7decae2c-cbcc-419b-90fa-4ba3c4cba825 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-607-478/2021

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00068-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r I M A s

2021 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo administracinių nusižengimų teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 3 dalį ir 482 straipsnio 1 dalį V. C. atžvilgiu nutraukta,

n u s t a t ė :

1. Institucija 2021 m. kovo 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ V. C. už tai, kad jis 2020 m. gegužės 16 d. 20.45 val. KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), turėdamas leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (neÅ¡iotis) Å¡aunamuosius ginklus, iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ orÄ iÅ¡ jam priklausančio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, taip pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , taip pat, panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigÅ«nai jam nustatė neblaivumÄ (nustatytas 1,59 prom. girtumas). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais V. C. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GÅ KÄ®) 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 482 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu V. C. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir ANK 482 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, konfiskuojant pistoletÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pistoleto Å¡audmenis.

3. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. C. apeliacinį skundÄ , 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu V. C. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimÄ , grÄ Å¾ino administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«muose. Toks nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , nepatikrino aplinkybių, kurios turi esminę reikÅ¡mę asmens atsakomybės klausimui teisingai iÅ¡nagrinėti, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir neaiÅ¡kumų.

4. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį ir 482 straipsnio 1 dalį V. C. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad įspėjamojo Å¡Å«vio atlikimas, laikantis GÅ KÄ® numatytos tvarkos, nelaikomas ginklo panaudojimu GÅ KÄ® 34 straipsnio 6 dalies ir ANK 227 straipsnio 3 dalies prasme, todėl V. C. administracinė atsakomybė pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį negalima, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teismas taip pat nurodė, kad V. C. pagrįstai galėjo suvokti P. M. veiksmus jo atžvilgiu kaip pavojingÄ ir realų kėsinimÄ si bei akivaizdžiai jausti grėsmę dėl tolimesnių P. M. veiksmų, todėl siekdamas iÅ¡vengti didesnio pavojaus (neigiamų padarinių savo sveikatai ar turtui), ginklu į orÄ iÅ¡Å¡ovė ne siekdamas paminti demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, o veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir jos ribose, todėl darytina iÅ¡vada, kad nenustačius jo veiksmuose vieno iÅ¡ privalomo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

5. Nesutikdama su priimtu nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimÄ , kuriuo V. C. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir jam paskirta administracinė nuobauda.

5.1. Skunde Institucija nurodo, kad ANK 227 straipsnio 3 dalis aiÅ¡kiai nurodo, jog už alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ , panaudojus ginklÄ , yra taikoma administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju V. C. panaudojo savigynai legaliai turimÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , iÅ¡Å¡audamas vienÄ Å¡Å«vį į orÄ . Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo medžiagoje surinkti įrodymai. Taigi, Å¡aunamasis ginklas buvo panaudotas. Administracinio nusižengimo medžiagoje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju V. C. po Å¡aunamojo ginklo panaudojimo vartojo alkoholinius gėrimus iki atvykstant policijos pareigÅ«nams. Be to, pačiam V. C. konflikto metu, P. M. iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, buvo žinoma, kad policija atvyks, ir tai žinodamas, jis vis tiek vartojo alkoholinius gėrimus iki atvykstant policijai. Dėl Å¡ių priežasčių ir buvo taikyta administracinė atsakomybę pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį.

5.2. Dėl ANK 482 straipsnio 1 dalies Institucija nurodo, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų matyti, kad pastariesiems įtariamojo P. M. elgesys nepasirodė gÄ sdinantis ir itin pavojingas, be to, konfliktas tarp P. M. ir V. C. įvyko dėl menkavertės dingsties, truko itin trumpÄ laikÄ , neiÅ¡sirutuliojo į didesnio masto konfliktÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad tiriamas įvykis netapo pavojingas tokia apimtimi, kad bÅ«tų pagrindas naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Taip pat pažymi, kad nors V. C. vertino P. M. veiksmus kaip grasinamojo pobÅ«džio, teigdamas, kad konflikto metu jam buvo kilęs realus pavojus ir reali grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, tačiau Å¡ių aplinkybių, apart paties V. C., niekas tyrimo metu nepatvirtino. Todėl teigia, kad V. C. nebuvo jokio pagrindo gyvenamojoje vietovėje naudoti Å¡aunamojo ginklo.

