7de710b3-4c93-4dda-9286-e448b983a059 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1442/2011Procesinio sprendimo kategorija:110.;(S).;                                        Civilinė byla Nr.2-269/2011                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArtÅ«ro Driuko ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo S. P. atžvilgiu pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ prieÅ¡ieÅ¡kinį taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1636-601/2011, pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“, tretiesiems asmenims I.

P., A. P. ir D. P. dėl jungtinės veiklos sutarties, žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nuosavybės dalių nustatymo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. P., tretiesiems asmenims I. P., A. P. ir D. P. dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti ieÅ¡kovo atžvilgiu 2003-05-02 jungtinės veiklos sutartį ir 2004-07-17 žemės nuomos sutartį, sudarytas tarp ieÅ¡kovo S. P., atsakovo UAB „Rodena“ ir trečiojo asmens A.

P.. Taip pat prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovui, kaip 2003-05-02 jungtinės veiklos sutarties partneriui, priklauso 1/3 bendro turto: inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovas ir atsakovas yra bendraturčiai.

Kadangi Å¡alys negali vienas be kito žinios ir sutikimo disponuoti turtu (ieÅ¡kovas žemės sklypais, o atsakovas statiniais), nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ir tretysis asmuo pateikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ , kuriuo atsakovas praÅ¡omas atvykti į notaro biurÄ sudaryti gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandorį, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Atsakovas UAB „Rodena“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovÄ S. P. iÅ¡ esmės pažeidusiu 2003-05-02 jungtinės veiklos sutartį, sudarytÄ tarp S. P., A. P. ir UAB „Rodena“; nutraukti 2003-05-02 jungtinės veiklos sutartį UAB „Rodena“ atžvilgiu dėl esminio S. P. sutarties pažeidimo, paliekant Å¡iÄ sutartį galioti tarp A. P. ir S. P..

Prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 8 014 131,76 Lt nuostolių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovas prašė, nepraneÅ¡us ieÅ¡kovui, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti ieÅ¡kovo 8 014 131,76 Lt vertės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias pas ieÅ¡kovÄ ar trečiuosius asmenis, taip pat kredito įstaigų sÄ skaitose.              Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 8 014 131,76 Lt vertės ieÅ¡kovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšų areÅ¡tÄ .

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas S. P. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik esant teisėtoms procesinėms ieÅ¡kinio priėmimo prielaidoms, t. y. tik tokiose bylose, kurios Å¡iam teismui nagrinėti yra žinybingos.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinę bylÄ perdavė pagal teismingumÄ nagrinėti Kauno apygardos teismui.             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovo UAB „Rodena“, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo ieÅ¡kovo 8 014 131,76 Lt vertės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant juos ieÅ¡kovui saugoti ir naudotis, o Å¡io turto nesant arba esant nepakankamai, areÅ¡tavo ieÅ¡kovo lėšas, esančias pas ieÅ¡kovÄ ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų indėliuose ar sÄ skaitose, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu.

Teismas nuorodė, kad 8 014 131,76 Lt prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo suma didelė, ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai vengia įvykdyti savo prievoles, o tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovui perleidus turtÄ sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtÄ , galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl fizinio asmens piniginių lėšų areÅ¡to ieÅ¡kovas negalėtų patenkinti savo minimalių poreikių, didėtų jo skolos kreditoriams, pirmiausiai areÅ¡tavo ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ir tik jo neturint, ar jo nepakankant - lėšas, leidžiant ieÅ¡kovui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu (CPK 145 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3 punkto, 2 dalis).

             III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas S. P. atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Ä®rodžius, jog asmens, pareiÅ¡kusio atitinkamÄ reikalavimÄ atžvilgiu galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra pakankamai užtikrintas ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos. IeÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 7 015 000 Lt vertės 97 žemės sklypai, iÅ¡ kurių yra suformuotas gyvenamasis kvartalas. Be Å¡ių skypų, ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priklauso dar 4 615 782,70 Lt vertės 14 žemės sklypų (po ½ dalį) toje pačioje vietoje.

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, ieÅ¡kovui priklauso iÅ¡ viso 9 322 891,35 Lt vertės žemės sklypų dalis. Bendri žemės sklypai, remiantis jungtinės veiklos sutarties nuostatomis yra ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens įnaÅ¡as į vykdomÄ jungtinę veiklÄ ir negali bÅ«ti naudojami jokiu kitu bÅ«du, tik pagal minėtos jungtinės veiklos sutartį. Trečiasis asmuo yra atsakovo visų akcijų savininko brolis, jie veikia kartu su ieÅ¡kovu ir tarpusavyje koordinuoja visus veiksmus. Bendrų žemės sklypų perleidimÄ tretiesiems asmenims be atsakovo valios draudžia jungtinės veiklos sutartis ir CK 4.79 straipsnio nuostatos (numato bendraturčiams pirmenybę pirkti dalis).

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra pakankamai užtikrinti ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.2. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl tų pačių priežasčių, jog Å¡alys yra bendraturčiai ir ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimas yra ir taip pakankamai užtikrintas. Todėl atsakovo reikalavimų užtikrinimui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra ir taikomi dvigubi standartai.

3. Atsakovo 8 014 131,76 Lt reikalavimų suma yra dubliuojama ir yra išpūsta, todėl reikalavimo suma yra nepagrįstai didelė.

