Legislator Case Law & Legislation
7dee09ce-70c9-4e7f-a111-5ec4ca1a063c AI generated

7dee09ce-70c9-4e7f-a111-5ec4ca1a063c · Kauno apygardos teismas

Case Number 7dee09ce-70c9-4e7f-a111-5ec4ca1a063c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismas nepagrįstai žemės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne apeliantės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visÄ sklypo plotÄ ; nepagrįstai žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei Å¡alys buvo susitarę nuomos sutartyje (60 403, 87 Eur);

Legislator headnote

AI generated

7dee09ce-70c9-4e7f-a111-5ec4ca1a063c · Kauno apygardos teismas: Nuomos sutartyje nebuvo aptartas delspinigių mokėjimas, įstatymu taip pat nėra nustatyti delspinigiai už pavėluotÄ mokesčio už valstybinės žemės nuomÄ mokėjimÄ ar kitus sutarties pažeidimus (jie nenustatyti ir Vyriausybės priimamais poįstatyminiais aktais). Kadangi savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos netesybos (delspinigiai) už prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimus nėra iÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytinės formos sutartimi, pripažintina, kad reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius) neatitinka CK 6.71 straipsnio nuostatų dėl prievolinių netesybų (delspinigių) sampratos, todėl laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu ir atmestinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-369-601/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09790-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 2.6.16.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16546-429/2020 pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ 3 104,72 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018–2019 metus, 167,68 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininkė pagal 2002 m. birželio 10 d. ir 2013 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

Tačiau atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų – nėra sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas.

2. Atsakovė UAB „Emilė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovei mokėtinÄ Å¾emės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne atsakovės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visÄ sklypo plotÄ , o bÅ«tent 0,3566 ha, kas prieÅ¡tarauja teisės normoms ir teismų praktikai. Be to, atsakovės įsitikinimu, žemės nuomos mokestis nepagrįstai skaičiuojamas pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei Å¡alys buvo susitarę nuomos sutartyje.

Juolab, anot atsakovės, ieÅ¡kovė neteisėtai reikalauja palÅ«kanų ir delspinigių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, t. y. priteisė ieÅ¡kovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovės UAB „Emilė“ 3 104,72 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018–2019 metus, 167,68 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 272,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Emilė“ 74,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomininke, turi pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį, laikydamasi žemės nuomos sutarties sÄ lygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pagal 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkto nuostatas, nuomininkė įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sÄ lygomis.

Ir, nors atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai žemės nuomos mokestį skaičiuoja pagal turto vertę, kuri yra kitokia nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2002-0147 buvo pakeista 2013 m. kovo 28 d. susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas 9 punktas, numatantis, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas mokestis – 1 340 000,00 Lt (kas atitinka 388 090,82 Eur).

Todėl, nesant byloje duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi deklaracijose už 2018–2019 metus nurodyto dydžio žemės nuomos mokestį, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 3 104,72 Eur žemės nuomos mokestį už minėtÄ laikotarpį.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 43–45 punktais, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 167,68 Eur dydžio delspinigius. O, kadangi atsakovė praleido terminÄ piniginėms prievolėms įvykdyti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat priteisė ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir nusprendęs ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, byloje mokėtinÄ 74 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei priteisė iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Emilė“ apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .

Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Emilė“ jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė atsakovei mokėtinÄ Å¾emės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne atsakovės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visÄ sklypo plotÄ , o bÅ«tent 0,3566 ha, kas prieÅ¡tarauja teisės normoms ir teismų praktikai; 7.2. IeÅ¡kovė nepagrįstai žemės nuomos mokestį skaičiuoja pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei Å¡alys buvo susitarusios nuomos sutartyje, t. y. nuomos sutartyje nurodoma sklypo vertė yra 60 403,87 Eur; 7.3.

Nuomos sutartyje nebuvo aptartas delspinigių mokėjimas, įstatymu taip pat nėra nustatyti delspinigiai už pavėluotÄ mokesčio už valstybinės žemės nuomÄ mokėjimÄ ar kitus sutarties pažeidimus (jie nenustatyti ir Vyriausybės priimamais poįstatyminiais aktais). Kadangi savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos netesybos (delspinigiai) už prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimus nėra iÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytinės formos sutartimi, pripažintina, kad reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius) neatitinka CK 6.71 straipsnio nuostatų dėl prievolinių netesybų (delspinigių) sampratos, todėl laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu ir atmestinas.

Be to, delspinigiai negali bÅ«ti skaičiuojami ir todėl, kad ieÅ¡kovė neįvykdė savo pareigos praneÅ¡ti atsakovei apie įsiskolinimÄ teisės aktais nustatytu bÅ«du, o tik ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ .

8. Atsiliepime ieÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantė savo apeliaciniame skunde tik pakartojo savo atsiliepimo motyvus, ignoruodama įsiteisėjusius apeliacinės instancijos teismo sprendimus, kuriuose ne kartÄ jau buvo pasisakyta dėl apeliantės kartojamų motyvų; 8.2. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 18 d. ieÅ¡kinio Nr. (8.2.)-J2-275 motyvus bei pridėtus įrodymus, įsiteisėjusius apeliacinės instancijos teismo sprendimus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

12. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir apeliantė (atsakovė) 2002 m. birželio 10 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu Taikos 22, Klaipėda. 2002 m. birželio 10 d. Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkto nuostatas nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sÄ lygomis. 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista 2013 m. kovo 28 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-86, kuriuo buvo pakeisti/papildyti 4, 9, 10, 11, 15 punktai.

Susitarimo 9 punkte nurodyta žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur). Susitarimo 10 punkte nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintÄ tarifÄ nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Susitarimo 11 p. nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyta tvarka.

Susitarimo 15 p. nustatyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, sutarties Å¡alys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, iÅ¡nuomotos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio tarifÄ , sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, Å¡alys privalo vadovautis savivaldybės tarybos priimtais sprendimais. IÅ¡ žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2018-2019 metus bei mokesčių mokėtojo kortelės matyti, jog apeliantės įsiskolinimas už 2018-2019 metus yra 3104,72 Eur, kurį teismas priteisė.

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad:

1) teismas nepagrįstai žemės nuomos mokestį apskaičiuoja remdamasi ne apeliantės užstatytu valstybinėje žemėje esančio pastato plotu, tačiau pagal visÄ sklypo plotÄ ;

2) nepagrįstai žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal turto vertę, kuri yra kitokia, nei šalys buvo susitarę nuomos sutartyje (60 403, 87 Eur);

3) nepagrįstai priteisti delspinigiai, nes dėl jų nebuvo susitarta.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl netinkamai paskaičiuoto žemės nuomos mokesčio yra visiškai nepagrįsti.

15. Valstybinės žemės nuomÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551-6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis, Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sÄ lygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifÄ savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Tiek pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtintÄ Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡Ä , tiek pagal jį pakeitusį 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 patvirtintÄ Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡Ä nustatyta, kad žemės nuomos mokestis metams už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du, apskaičiuojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis – žemės sklypo vertę padauginus iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio tarifo.

16. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė nuomojasi valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du, todėl žemės nuomos mokestis apeliantei turi bÅ«ti apskaičiuojamas pagal žemės nuomos sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypo vertę (jÄ padauginus iÅ¡ nustatyto mokesčio tarifo), o ne apeliantės nurodomu bÅ«du (pagal žemėje esančio pastato plotÄ ). Žemės nuomos sutarties (pakeistoje 2013 m. kovo 28 d. susitarimu) 9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nuo kuriuos skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – 1 340 000,00 Lt (388 090,82 Eur), o ne 60 403,87 Eur, kaip nurodo apeliantė, neatsižvelgdama į padarytÄ Å¾emės nuomos sutarties pakeitimÄ .

Kaip matyti iš byloje esančių žemės mokesčio mokėjimo deklaracijų už 2018-2019 metus bei mokėjimo kortelės, būtent šalių sutarta žemės sklypo verte (388 090,82 Eur) ir buvo remtasi apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad yra netinkamai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2018-2019 metus.

17. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl delspinigių nepagrįsto priteisimo.

18. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali bÅ«ti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įraÅ¡ant nukreipiamÄ jÄ sÄ lygÄ , nukreipiančiÄ Ä¯ kitÄ dokumentÄ , kadangi reikalavimo susitarimÄ dėl netesybų mokėjimo sudaryti raÅ¡tu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio, o sukelia CK 1.93 str. 2 d. ir 6 d. nustatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pakeitimo buvo sudaryti teisėtai ir yra galiojantys. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus Å¡alims kyla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santykiai dėl valstybinės žemės naudojimo turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.

Å iam teisiniam reglamentavimui yra bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

21. Apeliantė, praleidusi terminÄ sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomÄ , privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytÄ prievolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobÅ«džio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, iÅ¡ieÅ¡kojimu ir pan.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2–14 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 55, 55.1 ir 55.2 punktų nuostatas už laiku nesumokėtÄ nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o 43 - 45 punktuose.

Vadinasi, apeliantei perėmus vykdyti nuomos sutartį ir 2013 m. kovo 28 d. sudarius susitarimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo turėjo bÅ«ti žinoma, kad ieÅ¡kovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, jei apeliantė netinkamai vykdys prievolę mokėti nuomos mokestį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas turėjo teisinį pagrindÄ skaičiuoti delspinigius. Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobÅ«džio teisinis reguliavimas, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantė, praleidusi terminus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius.

22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui reikÅ¡mės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė