2018-10-03 Nr. AB-17603-3-61-3-00411-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2298-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00411-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 10–12), prašydamas: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine A. S.; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K bausmę atlieka nuo 1997 metų. Per visą bausmės atlikimo laiką jis neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais – sūnumi, tėvais ir broliu. Nuo 2015 metų liepos mėnesio yra susituokęs, tačiau Lukiškių TI-K jo teisę į ilgalaikius pasimatymus pažeidžia iki šiol, nes bausmę kalėjimo režimu atliekantiems nuteistiesiems Lukiškių TI-K nėra sudaryta sąlygų gauti ilgalaikį pasimatymą. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidžia Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 5, 7, 10 ir 26 straipsnių ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjas diskriminuojamas nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, bei suimtųjų, taip pat nuteistųjų, kurie atlieka bausmę ne kalėjimo režimu, atžvilgiu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pataisoms, Lukiškių TI-K buvo įrengti ir pradėjo veikti 3 ilgalaikių pasimatymų kambariai, tačiau bausmę atliekantys kalėjimo režimu nuteistieji vėl diskriminuojami šiuo aspektu. Ilgalaikių pasimatymų nebuvimas, pareiškėjo teigimu, padarė neatitaisomos žalos jo ir sutuoktinės fizinei ir psichinei sveikatai, šeimos santykiams. Skunde pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl pasimatymų teisės suvaržymo kardomojo kalinimo metu.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–22) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime vadovavosi BVK 85 straipsniu, pagal kurį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pabrėžė, kad ši teisės norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Akcentavo ir tai, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (22.4 punktas).

6. Paaiškino, kad pagal Lukiškių TI-K nustatytą tvarką, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Atkreipė dėmesį, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės). Nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos negali savarankiškai reglamentuoti tokio ilgalaikio pasimatymo tvarkos.

7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014) ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti savo iniciatyva. Akcentavo, kad Lukiškių Tl-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su A. S. arba A. S. prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su pareiškėju suteikimo, todėl manė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuteistojo teisės į ilgalaikius pasimatymus su artimaisiais galimo ribojimo Lukiškių TI-K ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

10. Teismas pažymėjo, kad bylos rašytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę kalėjime, todėl, atsižvelgiant į jo statusą, teisę į pasimatymus reglamentuoja BVK nuostatos. BVK 85 straipsnyje yra nurodytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Teisės į ilgalaikius pasimatymus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme ir bausmę atliekantiems kalėjime BVK nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų laikymo sąlygas kalėjimuose, nenumato.

11. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pasimatymų organizavimas įstaigoje, be kita ko, vykdomas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašą, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su A. S. arba A. S. prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su pareiškėju suteikimo. Tokių duomenų ir įrodymų nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjas skunde teismui tik abstrakčiai nurodė, kad yra pažeidžiama jo teisė į ilgalaikius pasimatymus su artimais giminaičiais, taip pat ir sutuoktine, tačiau konkrečiai neįvardijo, kada kreipėsi dėl tokių pasimatymų suteikimo, ir nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K administracija priėmė atitinkamus sprendimus jų nesuteikti. Pareiškėjo diskriminavimo atvejų nenustatyta. Kaip matyti iš bylos dokumentų, Lukiškių TI-K administracija suteikia pareiškėjui ir jo sutuoktinei papildomus pasimatymus (b. l. 25–26), tuo padėdama puoselėti šeimos santykius. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas ar jo sutuoktinė būtų kokiu nors būdu išreiškę valią būtent dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Taigi, byloje nenustačius, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant ex officio (pagal pareigas) šių pasimatymų organizuoti be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nagrinėjamu aspektu ir įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Ši pareiškėjo skundo dalis atmesta.

12. Dėl žalos atlyginimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su teisės į ilgalaikius pasimatymus ribojimu. Įvertinęs tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, t. y. neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo teismas nenustatė. Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 49–50), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas analogiškas bylas (Nr. I-4816-643/2015; Nr. I-7285-629/2016; Nr. A-618-552/2016) ir Tomo Varno (pareiškimo Nr. 42615/06) bylą EŽTT. Nurodo, kad į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, nes buvo žadama, kad nuo 2017 metų pradžios bus suteikta galimybė turėti ilgalaikius pasimatymus. Tačiau nuteistiesiems, kalintiems kalėjimo režimu, tokia galimybė suteikta nebuvo. Mano, jog tai aiški diskriminacija kitų nuteistųjų atžvilgiu ir valstybės kišimasis į šeimos gyvenimą.

15. Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 58) atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018 kitam nuteistajam suteikė galimybę turėti ilgalaikius pasimatymus su žmona. Prideda žmonos prašymą, kurį Lukiškių TI-K atmetė.

16. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 53–56), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsiliepime pažymi, kad apelianto nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, neturtinės žalos dydis nekonkretizuotas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, apeliantas naujų įrodymų ar bylai reikšmės turinčių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. S. teisės į ilgalaikius pasimatymus su artimaisiais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog pats pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą, kaip ir suimtųjų atveju, sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar jo sutuoktinė ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, tačiau Lukiškių TI-K pareiškėjo ar jo sutuoktinės prašymus atsisakė tenkinti. Skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog jam buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pačiam pareiškėjui iki kreipimosi į teismą nesikreipus dėl savo teisių realizavimo, minėtų teisių pažeidimas teisme negali būti konstatuotas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nepripažino Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

22. Pareiškėjas po apeliacinio skundo padavimo pateikė teismui Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą, kuriuo atmestas pareiškėjo žmonos prašymas dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, tačiau minėtas raštas pateiktas kaip atsakymas į 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, kuris buvo pateiktas jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju pareiškėjas niekaip nepagrindė, kodėl tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jo žmona kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl minėti pareiškėjo pateikti įrodymai nevertintini.

24. Nors pareiškėjas prašo teismo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėtoje nutartyje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018 pareiškėja iki kreipimosi į teismą buvo pateikusi prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K, kuris pareiškėjos prašymo netenkino.

25. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys