7def2c2c-1f0d-41bf-895a-c604bcdffae9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-547-271/2017(Proceso Nr. 1-01-1-60133-2016-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui,kaltinamajam S. V.,kaltinamojo gynėjui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajai J. V.,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2000-05-26 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. 6 mėn. l/a, pritaikius 2000-04-11 amnestijÄ , nuo bausmės atleistas;2. 2000-12-04 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3d., 16 str. 2 d., 271 str. 3d., 271 str. 2 d. 2 m. l/a; 2002-06-03 paleistas atlikęs bausmę;             3. 2002-11-13 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 282 str. 2 d. 4 m. 3 mėn. l/a su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-08-06 veika perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., bausmė sumažinta iki 3 m. 1 mėn. l/a, turto konfiskavimas panaikintas;4. 2003-02-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 4 m. l/a su turto konfiskavimu, subendrinus su 2002-11-13 nuosprendžiu, gautinė bausmė 5 m. l/a su turto konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 amnestijÄ , neatlikta l/a bausmės dalis sumažinta 1/6; 2003-05-29 Vilniaus apygardos teismas veikas perkvalifikavo į LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., turto konfiskavimÄ panaikino; 2003-09-15 subendrinus 2013-02-21 nuosprendį su 2003-08-06 nutartimi, galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. l/a, pritaikius 2002-11-07 amnestijÄ , neatlikta l/a bausmės dalis sumažinta 1/6; 2006-05-25 paleistas atlikęs bausmę;5. 2006-08-28 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 MGL (750 Lt) bauda; 6. 2007-12-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. 10 MGL (1300 Lt) bauda;7. 2007-12-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. 2 m. 6 mėn. l/a, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;8. 2008-11-21 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėn. l/a, subendrinus su 2007-12-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. l/a, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;9. 2009-01-08 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. 1 m. l/a, subendrinus su 2008-11-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. l/a, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;10. 2010-03-05 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 mėn. l/a, subendrinus su 2009-01-08 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 3 mėn. l/a; 2010-05-19 Vilniaus apygardos teismas pakeitė nuosprendį, bet paliko tÄ pačiÄ bausmę;11. 2010-09-22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. 3 m. 10 mėn. l/a, subendrinus su 2010-03-05 nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 m. 8 mėn. l/a; 2011-01-07 Vilniaus apygardos teismas pakeitė nuosprendį, bet paliko tÄ pačiÄ bausmę; 2012-10-09 paleistas lygtinai prieÅ¡ terminÄ 1 m. 1 mėn. 29 d.;12. 2014-01-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 8 mėn. l/a, subendrinus su 2011-01-07 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. l/a;13. 2014-05-19 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 str. 1, 3, 9 d.d. pagrindu subendrinus bausmę su bausme, paskirta jam 2014-01-06 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė atlikta 2015-02-27,             teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, kaltinamas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė:

Kaltinamasis S. V. grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ arba jÄ nužudyti tokiomis aplinkybėmis:2016 m. gruodžio 27 d., apie 05.00 val., kaltinamasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia akmenimis iÅ¡daužė nukentėjusiosios J. V. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvės bei lauko durų stiklus, laikydamas rankoje akmenį reikalavo, kad nukentėjusioji pasirodytų, bandė įsibrauti į butÄ pro langÄ , veikdamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ ar jÄ nužudyti suduodant turimu akmeniu jai į galvÄ , dėl ko bute su dviem mažamečiais, 2008 bei 2012 metų gimimo, vaikais buvusi nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ Â manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti realiai įvykdytas, kadangi ir anksčiau ji jau buvo nukentėjusi dėl kaltinamojo S. V. prieÅ¡ jÄ naudoto fizinio bei psichinio smurto.Kaltinamasis S. V. nusikalstamos veikos padarymo faktÄ pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iÅ¡gėrė apie 0,7 litro degtinės. Jei bÅ«tų buvęs blaivus, tokių veiksmų nebÅ«tų padaręs. Buvo draugo gimtadienyje.

Todėl užėjo pas buvusiÄ Å¾monÄ vandens bei norėjo praÅ¡yti, kad pavežtų jį namo. Pripažįsta, kad baladojosi į duris, dėl ko nukentėjusioji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Pasislėpė nuo jų. Atsimena, kad vienas stiklas skilo, kitas dužo. Neginčija, kad vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Galėjo iÅ¡sakyti jai, kad ji dar pasigailės. Visų grasinimų buvusiai žmonai neatsimena dėl girtumo, tačiau ir neneigia, kas suraÅ¡yta kaltinime, pripažįsta ir gailisi. Gal ir suriko, kad užmuÅ¡ jÄ , nors realiai net mintyse to neturėjo.

Jeigu ji bÅ«tų atidariusi duris, viskas bÅ«tų buvę gerai. Buvo įjungęs kieme stovinčio nukentėjusiosios automobilio garsinį signalÄ , spyrė į galinį sparnÄ . AntrÄ kartÄ vėl atvyko policijos pareigÅ«nai: du ar trys ekipažai. Jis buvo sulaikytas 2-3 valandom, po ko - paleistas. Supykęs vėl grįžo prie buvusios žmonos namo. Akmenų turėjimo rankose ir grasinimų akmenimis neatsimena dėl girtumo. Kiek atsimena, mėtyti galėjo obuoliais, bet ne akmenimis. Neturėjo progos atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, todėl tai daro posėdžio metu.

Yra du vaikai, tačiau iÅ¡laikymo jiems nemoka, nes niekur nedirba. Buvo teistas už smurtÄ prieÅ¡ J.. Ä®vykio naktį ji galėjo bijoti jo, ji visgi yra moteris.Nukentėjusioji J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras, jie iÅ¡situokė 2014 metais bÅ«tent dėl jo smurto, fizinio bei psichinio. Gyvena su dviem mažametėm dukrom, atskirai nuo kaltinamojo. 2016 m. gruodžio 27 naktį nubudo nuo maÅ¡inos signalo. IÅ¡ pradžių nesuprato, kas darosi. Paskui suvokė, kad atėjo jos buvęs vyras ir kad tai jos kieme buvusio automobilio signalas.

IÅ¡girdo smÅ«gius į namo sienÄ , suprato, kad jis mėto akmenimis. Susinervino, vaikai atsikėlė. IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, bet jiems atvykus S. V. spėjo pasiÅ¡alinti ir pasislėpti. Vos jie iÅ¡važiavo, vėl iÅ¡girdo smÅ«gius į sienÄ , kaltinamojo riksmus bei grasinimus. Bijojo. Pakartotinai kvietė policijÄ , surašė pareiÅ¡kimÄ , dėl ko buvęs vyras buvo iÅ¡vežtas. Po kiek laiko skambino pareigÅ«nai, teiravosi, ar jie veda bendrÄ Å«kį. Suprato, kad jis gali bÅ«ti paleistas iÅ¡ sulaikymo.

Apie 5 val. iÅ¡girdo jo Å¡Å«ksnius, jis vėl pradėjo mėtyti akmenimis, daužyti langus, kažkÄ Ä¯ maÅ¡inÄ trankė. Labai iÅ¡sigando vaikai. Neblaivus vyras yra neprognozuojamas. PrieÅ¡ keletÄ metų ji jau buvo jo sumuÅ¡ta, o jis buvo teisiamas. Fizinis smurtas buvo dažnas, kaip ir psichologinis. Matė jo rankoje akmenį. Labai iÅ¡sigando, nes jis aiÅ¡kino jai, kad ji bus „žetrva“ (iÅ¡ rusų kalbos - auka), kad neiÅ¡eis pro duris, duos jai per galvÄ . Ä® kiemÄ neišėjo, nes bijojo kaltinamojo.

Sulėkė kaimynai. Vėl kvietė policijÄ , kaltinamasis bandė bėgti, prieÅ¡inosi, bet buvo sulaikytas. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo namÄ , buvo stiklai lange bei duryse iÅ¡daužyti. Labai bijo kaltinamojo elgesio, mÄ sto pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes ramybės nėra nei jai, nei vaikams. Vartoja vaistus, negali ramiai dirbti, viena augina du mažamečius vaikus.Liudytoja Ž. R. parodė, kad kaltinamojo asmeniÅ¡kai ji nepažinojo. Nukentėjusioji apsigyveno su vaikais kaimynystėje, viename iÅ¡ namų.

