7ddb24ad-b97c-45f3-8dc1-cd721829aba9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1153-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12458-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl antstolio R.

V. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas E. V. pateikė antstoliui R. V. skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymÄ Nr. S-20-179-9863 ir nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0179/14/00109. SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojo senaties terminui (penkeriems metams nuo teisės iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ atsiradimo), mokestinė prievolė pasibaigia.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalį, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, pradėtos išieškojimo procedūros užbaigiamos, o naujos negali būti pradėtos.

2. Antstolis R. V. 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-20-179-9863 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad skolininko nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti skundo reikalavimų, akcentavo, kad vykdymo procesas pradėtas teisėtai.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo E. V. skundu ir jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 107 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas, jog penkių metų terminas yra taikomas mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimui, o ne priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso pradėjimui, neatitinka tikrojo Å¡ios normos turinio.

Nurodė, jog 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.31-08)-320A-39991, kuriame nurodyta 2732,23 Lt (791,31 Eur) iÅ¡ieÅ¡kotina suma. Mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui svarbu nustatyti iÅ¡ieÅ¡kojimo pradžiÄ (MAÄ® 107 straipsnio 5 dalis). 2010 m. ir 2011 m. pareiÅ¡kėjui E. V. buvo nustatytos mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčio prievolės, kai 2013 m. gruodžio 6 d. mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2010 m. ir 2011 m.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (forma KIT711), todėl mokesčių administratorius teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti minėtų sumų mokestinę nepriemokÄ Ä¯gijo 2013 m. gruodžio 7 d. PaaiÅ¡kino, jog sprendimÄ inicijuoti mokestinės nepriemokos veiksmus – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto priėmė tik 2014 m. balandį, atsižvelgdama į E. V. 2013 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriui pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl mokestinių prievolių vykdymo grafiko, kurį patenkino, t. y. vadovaudamasi MAÄ® 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais sutiko iki 2014 m. balandžio 15 d. atidėti 1 876,00 Lt (543,33 Eur) nekilnojamojo turto mokesčio nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, su sÄ lyga, kad bus vykdomi mokėjimai pagal pateiktÄ grafikÄ bei laiku sumokami einamieji mokesčiai.

E. V. nepasinaudojus suteikta galimybe įsiskolinimÄ biudžetui sumokėti pagal nustatytÄ mokėjimo grafikÄ ir neįvykdžius turimų įsipareigojimų, 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas ir perduotas vykdyti antstoliui sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.31-08)-320A-39991. Pažymėjo, kad mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas E. V. atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. balandžio 14 d. t. y. nepraėjus penkeriems metams nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti atsiradimo dienos (2013 m. gruodžio 7 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. 2014 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2014 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimÄ Nr. (23.31-08)-320A-3999 dėl 2732,23 Lt (791,31 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. V. iÅ¡ieÅ¡kotojos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra reikÅ¡minga Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kurioje nustatyta kada 5 metų iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas nėra taikomas, tai yra tada, kai mokesčių administratorius jau yra perdavęs antstoliui vykdyti sprendimÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko mokestinę nepriemokÄ .

7. Teismas nustatė, jog dėl skolų iš skolininko išieškojimo buvo kreiptasi nepraleidus specialiame įstatyme numatyto 5 metų išieškojimo senaties termino, todėl pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros teisėtai tęsiamos. Duomenų, kad nurodytoje vykdomojoje byloje tinkamai ir laiku (teisėtai) pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra būtų užbaigta ir vėliau, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, nepagrįstai atnaujinta (iš naujo pradėta), teismas nenustatė.

Taip pat nenustatė ilgesnių laikotarpių, kuriais antstolis bÅ«tų delsęs imtis priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodė, kad atskirų priverstinio vykdymo priemonių, numatytų CPK 624 straipsnyje taikymas nelaikytinas nauja priverstinio vykdymo procedÅ«ra Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio prasme. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog vykdymo proceso metu antstolis bÅ«tų grÄ Å¾inęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimÄ , nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vėliau bÅ«tų jį vėl pateikusi vykdyti, jau praleidusi 5 metų terminÄ nuo sprendimo priėmimo.

8. Teismas pažymėjo ir tai, jog Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojo mokumo atstatymui yra numatytas ne tik 5 metų priverstinio mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, tačiau ir galimybė pripažinti mokestinę priemokÄ beviltiÅ¡ka. Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, gali bÅ«ti pripažįstama beviltiÅ¡ka.

Todėl negalima teigti, jog Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje numatyta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino netaikymo iÅ¡imtis prieÅ¡tarautų bendriems protingumo, sÄ Å¾iningumo ar teisingumo principams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. PareiÅ¡kėjas E. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, t. y. panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymÄ Nr. S-20-179-9863 ir nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr.0179/14/00109 priteisti pareiÅ¡kėjo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodė, kad: 9.1. pagal MAÄ® 93 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui. Mokestinės prievolės pasibaigimas nesiejamas su jokiomis kitomis aplinkybėmis – pradėtais ir dar nebaigtais iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmais, vykdomosios bylos eiga ar panaÅ¡iai, o tik su 5 metų nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminu. Tai reiÅ¡kia, kad mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus kalendoriniam terminui, nepaisant vykdomosios bylos eigos ar kitų aplinkybių, Å¡is terminas yra naikinamasis.

