimtinai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3- 428-811/2023, kurioje buvo sprendžiamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, pagrindu, visiškai nevertinant kitų su NMA prašymu dėl skolos priteisimo pateikimu susijusių aplinkybių. Nustatytas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas savaime negali reikšti absoliutaus ir nekvestionuotino NMA reikalavimo priteisti skolą Sprendimo pagrindu tenkinimo.

11.2 NMA Sprendimas Bendrovei buvo atsiųstas kartu su 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-7315 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo", kuriuo jai buvo pranešta apie jos atžvilgiu priimtą Sprendimą, taip pat pateikta informacija apie šių lėšų grąžinimo terminą (ginčo byloje dėl to nėra). Raštu buvo prašoma lėšas grąžinti per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos (t. y. 2019 m. gruodžio 4 d.), todėl grąžintinos lėšos turėjo būti grąžintos iki 2020 m. vasario 4 d.

11.3 NMA visų būtinų priemonių grąžintinoms lėšoms susigrąžinti, įskaitant kreipimąsi į teismą su prašymu dėl skolos priteisimo, galėjo imtis tik Bendrovei per 60 kalendorinių dienų nuo 2019 m. gruodžio 4 d. rašto, kuriuo jai buvo pranešta apie jos atžvilgiu priimtą Sprendimą, užregistravimo NMA, dienos grąžintinų lėšų geranoriškai negrąžinus ir nesikreipus į NMA su prašymu dėl grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis. NMA priemonių grąžintinoms lėšoms susigrąžinti galėjo imtis Bendrovei iki 2020 m. vasario 4 d. šių lėšų NMA geranoriškai negrąžinus ir nesikreipus į NMA dėl grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis.

11.4 NMA prašymas teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 5 d., tai yra nepraėjus nei savaitei nuo 2019 m. gruodžio 4 d. rašto, kuriuo Bendrovei buvo pranešta apie jos atžvilgiu priimtą Sprendimą, užregistravimo NMA, tokiu būdu ne tik apribojant Bendrovės teisę atidžiai susipažinti su Sprendimu, jį objektyviai įvertinti ir savalaikiai, t. y. ne iškart, o per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos priimti sprendimą dėl jo apskundimo ABTĮ nustatyta tvarka (NMA prašymas teismui buvo pateiktas Sprendimui dar net neįsiteisėjus), bet ir kreiptis į NMA dėl grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis.

11.5 Visos šios aplinkybės patvirtina NMA piktnaudžiavimo administraciniu procesu faktą ir yra reikšmingos sprendžiant NMA prašymo dėl skolos priteisimo pagrįstumo klausimą, tačiau teismas jų nevertino. Teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai ignoruojant ir iškraipant administracinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

12. Pareiškėjas NMA atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

12.1 Priešingai, nei tvirtina atsakovas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nereiškia, kad teismas nevertino pastarojo argumentų ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

12.2 ABTĮ nenustatyta galimybė NMA kreiptis į teismą tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl NMA kartu su prašymu kreipėsi ir dėl skolos priteisimo. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės bei atsakovui apskundus NMA skolos sprendimą, byla dėl skolos priteisimo sustabdoma ir teismo procesas gali užtrukti apie dvejus metus. NMA skolos sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai pagrindė pažeidimus, įrodančius atsakovo nesąžiningumą, todėl tikėtina, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, turtas, įgytas už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos lėšas, gali būti išvaistytas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

12.3 NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekdama užkirsti kelią tikėtinai grėsmei, kad atsakovas pasielgs nesąžiningai ir sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų negalimas. NMA, būdama akredituota institucija, atliekančia funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų išmokėjimo ir projektų kontrolės klausimais, privalėjo imtis priemonių, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA prašymo priteisti iš atsakovo NMA naudai 197 702,31 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino NMA prašymą, nustatęs, kad NMA Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo susidariusią skolą, yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, o atsakovas nėra grąžinęs skolos.

15. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei ignoravo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o NMA kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolos priteisimo dar neturėdama reikalavimo teisės ir nepagrįstai tokiais savo veiksmais apribodama atsakovo teisę grąžinti skolą arba kreiptis į NMA dėl grąžintinų lėšų išdėstymo dalimis nustatytu terminu.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių tenkino NMA prašymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, todėl papildomai jų šioje nutartyje nekartoja. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, subjektyviai vertina byloje susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

19. Byloje nustatyta, jog NMA, nustačiusi, jog atsakovas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas (atsakovas ir kiti paramos gavėjai buvo susieti geografiniu, ekonominiu, funkciniu ir asmeninių ryšių kriterijais), ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsakovui taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R-136 (AG-27/03-2020) atmetė atsakovo skundą. Atsakovas šį komisijos sprendimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-428-811/2023 taip pat atmetė Bendrovės skundą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo. Taigi, NMA Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo jam išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinęs ir patvirtinęs teismas, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, šioje byloje iš naujo neįrodinėjamos (ABTĮ 57 str.).

20. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktą, sprendimas dėl grąžintinų lėšų yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje, be kita ko, išaiškinta, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų, toks sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Šio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje LVAT praktikoje (žr. pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1515-821/2023).

21. Atsakovui apskundus NMA Sprendimą ir teismui priėmus sprendimą dėl šio Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsakovui negrąžinus lėšų, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA turėjo teisę imtis priemonių išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi taikytini teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA skolos sprendime nurodytų sumų, NMA dėl skolos priteisimo pagrįstai kreipėsi į teismą. Todėl nagrinėjamu aspektu nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad NMA neturėjo reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo dar nesuėjus 60 kalendorinių dienų terminui skolai grąžinti arba prašymui skolą išdėstyti dalimis pateikti, kadangi, kaip jau minėta, pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, būtent NMA Sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas šias lėšas priteisti – tik vienas iš būdų susigrąžinti Sprendime nurodytas lėšas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT 2024 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-849-552/2024, sprendžiant iš esmės analogišką bylą pagal NMA prašymą dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo kito iš Paramos gavėjų atžvilgiu.

22. Iš NMA 2019 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. BRK-7315 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ matyti, kad juo NMA informavo atsakovą apie NMA priimtą skolos sprendimą bei suteikė jam 60 kalendorinių dienų terminą skolai grąžinti. Atsakovas šiuo raštu, be kita ko, buvo įspėtas apie tai, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, jam bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos, o NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. NMA nagrinėjamu atveju laikėsi Gražintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo suteikti skolininkui 60 kalendorinių dienų terminą lėšoms grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo teismui dėl skolos ir palūkanų priteisimo pateikimas neapribojo atsakovo teisės grąžinti NMA skolą geruoju arba kreiptis į pastarąją dėl skolos išdėstymo dalimis. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys nustatytu terminu grąžinti NMA skolą arba pateikti prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis taip pat nėra.

23. Atsakovui nustatytu terminu negrąžinus NMA išmokėtos paramos ir nepateikus prašymo išdėstyti skolą dalimis, pradedant 2020 m. vasario 4 d. pagrįstai skaičiuotos 5 procentų metinės palūkanos nuo 197 702,31 Eur skolos sumos.

24. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovo pareigą grąžinti paramos lėšas nustatantis NMA Sprendimas yra galiojantis, o NMA kreipėsi į teismą, prašydama priteisti būtent šiame Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, atsakovas apie priimtą Sprendimą buvo tinkamai informuotas, terminas gera valia grąžinti paramos lėšas yra pasibaigęs, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti NMA prašymą dėl grąžintinų lėšų (skolos) ir palūkanų priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

25. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Timbersita“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis