7dee1d8a-827f-4b1b-a995-ed26e4ea82d4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5897-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00147-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 4 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas R. Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 18 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė), atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2018 m. kovo mėn. PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildyme (b.l.1-3, 122) bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, įvardintuose atsikirtimu į atsakovo atsiliepimÄ , (b.l. 124-128) nurodė, kad periodiÅ¡kai buvo laikomas AreÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

R. Č. teigimu, jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. (duomenys neskebtini), kurios plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nebuvo užtikrinamas minimalus 5 kv. m gyvenamas plotas. Be to, atvykus į Areštinę nebuvo leista nusimaudyti; nebuvo išduota muilo, tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų; neatlikta medicininė apžiūra. Anot pareiškėjo, kameros Nr. (duomenys neskelbtini) būklė buvo antisanitarinė, nes jos sienų dažai – atsilupinėję, buvo matyti pelėsis.

R. Č. tvirtino, jog kameros Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniame mazge vietoje klozeto buvo skylė grindyse, sanitarinis mazgas nuo likusios patalpos buvo atitvertas tik iÅ¡ Å¡ono, o iÅ¡ priekio nebuvo jokio atitvaro. Teigė, jog dėl to naudodamasis tualetu buvo matomas kitų kameroje buvusių suimtųjų ar pareigÅ«nų, kurie galėjo pažiÅ«rėti į kamerÄ pro stebėjimo langelį. R. Č. nurodė, kad kameroje Nr. (duomenys neskebtini) pro langus nepateko natÅ«rali Å¡viesa bei grynas oras, Å¡ie langai sandariai neužsidarė, todėl žiemÄ bÅ«davo Å¡alta; kameroje dvokė, nes ventiliavimo sistema neveikė arba veikė prastai; dirbtinė Å¡viesa dienÄ buvo per silpna, o naktį – per stipri.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės darbuotojai su juo elgėsi netinkamai, nes, anot R. Č., jis yra priskirtas nuskriaustųjų kastai. PareigÅ«nai jį paskutinį vesdavo atlikti kratos, laikė vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, gÄ sdino, kad paskirs į kamerÄ , kurioje laikomi aukÅ¡tesnės kastos suimtieji, įžeidinėjo. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad AreÅ¡tinės dušų bÅ«klė yra antisanitarinė ir neatitinkanti higienos normų, juose neįrengti veidrodžiai.

Kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniai mazgai yra įrengti į kiemo pusę ir neatitverti sienelėmis, todėl pro langÄ bÅ«davo galima stebėti kaip pareiÅ¡kėjas naudojasi tualetu. Anot R. Č., iÅ¡duodama patalynė buvo purvina, dvokianti, nuplėštais galais; pasivaikščiojimo kiemeliai buvo labai maži, uždengti grotomis, todėl nesimatė dangaus ir nebuvo gryno oro; pasimatymų patalpoje prastai veikė telefonas, organinis stiklas ir grotos kliudė gerai matyti atvykusius aplankyti artimuosius.

Tvirtino, jog iÅ¡vykstant iÅ¡ AreÅ¡tinės nebÅ«davo iÅ¡duodamas sausas davinys, be to, Å¡ioje areÅ¡tinėje buvo laikomas ilgiau nei 5 paras, nors tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Nei vienoje kameroje nebuvo įrengti budinčių pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, todėl kiekvienÄ kartÄ tekdavo daužyti į duris ar grotas ir tikėtis, kad pareigÅ«nai iÅ¡girs ir prieis. Be to, kamerose nebuvo įrengti dÅ«mų detektoriai ar prieÅ¡gaisrinė sistema. PareiÅ¡kėjas savo skunde laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygas įvardijo kaip žeminančias orumÄ , sukėlusias didžiulį psichologinį bei dvasinį sukrėtimÄ , diskomfortÄ , kurį jaučia iki Å¡iol, reputacijos pablogėjimÄ , t. y. sukėlusias pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimuose (b. l. 7-13).su R. Č. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui teko apytiksliai nuo 6 kv. m iki 9 kv. m kameros ploto. Visose AreÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120-130 cm aukščio pertvara, juose įrengti turkiÅ¡ko tipo tualetai, sumontuota atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema, kameras vėdinti yra galimybė per langus, kurie atsidaro.

Skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų dėl blogai veikiančios ventiliacijos nugauta. Be to, tinkamÄ techninę sanitarinio mazgo įrengimo bÅ«klę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-17 (16.3.187.5.12), kuriame nurodyta, jog patikrinimo, vykusio AreÅ¡tinės kamerose Nr. 4, 8, 12, 18 2017 m. sausio 30 d., nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, nenustatyta. AreÅ¡tinės darbuotojai suteikia galimybę sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, tvirtinamu ant įrengtų kabliukų, todėl pareiÅ¡kėjas, naudodamasis sanitariniu mazgu, galėjo Å¡iuo audeklu užsidengti.

PareigÅ«nai pro kamerų duryse esantį langelį mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pro stebėjimo langelį sanitariniu mazgu besinaudojantis asmuo nėra matomas. Pagal Panevėžio AVPK vidaus teisės aktus, asmenys turi teisę pasinaudoti duÅ¡u Å¡eÅ¡tadieniais arba sekmadieniais, o esant motyvuotam asmens praÅ¡ymui – ir kitÄ dienÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta praÅ¡ymų pasinaudoti duÅ¡u jo atvykimo į AreÅ¡tinę dienÄ ar kitomis dienomis.

Anot atsakovės atstovo, Panevėžio AVPK areÅ¡tinės duÅ¡ai yra tvarkingi, Å¡varÅ«s, įrengti laikantis higienos normų, juose veikia ventiliavimo sistema. TinkamÄ dušų įrengimo bÅ«klę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12). Higienos norma HN 134:2015 nenumato veidrodžių rengimo duÅ¡uose. AreÅ¡tinėje naudojamas minkÅ¡tasis inventorius su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams audinio dezinfekuojamas specialioje dezinfekavimo kameroje.

Tiek minkÅ¡tasis inventorius, tiek iÅ¡duodama patalynė yra Å¡varÅ«s, kÄ patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-17 (16.3.187.5.12). Atsakovės atstovas teigė, jog visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė bÅ«tiniausias higienos priemones – tualetinį popierių, muilÄ , tai, anot Panevėžio AVPK, patvirtina kartu su atsiliepimu pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros. AreÅ¡tinės langai atsidaro, veikia sumontuota moderni vėdinimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu pažeidimų, susijusių su netinkama ventiliacija ar temperatūra Areštinėje, nenustatyta. Visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, apšvietimo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažeidimų, susijusių su netinkamu apšvietimu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nenustatė. Atkreipė dėmesį, jog neturi objektyvių duomenų, ar pareiškėjas yra rūkantis, tačiau artimieji R.

Č. perduodavo siuntinius su tabaku ar kitomis rÅ«kymui skirtomis priemonėmis. PareiÅ¡kėjas nepateikė praÅ¡ymų bÅ«ti kameroje su nerÅ«kančiais asmenimis. Pasivaikščiojimo kiemeliai Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje yra įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, prižiÅ«rimi, tvarkingi ir Å¡varÅ«s, kÄ patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, o skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl netinkamos Å¡ių kiemelių bÅ«klės negauta. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu pažeidimų, susijusių su kamerų bÅ«kle, nenustatyta.

Teigė, jog iÅ¡ asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų terminų, o pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad iÅ¡vykdamas iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės jis negavo sauso davinio, yra nepagrįsti, kadangi apie Å¡ių davinių gavimÄ jis patvirtino pasiraÅ¡ytinai. R. Č. medikai apžiÅ«rėjo 2016 m. birželio 27 d., todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad nebuvo atlikta jo medicininė apžiÅ«ra, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pasimatymų patalpoje įrengtas organinis stiklas, tačiau grotų nėra, o asmenys su lankytojais bendrauja tiesioginiu telefono ryÅ¡io, dėl kurio jokių nusiskundimų nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei iÅ¡ kitų asmenų nebuvo gauta.

Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos policijos įstaigose įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl Å¡ių mygtukų įrengimo yra nepagrįstas. Be to, Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje patalpose, kuriose nėra rÅ«koma, įrengti dÅ«mų detektoriai, o asmenų saugumÄ užtikrina budintis pareigÅ«nas, todėl R. Č. teiginiai, kad AreÅ¡tinėje Å¡io asmens sveikatai ar gyvybei galėjo kilti pavojus, yra deklaratyvÅ«s. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2018 m. kovo mėn. patirtÄ neturtinę žalÄ . Papildomuose dokumentuose jis patikslino, jog nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. dienos buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje 7 paras, kÄ laikė grubiu savo teisių pažeidimu. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R.

Č. Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) (b. l. 26-44). Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

SVÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas R. Č. nurodė, kad neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, pažeminimu, patyrė todėl, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. (duomenys eskelbtini) vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto, nei numato teisės aktai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – vienas iÅ¡ pagrindinių reikalavimų, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir 2017 m. balandžio 3 d.

Taisyklės). 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklių 80 punkte buvo nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). AnalogiÅ¡kas reikalavimas įtvirtintas ir 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 58 punkte. Sprendžiant dėl nurodytų teisės normų taikymo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad policijos įstaigų areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kv. m ir kad sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas – 19,59 kv.

m) R. Č. buvo laikomas 2016 m. birželio 24 d. kartu su dviem asmeninis (vienam asmeniui teko po 6,53 kv. m ploto); nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. – kartu su vienu asmeniu (vienam asmeniui teko 9,78 kv. m ploto) (b. l. 21-22). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ginčo laikotarpiu Areštinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo subjektinė teisė į minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto (5 kv.

m) užtikrinimÄ nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, pro langus nepateko natÅ«rali Å¡viesa. Higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx; 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų; (duomenys neskelbtini) punktas nustato, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad visose AreÅ¡tinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas. Dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apÅ¡vietimui – kaitrinės lempos (b. l. 10). Byloje yra pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), kuriame nurodyta, kad patikrinimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, Higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ kamerų apÅ¡vietimÄ informavęs įstaigos administracijÄ .

Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde patirtÄ neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad AreÅ¡tinės kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai atskirti nuo gyvenamosios patalpos, todėl naudojantis Å¡iais mazgais nebuvo užtikrinamas privatumas, be to, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti klozetai, vietoje jų buvo tupimi tualetai.

Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė jog tinkamÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės sanitarinių mazgų įrengimo bÅ«klę patvirtina Nacionalinio sveikatos centro 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-17 (16.3.187.5.12), kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas pabrėžia, jog Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui nekėlia jokių reikalavimų, todėl akivaizdu, kad Å¡ios normos pažeidimų negalėjo bÅ«ti nustatyta.

Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 50-PR2-7170 nurodė, jog visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, juose įrengti „Genujos“ tipo klozetai (b. l. 23-25). Å io pareigÅ«no 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 50-PR2-7167 nurodyta, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ , o 2013 m. - pirmojo korpuso remontÄ , visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus.

Asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprÅ«pinami, tačiau atlikdami gamtinius reikalus jie sanitarinius mazgus užsidengia iÅ¡ jiems iÅ¡duodamų arba iÅ¡ savo turimų paklodžių ar kitų audeklų (b. l. 19-20). 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 50-PR2-7166 užfiksuota, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti AreÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kameroje esančius kampus.

Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, pareigÅ«nai mato tik dalį sanitarinio mazgo (b. l. 17-18). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kamerose Nr. 8, 9, 15, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ konstatavo, kad kabliukų įrengimas AreÅ¡tinės kamerų sanitariniuose mazguose (suteikiant galimybę tik užsidengti audiniu) nėra pakankama priemonė kamerose laikomų asmenų privatumui užtikrinti, jiems naudojantis sanitariniais įrenginiais (2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017 ir kt.).

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , taigi yra visos sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas R. Č. nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė todėl, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo įrengti tupimi tualetai. Vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų areÅ¡tinės kamerose esančio sanitarinio mazgo (tame tarpe ir tualeto) įrengimui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupimas), praustuvė - 1 komplektas. Todėl tupimo klozeto įrengimas laisvės atėmimo vietų patalpose bei areštinėse galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.

Anot R. Č., neturtinę žalÄ jam sukėlė tai, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės duÅ¡o patalpos buvo antisanitarinės bÅ«klės ir neatitinkančios higienos normų, jose neįrengti veidrodžiai. Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad AreÅ¡tinės duÅ¡ai yra tvarkingi, Å¡varÅ«s, įrengti laikantis higienos normų; galiojančios higienos normos nenumato, kad duÅ¡o patalpose turi bÅ«ti įrengti veidrodžiai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais, kadangi juos patvirtina į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), iÅ¡ kurio matyti, kad patikrinimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 30 d., metu nustatyta, jog AreÅ¡tinėje esantys duÅ¡ai yra tvarkingi, Å¡varÅ«s, duÅ¡inių grindys ir sienos – lygios (b. l. 113-114).

Tai visiÅ¡kai pareigia pareiÅ¡kėjo teiginį apie blogÄ duÅ¡o patalpų bÅ«klę. Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginį, jog duÅ¡o patalpoje neįrengti veidrodžiai, bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog ginčo laikotarpiu aktualios higienos normos nenumatė reikalavimo veidrodžių duÅ¡uose įrengimui. Kita vertus, galimybė naudotis veidrodžiu R. Č. nebuvo suvaržyta, kadangi, kaip matyti iÅ¡ atsakovės atsiliepimo bei prie jo pridedamų dokumentų (b. l. 60), Panevėžio AVPK įsigijo 26 veidrodžius, kurie yra įrengti AreÅ¡tinės kamerose, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje galėjo pasinaudoti veidrodžiu.

Ä®vertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pažeistų teisių naudotis sanitariniuose mazguose esančiais veidrodžiais ar antisanitarinės duÅ¡o patalpų bÅ«klės atmeta kaip nepagrįstus. R. Č. teigė ir tai, jog AreÅ¡tinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys langai yra nesandarÅ«s, todėl žiemÄ Å¡ioje kameroje bÅ«davo Å¡alta; be to, kameroje dvokė, nes ventiliavimo sistema neveikė arba veikė prastai. Ginčo laikotarpiu policijos įstaigų areÅ¡tinės gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , oro judėjimo greitį, santykinę oro drėgmę Å¡iltuoju ir Å¡altuoju metų laiku, patalpų vėdinimÄ reglamentavo Higienos normos 134:2015 16 ir 17 punktai.

Higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. Minėtos higienos normos 17 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėse gyvenamosios patalpos vėdinamos visais aukščiau nurodytose teisės aktuose iÅ¡vardintais bÅ«dais.

Be to, Panevėžio AVPK atsiliepime, remdamasis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 50-PR2-7167, nurodė, kad 2005 metais areÅ¡tinės antrame korpuse (kamerose Nr. 11-26), o 2013 metais – pirmame korpuse (kamerose Nr. 1-10) buvo atlikti kapitalinio remonto darbai – pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apÅ¡vietimas (b. l. 19). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų faktorių, kurie, jo teigimu, sukėlė neturtinę žalÄ , atsižvelgiama į visuomenės sveikatos institucijų atliktų patikrinimų, kurių metu buvo tikrinama areÅ¡tinės kamerų langų bÅ«klė, vėdinimas, oro temperatÅ«ra ir oro santykinė drėgmė, rezultatus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. PA.-5-17 (16.3.187.5.12), 2018 m. kovo 2 d. patikrinimo akte Nr. (5-12 4.80)PA-697 nurodyta, kad atliktų patikrinimų metu nustatyta, jog Areštinės kamerų langai yra varstomi, yra sudaryta galimybė vėdinti kameras per langus, kurie užsidaro sandariai, Areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitinka Higienos normos 134:2015 16 ir 17 punktų reikalavimų, šios normos pažeidimų nenustatyta (b. l. 113-114, 115, 116, 117, 118).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog Areštinės kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo užtikrinama teisės aktų reikalavimus atitinkanti temperatūra, drėgmė bei oro ventiliacija, langai buvo nesandarūs, nepatvirtinti byloje nustatytais duomenimis. Byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimo ir kitų pareiškėjo skunde nurodomų šiluminės aplinkos parametrų, konstatuoti Panevėžio AVPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.

Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ grindė tuo, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims nėra užtikrinta galimybė budintį pareigÅ«nÄ iÅ¡kviesti kamerose įrengtais iÅ¡kvietimo mygtukais. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintuose Tipiniuose teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimuose bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.  5-V-139 patvirtintoje Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje reikalavimas iÅ¡kvietimo mygtukus įrengti policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose nenumatytas.

Teismas pažymi, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto „c“ dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktuose numatyta, jog prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema įrengiama nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose, nagrinėjamu atveju - teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema (signalizacijos mygtukas) neprivalo bÅ«ti įrengta, todėl Panevėžio AVPK teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ nagrinėjamu klausimu (2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-510-261/2015).

Kita vertus, iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei jo paaiÅ¡kinimų matyt, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – ir Apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija), kuri nustato apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ .

Apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 93.3. punktas reglamentuoja, kad policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ informuoti policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ . Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 50-V-3 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 19.7. punkte numatyta, kad postinis privalo iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ kameroje, iÅ¡siaiÅ¡kinti triukÅ¡mo priežastis.

AreÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinės poste dirbančiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, t. y. visada yra prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis (b. l. 99-16). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog R. Č. nebuvo apsunkinta galimybė iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ net ir nesant įrengtam iÅ¡kvietimo mygtukui. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad atvykus į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę jam nebuvo iÅ¡duota muilo, tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų.

Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 83 punktu, policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys esant bÅ«tinumui turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Taigi, iÅ¡ to matyti, kad atsakovės atstovas turėjo pareigÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti tualetinį popierių ir muilÄ , tačiau ne skutimosi peiliukus.

Panevėžio AVPK atsiliepime patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui R. Č. ginčo laikotarpiu iÅ¡duodavo bÅ«tiniausias higienos priemones, t. y. tualetinį popierių, muilÄ . Atsakovės atstovo pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros patvirtina, jog Panevėžio AVPK pastoviai periodiÅ¡kai įsigydavo minėtas higienos priemones (b. l. 51-59). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius, kad atvykus į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, bei apie tai, jog pareiÅ¡kėjas R.

Č. ginčo laikotarpiu raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tų kreipęsis į atsakovės atstovÄ dėl higienos priemonių (tualetinio popieriaus bei muilo) trÅ«kumo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamo pareiÅ¡kėjo nusiskundimo aspektu atsakovės atstovas bÅ«tų nevykdęs jam teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdęs netinkamai, todėl R. Č. skundo teiginiai dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas R.

Č. teigė, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad 2016 m. birželio 23 d. atvykus į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę jam nebÅ«davo leista nusimaudyti po duÅ¡u. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 50-V-442 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių ir areÅ¡tinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 6.13. punktas numatė, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį, o pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ - ir kitÄ dienÄ ) nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u (b. l. 85-88).

IÅ¡ Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2019 m. birželio 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 50-PR2-7170 matyti, kad galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u R. Č. suteikta 2016 m. birželio 26 d. Iki Å¡ios datos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negauta motyvuotų praÅ¡ymų leisti nusimaudyti po Å¡iltu duÅ¡u kitu metu (b. l. 23-25). Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo užtikrinti į areÅ¡tinę konvojaus metu pristatytų asmenų, taip pat ir pareiÅ¡kėjo, teisės pasinaudoti duÅ¡u tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡ie asmenys pristatomi į areÅ¡tinę.

Įvertinus tai, jog Panevėžio AVPK areštinės visų kamerų sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, teismas sprendžia, kad esant būtinybei, pareiškėjas galėjo pasinaudoti kameroje įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo R. Č. argumentai dėl neužtikrinimo teisės pasinaudoti dušu 2016 m. birželio 23 d. atmetami, kaip nepagrįsti. Pareiškėjo R. Č. teigimu, pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo netinkama, nes šie kiemeliai buvo maži, uždengti grotomis, todėl nesimatė dangaus ir nebuvo gryno oro.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelius, kaip ir visas kitas areÅ¡tinės patalpas, valo valymo paslaugas teikianti įmonė pagal sudarytÄ paslaugų sutartį. PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ ir prie jo pridedamus dokumentus, objektyviais įrodymais minėtų aplinkybių nepaneigė (b. l. 122-128). Bylos duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12) nurodyta, kad patikrinus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės patalpas, tame tarpe ir kiemelius, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 113-114).

Atsakovės atstovas nurodė, jog pastabų dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės iš pareiškėjo nebuvo gauta. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu, todėl atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo netinkama. Pareiškėjas nurodė, kad žala jam buvo padaryta ir tuo, kad kamerose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma iÅ¡vada, jog aukščiau nurodyti teisės aktai policijos įstaigas įpareigoja užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Teismo vertinimu, tokios sÄ lygos gali bÅ«ti užtikrintos, esant asmens aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam praÅ¡ymui (pageidavimui) jį, kaip nerÅ«kantį asmenį, areÅ¡tinės kamerose patalpinti atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

Panevėžio AVPK pateikė duomenis, jog areÅ¡tinės pareigÅ«nai atsižvelgia į asmenų praÅ¡ymus skirti į kameras kartu su nerÅ«kančiais asmenimis ir kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas tokio turinio praÅ¡ymų nėra teikęs (b. l. 23-24). Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti tokiais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė apie savo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ patalpinti į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis ar Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų atsisakymÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ . Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas kaip nepagrįstÄ atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ to, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys laikomi kartu tose pačiose kamerose.

Skunde R. Č. taip pat nurodo, jog atvykus į areÅ¡tinę jam niekada nebuvo atliekama medicininė apžiÅ«ra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 22 straipsnį, ginčus, kylančius iÅ¡ privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobÅ«džio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), o ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ( tarp jų- ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje), atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr.T-59/2014, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr.T-56/2015, 2018 m. rugpjūčio 24 nutartį teismingumo byloje Nr.T-83/2018).

AnalogiÅ¡kos praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-376/2014, 2016 m. balandžio 4 nutartį administracinėje byloje Nr.A-586-442/2016, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-41-520/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-201-492/2017). Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategorijÄ .

Toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTÄ® 18 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad buvo padaryta žala jo sveikatai, pažeidžiant paciento teises, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 24 straipsnyje nustatyta tvarka, su pareiÅ¡kimu turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per Ä®statymo nustatytÄ terminÄ turi teisę CPK kodekso nustatyta tvarka paduoti ieÅ¡kinį bendros kompetencijos teismui.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad iÅ¡vykstant iÅ¡ AreÅ¡tinės jam nebÅ«davo iÅ¡duodamas sausas davinys. Atsakovės atstovas pateikė raÅ¡ytinius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡vykstant iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės R. Č. bÅ«davo iÅ¡duodamas sausas dalinys. Tai pareiÅ¡kėjas patvirtino savo paraÅ¡u (b. l. 61-75). Nors gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ R. Č. nurodė, jog Å¡iuose dokumentuose esantis paraÅ¡as yra ne jo (b. l. 128), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti paraÅ¡o, esančio atsakovės atstovo pateiktuose dokumentuose, autentiÅ¡kumu, kadangi Å¡io paraÅ¡o tikrumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, R. Č. teiginys dėl jam neiÅ¡duoto sauso davinio atmetamas kaip deklaratyvus. PareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose nebuvo įrengti dÅ«mų detektoriai ar prieÅ¡gaisrinė sistema, tačiau šį R. Č. teiginį teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi jį visiÅ¡kai paneigia byloje atsakovės atstovo pateikti įrodymai, t. y. iÅ¡ Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialisto L.