Todėl pareiÅ¡kėjo mokestinės prievolės VMÄ® yra pasibaigusios. Antstolis iÅ¡ viso neaptarė Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento ir nepagrįstai netaikė MAÄ® 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto; 9.2. pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ patvirtinta tai, kad buvo sutapatinti du įvykiai vykdomųjų dokumentų pateikimas ir suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 5 metų senaties terminas, todėl mokestinė prievolė pasibaigė 2019 m. balandžio 14 d., kadangi dar 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , nors teisė privertinai iÅ¡ieÅ¡koti atsidaro dar 2013 m. gruodžio 7 d.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 107 straipsnio 1-2 dalių nuostatų ir nenustatė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas yra suėjęs. 9.3. MAÄ® 107 straipsnio 5 dalis leidžia užbaigti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, jei jie jau pradėti iki iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino suėjimo datos. Antstolis, jei jau yra pradėjęs tam tikrÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , Å¡iÄ procedÅ«rÄ užbaigia.

Tačiau ši teisės norma nesuteikia teisės nei mokesčio administratoriui, nei jo teises įgyvendinančiam antstoliui tęsti trunkamojo pobūdžio veiksmus, imtis naujų išieškojimo procedūrų. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis reikalauja procedūras būtent užbaigti, o ne tęsti. Kai vykdomasis dokumentas yra perduotas priverstinai vykdyti, įstatymų leidėjas priverstinio išieškojimo senatį yra nustatęs tik dviem atvejais: vykdomosiose bylose dėl administracinių teisės pažeidimų, o kitas atvejis nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje, todėl penkių metų senaties terminas taikomas būtent išieškojimui, o ne tinkamai neįvykdytos prievolės priverstinio išieškojimo pradėjimui, kas reiškia, jog išieškojimas turi būti įvykdytas per 5 metus, o ne per 5 metus pradėtas priverstinio išieškojimo procesas;

10. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad: 10.1. pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas MAÄ® 107 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas, jog penkių metų terminas yra taikomas mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimui, o ne priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso pradėjimui, neatitinka tikrojo Å¡ios normos turinio. Tai patvirtina ir minėtų MAÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas, įtvirtintas teisminėje praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2277-281/2019 konstatuota, jog MAÄ® 107 straipsnio 5 dalyje eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, kas reiÅ¡kia, kad pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, tačiau gali tęsti jau pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras; 10.2. mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas E. V. atžvilgiu pradėtas, nepraėjus penkeriems metams nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti atsiradimo dienos, vadovaujantis MAÄ® 107 stripsnio 5 dalimi, MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turi bÅ«ti tęsiamos, nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo E. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties laikytinas nepagrįstu.

11. Antstolis R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad: 11.1. pareiÅ¡kėjas skunde remiasi Mokesčių administravimo 107 straipsnio 1, 2 dalimis, tačiau neatsižvelgia į Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad 106 straipsnio nurodytais bÅ«dais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas; 11.2.

Mokesčių administravimo 106 straipsnyje nurodyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai, vienas iÅ¡ jų: priimant sprendimÄ dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimÄ vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (106 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 11.3. pagal 107 straipsnio 5 dalį, pradėtos mokestinės nepriemokos, dėl kurios mokesčių administratoriaus teisė ja priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti atsirado galiojant MAÄ® nuostatoms, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, t. y. pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, tačiau gali tęsti jau pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras; 11.4. pažymėjo, kad vykdymo metu buvo areÅ¡tuotas skolininkui E. V. nuosavybės teise priklausantis turtas 1/2 dalis, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), plotas: 0.4700 ha, paskirtis:

žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das: kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai ir 1/2 dalis, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), plotas: 3.0000 ha, paskirtis: žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das: kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, esantys Å irvintų r. sav., JauniÅ«nų sen., KarÅ¡Å«nalaukio k. į kuriuos bus galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo E. V. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje yra kilęs ginčas dėl MAĮ 107 straipsnyje nustatyto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo ir šio straipsnio nuostatų aiškinimo. Pareiškėjas teigia, jog yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, teisės aktuose nustatytas penkių metų terminas yra taikomas mokestinės nepriemokos išieškojimui, o ne priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo proceso pradėjimui.

16. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Tuo atveju, kai nurodytais atvejais iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas. MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma priimant sprendimÄ dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto;

šį sprendimÄ vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 17. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nurodytas teisės normas darytina iÅ¡vada, kad nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, mokestinė nepriemoka vis tiek gali bÅ«ti priverstinai iÅ¡ieÅ¡koma, jeigu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraėjus 5 metų terminui.

18. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nuo 2013 m. gruodžio 7 d., o 2014 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimÄ dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurį antstolis R. V. 2014 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti. Taigi, mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra buvo pradėta vykdyti nepraėjus MAÄ® 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis MAÄ® 107 straipsnio 5 dalimi, gali bÅ«ti tęsiama nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas.

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojo mokumo atstatymui yra numatyta ir galimybė pripažinti mokestinę nepriemokÄ beviltiÅ¡ka. MAÄ® 113 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybių sÄ raÅ¡as, kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, gali bÅ«ti pripažįstama beviltiÅ¡ka. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra negalimas, nes skolininkas E. V. turi turto, kurį antstolis jau yra areÅ¡tavęs ir į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

20. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo E. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Eglė Surgailienė