7deecfb2-a165-420f-91ef-d8ee03775227 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1304-232/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-15802-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 45.;121.; (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖPareiÅ¡kėja J.

V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įraÅ¡Ä pareiÅ¡kėjos santuokos liudijime AA Nr. 278948 ir santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 5286 ir vietoje nurodytos pareiÅ¡kėjos pavardės „V“ įraÅ¡yti pavardę „W“ bei iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ . Nurodė, kad yra gimusi Vilniuje, Lietuvoje, tačiau 2008 08 08 Oetz mieste, Austrijoje ji sudarė santuokÄ su Austrijos piliečiu Friedrich A.

W., gimusiu Kufstein, Austrijoje. PareiÅ¡kėjos iki santuokos sudarymo pavardė buvo BalčiÅ«nienė, kadangi sudarydama santuokÄ pasirinko vyro pavardę, todėl Austrijos kompetentingos institucijos iÅ¡duotame santuokos liudijime pareiÅ¡kėjos santuokos sudarymo metu įgyta pavardė nurodoma kaip W. 2008 10 14 pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu įtraukti į apskaitÄ Austrijoje sudarytÄ santuokÄ bei iÅ¡duoti santuokos liudijimÄ , tačiau 2008 12 10 pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog Lietuvos Respublikos ambasadoje Belgijos Karalystei ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei buvo gauti Civilinės metrikacijos skyriaus 2008 11 19 iÅ¡duotas santuokos liudijimas AA Nr.278948, kuriame pareiÅ¡kėjos pavardė po santuokos sudarymo buvo nurodyta kaip V, o jos sutuoktinio - W.

Kadangi praÅ¡yme įtraukti santuokÄ Ä¯ apskaitÄ buvo nurodyta pareiÅ¡kėjos santuokos metu įgyta pavardė W, o iÅ¡duotame santuokos liudijime jau nurodyta pavardė V, kuri yra skirtinga nei santuokos metu vyro jai suteikta pavardė, pareiÅ¡kėja atsisakė priimti šį liudijimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ per Lietuvos Respublikos ambasadÄ Belgijos Karalystei ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei grÄ Å¾ino Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duotÄ santuokos liudijimÄ bei pareikalavo šį santuokos liudijimÄ bei santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. 5286 anuliuoti, o jai Civilinės metrikacijos skyriaus suteiktÄ pavardę V iÅ¡braukti iÅ¡ Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Civilinės metrikacijos skyrius 2008 12 31 raÅ¡tu Nr. 782 pareiÅ¡kėjai atsakė, kad pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2006 05 19 Ä®sakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990 03 11 dienos užsienio valstybių institucijose įregistravę santuokÄ , privalo jÄ Ä¯traukti į apskaitÄ abiejų sutuoktinių arba vieno iÅ¡ jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, o civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o anuliavimo pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, todėl Civilinės metrikacijos skyrius neturi galimybės anuliuoti minėtÄ santuokos įraÅ¡Ä .

Nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet pareiÅ¡kėja persikėlė nuolat gyventi į Austrijos RespublikÄ ir iki 2010-04-02 dienos galiojusio Lietuvos Respublikos piliečio paso J. B. vardu ir Austrijoje iÅ¡duoto santuokos liudijimo pagrindu pareiÅ¡kėja yra registruota kaip Sautens miesto gyventoja J. W. vardu, be to, pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡duota banko kortelė, jai yra suteiktas socialinis draudimas bei yra iÅ¡duota socialinio draudimo kortelė, taip pat registruotas ir apdraustas automobilis J. W. vardu, be to, 2010-03-14 d. pareiÅ¡kėja, kaip J.

W., dalyvavo vietos savivaldos rinkimuose, tačiau 2010-04-02 d. Vilniaus VPK MV(19) pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė Lietuvos Respublikos pasÄ , kuriame yra įraÅ¡yta Austrijos Respublikoje neegzistuojanti J. V. pavardė, todėl pareiÅ¡kėja, norėdama sudaryti sandorius, dalyvauti vietos savivaldos gyvenime ar pasinaudoti socialiniu bei sveikatos draudimu, turi įrodyti, jog automobilis ar įvairÅ«s dokumentai priklauso jai, be to, visais kitais gyvenimo atvejais ji privalės įrodinėti savo tapatybę. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose yra nurodomos visiÅ¡kai skirtingos raÅ¡ybos ir tarimo pavardės, todėl dviejų pavardžių turėjimas reiÅ¡kia sunkumus paÅ¡aliniams asmenims identifikuojant kaip sutuoktinių porÄ .