Tai įvyko vasarÄ . 2016 m. gruodžio 27 nakties situacija - tai ne pirmas kartas, nes buvo galimai 5-6 tokie įvykiai, kai ji bei kiti kaimynai tapo kaltinamojo smurtavimo liudininkais. Kaimynai netgi sutarė, kad reikės kooperuotis ir kažkokiu bÅ«du padėti moteriÅ¡kei (nukentėjusiajai). Ä®vykio naktį kieme iÅ¡girdo maÅ¡inos signalÄ , pamatė įjungtus automobilio žibintus. Matė, kaip kaltininkas priėjo prie namo, kur gyvena nukentėjusioji, durų ir pradėjo daužyti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Atvyko policijos pareigÅ«nai. Kaltinamasis prašė nukentėjusiosios neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, vėliau prie pareigÅ«nų pradėjo keikti nukentėjusiÄ jÄ , rėkė, kad susidoros su ja, kuomet grįš iÅ¡ policijos - jai bus galas. Apie 5.30 val. iÅ¡girdo stiklo dūžius, pažiÅ«rėjo pro langÄ : kaltininkas mėtėsi akmenimis, pasigirdo stiklo dūžiai, po ko pradėjo rėkauti, kad „jai bus galas“, kad maÅ¡inÄ sudaužys, nes jį iÅ¡ sulaikymo paleido ir jam nieko nebus. Pastoviai girdėjo jo grasinimus, kad jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) nužudys.

Netgi atvykus pareigÅ«nams sulaikymo metu buvo agresyvus, aiÅ¡kino, kad susidoros, kad nukentėjusiai tik blogiau bus nuo to, kad ji kvietė policijos pareigÅ«nus. PrieÅ¡inosi pareigÅ«nams. Kaltinamasis grasina ne tik buvusiai žmonai, bet ir kaimynams. Kenčia jo vaikai. Jie pastoviai patiria psichologinį smurtÄ ir tai jaučiasi iÅ¡ jų elgesio. Pavojus nuo kaltinamojo gresia ne tik jo buvusiai Å¡eimai, bet ir kaimynams. Jis turi alkoholio problemų.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas butas, esantis mediniame geltonos spalvos, dviejų aukÅ¡tų name.

Gyvenamasis namas yra pailgo stačiakampio formos. Nuo Markučių gatvės pusės namo deÅ¡iniajame kampe sudaužytas lango stiklas. Užėjus į namÄ iÅ¡ kiemo pusės kairėje pusėje sudaužytas medinio lango apatinės dalies stiklas. Å alia namo ant žemės stiklo Å¡ukės. Daugiabučio namo teritorija yra dalinai aptverta, vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. ApžiÅ«ros metu įvykio vietoje nieko nepaimta (b.l.19).            Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.            Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, taip pat kad svarbu tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos Ž.

R. parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus (nukentėjusiosios pareiÅ¡kimÄ policijai, pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, b.l.3-18) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiajai grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ arba jÄ nužudyti. Nukentėjusiajai J. V. buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali bÅ«ti įvykdytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau (2013 metais) kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu ir buvo nuteistas už tai 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu (b.l.66-67). 2016 m. gruodžio 27 d. naktį S. V. laužėsi į nukentėjusios butÄ , akmenimis daužė namo sienÄ , iÅ¡daužė lango bei durų stiklus.

Laikydamas rankoje akmenį grasino buvusiai žmonai, aiÅ¡kindamas, kad ji taps „žertva“ (iÅ¡ rusų kalbos - auka), kad jÄ nužudys, suduos jai į galvÄ . Tokio pobÅ«džio grasinimus girdėjo ne tik nukentėjusioji, bet ir jos kaimynė, liudytoja Ž. R., kuri parodė teismui, jog kaltininkas buvo agresyvus, mėtėsi akmenimis, rėkavo, kad nukentėjusiajai „bus galas“, kad jis nužudys jÄ . Agresyvus jis buvo netgi sulaikymo metu, kai prieÅ¡inosi pareigÅ«nams.Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo iÅ¡reikÅ¡ti žodžiu grasinimai sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ ar jÄ nužudyti, jo veiksmai, kuomet jis grėsmingai mėtėsi akmenimis, daužė stiklus, rankoje laikė akmenį ir grasino moteriai, byloja apie grasinimų realumÄ , paveikė nukentėjusios psichinę bÅ«senÄ .

