Legislator Case Law & Legislation
2021-05-18 Nr. BB-3117-1-01-1-51646-2019-7 AI generated

2021-05-18 Nr. BB-3117-1-01-1-51646-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2021-05-18 Nr. BB-3117-1-01-1-51646-2019-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo M. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2021-05-18 Nr. BB-3117-1-01-1-51646-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis M. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašoma sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2399/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51646-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo M. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašoma sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi netinkamai įvertino įrodymus, išsamiai ir nešališkai neįvertino jų viseto. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kadangi neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą ir atmetė jį motyvuodamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs apkalinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo teigimu, teismai nepagrįstai preziumavo jo kaltę, nenustatė tikslo ir motyvo, neįvertino nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų ir taip nepakankamai atsižvelgė į priežastis, dėl ko kilo nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas, nevertino veikos mažareikšmiškumo klausimo, taip netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnį, 37 straipsnį, be to, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nepateikiant šiuos skundo teiginius ir esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir plačiai cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl apeliacinio teismo paskirties ir nutarties argumentavimo, tačiau ja tik deklaratyviai siekiama pagrįsti nuteistojo poziciją dėl, jo nuomone, neteisingų teismų sprendimų. Kasaciniame skunde detaliai analizuojami teismų tirti ir vertinti įrodymai, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados dėl veikos įrodytumo, pateikiami savi samprotavimai ir interpretavimai dėl įrodymų vertinimo, tuo tarpu teisinių argumentų nepateikiama.

Kasatorius, teigdamas, jog byloje buvo netinkamai pritaikyta BK 140 straipsnio 1 dalis, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, analizuoja BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties požymius, akcentuoja kaltės ir tikslo nebuvimą jo veiksmuose ir pan., tačiau šie teiginiai yra paremti ne teisiniais argumentais, o kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Be to, skunde keliamas BK 37 straipsnio taikymo klausimas, nors tai apeliacinės instancijos teismui pateiktame nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad klausimas dėl provokuojančių veiksmų apeliacijoje taip pat nebuvo keliamas.

Skundo teiginiais, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo, taip pat tik kvestionuojamos nustatytos faktinės aplinkybės. Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismas nevertino įrodymų (nukentėjusiojo V. S. parodymų, vaizdo įrašo, specialisto išvados bei jo parodymų ir kt.), patvirtinančių kasatoriaus versiją, kad jis gynėsi nuo realaus užpuolimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai nėra kasacijos dalykas ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Audronė Kartanienė