6. Kauno apygardos teisme gautas V. C. atstovo advokato Geručio Varanavičiaus atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundÄ , kuriame nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį praÅ¡o palikti nepakeistÄ , bei nurodo, kad Institucijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas yra nepagrįstas, kadangi šį nutarimÄ Kauno apygardos teismas jau yra pripažinęs nepagrįstu ir panaikinęs, Å¡is Kauno apygardos teismo nutarimas galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėjęs jo paskelbimo dienÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,

k o n s t a t u o j a :

Institucijos skundas tenkintinas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip nurodo V. C. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ â€“ Institucija netinkamai suformulavo praÅ¡ymÄ , kadangi apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs šį skundÄ , teisiÅ¡kai negali palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuris buvo panaikintas neskundžiamu Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Institucija ir netinkamai suformulavo skundo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ skundo turinio akivaizdu, kad Institucija praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir pripažinti V. C. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir ANK 482 straipsnio 1 dalyje, ir už Å¡iuos pažeidimus jį nubausti.

8. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aktų aiškinimu. Teigia, kad V. C. atžvilgiu administracinė teisena nutraukta nepagrįstai.

9. Bylos duomenimis patvirtinta, kad V. C. nutraukus ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kad V. C. 2020 m. gegužės 16 d. 20.45 val. KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), turėdamas leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (neÅ¡iotis) Å¡aunamuosius ginklus, iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ orÄ iÅ¡ jam priklausančio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, taip pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , taip pat, panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigÅ«nai jam nustatė neblaivumÄ (nustatytas 1,59 prom. girtumas).

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Dėl ANK 482 straipsnio 1 dalies taikymo

11. Pagal ANK 482 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisėtÄ Å¡audymÄ iÅ¡ ginklo gyvenamosiose vietovėse ir Å¡audyti neskirtose vietose, taip pat Å¡audymÄ Å¡audyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ .

12. GÅ KÄ® (aktuali redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, Å¡audmenis, jų dalis Å¡iems tikslams:1) medžioklei; 2) sportui; 3) savigynai; 4) profesinei veiklai; 5) kolekcijoms sudaryti; 6) mokymui; 7) moksliniam tyrimui; 8) Å¡aulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario individualių praktinių įgÅ«džių tobulinimui; 9) kitiems tikslams, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Å io įstatymo 34 straipsnyje reglamentuotas ginklų ir Å¡audmenų naudojimas, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo turi teisę ginklÄ ir Å¡audmenis naudoti Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems tikslams.

13. Taigi, iÅ¡ įstatymo nuostatų akivaizdu, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 482 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad asmuo Å¡audė gyvenamosiose vietovėse ir Å¡audyti neskirtose vietose ir tÄ darė neteisėtai, t. y. ginklÄ panaudojo nesant tikslui, įtvirtintam GÅ KÄ® 11 straipsnio 1 dalyje ir pažeisdamas 34 straipsnio nuostatas. Ginčo, kad ginklas buvo panaudotas gyvenamojoje vietovėje, nėra. V. C. tvirtino, jog jis ginklÄ panaudojo savigynai (GÅ KÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu).

14. Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ginklo panaudojimas nelaikomas prieÅ¡taraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko, kai tai buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tina. Bet kurį ginklÄ asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, taip pat siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti.

15. Kaip matyti iÅ¡ įstatymo nuostatų, jos iÅ¡ dalies atitinka ANK 13 straipsnyje įtvirtintÄ bÅ«tinosios ginties institutÄ . Å iame straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, Å¡iame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir prieÅ¡ingo teisei kėsinimosi. BÅ«tinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka prieÅ¡ingo teisei kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

16. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. C. pagrįstai galėjo suvokti P. M. veiksmus jo atžvilgiu kaip pavojingÄ ir realų kėsinimÄ si bei akivaizdžiai jausti grėsmę dėl tolimesnių P. M. veiksmų, todėl siekdamas iÅ¡vengti didesnio pavojaus (neigiamų padarinių savo sveikatai ar turtui), ginklu į orÄ iÅ¡Å¡ovė ne siekdamas paminti demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, o veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir jos ribose, todėl darytina iÅ¡vada, kad nenustačius jo veiksmuose vieno iÅ¡ privalomo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylÄ ir prie jos pridėtÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , su Å¡ia iÅ¡vada sutikti negali.

17. Kaip teisingai pažymėta nutarime, Å¡iuo atveju svarbu įvertinti, ar buvo pavojingas ir realus kėsinimasis į V. C. sveikatÄ , gyvybę ar turtÄ , dėl ko jis galėjo jausti realiÄ grėsmę ir tuo pagrindu panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Vertindamas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas rėmėsi paties V. C. ir liudytojų R. J., A. G. ir iÅ¡ dalies liudytojų P. M. ir A. M. parodymais.

18. V. C., apklausiamas teisme tiek 2021 m. kovo 22 d., tiek 2021 m. birželio 30 d. posėdžio metu, nurodė aplinkybes, kad ginklÄ jis buvo pasiėmęs su savimi, kadangi ruošėsi į Å¡audyklÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad tiriamas įvykis buvo Å¡eÅ¡tadienį vakare. Aplinkybių dėl ruoÅ¡imosi į Å¡audyklÄ ikiteisminio tyrimo metu nenurodė nei pats V. C., nei liudytoja R. J.. Ikiteisminio tyrimo metu V. C. nurodė, kad pistoletÄ visada neÅ¡iojasi su savimi iÅ¡eidamas iÅ¡ namų (IT 2 t., b. l. 19). Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog niekada nėra mačiusi, jog V. C. su savimi neÅ¡iotųsi ginklÄ (IT 1 t., b. l. 54). V. C. 2021 m. kovo 22 d. posėdžio metu taip pat nurodė, kad jokių nesantaikų su P. M. nėra turėjęs, 2021 m. birželio 30 d. posėdžio metu teigė, jog su P. M. jokių prieÅ¡iÅ¡kų santykių iÅ¡ anksčiau neturėjo, tačiau Å¡iuos jo žodžius paneigia kiti byloje apklausti asmenys. Liudytojas P. M. parodė, kad V. C. jau metus laiko prie jo kabinėjasi, jam jo buvęs uoÅ¡vis kažkÄ yra priÅ¡nekėjęs. Liudytoja A. M. parodė, kad ir anksčiau jai V. C. yra skambinęs ir jos sÅ«nų vadinęs įžeidžiančiais žodžiais. Liudytojas A. G. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas nagrinėjant Å¡iÄ administracinių nusižengimų bylÄ nurodė, kad V. C. yra pasakojęs, jog su P. M. yra susipykę, nes dirbę kartu ir dėl jo V. C. yra praradęs didelę pinigų sumÄ (IT 1 t., b. l. 58). Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. C. ir P. M. yra kažkada apsipykę reiso metu (IT 1 t., b. l. 54).

19. Dėl įvykio V. C. parodė, kad L. G. iÅ¡vairavus R. J. automobilį, kurio jie atvažiavo pasiimti, jis ėjo link A. G. automobilio ir iÅ¡girdo, kaip P. M. ant jo pradėjo visokiais žodžiais kalbėti ir sparčiai artintis, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, pasakė „senas mente, nužudysiu“. Pasakė P. M. nesiartinti, kad turi ginklÄ , bet P. M. dar sparčiau pradėjo eiti sugniaužęs kumščius. Todėl jis iÅ¡sitraukė ginklÄ ir iÅ¡Å¡ovė į orÄ bei iÅ¡ karto įšoko į A. G. džipÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. C. parodė, kad kuomet P. M. pasakė „ak tu senas mente, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, jis tuo metu stovėjo prie gatvės (IT 2 t., b. l. ). V. C. ir P. M. akistatos metu V. C. nurodė, kad atvykę automobilį pastatė prie gatvės, galėjo bÅ«ti nuo namo apie 50 metrų atstumu (IT 2 t., b. l. 27).

20. Teismo metu apklausiama liudytoja R. J. parodė, kad V. C. stovėjo prie A. G. automobilio, kuomet P. M. pradėjo visokiais necenzÅ«riniais žodžiais keikti V. C., sakė „mente, aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“ ir bėgo link V. C., sugniaužęs kumščius. V. C. perspėjo, kad Å¡aus, tada iÅ¡Å¡ovė ir ėjo link džipo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. J. parodė, kad V. C. stovėjo prie kaimyno džipo, jai nusisukus nuo A. M. ir P. M. ir einant link džipo, iÅ¡girdo, kaip P. M. pasakė „senas mente, ateik, iÅ¡siaiÅ¡kinsiu, užmuš“, todėl ji pribėgo prie V. C., kai tuo metu V. C. staigiai Å¡ovė į viršų, ji net nematė, iÅ¡ kur jis tÄ ginklÄ iÅ¡sitraukė ir kada užsitaisė (IT 1 t., b. l. 54). V. C. nurodytÄ aplinkybę, kad prieÅ¡ iÅ¡Å¡audamas Å¡Å«vį jis apie tai įspėjo, patvirtino tik R. J., apklausiama teisminio nagrinėjimo metu.

21. Ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu V. C. ir liudytoja R. J. nurodė, jog V. C. neišsakė jokių grasinimų ar keiksmų P. M. atžvilgiu. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami administracinio nusižengimo byloje liudytojai P. M., A. M. nurodė, kad V. C. išvadino P. M. nepagarbiais, įžeidžiančiais žodžiais, liudytojas A. G. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad tarp V. C. ir P. M. vyko piktas apsižodžiavimas.

22. Nagrinėjamoje byloje itin svarbu nustatyti ir atstumus tarp konflikto dalyvių, kadangi, kaip nurodė pats V. C. duodamas parodymus administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusiam teismui, jis bÅ«tų neÅ¡ovęs, jei bÅ«tų spėjęs įlipti į automobilį, bet kadangi P. M. staigiai link jo artinosi, į automobilį jis įlipti nebÅ«tų spėjęs, todėl iÅ¡Å¡ovė į orÄ , siekdamas sulaikyti P. M.. Apklausiamas teisme jis nurodė, kad Å¡Å«vio metu tarp jo ir P. M. buvo 2-3 žingsniai. R. J. su A. M. buvo už 10-15 metrų. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad iÅ¡sitraukė ginklÄ ir Å¡ovė, kuomet buvo likęs 1 metras tarp jo ir P. M. (IT 2 t., b. l. 19). Vis tik apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡ie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis.

23. Nors teisme apklausiama liudytoja R. J. parodė, kad Å¡Å«vio metu tarp V. C. ir P. M. buvo 1-1,5 m atstumas, Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atstumas buvo apie 10 metrų. Liudytojas P. M. parodė, kad tuo metu, kai jis V. C. pasiÅ«lė „iÅ¡siaiÅ¡kinti“, tarp jo ir V. C. buvo 40-50 metrų, o kai iÅ¡girdo Å¡Å«vį – atstumas nuo jo iki V. C. buvo apie 20-30 metrų. Jis, pamatęs, jog V. C. traukiasi ginklÄ , matė ir tai, kaip R. J. bandė V. C. sulaikyti, jog ginklo nesitrauktų, bet jis jÄ atstÅ«mė, todėl jis pats apsisuko eiti link namų, nes iÅ¡sigando, kad jo nenuÅ¡autų, kadangi V. C. ne kartÄ jam yra sakęs, jog nuÅ¡aus. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad vos pamatęs, jog V. C. turi ginklÄ , iÅ¡sigandęs užsisuko ir ėjo link namų, užsisukęs iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Liudytoja A. M. apklausiama teisme parodė, kad tarp jos sÅ«naus ir V. C. Å¡Å«vio metu buvo apie 10-15 metrų. Vos pamačiusi, kad V. C. iÅ¡sitraukia ginklÄ ir į juos atsisukęs užsitaisinėja, ji iÅ¡kart užstojo P. M., nenorėdama, kad sÅ«nų nuÅ¡autų. TÄ patį įvykio vakarÄ apklausiama A. M. parodė, kad P. M. pasakė V. C. „ateik čia, iÅ¡siaiÅ¡kinsime“, o V. C. atsakė „ateik čia, aÅ¡ tave nuÅ¡ausiu“. V. C. eiti neleido R. J., ji bandė dar neleisti ginklu mosikuotis aplinkui, bet jis pasisukęs ir iÅ¡kėlęs rankÄ iÅ¡Å¡ovė. R. J. griebė V. C. ir įsodino į automobilį, o P. M. iÅ¡ karto nubėgo namo skambinti policijai (IT 1 t., b. l. 50). Teisme apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad kai įvyko žodinis konfliktas, tarp vyrų buvo apie 30 metrų atstumas, o Å¡Å«vio metu apie 10 metrų atstumas. Taigi, Å¡ie bylos duomenys paneigia V. C. ir liudytojos R. J. parodymus apie atstumÄ iki P. M. Å¡Å«vio metu.

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone itin svarbios ir liudytojų A. M. ir A. G. nurodomos aplinkybės apie tai, kad A. M. stabdė P. M. nuo ėjimo link V. C.. A. G. teisme nurodė, kad motina laikė P. M., kad neitų, ir šūvio metu jį laikė, o po šūvio P. M. iškart apsisuko ir nuėjo atgal. Šie liudytojų parodymai paneigia V. C. ir jo sugyventinės R. J. duotus parodymus apie tai, kad P. M. bėgo link V. C..

25. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymais yra konstatuota, jog tiek žodinio konflikto metu, tiek V. C. paleisto šūvio metu tarp konfliktuojančių pusių buvo ne mažesnis nei 10 metrų atstumas, todėl įvertinus jį bei aplinkybę, kad P. M. prilaikė motina, toks atstumas buvo pakankamas, jog V. C. spėtų įsėsti į automobilį, juo labiau įvertinus jo paties ir liudytojų parodymus, kad šūvio metu jis stovėjo šalia A. G. džipo.

26. Be to, V. C. parodė, kad P. M. artinosi link jo bÅ«damas neginkluotas, rankose nieko neturėjo. Apklausiamas jis patvirtino, kad anksčiau su P. M. konfliktų neturėjęs, taip pat posėdžio metu nurodė, kad P. M. žino iÅ¡ anksčiau, tekę kartu dirbti ir žino, kad kai bÅ«na iÅ¡gėręs, P. M. pradeda kabinėtis. Liudytojas P. M. teigė, kad jis muÅ¡tis neketino, tiesiog norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl V. C. visÄ laikÄ jį vadina negražiais žodžiais, o net ir bÅ«damas girtas jis niekada nesimuÅ¡a.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. C. aplinkybes, kad jis bijojo, kad P. M. iÅ¡ jo gali atimti ginklÄ , pirmÄ kartÄ nurodė tik bylÄ nagrinėjant pagal ANK nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nebuvo pasisakyta, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog tokios aplinkybės buvo nurodomos siekiant pagrįsti bÅ«tinosios ginties sÄ lygas ir taip iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu V. C. nurodė, kad ginklÄ neÅ¡iojosi diržo dėkle, kad nesimatytų aplinkiniams, kas iÅ¡ dalies paneigia ir tariamÄ P. M. grėsmę dėl ginklo atėmimo. Be to, apklausiamas teisme liudytojas P. M. parodė, kad jis nežinojo, jog V. C. su savimi turi ginklÄ iki kol jis jo neiÅ¡sitraukė. Tik atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jei V. C. bÅ«tų ginklÄ iÅ¡sitraukęs ir nusitaikęs prie pat jo, tuomet jis, bijodamas dėl savo ir motinos gyvybės, galimai bÅ«tų bandęs ginklÄ atimti.

28. Nors pirmosios instancijos teismas nutarime, vertindamas V. C. gebėjimÄ gintis, remiasi ir jo sveikatos bÅ«kle, tačiau pažymėtina, kad medicininis pažymėjimas iÅ¡duotas 2021 m. vasario 22 d. (b. l. 28), o tiriamas įvykis buvo 2020 m. gegužės 16 d., todėl nėra galimybės nustatyti, ar nurodoma (duomenys neskelbtini) liga, po kurios paÅ«mėjo pažymėjime nurodytos lėtinės ligos, V. C. sirgo iki tiriamo įvykio, ar po.

29. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo priimtame ir skundžiamame nutarime padarytos netinkamos iÅ¡vados dėl P. M. sukeltos realios ir pavojingos grėsmės. Å iuo atveju akivaizdu, kad tarp Å¡alių vyksta nesutarimai jau nuo seniau, V. C. pripažino žinantis, jog iÅ¡gėręs P. M. kabinėjasi, tačiau nenurodė, kad nors kartÄ P. M. bÅ«tų naudojęs fizinę jėgÄ jo ar kitų asmenų atžvilgiu. Besiartinantį P. M. prilaikė motina, praÅ¡ydama nieko nesiaiÅ¡kinti, taip pat nustatyta, kad V. C. dėl ginklo iÅ¡sitraukimo ir panaudojimo bandė sulaikyti R. J., kas patvirtina, kad ginklo panaudoti Å¡iuo atveju nebuvo bÅ«tina. Be to, paneigtos ir paties V. C. nurodomos aplinkybės, kad jei bÅ«tų spėjęs įlipti į automobilį – ginklo tikrai nebÅ«tų naudojęs. Å iuo atveju nustatyti atstumai ir konflikto turinys akivaizdžiai įrodo V. C. galėjimÄ iÅ¡vengti Å¡io konflikto.

30. Pažymėtina, kad reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali bÅ«ti ginklo iÅ¡sitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Å iuo atveju liudytojų parodymai patvirtina, kad bÅ«tent P. M. ir A. M. pajautė pavojų V. C. iÅ¡sitraukus ginklÄ , kadangi A. M. bandė užstoti sÅ«nų, kad jo nenuÅ¡autų, o P. M., pamatęs ginklÄ , iÅ¡ karto apsisuko, ėjo namo ir skambino policijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 482 straipsnis įtvirtintas kodekso skyriuje, reglamentuojančiame vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju P. M. apklausiamas nurodė ir tai, jog po Å¡io įvykio buvo daug apkalbų, kalbėjo kaimynai ir kiti, kad jį kažkas norėjo nuÅ¡auti.

31. Kaip jau minėta, GÅ KÄ® 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ginklo panaudojimas nelaikomas prieÅ¡taraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko, kai tai buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. C. panaudoti ginklÄ nebuvo bÅ«tinybės. Todėl pripažįstama, jog jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 482 straipsnio 1 dalyje, t. y. V. C. 2020 m. gegužės 16 d. 20.45 val. KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), turėdamas leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (neÅ¡iotis) Å¡aunamuosius ginklus, iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ orÄ iÅ¡ jam priklausančio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, taip pažeidė nustatytÄ tvarkÄ .

Dėl ANK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo

32. Pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už ginklo, Å¡audmenų neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ , kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimÄ , taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ panaudojus ginklÄ , iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

33. Nagrinėjamoje byloje nuo pat pradžių liudytojai P. M. ir A. M. nurodė, kad V. C. su savimi laikė, gabeno ir panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ bÅ«damas neblaivus. Teigė, jog įvykio metu nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, šį manymÄ sustiprino ta aplinkybė, kad V. C. su R. J., vykdami pasiimti iÅ¡ P. M. kiemo R. J. automobilio, pasikvietė kaimynÄ A. G., kuris atvyko su sÅ«numi L. G., pats V. C. nevairavo savo sugyventinės R. J. automobilio, o tÄ paprašė padaryti kaimyno A. G. sÅ«naus, o pats grįžo namo A. G. automobiliu. Vis tik byloje Å¡ių duomenų konstatuoti V. C. įvykio metu tariamÄ neblaivumo faktÄ nepakanka.

34. Administracinio nusižengimo protokolas V. C. buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigÅ«nai jam nustatė neblaivumÄ (nustatytas 1,59 prom. girtumas).

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. C. 2020 m. gegužės 17 d. 1:34 val. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas (IT 1 t., b. l. 67). Taigi, matyti, kad asmens neblaivumo faktas buvo patikrintas ir nustatytas nuo įvykio praėjus daugiau nei 4 valandoms. Kad po ginklo panaudojimo buvo vartojamas alkoholis, nurodė tiek V. C., apklausiamas teisme, tiek liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu (IT1 t., b. l. 54).

36. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog V. C. administracinė atsakomybė pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį negalima, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad įstatymo leidėjas pareigÄ praneÅ¡ti apie kiekvienÄ ginklo panaudojimo atvejį teritorinei policijos įstaigai ar prokuratÅ«rai ginklo savininkui ar naudotojui numatė taip pat tik tuomet, kai žuvo žmogus, jam padaryti kÅ«no sužalojimai ar turtinė žala GÅ KÄ® 34 straipsnio 6 dalis), kas atitinkamai tik tokiais atvejais ir lemia pareigÄ nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ panaudojus ginklÄ , iki bus patikrintas neblaivumas; GÅ KÄ® 34 straipsnio 3 dalis numato, kad prieÅ¡ panaudojant ginklÄ , bÅ«tina įspėti asmenį, prieÅ¡ kurį jis bus panaudotas, kas reiÅ¡kia, kad vien tik įspėjamasis Å¡Å«vis į orÄ , nepadarant žalos nei besikėsinančio asmens, nei kitų asmenų sveikatai ar turtui, nelaikytinas ginklo panaudojimų, dėl ko kiltų pareiga apie tai praneÅ¡ti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratÅ«rai bei nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų iki bus atliktas atitinkamas patikrinimas, už kÄ ir numatyta administracinę atsakomybė ANK 227 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka.

37. GÅ KÄ® 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apie kiekvienÄ ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus, jam padaryti kÅ«no sužalojimai ar turtinė žala, ginklo savininkas ar naudotojas turi praneÅ¡ti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratÅ«rai. Nagrinėjamu atveju V. C. po ginklo panaudojimo apie tai policijai nepranešė, vartojo alkoholinius gėrimus tvirtindamas, kad jis iÅ¡Å¡ovė į orÄ ir jokios žalos, kaip tai įtvirtinta GÅ KÄ® 34 straipsnio 6 dalyje, nepadarė, todėl pareigos praneÅ¡ti apie ginklo panaudojimÄ neturėjo, tuo pačiu neturėjo pareigos ir susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.

38. Vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad GÅ KÄ® 34 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada ginklas panaudojamas to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintiems tikslams, kurie jau buvo aptarti. Todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėto straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad 6 dalyje įtvirtinta pareiga praneÅ¡ti kyla asmeniui, kuris teisėtai ar esant neiÅ¡vengiamai bÅ«tinybei panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ sukelia GÅ KÄ® 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus padarinius. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nors V. C. ir nurodė ginklÄ panaudojęs įstatyme nustatyta tvarka, tačiau pripažino, kad panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ V. C. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 482 straipsnio 2 dalyje ir taip pažeidė ANK Å¡iuo straipsniu saugomÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Todėl Å¡iuo atveju ginklo panaudojimas laikomas neteisėtu GÅ KÄ® 34 straipsnio prasme ir GÅ KÄ® 34 straipsnio 6 dalis nėra taikoma.

39. Kaip matyti iš V. C. Institucijos surašyto administracinių nusižengimų protokolo, nurodoma, kad V. C. pažeidė ne GŠKĮ 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.

40. GÅ KÄ® 30 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės. Å io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti visi draudimai, skirti A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta V. C. veiksmais galimai pažeista norma reglamentuoja, kad draudžiama panaudojus ginklÄ vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti (GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

41. Taigi, Å¡ioje byloje konstatavus V. C. kaltę padarius ANK 482 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , taip pat įvertinus aplinkybę, jog jis pats yra buvęs pareigÅ«nas, be to, siekdamas gauti leidimÄ dėl ginklo, yra laikęs egzaminÄ , kas įrodo, jog V. C. privalo iÅ¡manyti GÅ KÄ® įtvirtintas nuostatas, pripažįstama, jog pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ ir 2020 m. gegužės 16 d. 20.45 val. KaiÅ¡iadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), iÅ¡Å¡ovęs vienÄ kartÄ Ä¯ orÄ iÅ¡ jam priklausančio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, jis vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigÅ«nai jam nustatė neblaivumÄ (nustatytas 1,59 prom. girtumas), t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 227 straipsnio 3 dalyje.

Dėl skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

42. Už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 482 straipsnio 1 dalyje, numatyta administracinė nuobauda nuo 30 iki 120 eurų. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 227 straipsnio 3 dalyje padarymas užtraukia baudÄ nuo 300 iki 600 eurų. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriamas ginklo, Å¡audmenų konfiskavimas.

43. Skirdamas V. C. administracines nuobaudas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į V. C. asmenybę, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo V. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 straipsniai). V. C. neteistas (b. l. 25), administracine tvarka nebaustas (b. l. 24).

44. Ä®vertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudų skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, V. C. skirtinos mažesnio dydžio nei ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 482 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai – baudos. Be to, skiriant galutinę nuobaudÄ vadovaujamasi ANK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Å¡io kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda Å¡iam asmeniui skiriama pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų. Å iuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų. Kaip jau minėta, už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 227 straipsnio 3 dalyje, įstatymas numato ir ginklo, Å¡audmenų konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju konfiskuotinas V. C. pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡io pistoleto Å¡audmenys.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundÄ patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ V. C. administracinio nusižengimo byloje:

pripažinti V. C. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 3 dalyje ir 482 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį – 400 Eur baudÄ , konfiskuojant pistoletÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pistoleto Å¡audmenis;

- pagal ANK 482 straipsnio 1 dalį – 65 Eur baudÄ .

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. C. skirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) baudÄ , konfiskuojant pistoletÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir pistoleto Å¡audmenis.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB; arba Nr. LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. LT122140030002680220 Luminor Bank AB; arba Nr. LT327180000000141038 AB Å iaulių bankas; arba Nr. LT427230000000120025 UAB Medicinos bankas; arba Nr. LT744010051001324763 Luminor Bank AB; arba Nr. LT057044060007887175 AB SEB bankas; arba Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodÄ (ROIK) – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®siteisėjus nutarimui, P. M. savanoriÅ¡kai pateiktÄ Å¡ovinio tÅ«telę ir fotonuotraukas, iÅ¡ V. C. paimtų Å¡Å«vio pėdsakų pavyzdžius palikti saugoti prie administracinio nusižengimo bylos.

Ä®siteisėjus nutarimui, nutarimo patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriui, tikslu spręsti klausimÄ dėl skyriuje saugomų daiktų.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jūratė Jakubonienė