Suinteresuotas asmuo LR Teisingumo ministerija pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytus reikalavimus, buvo vadovaujamasi LR Konstitucijos 14 straipsnio nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, LR CK 3.282 str. nuostata, jog civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi lietuvių kalba, LR CK 3.281 str. nuostata, kad civilinės bÅ«klės aktai yra registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ar iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina LR Teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 d.

Nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase", 1999-10-21 d. LR Konstitucinio Teismo Nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-1-31 d. Nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" atitikimo LR Konstitucijai, LR Teisingumo ministro 2008-07- 22 d. Įsakymo Nr. l R - 294 11 p. nuostata, kurioje yra numatyta, jog civilinės būklės aktų įrašai yra įrašomi lietuvių kalba, be to, Nutarimo 1 p. nuostatose taip pat yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės yra rašomi Lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti praÅ¡omus civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us minėtame santuokos liudijime. Be to pažymėjo, jog Teisingumo Teismo praktika Å¡iuo klausimu dar tik formuojasi ir dar vis kyla klausimų dėl EB sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir 2008-11-21 d. gautu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu dėl 2008-08-08 d.

Tirolio miesto Oetz CM skyriuje, Austrijos Respublikoje, sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , 2008-11-19 d. įrašė santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. 5286, kuriame po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėjos vyro pavardę įrašė W, o pareiÅ¡kėjos pavardę įrašė lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis - V bei iÅ¡davė santuokos liudijimÄ . Suinteresuotas asmuo nurodė, jog LR Konstitucijos 14 str. yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, ir lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, be to, sutinkamai su LR CK 3.282 str. nuostatomis, civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi lietuvių kalba ir vardai, pavardės bei vietovardžiai yra raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles, be to, LR CK 3.281 str. nuostatose yra numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai yra registruojami, keičiami, papildomi, iÅ¡taisomi ar atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina LR Teisingumo ministras.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2006-05-19 d. Ä®sakymu Nr. IR-160 (Žin., 2006, Nr. 65-2415 ; 2008, Nr. 88-3541 ; 2009, Nr. 100-4190) 11 p. nuostatose yra numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi lietuvių kalba, todėl registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose bei liudijimuose yra raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto liudijimo, be to, vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jeigu techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima, o taip pat registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ Lietuvos Respublikos piliečio santuokÄ su užsieniečiu, jų vaikų gimimÄ , Lietuvos Respublikos piliečio pavardė yra raÅ¡oma remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad LR Asmens tapatybės kortelės (Žin., 2001, Nr. 97-3417 ; 2008, Nr. 76-3007 ; 2009, Nr. 141-6195) ir LR Paso (Žin., 2001, Nr. 99- 3524 ; 2008, Nr. 87-3466 ; 2009, Nr. 141-6193) įstatymų nuostatose yra nustatyta, jog piliečiui asmens tapatybės kortelė ir pasas yra iÅ¡duodami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrinės bazės, kuri formuojama civilinės bÅ«klės aktų įrašų pagrindu, duomenis ir Å¡iuose įstatymuose yra numatyta, kad duomenys minėtuose asmens dokumentuose yra įraÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, o piliečio vardas (vardai) ir pavardė - LR teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog šiuo metu, rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 d. Nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" nuostatomis ir minėtame nutarime yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės yra rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus ir nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės, išduodamame LR piliečio pase, yra rašomi taip pat lietuviškais rašmenimis, be to, 1999-10-21 d.

LR Konstitucinis Teismas Nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31d. Nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" atitikimo LR Konstitucijai" konstatavo, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba ir minėta nuostata yra taikoma visiems be iÅ¡imties piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių, todėl asmens vardas ir pavardė LR piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Be to, LR Konstitucinis Teismas 2009-11-06 d. Sprendime „Dėl LR Konstitucinio Teismo 1999-10-21d. Nutarimo motyvuojamosios dalies 4, 7 p. p. nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo" konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti ir jeigu LR piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba ir asmens vardo ir pavardės įraÅ¡as paso kitų įrašų skyriuje nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis neturėtų bÅ«ti prilygintas įraÅ¡ui apie asmens tapatybę valstybine kalba, be to, Ä®statymų leidėjas, nustatęs, jog asmens vardas ir pavardė LR piliečio pase yra raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, turi diskrecijÄ nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardÄ ir pavardę galima įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu.Suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad LR Konstitucinis Teismas 1999-10-21 d.

Nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, o taip pat teismas konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė LR piliečio pase yra raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir pagal tarimÄ , nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių, be to, LR CK 3.282 str. nuostatose yra numatyta, jog civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi lietuvių kalba ir vardas (vardai), pavardė bei vietovardžiai yra raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles, o kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, tai ji yra keičiama lietuviÅ¡ka raide „V“.

Suinteresuotas asmuo prašė teismo pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (b.l. 41). II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI.         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 06 30 sprendimu pareiÅ¡kėjos J. V. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nurodė, jog sprendžiant pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytus reikalavimus reikia vadovautis LR Konstitucijos 14 straipsnio nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, LR CK 3.282 str. nuostata, jog civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai yra įraÅ¡omi lietuvių kalba, LR CK 3.281 str. nuostata, kad civilinės bÅ«klės aktai yra registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ar iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina LR Teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 d.

Nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase", 1999-10-21 d. LR Konstitucinio Teismo Nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-1-31 d. Nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" atitikimo LR Konstitucijai, LR Teisingumo ministro 2008-07- 22 d. Įsakymo Nr. l R - 294 11 p. nuostata, kurioje numatyta, jog civilinės būklės aktų įrašai yra įrašomi lietuvių kalba, be to Nutarimo 1 p. nuostatomis, kuriose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės yra rašomi Lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui Lietuvos Respublikoje, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti praÅ¡omus civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us pareiÅ¡kėjos santuokos liudijime. Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu atsisakyti taikyti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių LR piliečių vardų ir pavardžių raÅ¡ybÄ , nuostatas, kaip prieÅ¡taraujančias ES teisei, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nacionalinės teisės reglamentavimas neprieÅ¡tarauja ES teisės reglamentavimo sričiai ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai nėra sukeliami rimti administraciniai, profesiniai ir asmeniniai nepatogumai, t.y. pareiÅ¡kėja patiria nepatogumus, tačiau jie yra susiję tik su paprastais asmeninio - buitinio pobÅ«džio nepatogumais.             III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMŲ Ä® JÄ® ARGUMENTAI.       PareiÅ¡kėja J.

V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 06 30 sprendimÄ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įraÅ¡Ä pareiÅ¡kėjos santuokos liudijime AA Nr.27848 bei santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr.5286 ir vietoj nurodytos pavardės „V“ įraÅ¡yti „W“, atitinkamai iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ . Teismui turint abejonių dėl ES Taikymo praÅ¡o kreiptis į Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ Å¡iuo klausimu:

„Ar Å¡ios bylos aplinkybėmis pareiÅ¡kėjos patiriami administraciniai, profesiniai ir asmeniniai sunkumai, atsiradę dėl to, kad pilietybės valstybėje narėje įtraukiant į apskaitÄ kitoje valstybėje narėje sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡ant santuokos sudarymo įraÅ¡Ä ir iÅ¡duodant santuokos liudijimÄ , santuokos metu įgyta pavardė buvo nurodyta skirtingai nei santuokos sudarymo valstybėje narėje iÅ¡duotame santuokos liudijime, gali bÅ«ti laikomi rimtais administraciniais, profesiniais ir asmeniniais nepatogumais Teisingumo Teismo praktikos prasme, kurie lemia SESV 21 straipsnyje įtvirtintų laisvių ribojimÄ , ir ar Å¡is ribojimas, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikÄ , gali bÅ«ti laikomas bÅ«tinu ir proporcingu siekiamam tikslui, t.y. užtikrina interesų – viena vertus, pareiÅ¡kėjos teisės į jos asmeninį ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ , ir kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyrÄ .

         Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimÄ byloje Nr.C391/09 R –Vardyn ir Wardyn, kuris yra svarbus nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , kadangi jame, be kita ko, buvo analizuojama ar Lietuvos kompetetingų institucijų atsisakymas pareiÅ¡kėjos (R-Vardyn) santuokos metu įgytÄ pavardę raÅ¡yti tokiais pačiais raÅ¡menimis, kaip ir jos sutuoktinio, kitos ES valstybės narės piliečio, pavardė, neprieÅ¡tarauja Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsniui, įtvirtinančiam draudimÄ riboti visiems Europos SÄ jungos piliečiams pripažintÄ laisvę judėti ir apsigyventi kitoje ES narėje, tuo pažeisdamas Europos SÄ jungos teisės virÅ¡enybės ir tiesioginio taikymo principus.

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neatliko pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų apie patiriamus rimtus administracinius, profesinius ir asmeninius nepatogumus vertinimo ir vertinimo, ar Å¡ie faktiniai nepatogumai yra rimti nepatogumai. Taip pat neįvertino, ar ES teisės pažeidimas, kylantis dėl tokio nacionalinės teisės taikymo, sukeliančio rimtus nepatogumus, yra bÅ«tinas ir proporcingas. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovu atsisakymu įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos santuokos metu įgytÄ pavardę orginaliais raÅ¡menimis jai sukeliamas laisvo judėjimo ribojimas nėra nei bÅ«tinas, nei proporcingas siekiamiems valstybinės kalbos apsaugos tikslams ir negali bÅ«ti pateisinamas.

        Suinteresuoti asmenys LR Teisingumo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimais prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2011 05 12 sprendimu byloje M. R.-Vardyn ir Wardyn nustatė, kad Å¡iuo metu Lietuvos asmenvardžių raÅ¡ymo tvarka civilinės bÅ«klės dokumentuose iÅ¡ esmės nepažeidžia ES teisės, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog sprendžiant pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytus reikalavimus reikia remtis nacionaliniais teisės aktais.

Pažymėjo, jog Konstitucinio teismo 2009 11 09 sprendime Nr.14/98 dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase nuostatų išaiškinimo reikalaujama visus vardus ir pavardes, nepriklausomai nuo asmens tautybės, rašyti lietuviškai. Originali forma kitos kalbos rašmenimis gali būti pateikta tik kaip papildoma informacija asmeniui pageidaujant.       IV,APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.              Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja, kurios pavardė iki santuokos buvo Balčiūnienė (b.l.14), 2008 08 08 susituokė su Austrijos piliečiu M.

W.. Austrijos Tirolio žemės Ėco (Oetz) civilinės metrikacijos skyrius įregistravo santuokÄ ir iÅ¡davė santuokos liudijimÄ (b.l.26), kuriame pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio pavardes nurodė vienodas – W. PareiÅ¡kėjai kreipusis į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos įregistravimo Lietuvoje.Jos santuoka įregistruota 2008 11 19, įraÅ¡o Nr. 5285, nurodant sutuoktinio pavardę W, o sutuoktinės (pareiÅ¡kėjos) pavardę lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis - V (b.l.17).

PareiÅ¡kėja 2008 12 10 kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, nurodydama, kad liudijime neteisingai užraÅ¡yta jos pavardė ir pareikalavo anuliuoti neteisingÄ liudijimÄ . Jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nurodant, kad tam nėra teisinio pagrindo ( b.l.19,20). IÅ¡ byloje pateiktos paso kopijos matyti, kad 2010 04 02 pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas Lietuvos respublikos piliečio pasas, kuriame jos pavardė taip pat nurodyta – V. IeÅ¡kovė nurodė bylos nagrinėjimo metu gyvenanti Austrijoje Sautene, į bylÄ yra pateikusi savivaldybės mero jai adresuotÄ laiÅ¡kÄ , kuriame jos pavardė nurodyta su „W“ (W), banko „maestro“ ir socialinio draudimo korteles, automobilio draudimo ir registracijos dokumentus iÅ¡duotus J.

W. pavarde (b.l, 69-76). Apeliacinės instancijos teismui pareiÅ¡kėja papildomai pateikė vairuotojo pažymėjimo, iÅ¡duoto Austrijos Respublikoje kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad vairuotojo pažymėjime jos pavardė taip pat nurodyta W.           Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d. nustato, jog teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Å io straipsnio 3 ir 5 punktai suteikia galimybę teismui, esant pagrindui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ nustatyti, ar tam tikra teisės norma neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams, bei kreiptis į Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ preliminaraus nutarimo. Teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos SÄ jungos teisę, remiasi Europos SÄ jungos teismų sprendimais bei prejudiciniais sprendimais Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimais.              Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ â€œ. Civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta: „Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtÄ savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrÄ pavardę arba pasirinkti dvigubÄ pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.“ Civilinio kodekso 3.281 straipsnyje numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras.

Civilinio kodekso 3.282 straipsnyje nustatyta, kad „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“. 2008 07 22 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R?294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punkte įtvirtinta nuostata, dėl civilinės būklės aktų įrašų rašymo lietuvių kalba. 2001 11 06 Asmens tapatybės kortelės įstatymas numato, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1–3 punktai numato, kad: Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:

a) pagal tarimÄ ir nesugramatinti (be lietuviÅ¡kų galÅ«nių), b) pagal tarimÄ ir gramatinami (pridedant lietuviÅ¡kas galÅ«nes). 3.Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės iÅ¡duodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali bÅ«ti raÅ¡omi pagal tos valstybės piliečio pasÄ ar jį atitinkantį dokumentÄ .“             Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip Å¡imtui tautybių.

Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies  nesutampantys  su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei  teisėtus  interesus  ir  būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.

Ä®rašų   Lietuvos   Respublikos  piliečio  pase  raÅ¡ymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės raÅ¡yti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.        Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, iÅ¡aiÅ¡kinimo“ iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio  Teismo 1999 10 21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas  ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba”  ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis bÅ«tų nustatyta, kad Å¡ių piliečių vardai ir pavardės  Lietuvos Respublikos piliečio pase raÅ¡omi kitokiais, ne  lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, bÅ«tų ne tik paneigtas konstitucinis  valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir  savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla” reiÅ¡kia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima  įraÅ¡yti  asmens vardÄ Â ir pavardę  kitokiais, ne lietuviÅ¡kais, raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo  to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įraÅ¡as paso kitų įrašų skyriuje nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis neturėtų bÅ«ti  prilygintas įraÅ¡ui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

   PareiÅ¡kėja apeliacinį skundÄ rėmė Europos sÄ jungos Teisingumo teismo (toliau Teisingumo teismas) 2011 05 12 priimtu prejudiciniais sprendimais tame tarpe sprendimu byloje C?391/09 dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje M. R.-Vardyn, Łukasz Paweł Wardyn prieÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ , Valstybinę lietuvių kalbos komisijÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių.

Minėtoje byloje pareiÅ¡kėja bÅ«dama gimusi Lietuvoje, kurį laikÄ gyvenusi Lenkijos Respublikoje, bylos nagrinėjimo metu pastoviai gyveno Belgijoje, jai taip pat buvo iÅ¡duoti asmens dokumentai; gimimo liudijimas, santuokos liudijimas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje (Lenkijoje) lietuviÅ¡kais ir atitinkamai lenkiÅ¡kais raÅ¡menimis bei pasas Lietuvoje, lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Taigi minėtos bylos situacija beveik analogiÅ¡ka.     Minėtoje byloje Lietuvos teismo praÅ¡ymas priimti prejudicinį sprendimÄ buvo susijęs su SESV 18 ir 21 straipsnių bei 2000 m. birželio 29 d.

Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiÅ«rio principÄ asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės taikymu. Teisingumo teismo buvo praÅ¡oma atsakyti į kausimus ryÅ¡ium su SESV 18 ir 21 straipsnių bei Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punkto aiÅ¡kinimu. Teismui buvo užduoti klausimai: Ar Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip draudžiantis valstybėms narėms netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl jų etninės kilmės, nacionaliniame teisiniame reguliavime numatant, kad:

1) civilinės bÅ«klės aktuose asmenų vardai ir pavardės bÅ«tų raÅ¡omi tik valstybinės kalbos raÅ¡menimis, 2) civilinės bÅ«klės aktuose kitos tautybės ar pilietybės asmenų vardai ir pavardės bÅ«tų raÅ¡omi lotynų kalbos raÅ¡menimis, nenaudojant skirtingose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, ligatÅ«rų ir kitų lotyniÅ¡kosios abėcėlės raidžių modifikacijų. Ar, atsižvelgiant į [SESV 21] straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , jog kiekvienas SÄ jungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, ir [SESV 18] straipsnio pirmÄ pastraipÄ , draudžiančiÄ diskriminacijÄ dėl pilietybės, Å¡ios nuostatos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip draudžiančios valstybėms narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti kad:

1) civilinės bÅ«klės aktuose asmenų vardai ir pavardės bÅ«tų raÅ¡omi tik valstybinės kalbos raÅ¡menimis 2) civilinės bÅ«klės aktuose kitos tautybės ar pilietybės asmenų vardai ir pavardės bÅ«tų raÅ¡omi lotynų kalbos raÅ¡menimis, nenaudojant skirtingose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, ligatÅ«rų ir kitų lotyniÅ¡kosios abėcėlės raidžių modifikacijų.      Teisingumo teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nors, Direktyvos 2000/43 taikymo sritis, kaip ji apibrėžta jos 3 straipsnio 1 dalyje, neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai, į jÄ nepatenka tokie nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose, kaip antai taikomi pagrindinėje byloje ir konstatavo, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos asmens vardai ir pavardės tos valstybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose gali bÅ«ti raÅ¡omi tik laikantis valstybinės kalbos raÅ¡ybos taisyklių, yra susiję su situacija, kuri nepatenka į Direktyvos 2000/43 taikymo sritį.       Dėl klausimo, ar praÅ¡ymas pakeisti pareiÅ¡kėjos pagrindinėje byloje gimimo ir santuokos liudijimus yra susijęs su iÅ¡skirtinai vidaus situacija ir nepatenka į SÄ jungos teisės taikymo sritį, nes civilinės bÅ«klės aktų liudijimus jai iÅ¡davė kompetentingos jos kilmės valstybės narės valdžios institucijos, Teisingumo teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iÅ¡ Å¡io sprendimo 54 punkto, pareiÅ¡kėja pagrindinėje byloje, pasinaudojusi jai tiesiogiai SESV 21 straipsniu suteikta teise laisvai judėti ir apsigyventi, norėjo, kad Å¡ie liudijimai bÅ«tų pakeisti, siekiant palengvinti jos naudojimÄ si Å¡ia teise.

Savo praÅ¡ymÄ ji, be kita ko, grindė SESV 21 straipsniu, ir nurodė nepatogumus, kuriuos ji patiria įgyvendindama pagal Å¡ias nuostatas jai suteikiamas teises, turėdama naudoti civilinės bÅ«klės aktų liudijimus, kuriuose jos vardas ir pavardė nėra užraÅ¡yti lenkiÅ¡kais raÅ¡menimis, todėl jie neparodo, kokio pobÅ«džio ryÅ¡iai jÄ sieja su sutuoktiniu ir net su jos sÅ«numi.         Teisingumo Teismas remdamasis savo paties praktika pažymėjo jog atsisakymas pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pakeisti bendrÄ pareiÅ¡kėjų pagrindinėje byloje pavardę gali bÅ«ti laikomas SESV 21 straipsnyje pripažintų laisvių ribojimu tik tada, kai jis suinteresuotiesiems asmenims gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“ (sprendimo G.

A. 36 punktÄ s Grunkin ir Paul 23–28 punktai ir Sayn-Wittgenstein 67, 69 ir 70 punktai).          Todėl Teisingumo teismas nurodė jog praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas turi nustatyti, ar egzistuoja realus pavojus, kad tokia Å¡eima, kaip antai pareiÅ¡kėjų pagrindinėje byloje, kompetentingoms valdžios institucijoms atsisakius pakeisti vieno iÅ¡ Å¡eimos narių pavardėje raidę „V“ į raidę „W“, turės iÅ¡sklaidyti abejones dėl jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumo.

Jei pagrindinės bylos aplinkybėmis dėl tokio atsisakymo gali bÅ«ti kvestionuojamas Å¡iuose dokumentuose esančios informacijos teisingumas ir kilti abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (Å¡iuo klausimu taip pat žr. minėtų sprendimų G. A. 36 punktÄ ir Sayn-Wittgenstein 55 ir 66–70 punktus). Todėl teisingumo teismas pabrėžė jog praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti SÄ jungos piliečių poros santuokos liudijimÄ ir abiejų sutuoktinių bendrÄ pavardę užraÅ¡yti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės raÅ¡ybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Jei taip, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam SÄ jungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.           Atitinkamai Teisingumo teismas priėjo iÅ¡vados, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos asmens vardai ir pavardės tos valstybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose gali bÅ«ti raÅ¡omi tik laikantis valstybinės kalbos raÅ¡ybos taisyklių, yra susiję su situacija, kuri nepatenka į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiÅ«rio principÄ asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės taikymo sritį.

           2. SEVS 21 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad juo nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos asmens vardai ir pavardės tos valstybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose gali bÅ«ti raÅ¡omi tik laikantis valstybinės kalbos raÅ¡ybos taisyklių, atsisakyti pakeisti gimimo ir santuokos liudijimuose vieno iÅ¡ savo piliečių vardÄ ir pavardę pagal kitos valstybės narės raÅ¡ybos taisykles.

SEVS 21 straipsniu nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms tokiomis, taikant nacionalinės teisės aktus, atsisakyti pakeisti bendrÄ SÄ jungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įraÅ¡yta vieno iÅ¡ Å¡ių piliečių kilmės valstybės narės iÅ¡duotuose civilinės bÅ«klės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės raÅ¡ybos taisyklių su sÄ lyga, jei atsisakymas Å¡iems SÄ jungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti teismas.

Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų, teismas taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra bÅ«tinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui,           Apeliacinio teismo nuomone vienintelis realus praktiÅ¡kai galintis iÅ¡kilti pareiÅ¡kėjai nepatogumas yra tai jog ji, tais atvejais kai tapatybės nustatymui reikalinga pateikti pasÄ turi pateikti ir iÅ¡verstÄ bei atitinkamai įformintÄ (apostilizuotÄ ) Lietuvoje iÅ¡duotÄ savo santuokos liudijimÄ , kad įrodytų, jog valstybės, kurios pilietė ji raÅ¡menimis jos pavardė raÅ¡oma bÅ«tent taip, ne su „W“ bet su „V“ negali bÅ«ti vertinamas kaip neproporcingas jos teisių suvaržymas ar apsunkinimas.

Kiti apeliantės nurodyti argumentai tokie kaip samprotavimai apie tai, kad skirtingas tame pačiame santuokos liudijime jos ir jos vyro pavardės užraÅ¡ymas jos sutuoktinio kitaip su nelietuviÅ¡ku raÅ¡meniu „W“ negali sugriauti valstybės vientisumo, prieÅ¡tarauti valstybinės kalbos funkcijoms, apie tai, kad tokiu bÅ«du nėra saugoma lietuvių kalba, nes  V vis tiek nėra lietuviÅ¡ka, raÅ¡oma su dviem „t“, kas lietuvių kalbai nebÅ«dinga tai, kad vokiečių kalboje raidė „W“ tariama kaip „V“, o raidė „ V“ kaip „F“ neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi teismo nuomone pareiÅ¡kėjos, kaip Lietuvos pilietės pavardės užraÅ¡ymas lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis pagal galiojantį Lietuvos vidinį reguliavimÄ , galėtų bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu Europos sÄ jungos teisei tik tuo atveju jei sukeltų pareiÅ¡kėjai rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Tuo tarpu galimi nepatogumai iÅ¡sprendžiami, ne kaip hipotetiÅ¡kai samprotauja apeliantė pakeičiant pilietybę, o paprastai, pateikiant papildomus dokumentus: Lietuvoje iÅ¡duotÄ santuokos liudijimÄ ir jo apostilizuotÄ vertimÄ Ä¯ atitinkamÄ kalbÄ , kas negali bÅ«ti laikoma pakankama priežastimi teismui atsisakyti taikyti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių raÅ¡ybÄ , nuostatas. Be to, kaip matyti iÅ¡ apeliantės patektų įrodymų, ta aplinkybė, kad apeliantės, kaip Lietuvos pilietės pasas iÅ¡raÅ¡ytas lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, nesutrukdė apeliantei, gyvenančiai Austrijoje gauti Austrijos atitinkamų įstaigų iÅ¡duotus dokumentais, kuriuose jos pavardė raÅ¡oma pagal Austrijos vidinį reguliavimÄ , raÅ¡menimis, pagal Austrijoje galiojančiais taisykles ir jos raidynÄ , kaip nurodo pati apeliantė ji dalyvauja savivaldos rinkimuose, turi banko socialinio, draudimo korteles, teises, kitus dokumentus, iÅ¡ ko galima spręsti, kad kasdieniniame gyvenime daugeliu atveju Austrijoje nekyla problemos jÄ ir jos vyrÄ identifikuojant kaip Å¡eimÄ , pateikiant minėtus dokumentus, kad minėti dokumentai ir Lietuvos pilietės pasas identifikuoja tÄ patį asmenį – apeliantę, lengvai įrodoma pateikus jau minėtÄ apostilizuotÄ lietuviÅ¡ko santuokos liudijimo vertimÄ , kas negali bÅ«ti traktuojamas kaip neproporcingas jos teisių suvaržymas.

Todėl apeliacinis skundas atmetamas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,                   NUTARĖ:           Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                                                        Liuda Uckienė            Â