2026-05-27 Nr. AB-11063-3-63-3-00189-2026-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-904-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00189-2026-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2026 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SDds-5194-(15.2.48 Mr.) „Dėl žemės sklypo pardavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2026 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 2VĮ-84 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. Ž43-111 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo I. I. Šalčininkų rajone“ 2 ir 3 punktų, 4.2 papunkčio panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. I. skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka; išaiškino, kad dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir Įsakymą pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą; nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjos atstovui A. R. grąžino 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes ir ginčijamų administracinių aktų turinį, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įsigijimo. Atsižvelgęs į tai bei remdamasis Specialiosios teisė jų kolegijos praktika, teismas konstatavo, kad ginčas dėl Įsakymo, kuriuo panaikintas NŽT Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. Ž43-111 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo I. I. Šalčininkų rajone“ 2 punktas, 3 punktas ir 4.2 papunktis, ir Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas parduoti žemės sklypą, priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja I. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinis teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą dėl pareiškėjos skundo teismingumo.

Pareiškėja atskirajame skunde pažymi, kad NŽT savo individualiuose administraciniuose sprendimuose – Įsakyme ir Sprendime – aiškiai nurodė tokių sprendimų apskundimo tvarką, kuria pareiškėja ir pasinaudojo. NŽT gi negali nežinoti savo priimtų konkrečių sprendimų apskundimo tvarkos ir sąmoningai klaidinti asmenis, kurių atžvilgiu priimami sprendimai, nurodydami kitokią NŽT sprendimų apskundimo tvarką savo sprendimuose, nei ta, kuri turėtų būti iš tiesų taikoma.

Pareiškėjos teigimu, byloje keliamas ginčas nėra susijęs su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, todėl nelaikytina pagrįsta teismo nutarties išvada, kad šis ginčas neva yra susijęs su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjos turima teisė įsigyti valstybei nuosavybės teise vis dar priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kurią (teisę įsigyti Žemės sklypą) pareiškėja buvo įgijusi ir turėjo beveik 16 metų, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d., per tą laiką įvykdė visas Žemės sklypo įgijimo nuosavybėn sąlygas bei sumokėjo nustatytą pirkimo–pardavimo kainą, tačiau, likus tik įforminti Žemės sklypo nuosavybės teises pareiškėjos vardu, NŽT nusprendė atmesti pareiškėjos prašymą parduoti jai Žemės sklypą – NŽT pasinaikino savo 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. Ž43-111 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo I. I. Šalčininkų rajone“.

Pareiškėja pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėja skundų dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių sprendimų panaikinimo, todėl teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos skundą dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, minėti viešojo administravimo institucijos (NŽT) priimti individualūs administraciniai sprendimai įsiteisės ir bus vykdytini. Todėl nėra kitos procesinės teisinės galimybės nuginčyti Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitaip kaip tik skundžiant juos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniams teismams, kurie privalo patikrinti skundžiamų Įsakymo ir Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą viešosios teisės ir viešojo administravimo teisės prasme (konkrečiai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad viešojo administravimo institucijos priimtų Sprendimo ir Įsakymo patikra turėtų būti atliekama administracinio proceso tvarka, be to, tokia jų apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamuose aktuose.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti NŽT Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Įsakymą, kuriuo panaikinti NŽT Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. Ž43-111 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo I. I. Šalčininkų rajone“ 2 punktas, 3 punktas ir 4.2 papunktis, ir NŽT Sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2025 m. liepos 24 d. prašymas (reg. Nr. 1GP-34401) parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Sprendimas priimtas, vadovaujantis, be kita ko, Įsakymu. Taigi, pagrindinis ir esminis byloje keliamas klausimas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimu–pardavimu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisis šių santykių subjektas, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2013; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; ir kt.).

Pažymėtina, kad šiuo atveju NŽT veikia kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), jam teisės aktais pavestoje srityje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 16.2.2 papunktis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; ir kt.). Todėl Įsakyme ir Sprendime nurodyta jų apskundimo tvarka neapsprendžia bylos rūšinio teismingumo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė