2020-04-22 Nr. AB-12720-3-61-3-05625-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-936-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05625-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (buvusi Vyriausioji administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 3R-449(AG-330/01-2015); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 12 445,85 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1) dalį dėl 4 426,18 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2) dalį dėl 4 426,18 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo.

2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, kad sutinka su skundžiamame Agentūros Sprendime paskaičiuota investicijų į skulptūras verte ir šios Agentūros sprendimo dalies nebeginčija, t. y. pareiškėja prašė: 1) panaikinti Komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 3R-449(AG-330/01-2015); 2) panaikinti Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymo Nr. 1 ir Mokėjimo prašymo Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo.

3. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su skundžiamame Sprendime nurodytomis pareiškėjos prašytų kompensuoti investicijų rinkos vertėmis. Pareiškėja teigė, kad jos atstovui nebuvo leista susipažinti su nenuasmeninta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 29. Agentūra Komisijai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog UAB „Civitta“ specialistams įvertinti buvo pateiktos ir pareiškėjos pateiktos specialisto A. S. parengtos lokalinės sąmatos, kuriose detaliai nurodyti visi darbai, panaudotos medžiagos ir jų kiekiai.

4. Pareiškėjos teigimu, prie UAB „Civitta“ parengtos 2015 m. rugpjūčio 14 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 28 esančioje lokalinėje sąmatoje nėra tinkamai įvertintos panaudotos medžiagos ir jų kiekiai, kiekvieno atskiro darbo rinkos kaina nėra pakankamai detalizuota. Pareiškėja teigė, ji ginčo darbus įsigijo mažiausia pasiūlyta kaina, ji iš esmės neviršija rinkos kainos, todėl išlaidos šioms investicijoms turi būti kompensuojamos. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

5. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjos patirtos lieptų nardymui įrengimo išlaidos (418,47 Eur be PVM), liepto įrengimo išlaidos (965,72 Eur be PVM), lauko tualetų įrengimo išlaidos (539,84 Eur be PVM), suolų įrengimo išlaidos (1 163,85 Eur be PVM), stalų įrengimo išlaidos (1 341,96 Eur be PVM) ir šiukšlių dėžių įrengimo išlaidos (1 616,50 Eur be PVM) ir netinkama kompensuoti pripažinta 5 441,71 Eur suma, naikintinas, o Agentūra įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis dėl paramos šioms investicijoms įrengti kompensavimo.

6. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Vadovaujantis užsakomosios išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 13 828,72 Eur išlaidos (37 737,48 Eur pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 30 845,13 Eur tinkamos finansuoti išlaidos). Pareiškėjai iš viso neskirta 12 445,85 Eur paramos suma.

8. Atsakovas teigė, kad ekspertams buvo perduoti visi papildomai pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikti dokumentai (reg. Nr. BR5.1-16134), tarp jų ir A. S. parengtos lokalinės sąmatos. Be to, 2015 m. gegužės 29 d. vykusios patikros metu pareiškėja tikrintojui pateikė 11 lokalinių sąmatų, kurios buvo pridėtos prie patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VP-0751888, kuri taip pat buvo perduota ekspertams vertinti (tai matyti iš 2015 m. rugpjūčio 20 d. ataskaitoje Nr. 29 išvardytų dokumentų). Agentūra įvertino ir papildomai pareiškėjos pateiktus dokumentus išlaidoms pagrįsti.

9. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad eksperto D. K. teismo ekspertizės aktas (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas) parengtas 2018 m. balandžio 26 d. – gegužės 15 d., t. y. praėjus beveik 3 metams po Sprendimo priėmimo, taigi, manytina, kad rengiant šį aktą nebuvo atsižvelgta į tai, jog situacija per šį laikotarpį galėjo akivaizdžiai pasikeisti. NMA teigimu, būtent jos atliktų patikrinimų vietoje duomenys ir atlikti skaičiavimai yra aktualūs, nes patikrinimai atlikti iškart po pareiškėjos investicijų įrengimo ir jų deklaravimo mokėjimo prašyme. Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl pagrindo abejoti jų išvadomis nėra. Agentūra nurodė, kad teismo ekspertizę atlikęs D. K. neteisingai taikė įkainius pagal „Sistela“ programą, tam tikroms išlaidoms priskirdamas netinkamus kodus, ir nepagrįstai padidino įkainius.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos; panaikino Komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 3R-449(AG-330/01-2015) dalį, kurioje konstatuotas Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, teisėtumas; įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgiant į sprendimo turinį; bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo dėl Sprendimo dalies, susijusios su investicijų į skulptūras vertės nustatymu, nutraukė.

11. Teismas nustatė, kad nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei paskirto teismo eksperto dr. D. K. išvados nepatvirtino pareiškėjos dalies investicijų išlaidų pagrįstumo, tačiau specialistų UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose ir teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi ir tarpusavyje.

12. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas dr. D. K. paaiškino, kad kodą Nr. N15-164-6 taikė, nes atsižvelgė į tai, kad projektas buvo vykdomas sudėtingesnėmis sąlygomis, t. y. projekto vietoje nei elektros, nei kitų komunikacijų nėra, todėl automatiškai tokie darbai turi būti vertinami brangiau, nurodė, kad įkainis susideda iš darbo užmokesčio, mechanizmų ir medžiagų, o nagrinėjamu atveju Agentūros ekspertų išvadose tai nebuvo vertinta. Ekspertas pabrėžė, kad Agentūros atskaitoje nebuvo įvertintas visas darbų plotas – buvo įvertinta naudotų medžiagų tik vienos pusės dažymas, nors lentos buvo dažytos iš abiejų pusių. Ekspertas pažymėjo, jog Agentūros atliktoje ekspertizėje buvo parinkta pati žemiausia kaina, o į Projekto vietovę, darbo sąlygas, prekių kiekį ir kt. aplinkybes atsižvelgta nebuvo.

13. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, eksperto dr. D. K. paaiškinimus, NMA pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, UAB „Civitta“ ataskaitas, konstatavo, kad eksperto D. K. atliktoje ekspertizėje stalų, lieptų, lauko tualetų ir kitų nurodytų investicijų dažymui nustatant kodą Nr. N15-164-6 nesilaikyta tikslumo. Pats ekspertas patvirtino, jog kodą parinko atsižvelgdamas į kitus su darbu susijusius veiksnius, t. y. užmokestį, mechanizmus ir medžiagas, projekto vietovę, tai, kad darbai buvo atliekami vietovėje, kurioje nėra elektros, todėl ir parinko minėtą kodą, siekdamas padidinti kainą. Tačiau teismas kaip netikslias vertino ir UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitas, nes jose nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų; darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai; ataskaitose nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių ir kt.

14. Teismas konstatavo, jog Agentūra, atsižvelgdama į UAB „Civitta“ atliktų ekspertinių konsultavimo ataskaitų išvadas, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, naikintina, o Agentūra įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo. Konstatavęs Agentūros Sprendimo dalies neteisėtumą, teismas panaikino atitinkamą Komisijos sprendimo dalį.

III. 15. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl investicijų (lieptai nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), lieptas (35 kv. m), lauko tualetai (5 vnt.), suolai (23 vnt.), stalai (7 vnt.), šiukšlių dėžės (24 vnt.)) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nenagrinėjo ginčo esmės, byloje esančių rašytinių dokumentų, nevertino teismo eksperto pateiktų paaiškinimų teisingumo. Teismo sprendimas sukuria dar daugiau neaiškumo, kadangi jame pateikiami dviprasmiški pasvarstymai, nenurodant, ar pareiškėja nurodė realias rinkos kainas, ar vis dėlto nurodė užaukštintas kainas.

16.2. Eksperto D. K. parengtas ekspertizės aktas parengtas praėjus beveik 3 metams po Sprendimo priėmimo, situacija projekto įgyvendinimo vietoje per šį laikotarpį galėjo pasikeisti. Būtent NMA atliktų patikrinimų vietoje duomenys ir atlikti skaičiavimai yra aktualūs, nes jie atlikti realiu laiku. Teismas šių argumentų nevertino ir apsiribojo abstrakčiais teismo eksperto D. K. teiginiais bei nurodė, kad „<...> nurodytų skaičiavimų darbų kiekių neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių <...>“. Liko neaišku, kokių investicijų kiekiai neatitiko faktiškai esančio kiekio. Palyginus NMA pasitelktų nepriklausomų ekspertų pateiktas lokalines sąmatas ir D. K. pateiktas lokalines sąmatas matyti, kad daugeliu atveju NMA skaičiavo net didesnius medžiagų/darbų kiekius nei D. K., be to, yra matomos D. K. padarytos skaičiavimo klaidos (pvz., apskaičiuojant suolų kainą nurodomas darbų kiekis – 0,2394 (mato vienetas – 100 kub. m), atliekant skaičiavimus D. K. nurodytą kiekį 0,2394 paverčia 1,00; dėl lauko tualetų darbo kodas Nr. N48-4 parinktas 0,0504 kiekiui, o NMA, vadovaudamasi tuo pačiu kodu, parinko gerokai didesnį kiekį – 0,072. D. K. apskaičiavo 1,51 Eur kainą, o NMA apskaičiavo 4,75 Eur, t. y. kainą su visais papildomais mokesčiais ir kitomis kainomis, nors teismo sprendime teigiama priešingai). Teismas nepatikrino D. K. teiginių teisingumo, todėl jais rėmėsi nepagrįstai.

16.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad NMA naudojo mažesnius darbų kiekius ir neįskaičiavo visų išlaidų (mokesčių, papildomų darbų ir kt.), kadangi palyginus kiekvieno darbo įkainį, kurį taikė NMA, ir įkainį, kurį taikė D. K., aišku, jog NMA į kainą yra įtraukusi visus privalomus mokesčius.

16.4. Teismas kaip liudytoją apklausė tik D. K., nors NMA dar 2015 m. gruodžio 16 d. atsiliepime prašė kaip liudytoją apklausti UAB „Civitta“ ekspertą. Teismas šio prašymo netenkino. NMA teismo posėdyje nurodė, kad, jei yra tikslinga apklausti ekspertus, tuomet turi būti apklausiamas ir NMA pasitelktas nepriklausomas ekspertas. Šis NMA prašymas vertintas nebuvo.

16.5. D. K. neteisingai taikė įkainius pagal „Sistela“ programą: kodas Nr. N15-164-6 priskirtinas ne medinių paviršių padengimui antiseptiku, o smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimui „Pinoteks“. Šiuo atveju turi būti taikomas „Sistela“ įkainis pagal kodą Nr. N10-210-2 „Medinių atskirų detalių ir atskirų vietų nutepimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus)“, t. y. toks, koks buvo naudojamas NMA priimant Sprendimą. Be to, darbo užmokestis pagal šį įkainį yra labai didelis. Teismo posėdyje D. K. pripažino, kad taikė netinkamą įkainį, kadangi norėjo pakelti darbų kainą, nes investicijos buvo įrengiamos ne mieste.

16.6. Teismas nesilaikė formuojamos teismų praktikos, kadangi analogiškoje byloje 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-174-171/2017 yra konstatuota, kad teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę dėl rekreacinių takų kainos, suklydo, todėl teismas nesirėmė teismo ekspertizės akto išvadomis. Teismas turėjo D. K. ekspertizės išvadą pripažinti netinkama. D. K. taikė netinkamus kiekius ir įkainius, klaidingus kodus, pridėjo papildomas išlaidas ir mokesčius, kuriuos NMA įtraukė jau prie pagrindinės lokalinės sąmatos (prie kiekvieno darbų kodo). Teismas nepagrįstai rėmėsi D. K. ekspertize, nurodydamas, kad į NMA ekspertų apskaičiuotas kainas nėra įtrauktas pelnas, išlaidos, susijusius su medžiagų transportavimu, ir kt.

16.7. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties.

16.8. Tiek NMA, tiek D. K. nustatė faktą, kad pareiškėja investicijas įsigijo užaukštintomis kainomis. Teismas neišnagrinėjo, kiek kainos buvo užaukštintos.

17. Pareiškėja E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismo ekspertas skaičiavo darbų kainą 2015 m. kovo mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, jis ne tik apžiūrėjo ginčo investicijas projekto įgyvendinimo vietoje, bet ir naudojosi jam pateikta šios administracinės bylos medžiaga, įskaitant, bet neapsiribojant, Agentūros atliktų patikrinimų projekto įgyvendinimo vietoje duomenis bei atliktus skaičiavimus. Atsakovo subjektyvūs samprotavimai, jog situacija projekto įgyvendinimo vietoje galėjo pasikeisti, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

18.2. Teismo ekspertizės akte tiksliai nurodyti atliktų darbų kiekiai. Iš teismo ekspertizės akte ir NMA pateiktose ekspertinio konsultavimo ataskaitose esančių lokalinių sąmatų matyti, jog teismo ekspertizės akte nėra apeliaciniame skunde nurodytų skaičiavimo klaidų ir kad NMA pateiktose ekspertinio konsultavimo ataskaitose darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio (nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių, neįvertinti liepto turėklai ir kt.), t. y. dauguma atvejų yra ženkliai mažesni nei nurodyti teismo ekspertizės akte. Teismo ekspertizės akte nurodyti konkretūs darbai ir jų kaina, atskirai nenurodant vieneto kainos. Be to, skiriasi ir atliktų darbų (iki 0,7 m gylio duobių stulpams ir statramsčiams kasimas rankiniu būdu II grupės grunte k9=1.15) kiekis, t. y. Ekspertizės akte nurodytas kiekis yra 0,2394, o UAB „Civitta“ ekspertų parengtoje lokalinėje sąmatoje šioms investicijoms įrengti (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 29 priedas Nr. 1) nurodytas darbų kiekis yra 0,02394, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog UAB „Civitta“ ekspertai skaičiavimuose nurodė tokį patį darbų kiekį.

18.3. Teismo ekspertizės akte pagrįstai konstatuota, kad atsakovo ekspertinio konsultavimo ataskaitų lokalinės sąmatos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti, kokio dydžio tiesioginės ir netiesioginės išlaidos numatytos skaičiavimuose.

18.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė netenkinti pareiškėjos prašymo apklausti ekspertą, be to prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra ir daugiau jokių prašymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. 2014 m. gruodžio 30 d. paramos sutarties pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KP-12-1-011151-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) 4.2 papunktyje nustatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus.

20. Agentūra vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 5.10 papunkčiu, kuris nustato, jog siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Atsižvelgiant į tai, Agentūra pagrįstai atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.

21. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu, tinkamos finansuoti išlaidos –įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms). Pagal šiame punkte pateikiamą tinkamų finansuoti išlaidų apibrėžimą, taip pat būtina įvertinti, ar patirtos išlaidos atitinka Paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Pagal šalių sudarytos Paramos sutarties 4 punkto nuostatas, išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nuostatomis, ir numatytos paraiškoje bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); patirtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo ir projekto įgyvendinimo metu, ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu (4.4 p.); pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais (4.6 p.). Šios Paramos sutarties nuostatos suponuoja, kad investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o NMA, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

23. Taigi NMA, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone NMA sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima NMA (Administravimo taisyklių 5.10 p.). NMA, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

24. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018 ir kt.).

26. Ginčijamame 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendime Agentūra Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka įvertino pareiškėjos mokėjimo prašymus ir, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, išvadas padarė remdamasi UAB „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. parengtų Ekspertinio konsultavimo ataskaitomis, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikti pirkimo dokumentai.

27. Pareiškėjos prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė siekiant nustatyti, ar pareiškėjos įrengtų lieptų, lauko tualetų, suolų, stalų, šiukšlių dėžių ir medinių skulptūrų kaina (įrengimo investicijų išlaidų vertė) atitinka rinkos kainą. Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas dr. D. K.. Teismo ekspertas dr. D. K. atliko objekto apžiūrą, paskaičiavo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą ir nustatė, jog pareiškėjos mokėjimo prašyme nurodyta investicijų vertė 5 822,15 Eur viršijo rinkos kainą.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertinamas byloje surinktus įrodymus – atsakovo iniciatyva pasitelktų specialiųjų žinių turinčių UAB „Civitta“ atstovų pateiktas Ekspertinio konsultavimo ataskaitas ir teismo ekspertizės išvadas, konstatavo, kad nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei teismo eksperto išvados nepatvirtino pareiškėjos dalies investicijų išlaidų pagrįstumo, tačiau specialistų UAB „Civitta“ Ekspertinio konsultavimo ataskaitose bei teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi ir tarpusavyje.

29. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atliktoje teismo eksperto D. K. ekspertizės išvadoje netinkamai atliktiems darbams pritaikytas kodas Nr. N15-164-6, kuris reglamentuoja ne medinių paviršių padengimą antiseptiku, bet „Smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimas „Pinoteks (100 kv. m nudažyto paviršiaus). Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas „Sistela“ įkainis pagal kodą Nr. N10-210-2 „Medinių atskirų detalių ir atskirų vietų nutepimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus).