4. Kadangi areÅ¡to mastas labai didelis, teismo nutartis turėjo bÅ«ti tinkamai motyvuota. Nagrinėjamu atveju apsiribota tik formaliais pagrindais.5. Teismas nemotyvavo, kodėl areÅ¡tÄ tikslinga buvo taikyti ieÅ¡kovui nepraneÅ¡us. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių.              Atsakovas UAB „Rodena” atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi CK 4.79 straipsniu, nurodydamas, jog Å¡is straipsnis riboja ieÅ¡kovui teisę perleisti turtÄ . CK 4.79 straipsnis numato tik pirmumo teisę įsigyti bendraturčio dalį, esančia bendrÄ ja nuosavybe. IeÅ¡kovui pardavus savo turto dalį, jis gautomis lėšomis galėtų nevaržomai disponuoti, o tai apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Be to, teismuose nagrinėjama daug bylų, kai bendraturčiai perleidžia turtÄ nesilaikydami CK 4.79 straipsnio nuostatų.

Šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis nedraudžia bendraturčiui perleisti savo turimos dalies.               2. Ieškovo nurodoma teismų praktika, jog įrodžius, kad teismo sprendimo įvykdymas yra pakankamai užtikrintas ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, formuojama bylose, kuriose prievolės įvykdymas yra užtikrintas daiktinėmis teisėmis – hipoteka, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi šia teismų praktika.              3.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti nuosavybės teisę jam į 1/3 Å¡alių turtÄ paliko nenagrinėtÄ , nes atsakovas neprimokėjo trÅ«kstamos žyminio mokesčio dalies, todėl atsižvelgiant į likusius ieÅ¡kovo reikalavimus (nutraukti jungtinės veiklos ir žemės nuomos sutartis), laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti iÅ¡ viso negali bÅ«ti taikomos.               4. Teismas nurodė konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (didelė prieÅ¡ieÅ¡kinio suma), todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nutartis nemotyvuota.              5.

Vien tik nepraneÅ¡imas ieÅ¡kovui apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ atsakovui nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Be to, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡klausytas paduodant atskirÄ jį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieÅ¡kovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas nurodo, kad areÅ¡to mastas labai didelis, todėl teismo nutartis turėjo bÅ«ti tinkamai motyvuota, tačiau Å¡iuo atveju apsiribota tik formaliais pagrindais, t.y., didele ieÅ¡kinio suma.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais bei pažymi, kad teismas taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra 8 014 131,76 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad fiziniam asmeniui tokia reikalavimo suma yra labai didelė, o tai yra grėsmė, jog atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydanas laikinÄ sias apsaugos priemones rėmėsi ne formaliais pagrindais, o suformuota teismų praktika. Apeliantas nurodo, jog bylos Å¡alys yra bendraturčiai, o bendrų žemės sklypų perleidimÄ tretiesiems asmenims be atsakovo valios draudžia jungtinės veiklos sutartis ir CK 4.79 straipsnio nuostatos (numato bendraturčiams pirmenybę pirkti dalis), todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra pakankamai užtikrinti ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju pritaikytos nepagrįstai.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apelinato argumentus. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių. Tokia įstatymo formuluotė, aiÅ¡kinant jÄ kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali bÅ«ti savanoriÅ¡kas arba priverstinis ir, kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka prieÅ¡ turto savininko valiÄ (CPK 691–725 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2004), arba Ä®monių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d.

Nutarimo Nr.60 redakcija), nustatyta tvarka. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio dalį įgyvendinama tik tada, kai Å¡i dalis yra parduodama. Tuo atveju, kai bendraturtis siekia atidalijimo, kito bendraturčio interesai negali bÅ«ti ginami remiantis CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teise pirkti parduodamÄ dalį. Pirmenybės teisė pagal nurodytÄ teisės normÄ galioja pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymui ir netaikoma kitais turto dalies perleidimo (pavyzdžiui, mainų sutartimi) atvejais.

Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamÄ turtÄ pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį. Taigi, bendraturčių bendroji nuosavybė gali baigtis ne tik bendro turto dalį pardavus, tačiau ir atidalijus, pardavus turto dalį priverstine tvarka iÅ¡ varžytynių, iÅ¡mainius ar padovanojant. Tokiu atveju bendraturčio sutikimo nereikia, ir tokiu atveju galimai atsakovui aplankaus teismo spendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas.

Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog CK 4.79 straipsnio nuostatos bei jungtinės veiklos sutartis apsaugo atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Be to, bÅ«tina pažymėtui, kad minėtų žemės sklypų bendraturčiai yra ne ieÅ¡kovas ir atsakovas, o ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, todėl CK 4.79 straipsnio nuostatos atsakovui Å¡iuo atveju netaikomos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nepagrįstai remiasi suformuota teismų praktika civilinėse bylose, kuriose prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, nes Å¡iuo atveju atsakovo reikalavimai nėra užtikrinti daiktinėmis teisėmis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ieÅ¡kovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie atsakovo praÅ¡ymo, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama praÅ¡ančiai Å¡aliai, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesÄ Å¾iningų kitos Å¡alies veiksmų. Å iuo atveju ieÅ¡kovui suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismÄ su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.

TokiÄ savo teisę apeliantas realizavo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vien tik nepraneÅ¡imas Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo praÅ¡ymu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl tų pačių priežasčių, jog Å¡alys yra bendraturčiai ir ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimas yra ir taip pakankamai užtikrintas, todėl atsakovo reikalavimų užtikrinimui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra ir taikomi dvigubi standartai. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieÅ¡kovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai), todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties), kuria ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl apelianto argumentų, jog atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti nepagrįstai didelius, t. y. 8 014 131,76 Lt nuostolius, nes ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas sprendžiamas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Tuo tarpu Å¡ios apeliacijos objektas yra nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kuria ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistÄ .   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepkeistÄ . Teisėjai                                                                                                       Alė Bukavinienė ArtÅ«ras Driukas Danutė MilaÅ¡ienė