BÅ«tent tokios jos bÅ«senos ir siekė kaltinamasis. Nukentėjusioji grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę ir nervinę įtampÄ . Kaip ji nurodo, kitÄ dienÄ dirbti be vaistų jau negalėjo. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėtį.     Bausmės skyrimas Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės kaltinamajam S. V. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes bei atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas, padarius nusikaltimÄ , yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.Nors tyrimo eigoje kaltinamasis neigė grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti  nukentėjusiosios sveikatÄ , aiÅ¡kino, kad tiesiog beldėsi į langÄ , dėl ko pastarasis sudužo (b.l.38),  teisiamajame posėdyje jis pripažino kaltinimo aplinkybes ir nurodė, jog tiesiog ne visus savo veiksmus atsimena dėl girtumo, tačiau neneigia, kad galėjo grasinti, rankoje turėti akmenį, kad nukentėjusioji turėjo pagrindÄ jo bijoti.

Kaltinamasis posėdyje pareiÅ¡kė, jog gailisi dėl nusikalstamų veiksmų, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, pripažįsta piktnaudžiavimÄ alkoholiniais gėrimais, todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Sunkina kaltinamojo S. V. atsakomybę tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apie jo girtumÄ bei agresyvumÄ parodė nukentėjusioji bei liudytoja Ž. R.. Nors tyrimo eigoje kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumÄ , pareigÅ«nė E. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog jo kalba sulaikymo metu buvo neriÅ¡li, jis svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l.18).

Teismo proceso metu kaltinamasis S. V. nurodė, kad iÅ¡gėrė apie 0,7 litro degtinės, kad neblaivumas turėjo įtakos jo atliktiems veiksmams. Kaltinamasis S. V. yra teisiamas 14 kartÄ . Teistumai neiÅ¡nykę, nepanaikinti, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimÄ , konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1d.). Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Baustas administracine tvarka už pažeidimus pagal ATPK 178 str., 187 str., 50 str., 174 str. (b.l. 53-57).S. V. padarė nusikalstamÄ Â veikÄ , kuriÄ Ä¯statymas priskiria prie nesunkių.Po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos 2015-02-27 S. V. nusikalto Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje jam yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai (b.l. 59-65).

Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad praeityje kaltinamajam skirtos bausmės savo prevencinės paskirties iki galo neatliko. Atsižvelgiant į tai,kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia įstatymo sankcijoje numatyto Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos 641 str. reikalavimai dėl bausmės sumažinimo trečdaliu, kadangi byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti už veikÄ materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. pareiÅ¡kė 66 eurų dydžio ieÅ¡kinį jai padarytos turtinės žalos atlyginimui (b.l.66). Teismo proceso metu ji atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo. Kadangi tai neprieÅ¡tarauja įstatymui, nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų atsisakymas nuo ieÅ¡kinio turi bÅ«ti priimtas. Dėl kardomosios priemonės Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas terminas iki 2017 m. sausio 6 d. Prokuroras praÅ¡o palikti kaltinamajam suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Suėmimas kaip kardomoji priemonė kaltinamajam paliktinas iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Jis buvo teistas, pragyvenimo Å¡altinio neturi, jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai (b.l. 64-65), todėl yra pagrindas manyti, kad nesuimtas kaltinamasis gali slapstytis nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo, daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.str., teismas n u s p r e n d ė : S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam S. V. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nuteistajam skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 27 d.           Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ .           Priimti nukentėjusiosios J. V. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio S. V. dėl 66 eurų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir procesÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.S. V. priklausančius ir prie bylos esančius daiktus (2 vnt.

MRT Nokia), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamajam S. V. ar jo įgaliotam asmeniui.             Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          P.Borkovski