M. 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 50-PR2-9195 matyti, kad patalpose, kuriose nedraudžiama rÅ«kyti, yra įrengti dÅ«mų detektoriai, o AreÅ¡tinės pirmame ir antrame poste nuolat budi po vienÄ pareigÅ«nÄ , kuris kilus gaisrui privalėtų nedelsiant reaguoti. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija, todėl ja remiasi. Ä®vertinus Å¡iÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl grėsmės jo gyvybei ar sveikatai gaisro atveju yra deklaratyvÅ«s. Anot R.

Č., iÅ¡duodama patalynė buvo purvina, dvokianti, nuplėštais galais. Higienos normos HN 134:201541 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas).

Atsakovės atstovas nurodė, jog tiek minkÅ¡tasis inventorius, tiek patalynė iÅ¡duodami Å¡varÅ«s. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-17 (16.3.187.5.12), iÅ¡ kurių matyti, jog atlikus periodinį patikrinimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, pažeidimų, susijusių su asmenims iÅ¡duodamos patalynės bÅ«kle, nenustatyta (b. l. 113-114, 115). Pagal Higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ , lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracijÄ skundais dėl nekeičiamų lovos skalbinių ar apskirtai – jų bÅ«klės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui iÅ¡duodama neÅ¡vari ir netinkama naudojimui patalynė. R. Č. skunde teigė ir tai, kad pasimatymų patalpoje prastai veikė telefonas, organinis stiklas ir grotos kliudė gerai matyti atvykusius aplankyti artimuosius.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog AreÅ¡tinės pasimatymų patalpose įrengtas organinis stiklas, jokių grotų nėra, o asmenys bendrauja tiesioginiu telefono ryÅ¡iu, dėl kurių nusiskundimų iÅ¡ R. Č. nebuvo gauta. Papildomuose dokumentuose pareiÅ¡kėjas prašė teismo nevertinti teiginio dėl grotų pasimatymų patalpoje pagrįstumo, kadangi raÅ¡ydamas skundÄ galėjo suklysti (b. l. 128). Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, jog pasimatymų patalpoje buvęs stiklas kliudė gerai matyti atvykusius aplankyti artimuosius, o telefonas veikė prastai, tačiau Å¡iuos teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių datų kada, R.

Č. nuomone, organiniai stiklai kliudė matyti artimuosius ar neveikė telefonas, konkrečiai nepagrindė kodėl įrengti stiklai jam apsunkino matymo galimybes ir pan. Nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus. Sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo hipotetiniai teiginiai nėra pakankami konstatuoti jo nurodomus teisių pažeidimus. Teismas neturi pagrindo netikėti areÅ¡tinėje dirbančio pareigÅ«no tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytais duomenimis.

Byloje nėra įrodymų, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų siekę kaip nors pakenkti, pažeminti, iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų areÅ¡tinėje laikomų asmenų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į Panevėžio AVPK administracijÄ su tokio pobÅ«džio nusiskundimais dėl pasimatymų patalpoje esančių stiklo ar telefonų bÅ«klės, todėl teismas minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

R. Č. skunde nurodė ir tai, jog AreÅ¡tinėje buvo laikomas ilgiau nei 5 paras, nors tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Papildomuose dokumentuose jis patikslino, jog nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. dienos buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje 7 paras, kÄ laikė grubiu savo teisių pažeidimu (b. l. 128). SVÄ® 2 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje ne ilgiau kaip 15 parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti Å¡iems asmenims esant tardymo izoliatoriuje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip 5 paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.

Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. IÅ¡analizavus R. Č. kortelės iÅ¡raÅ¡e (Nr. 50-01100-16) esančius duomenis matyti, jog į AreÅ¡tinę R. Č. 2016 m. birželio 23 d. buvo patalpintas paskyrus jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iÅ¡ AreÅ¡tinės jis buvo konvojuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių 2016 m. liepos 5 d. (SVÄ® 2 straipsnio 2 dalyje numatytas 15 dienų terminas nebuvo pažeistas); vėlesniais laikotarpiais iki 2017 m. gruodžio 7 d.

R. Č. periodiÅ¡kai buvo patalpinamas į AreÅ¡tinę procesinių veiksmų atlikimui ir vėl grÄ Å¾inamas į tardymo izoliatorių (SVÄ® 2 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 dienų terminas nebÅ«davo pažeidžiamas). Vis tik iÅ¡ asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje 7 paras. IÅ¡ Panevėžio AVPK pateiktų papildomų paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovės atstovas pripažino, jog pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje buvo laikomas ilgiau, nei numatyta SVÄ® 2 straipsnio 2 dalyje.

Panevėžio AVPK papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė bei iÅ¡ į bylÄ pateiktų teisės aktų matyti, jog Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte, 7 straipsnio 4 punkte numatyta, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ . Remiantis VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 47V-904 „Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos planinio konvojaus marÅ¡rutų patvirtinimo“ 1.1.1 punktu, planinis konvojus iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vykdomas pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

Atsakovės atstovas teigė, jog Panevėžio AVPK, neturi įgaliojimų keisti konvojavimo marÅ¡rutų ar grafikų, o anksčiau pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti konvojuojamas, nes 2018 m. balandžio 3 d. vyko teismo posėdis. Ä® laikotarpį nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. pateko planinio konvojavimo diena- pirmadienis (2018 m. balandžio 2 d.), tačiau tikėtina, kad Å¡iÄ dienÄ konvojavimas nebuvo vykdomas, nes tai buvo Å¡venčių diena (Å v. Velykų antroji diena). Teismo nuomone, atsakovės atstovas privalėjo įvertinti Å¡iÄ situacijÄ ir imtis priemonių neplaniniam konvojavimui organizuoti, siekdamas nepažeisti SVÄ® 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų terminų, tuo labiau, kad pagal bylos duomenis, iÅ¡ teismo posėdžio 2018 m. balandžio 3 d.

R. Č. į AreÅ¡tinę buvo grÄ Å¾intas gana anksti- 11 val.53 min (b.l.28). Tačiau atsakovės nenurodė, kokių priemonių ėmėsi neplaniniam konvojavimui organizuoti, taip pat nenurodė ir jokių priežasčių, dėl kurių R. Č. negalėjo bÅ«ti etapuojamas neplaniniu konvojumi. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog R. Č. laikymas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje ilgiau nei 5 paras pažeidė imperatyvias SVÄ® 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovės atstovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai, todėl pažeidė suimtojo R.

Č. teises. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės darbuotojai su juo elgėsi netinkamai, nes, anot R. Č., jis yra priskirtas nuskriaustųjų kastai, tačiau konkrečių pažeidimų aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo kada ir kurie konkrečiai pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmetami kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog ginčo laikotarpiu R. Č. laikant Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, 63 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į privatumÄ , taip pat 2 paras buvo pažeistos imperatyvios SVÄ® 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios pareiÅ¡kėjo laikymÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje ilgiau nei 5 paras, taigi yra visos sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į privatumÄ pažeidimÄ ), į pažeistų vertybių bei pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, mastÄ , intensyvumÄ bei į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs Å¡iuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Todėl, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 300 Eur priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. kovo 21 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, atlyginti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė