Legislator Case Law & Legislation
7de8a67b-4dcb-4ac1-a21a-49029ce999e8 AI generated

7de8a67b-4dcb-4ac1-a21a-49029ce999e8 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 7de8a67b-4dcb-4ac1-a21a-49029ce999e8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-24 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1468-577/2010, be kita ko patvirtino 2010-05-24 taikos sutartį, sudarytÄ tarp O. D. ir V. D.. Pagal Å¡ios teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktÄ V. D. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ E. D., gim. 2005-01-02, periodinėmis iÅ¡mokomis, pradedant nuo 2010-03-10 iki vaiko pilnametystės, po 2 500 Lt (724,05 Eur) kiekvienÄ mėnesį; nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.    IeÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ Å¡ios taikos sutarties 4 punktÄ ginčija toje apimtyje, kurioje nustatytas E. D. teiktinas iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos Lietuvoje. IeÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Legislator headnote

AI generated

7de8a67b-4dcb-4ac1-a21a-49029ce999e8 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Teigia, kad atsakovė O. D. nežinojo apie jo 2009-07-31 sudarytÄ laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį jis sÄ Å¾iningai klydo, be to, buvo banko suklaidintas. Bankas neturėjo teisės su juo pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties, nes buvo aiÅ¡ku, kad jis realiai negalės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; tad bankui pačiam tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarties nevykdymo. Bankas piktnaudžiavo savo teise bei dominuojančia padėtimi kredito gavėjo ir jo atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-445-860/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03921-2015-5Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.2; 2.1.2.6; 2.1.5.1; 2.1.5.2; 2.5.1.6.1; 2.6.1.2.4; 2.6.3; 2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo19 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Alesiai Smagurauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Povilui Valiukui, atsakovui V. D., atsakovės O. D. atstovui adv. ArtÅ«rui Narkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Medicinos bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

D., O. D. ir E. D. (už kuriÄ veikia įstatyminė atstovė O. D.), iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (proceso eigoje patikslino ieÅ¡kinio dalykÄ ), kuriuo praÅ¡o:- nuo sudarymo momento pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2010-05-24 taikos sutarties, sudarytos tarp V. D. ir O. D., 4 punktÄ ta apimtimi, kuria Å¡iame punkte nustatytas E. D. iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos Lietuvoje, galiojusios pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ metu;- iÅ¡ atsakovų V.

D. ir O. D. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1281-232/12, be kita ko iÅ¡ V. D. solidariai priteisė 1 265 512,07 Lt (ekvivalentu eurais 366 517,63) negrÄ Å¾into kredito, taip pat palÅ«kanų ir delspinigių. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis V. Č. 2015-08-10 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. D. iÅ¡ esmės yra neįmanomas dėl Å¡ių priežasčių: V. D. 2010-05-24 sudarė su O.

D. taikos sutartį, kuriÄ tos pačios dienos nutartimi patvirtino Vilniaus rajono apylinkės teismas; Å¡ia sutartimi V. D. įsipareigojo O. D. (vaiko motinai) pervesti į banko sÄ skaitÄ po 2 500 Lt (ekvivalentu eurais 724,05) kiekvienÄ mėnesį; duomenų apie kitÄ V. D. turtÄ ir pajamas, iÅ¡skyrus pareigÅ«no pensijÄ , kuri panaudojama vaiko iÅ¡laikymui, nėra. 2015-10-15 duomenimis atsakovo V. D. skola bankui sudaro 700 244,86 Eur. IeÅ¡kovas teigia, kad 2010-05-24 taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų iÅ¡laikant savo dukrÄ bei tuo pačiu dėl kitų kreditorių galimybės pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ V.

D. gaunamų pajamų, nedalyvaujant kreditoriui – UAB Medicinos bankui, tad toks sprendimas neturi res judicata galios ieÅ¡kovui; pabrėžė, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie minėtÄ procesÄ , V. D. Å¡ių aplinkybių neatskleidė ir teismui, kuris tvirtino pateiktÄ Å¡alių taikos sutartį. Minėta taikos sutartimi buvo pažeisti ieÅ¡kovo interesai. Akcentavo, kad bankas Å¡iuo metu negali ginti savo teisių remdamasis proceso atnaujinimo institutu, nes jau yra suėjęs (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų naikinamasis proceso atnaujinimo terminas.

Tad bankas savo teises gina teikdamas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl 2010-05-24 taikos sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 6.66 str.). Akcentavo, kad atsakovų sudaryta ginčijama taikos sutartis atitinka visas CK 6.66 straipsnyje nustatytas bÅ«tinas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas: ieÅ¡kovas (kreditorius) turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; ginčijama taikos sutartis pažeidžia ieÅ¡kovo (kreditoriaus) teises; atsakovas V. D. (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties tokioje apimtyje, kurioje ji buvo sudaryta; atsakovas (skolininkas) buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma taikos sutartis atitinkamoje apimtyje pažeis ieÅ¡kovo (kreditoriaus) teises.

Dėl ieÅ¡kinio senaties nurodė, kad jam ginčijamos taikos sutarties sudarymo faktas tapo žinomas tik tuomet, kai antstolis pateikė informacijÄ apie vykdymo eigÄ iÅ¡ V. D., t.y. 2015-08-12; atitinkamai nuo Å¡ios dienos skaičiuotinas actio Pauliana vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi V. D. pareiga iÅ¡laikyti savo dukrÄ E. D. nekvestionuojama, tad bankas nereiÅ¡kia reikalavimo pripažinti negaliojančiÄ apskritai visÄ 2010-05-24 taikos sutartį. Å iuo atveju bankas reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti negaliojančiÄ nurodytÄ sutartį tiek, kiek ji pažeidžia kreditoriaus interesus, t.y. kurioje nustatytas E. D. iÅ¡laikymo dydis virÅ¡ija pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos per mėnesį.  A.

O. D. vardu adv. A. N. pateiktame atsiliepime (t.p. patikslintame) nesutinkama su ieÅ¡kiniu, praÅ¡oma jį atmesti; taip pat praÅ¡oma priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo.Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienai (2010-05-24) ne tik, kad ji subjektyviai nežinojo apie bet kokius atsakovo V. D. sandorius su ieÅ¡kovu, tame tarpe 2009-07-31 laidavimo sutartį, tačiau tuo metu ir pats ieÅ¡kovas dar neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ ; tad ginčijamas sandoris objektyviai net negalėjo pažeisti ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, interesų.

Ji buvo sÄ Å¾ininga sudarydama ginčijamÄ sandorį, tad taikos sutartis actio Pauliana pagrindu negali bÅ«ti nuginčijama. Akcentavo, kad nėra ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti (CK 6.66 str.). Dėl Å¡alių sutarto vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio nurodė, kad kiekvienu atveju yra vertinama atskirai, koks iÅ¡laikymo dydis konkrečiomis sÄ lygomis yra bÅ«tinas vaiko interesams užtikrinti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, Å¡alys numatė ir atsakovas V.

D. sutiko dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti 2 500 Lt / 724,05 Eur, kas Å¡iuo atveju niekaip nesÄ lygojo galiojančių teisės aktų pažeidimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, jog ji žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis ieÅ¡kovo teises; iÅ¡ pateiktų objektyviai egzistuojančių duomenų nuo pat 2009-07-06, kai buvo sudaryta turto pasidalinimo sutartis, sutuoktiniai nebevedė bendrų finansinių reikalų, o 2013-04-03 santuoka buvo nutraukta O. D. pareiÅ¡kimu dėl atsakovo kaltės. Atsakovė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos A.

T. 2013-03-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2011-07-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011), akcentavo, kad siekiant sumažinti priteisto iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dydį, bÅ«tina pateikti įrodymus, jog atsakovo turtinė padėtis po iÅ¡laikymo priteisimo ženkliai pablogėjo arba labai sumažėjo vaiko poreikiai, tačiau ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė; be to, iÅ¡laikymo dydžio pakeitimas galioja tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atgal negalioja, tad negali bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovo reikalavimas nuo sudarymo momento pripažinti negaliojantį 2010-05-24 taikos sutarties 4 punktÄ , kurio pagrindu V.

D. ir O. D. susitarė dėl Å¡alių nepilnametės dukros E. D. kas mėnesinio iÅ¡laikymo dydžio (2 500 Lt). Pažymėjo, kad vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydis – kuris lygus 1MMA, yra tik orientacinis kriterijus, tad nuo jo galima nukrypti atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. A. V. D. pateiktame atsiliepime (t.p. patikslintame) su ieÅ¡kiniu nesutiko; prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad jis 2009-07-16 su O. D. sudarė turto pasidalinimo sutartį bei pasirašė povedybinę sutartį, tad nuo tada juos nesiejo jokie Å¡eimos santykiai, iÅ¡skyrus nepilnametės dukros auklėjimas bei iÅ¡laikymas.

Teigia, kad atsakovė O. D. nežinojo apie jo 2009-07-31 sudarytÄ laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį jis sÄ Å¾iningai klydo, be to, buvo banko suklaidintas. Bankas neturėjo teisės su juo pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties, nes buvo aiÅ¡ku, kad jis realiai negalės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; tad bankui pačiam tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarties nevykdymo. Bankas piktnaudžiavo savo teise bei dominuojančia padėtimi kredito gavėjo ir jo atžvilgiu.

Pažymėjo, kad jis ginčijamos sutarties sudarymo metu dirbo valstybės tarnyboje ir jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 5 600 Lt (1 623 Eur). Å iuo metu jo pasikeitusi turtinė padėtis nesudaro prielaidų teigti, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta specialiai, siekiant iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų ir tapti nemokiu. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas pripažinti negaliojančiu taikos sutarties 4 punktÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nuo sandorio sudarymo momento, t.y. 2010-05-24, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus bei pažeidžia nepilnamečio vaiko teises į iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 str. 1 d.); taip pat toks reikalavimas prieÅ¡tarauja teisės doktrinai bei teismų praktikai.

Dėl ieÅ¡kinio senaties daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sutartį žinojo nuo 2014-07-18, nes tuo metu antstolis V. Č., pagal ieÅ¡kovui iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdantis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , gavo informacijÄ iÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. D. negalimumÄ dėl vykdomo kito vykdomojo dokumento dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kadangi ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ , tad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje (t.p. patikslintoje) prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .IÅ¡vadoje nurodė, kad vertinant dviejų kreditorių (banko ir nepilnamečio vaiko) reikalavimo teisę gauti iÅ¡ atsakovo skolas, mano, jog pirmenybė Å¡ioje situacijoje turi nepilnametis vaikas.

Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.); tai reiÅ¡kia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos bÅ«dÄ , kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi bÅ«ti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankÅ«s kitiems asmenims (Lietuvos A. T. 2011-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Teigia, kad nesant įrodymų apie iÅ¡ esmės pablogėjusiÄ atsakovo turtinę padėtį arba sumažėjusius vaiko poreikius, nėra pagrindo kelti klausimo dėl iÅ¡laikymo sumažinimo; juo labiau nuo susitarimo dėl iÅ¡laikymo pradžios, nes iÅ¡laikymo dydžio pakeitimas (sumažinimas) galimas tik ateityje. Akcentavo, kad kreditorius neturi procesinės teisės reikÅ¡ti reikalavimo dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo (CK 3.201 str.). IeÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) pilnai palaikė.

Pateikė raÅ¡ytinę baigiamÄ jÄ kalbÄ . Atsakovės O. D. atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus; prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pateikė raÅ¡ytinę baigiamÄ jÄ kalbÄ .Atsakovas V. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kus argumentus, kurie iÅ¡dėstyti jo procesiniuose dokumentuose. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.  IeÅ¡kinys tenkintinas.

1. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-24 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1468-577/2010, be kita ko patvirtino 2010-05-24 taikos sutartį, sudarytÄ tarp O. D. ir V. D.. Pagal Å¡ios teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktÄ V. D. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ E. D., gim. 2005-01-02, periodinėmis iÅ¡mokomis, pradedant nuo 2010-03-10 iki vaiko pilnametystės, po 2 500 Lt (724,05 Eur) kiekvienÄ mėnesį; nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.    IeÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ Å¡ios taikos sutarties 4 punktÄ ginčija toje apimtyje, kurioje nustatytas E. D. teiktinas iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos Lietuvoje. IeÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu.

2. Pirmiausia pasisakytina dėl ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį. 2.1. Atsakovai, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, remdamiesi CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, kvestionuoja ieÅ¡kovo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Tačiau teismas su tokiais byloje dalyvaujančių asmenų argumentais ir aiÅ¡kinimu nesutinka; jie klysta dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir bylos medžiagos, ieÅ¡kovas nesiekia pakeisti (sumažinti) atsakovų nepilnametei dukrai E. D. nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį dėl esmingai pasikeitusių svarbių aplinkybių, t.y. atsakovų turtinės padėties ar vaiko poreikių.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovų sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo, pažeidė jo, kaip atsakovo V. D. kreditoriaus, teises ir interesus. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovų sudarytÄ taikos sutartį dalyje negaliojančiÄ , siekia atkurti atsakovo V. D. ginčijamu sandoriu pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti jį į ankstesnę turtinę padėtį bei taip bent iÅ¡ dalies susigrÄ Å¾inti skolÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas (bÅ«damas atsakovo V.

D. kreditoriumi) turi teisę ginčyti atsakovų sudarytÄ sutartį sandorių negaliojimo pagrindais, Å¡iuo konkrečiai atveju CK 6.66 straipsniu, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį. Tad nagrinėjamu atveju CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri apibrėžia konkrečių subjektų ratÄ , kurie gali kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, ieÅ¡kovui netaikytina. IeÅ¡kovas aptariamu atveju turi teisę savo teises ginti ir jas gina ne Å¡eimos teisės normomis, bet prievolinės teisės normomis.

IeÅ¡kinio pagrindas ir dalykas yra ne vaikui nustatyto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimas, o siekis atkurti V. D. sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad ieÅ¡kovas (kreditorius) bent iÅ¡ dalies galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . 2.2. Nagrinėjamu atveju aktualus ir tas aspektas, ar ieÅ¡kovas apkritai turi teisę ginčyti atsakovų sudarytÄ taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimÄ dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas, bÅ«damas individualaus pobÅ«džio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylÄ , subjektinių teisių ir pareigų.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesÄ ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 7 p.) arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2010-04-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; ir kt.). IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovų 2010-05-24 sudaryta taikos sutartis, konkrečiai jos 4 punktas, kuri buvo patvirtinta tos pačios dienos Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, pažeidė jo, kaip atsakovo V.

D. kreditoriaus, teises ir interesus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo teismo procese, kuriame buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio; ieÅ¡kovui apie šį procesÄ nebuvo žinoma, jis neturėjo galimybės į jį įstoti ir pasisakyti atsakovų sudaromos taikos sutarties klausimu; atsakovai nebuvo teismui atskleidę informacijos apie turimÄ kreditorių ir skolos dydį. Taip pat byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie atsakovų 2010-05-24 sudarytÄ taikos sutartį sužinojo ne anksčiau kaip 2015-08-10 (plačiau apie tai pasisakyta teismo sprendimo motyvų 5 dalyje).

Tad ieÅ¡kovas savo pažeistas teises jau nebegali ginti proceso atnaujinimo instituto pagalba, nes yra suėjęs (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų naikinamasis terminas nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, per kurį gali bÅ«ti paduodami praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad įsiteisėjusi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartis, kuria buvo patvirtinta atsakovų sudaryta taikos sutartis, konkrečiai jos 4 punktas, ieÅ¡kovui neturi res judicata galios ir ji gali bÅ«ti ginčijama reiÅ¡kiant teisme savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį. 2.3.

Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų įteisinta netoleruotina situacija, kuri leistų asmenims (skolininkams), prisidengiant nepilnamečių vaikų interesais, nesÄ Å¾iningai pažeisti savo mokumÄ ir taip iÅ¡vengti arba ženkliai apriboti savo prisiimtų prievolių vykdymÄ kreditoriams. Akcentuotina, kad ieÅ¡kovas neturi jokios kitos galimybės apginti savo pažeistas teises, kaip tik reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl taikos sutarties, jos dalies, pripažinimo negaliojančia. Atsakovų ir institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , teiginys, kad ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, pvz., prokurorÄ , jog Å¡is kreiptųsi į teismÄ dėl vaikui nustatyto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, nelaikytinas pagrįstu.

IeÅ¡kovo ginamas interesas yra privatus, o ne vieÅ¡as, tad jis nesudarytų pagrindo kreiptis prokurorui į teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo. Be to, CK 3.201 straipsnio taikymas yra apribotas tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. esmingu atsakovų turtinės padėties ir / arba vaiko poreikių pasikeitimu po ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.3. Taigi, minėta, ieÅ¡kovas ginčija atsakovų 2010-05-24 sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi, 4 punktÄ (tiksliau jo dalį) CK 6.66 straipsnio pagrindu reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį.

LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t.y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Lietuvos A. T. praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ .

Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012-11-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). A. P. suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .

Lietuvos A. T. nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., minėtÄ Lietuvos A. T. 2012-11-06 nutartį; 2012-05-02 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2011-09-27 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.).Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.3.1.

Dėl ieÅ¡kovo (kreditoriaus) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo.Nagrinėjamu atveju banko (ieÅ¡kovo) reikalavimo teisė atsakovui V. D. kildinama iÅ¡ 2009-07-31 laidavimo sutarties Nr. LOAN_38565, sudarytos su V. D., kuria buvo užtikrintas tinkamas 2006-09-19 kredito sutarties Nr. LOAN_38565, sudarytos su T. V., įvykdymas. Byloje nustatyta, kad atsakovams 2010-05-24 sudarant ginčijamÄ sandorį (taikos sutartį), prievolių įvykdymo terminai pagal minėtÄ laidavimo sutartį jau buvo suėję.

IeÅ¡kovas 2010-01-05 ieÅ¡kiniu be kita ko jau siekė prisiteisti iÅ¡ viso 424 333,67 Eur skolos. IÅ¡ Teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO matyti, kad V. D. iki sudarant ginčijamÄ taikos sutartį, jau buvo žinoma apie banko pareikÅ¡tus reikalavimus, jo buvo praÅ¡oma pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas V. D.. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktikÄ , nėra bÅ«tina, kad skolininko prisiimtos prievolės įvykdymo terminas jau bÅ«tų praleistas; užtenka konstatuoti faktÄ , jog kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentas yra ankstesnis, negu ginčijamo sandorio (žr., pvz., minėtÄ Lietuvos A.

T. 2012-11-06 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, akivaizdu, kad ginčijamos taikos sutarties sudarymo metu (2010-05-24), ieÅ¡kovas turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui V. D.. Atsakovai nepagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimo teisės atsiradimo momentÄ sieja su teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola, įsiteisėjimu. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tik užtikrina, jog kreditorius galės savo reikalavimo teisę įgyvendinti pasinaudodamas valstybės prievartos priemonėmis, bet nepaneigia neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo, kuri iÅ¡ esmės atsirado nuo laidavimo sutarties sudarymo.3.2.

Dėl ginčijamo sandorio įtakos kreditoriaus teisėms.Kadangi sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovas apribojo / eliminavo savo galimybes grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bent dalį skolos iÅ¡ savo pareigÅ«no pensijos / kitų gaunamų periodinių iÅ¡mokų, jokio kito turto į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovas V. D. neturėjo ir Å¡iuo metu neturi, tad neabejotina, kad toks sandoris pažeidė ieÅ¡kovo, kaip V. D. kreditoriaus, teises. Kitaip sakant, atsakovui sudarius ginčijamÄ sandorį, ieÅ¡kovas prarado galimybę bent iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ atsakovo gaunamos pareigÅ«no pensijos, nes pastarasis tapo nemokiu.

Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas V. D. ateityje bÅ«tų pajėgus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kitais bÅ«dais daugiau kaip 500 000 Eur skolÄ . 3.3. Dėl skolininko privalomumo sudaryti ginčijamÄ sandorį.Teismas nekvestionuoja, kad atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ . Tokia pareiga įtvirtinta teisės aktuose, pvz., CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovai nustatydami iÅ¡laikymo dydį – 2 500 Lt / 724,05 Eur per mėnesį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė kreditoriaus teises.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovo V. D. turtinė padėtis buvo ypač sunki, atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo jokio turto, o skolos vien ieÅ¡kovui siekė virÅ¡ 1 200 000 Lt; taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovas turėjo ir daugiau skolų. Tad ginčijamu sandoriu iÅ¡laikymo dydį nustatant 2 500 Lt / 724,05 per mėnesį, - buvo akivaizdus neatitikimas / neproporcingumas tarp atsakovo V.

D. turtinės padėties ir vaiko poreikių. Net ir atsakovui V. D. teigiant, kad sandorio sudarymo metu jo pajamos buvo virÅ¡ 5 600 Lt (nors tokių įrodymų į bylÄ nepateikė), tad jis buvo pajėgus mokėti 2 500 Lt iÅ¡laikymÄ savo vaikui, tačiau atsižvelgiant į jo turėtas didžiules skolas, akivaizdu, jog atsakovo V. D. turtinė padėtis buvo sudėtinga ir neatitiko proporcingumo kriterijaus. Tad kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios Å¡alių valios sudarant tokį sandorį.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad sudarant ginčijamÄ sandorį, jo 4 punktÄ , jis buvo privalomas tiek, kiek iÅ¡laikymo dydis, kurį privalo atsakovas V.

D. teikti savo nepilnametei dukrai, nevirÅ¡ijo teismų praktikoje nurodomo pusės orientacinio kriterijaus, į kurį paprastai turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant iÅ¡laikymo dydį, t.y. MMA (minimalios mėnesinės algos).    3.4. Dėl atsakovų sÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamÄ sandorį.CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. D. ginčijamÄ sandorį sudarė su savo sutuoktine O. D.. Tad Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sandoris sudarytas nesiekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriumi, t.y. siekiant paneigti jų nesÄ Å¾iningumÄ , tenka bÅ«tent atsakovams.Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos byloje nepaneigė. Atsakovo V. D. nesÄ Å¾iningumas sudarant ginčijamÄ sandorį yra akivaizdus CK 6.66 – 6.67 straipsnių taikymo prasme.

Jam buvo žinoma apie pradelstÄ skolÄ ieÅ¡kovui, apie tai, kad ieÅ¡kovas jau buvo pradėjęs teisminį ginÄÄ dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo, tad jis, turėdamas aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , turėjo suprasti ir suprato, jog 2 500 Lt / 724,05 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui nustatymas pažeis kreditoriaus (ieÅ¡kovo) teises, nes jis negalės bent dalinai atsiskaitinėti su savo kreditoriumi, o gautos pareigÅ«no pensijos iÅ¡mokos bus skirtos tik vaiko iÅ¡laikymui.

Atsakovė O. D. teigia, kad ji subjektyviai nežinojo apie bet kokius atsakovo V. D. sandorius su ieškovu, tame tarpe 2009-07-31 laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog ji žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis ieškovo teises; iš pateiktų objektyviai egzistuojančių duomenų nuo pat 2009-07-06, kai buvo sudaryta turto pasidalinimo sutartis, sutuoktiniai nebevedė bendrų finansinių reikalų, o 2013-04-03 santuoka buvo nutraukta O. D. pareiškimu dėl atsakovo kaltės.Tačiau su tokiais atsakovės O.

D. argumentais negalima sutikti. Visų pirma, minėta, kad pareiga paneigti jos pagal įstatymÄ preziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumÄ tenka jai pačiai, o ne ieÅ¡kovui - teikti įrodymus dėl jos nesÄ Å¾iningumo. Tai, kad atsakovai 2009-07-06 sudarė turto pasidalinimo sutartį automatiÅ¡kai nepatvirtina tos aplinkybės, jog ji nežinojo apie atsakovo V. D. sudarytÄ laidavimo sutartį ir iÅ¡ jos kylančias prievoles. Atsakovai santuokÄ nutraukė tik 2013 m. O. D. argumentai, kad ji nežinojo apie laidavimo sutartį iÅ¡imtinai yra grindžiami tik pačios atsakovės ir atsakovo V.

D. paaiÅ¡kinimais bei jų sudarytais dokumentais. Tačiau tiek O. D., tiek V. D. yra tiesiogiai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, teismui nėra pateikta. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovai ginčijamÄ sutartį sudarė praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį. Toliau vykdomasis dokumentas pagal atsakovų 2010-05-24 taikos sutartį O. D. buvo iÅ¡duotas tik 2012-06-27, t.y. iÅ¡ esmės tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 sprendimu tenkino banko ieÅ¡kinį ir priteisė skolÄ iÅ¡ V.

D. pagal 2009-07-31 laidavimo sutartį. Dar daugiau, iÅ¡ bylos matyti, kad realiai vykdymo procesas iÅ¡ V. D. prasidėjo tik 2013 m. lapkritį, t.y. tuo metu, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2013-10-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir ieÅ¡kovas įgijo galimybę pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. D.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai 2009-07-16 buvo sudarę turto pasidalinimo sutartį, siekdami iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais; tai matyti iÅ¡ Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų.

Å ios aplinkybės leidžia abejoti O. D. teiginiais ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad O. D. žinojo apie V. D. skolas kreditoriams. Be to, pasiraÅ¡ydamas 2009-07-31 laidavimo sutartį, V. D. pažymėjo, kad dėl Å¡ios sutarties sudarymo jo sutuoktinė neprieÅ¡tarauja ir sutartis nepažeidžia laiduotojo Å¡eimos interesų (laidavimo sutarties 7.1.4 p.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ir atsakovė O. D. nepaneigė savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos CK 6.66 – 6.67 straipsnių taikymo prasme.Be to, atsakovų sudaryta sutartis gali bÅ«ti laikoma neatlygintinė, tad ji gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia nepaisant O.

D. sÄ Å¾iningumo (CK 6.66 str. 2 d.).  Apibendrinant Å¡io sprendimo 3 punkte iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos actio Pauliana instituto taikymui. Taigi, yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį dalyje negaliojančiu.4. Tiek atsakovai, tiek ir institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, remdamiesi Lietuvos A. T. praktika, konkrečiai 2013-03-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, ir kitomis panaÅ¡iomis nutartimis teigia, kad iÅ¡laikymo dydis, jį mažinant, gali bÅ«ti modifikuojamas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijama sutartis, jos 4 punktas, negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovų ir institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, nurodomose bylose ir Å¡ioje byloje faktinės ir teisinės aplinkybės yra skirtingos, t.y. jos ratio decidendi nesutampa. Nurodomose bylose buvo pateikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai, susiję su CK 3.201 straipsnio taikymu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, minėta, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne dėl priteisto iÅ¡laikymo sumažinimo esmingai pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams po ankstesnio sprendimo priėmimo, bet CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčijant neteisėtai sudarytÄ sandorį.

Tad nurodytose nutartyse pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra pagrindo vadovautis. Jeigu konstatavus, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas neteisėtai, pažeidžiant kreditorių interesus, kaip nagrinėjamu atveju, tačiau nurodant, jog teisinės Å¡io sprendimo pasekmės taikomos tik nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į vaiko interesus, tai nesÄ Å¾iningai besielgiantiems teisės subjektams bÅ«tų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti teise, prisidengiant vaiko interesais.Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pripažinus ginčijamos taikos sutarties 4 punktÄ toje apimtyje, kurioje nustatytas E. D. iÅ¡laikymo per mėnesį dydis virÅ¡ija pusę MMA, negaliojančiu nuo jos sudarymo momento bÅ«tų pažeisti prioritetiniai vaiko interesai.

Vaikui užtikrinamas išlaikymo iš atsakovo V. D. dydis, kuris lygus pusei MMA; į minėtas lėšas ieškovas neturi teisės, kitaip sakant, užtikrinamas pagrįstų vaikui skirtų lėšų prioritetas prieš kitus kreditorius. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, atsakovo nepilnametė dukra ginčijamoje sutartyje numatyto išlaikymo dydžio – 2 500 Lt / 724,05 Eur per mėnesį, nėra realiai gavusi; jai iš atsakovo gautas išlaikymas kas mėnesį iš esmės neviršija pusę MMA.

      5. Atsakovai praÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį.Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.IeÅ¡kovas teigia, kad apie ginčijamÄ sandorį sužinojo 2015-08-12.IÅ¡ byloje esančio antstolio V.

Č. 2015-08-10 raÅ¡to Nr. 0116/13/04091, kuris adresuotas ieÅ¡kovui ir kuriame kalbama apie negalėjimÄ skolos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo V. D. pensijos, nes kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ skolininko pensijos nepilnametei dukrai E. D. mokamas iÅ¡laikymas po 742,05 Eur (2 500 Lt) nuo 2010-03-10 iki jos pilnametystės, matyti, kad šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovas gavo 2015-08-12. Taip pat byloje yra kitas antstolio V. Č. 2015-08-17 raÅ¡tas Nr. 0116/13/04091, adresuotas ieÅ¡kovui, kuriame jau konkrečiai nurodomas nepilnametei mokamo iÅ¡laikymo pagrindas (t.y. teismo nutartis;

Å¡i nutartis buvo pridėta prie antstolio raÅ¡to). Šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovas gavo 2015-08-21, tai matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo antspaudo, uždėto ant minėto raÅ¡to. Byloje yra ir dar vienas antstolio V. Č. 2016-03-07 raÅ¡tas (pažyma) Nr. 0116/13/04091, adresuotas ieÅ¡kovui, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad UAB „Medicinos bankas“ iki 2015-08-10 nebuvo informuotas apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartį Nr. 2-1468-577/2010, kurios pagrindu skolininkas privalo mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ ; iÅ¡ Å¡ios pažymos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad antstolis nurodytÄ informacijÄ susieja su jo 2015-08-10 raÅ¡tu, raÅ¡ytu ieÅ¡kovui.

Å i pažyma laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ taikos sutartį bet kokiu atveju sužinojo ne anksčiau kaip 2015-08-10.Atsakovai teigdami, kad bankas apie ginčijamÄ sutartį sužinojo anksčiau, remiasi Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-07-18 raÅ¡tu, kuriuo antstoliui buvo praneÅ¡ta apie iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomÄ E. D. naudai.

Tačiau teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad Å¡is raÅ¡tas niekaip nepagrindžia, jog tokia pati informacija buvo pateikta ir bankui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikrÄ dokumentÄ galėjo gauti antstolis savaime nereiÅ¡kia, kad jį gavo ir ieÅ¡kovas. Atsakovų Å¡ie teiginiai vertintini kaip prielaidos, kurios iÅ¡ esmės paneigtos byloje nustatytais duomenimis, tame tarpe oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu.Teismas taip pat byloje nenustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo realiai sužinoti apie ginčijamÄ sutartį anksčiau, tačiau dėl savo aplaidumo ir nerÅ«pestingumo to nepadarė.

IeÅ¡kovo elgesys buvo tinkamas ir adekvatus.Taigi, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sutartį sužinojo ne anksčiau kaip 2015-08-10. IeÅ¡kovas į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu kreipėsi 2015-10-21, t.y. nepraleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Kadangi ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, tad ji negali bÅ«ti taikoma.  6. Atsakovas V. D. taip pat akcentuoja ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir tai, kad bankas neturėjo teisės su juo sudaryti laidavimo sutarties, nes buvo akivaizdu, jog jis laidavimu prisiimtos prievolės niekada negalės įvykdyti.

Tačiau teismas pažymi, kad tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, tad teismas dėl Å¡ių argumentų plačiau nepasisako. Tie klausimai iÅ¡ esmės buvo sprendžiami kitame procese, kuriame bankas siekė be kita ko prisiteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo V. D..7. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra tenkintas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovui UAB „Medicinos bankas“ iÅ¡ atsakovų V. D. ir O. D. lygiomis dalimis priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, t.y. po 20 Eurų ir 50 ct iÅ¡ kiekvieno atsakovų (CPK 93 str.).Teismas byloje patyrė 5,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidų).

Tačiau, kadangi kiekvienam atsakovui tenkanti mokėti Å¡ių iÅ¡laidų sumÄ , t.y. po 2,73 Eur (5,47 Eur / 2), yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (3 Eur), Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, n u s p r e n d ė : UAB „Medicinos bankas“ ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2010-05-24 taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1468-577/2010, sudarytos tarp V.

D. ir O. D., 4 punktÄ , t.y. toje apimtyje, kurioje nustatytas E. D. iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, galiojusios V. D. pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ metu (nuo 2010-03-10 iki E. D. pilnametystės).    Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Medicinos bankas“, j.a.k.112027077, lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 20,50 Eur (dvideÅ¡imt eurų ir 50 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovų.Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                            Saulius Jakaitis