30. Teismo ekspertas dr. D. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kodą Nr. N15-164-6 taikė, nes atsižvelgė į tai, kad projektas buvo vykdomas sudėtingesnėmis sąlygomis, t. y. projekto įgyvendinimo vietoje nei elektros, nei kitų komunikacijų nėra, todėl tokie darbai turi būti vertinami brangiau. Nurodė, kad įkainis susideda iš darbo užmokesčio, mechanizmų ir medžiagų, o nagrinėjamu atveju Agentūros ekspertų atliktose išvadose tai nebuvo vertinta. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimą teismo ekspertas pabrėžė, kad Agentūros pateiktoje atskaitoje nebuvo įvertintas visas darbų plotas – buvo įvertinta tik vienos pusės naudotų medžiagų dažymas, nors lentos buvo dažytos iš abiejų pusių. Ekspertas pažymėjo, jog Agentūros pateiktoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje buvo pritaikyta pati žemiausia kaina, o į projekto vietovę, darbo sąlygas, prekių kiekį ir kt. atsižvelgta nebuvo.

31. Ekspertas padarė išvadą, kad dalis atsakovo pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytų skaičiavimų darbų kiekių neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio, todėl atsakovo pateiktoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos.

32. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo eksperto D. K. atliktoje ekspertizėje stalų, lieptų, lauko tualetų ir kitų nurodytų investicijų dažymui nustatant kodą Nr. N15-164-6 nesilaikyta tikslumo. Pats ekspertas patvirtino, jog kodą parinko atsižvelgdamas į kitus su darbu susijusius veiksnius, t. y. užmokestį, mechanizmus ir medžiagas, projekto vietovę, kad darbai buvo atliekami vietovėje, kurioje nėra elektros, todėl ir parinko šį kodą, siekdamas padidinti kainą. Pirmosios instancijos teismas kaip netikslias vertino ir UAB „Civitta“ Ekspertinio konsultavimo ataskaitas, nes jose nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų, darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai, ataskaitose nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių ir kt.

33. Teisėjų kolegija konstatavo, jog Agentūra, atsižvelgdama į UAB „Civitta“ atliktų Ekspertinių konsultavimo ataskaitų išvadas, ginčijamu sprendimu nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, panaikino ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo, vadovaudamasi teismo sprendime pateiktu išaiškinimu.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta ginčijamo atsakovo Sprendimo dalis, nurodyta šios Nutarties 33 punkte, ir šią bylos dalį perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., 146 str. 1 d.).

35. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialiųjų žinių reikalaujančių įrodymų byloje vertinimui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir bet kurių kitų byloje surinktų įrodymų vertinimui.

37. Teisėjų kolegija, taikydama šios Nutarties 35 punkte nurodytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl to, kuriais specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateiktais duomenimis yra pagrindas remtis, kad teisme nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas iš esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 ir punktuose įtvirtintus reikalavimus, keliamus teismo sprendimo motyvavimui.

38. Šios Nutarties 32 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaravimų tarp įrodymų konstatavimas, tačiau argumentų, kuriais būtų grindžiama teismo išvada, kokios aplinkybės yra vertintinos, kaip įrodytos ir kuriomis remiamasi pripažįstant jas reikšmingomis sprendžiant dėl patirtų išlaidų kompensavimo, teismo sprendime nepateikiama.

39. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateikiamų duomenų, teismas turėjo imtis procesinių priemonių ir teisme apklausti UAB „Civitta“ atstovą (-us), teikusį (-ius) ekspertinių konsultavimo ataskaitų išvadas, ir tik tuomet padaryti išvadas, kokios aplinkybės yra įrodytos bei kokios iš jų vertintinos kaip neįrodytos.

40. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės neišspręsta byloje kilusio ginčo dalis tiek, kiek panaikinta ginčijamo atsakovo Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo.

41. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi tirti ir vertinti visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, inter alia (be kita ko) imtis procesinių priemonių, kad būtų apklaustas (-i) UAB „Civitta“ atstovas (-ai), bei padaryti išvadas dėl jų, tuo pačiu pasisakydamas dėl aplinkybių įrodytinumo tais atvejais, kai specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateikiami prieštaringi duomenys.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001, bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002, dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė