7dd751a8-e4a1-4ca7-acd4-27c5210a26f9 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-3148-780/2019; Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00187-2019-2; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.8; 3.2.6.5. (S) ALYTAUS PYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Kazimierui Juknai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagri­nė­jo civili­nę by­­lÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos Z.

R. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į beicavimo pastatÄ su siurblinės patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane ir kadastro byloje pažymėtas 1J1p; priestatÄ , pažymėtÄ 1j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 2j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 3j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 4j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 5j1p, esantį (duomenys neskelbtini) g. 29, (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav., Z.

R. nuosavybės teise priklausančiame 2,2600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PareiÅ¡kėjos reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis J. R. mirė (duomenys neskelbtini), o ji, kaip sutuoktinė, jo palikimÄ priėmė, paduodama notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Jie gyveno, o pareiÅ¡kėja ir toliau gyvena buvusios ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl kai 2000 metų pabaigoje antstolis paskelbė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto varžytines, jos sutuoktinis 2001-01-17 dalyvavo jose ir už 1 606,80 litų nupirko ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias beicavimo su siurblinės patalpas (duomenys neskelbtini).

Tai patvirtina 2001-01-17 turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas, patvirtintas antstolio A. B.. Å is turto pardavimas turėjo bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre, tačiau tai nebuvo padaryta, nes tuo metu nebuvo atlikti kadastriniai statinių matavimai. Nuo 2001-01-17 sutuoktinis J. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nusipirktais statiniais naudojosi, juos prižiÅ«rėjo, tvarkė, valdė kartu su pareiÅ¡kėja, o jam mirus visa tai daro pati pareiÅ¡kėja. Po sutuoktinio mirties jai, kaip įpėdinei, yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 2,2600 ha žemės sklypÄ , kuriame ir yra iÅ¡ varžytinių nusipirkti pastatai.

PareiÅ¡kėja savo lėšomis yra atlikusi statinio kadastrinius matavimus ir parengusi kadastro bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o Å¡iam statiniui yra suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. Tačiau turimų dokumentų nepakanka J. R. nuosavybės teisei įregistruoti, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti nuo­sa­vy­bės teisės įgijimo pagal įgy­­­jamÄ jÄ se­na­tį faktÄ , nes pastatÄ daugiau kaip 10 metų jos sutuoktinis, o po to ir ji valdė teisėtai, sÄ Å¾iningai ir atvirai kaip savÄ , jo neperstatinėjo, darė tik einamÄ jį remontÄ , niekas pretenzijų į jį nereiÅ¡kė ir daugiau teisių už juos į šį pastatÄ neturi.

PareiÅ¡kėja negali pateikti dokumentų apie Å¡io statinio statybos teisėtumÄ , nes jis statytas S. Nėries kolÅ«kio 1974 m., buvo įtrauktas į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ balansÄ , buvo jo inventorinė byla, tačiau Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­jos dokumentų ir informacijos skyrius, bei Kauno regioninio archyvo Alytaus filialas patvirtino, kad į archyvÄ neperduoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, o Lazdijų rajono apylinkių liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų apylinkių kaimų 1945-1990 Å«kinėse knygose nebuvo fiksuojami duomenys apie kolÅ«kiui priklausiusius pastatus.

Statybos teisėtumÄ pareiÅ¡kėja įrodinėja liudytojų, kurie matė statinių teisėtumÄ pagrindžiančius dokumentus, parodymais. Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų ir nurodė, kad pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti patenkintas, jeigu bus nustatytos įstatyme numatytos sÄ lygos konstatuoti įgyjamosios senaties faktÄ (b. l. 24-26). Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepimuose praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagal dokumentus, pateiktus su pareiÅ¡kimu, nes jie nepatvirtina statinių statybos teisėtumo, todėl pareiÅ¡kėja neįrodė, jog statinių valdymas prasidėjo sÄ Å¾iningai ir teisėtai.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad pastatas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėja dėl pastato įteisinimo turi inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, t. y. gali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo (b. l. 31-33, 39-45). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ 2019-04-29 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 21), tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismÄ dėl jų įtrau­ki­mo į procesÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo antstolis A. B. 2001 m sausio 17 d. pardavė iÅ¡ varžytinių beicavimo patalpas ir siurblinės patalpas, priklausančias ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. Kodas 6516179), J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) už vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų, 80 ct ir surašė tai patvirtinantį 2001 m sausio 17 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ , serija AAA Nr. 001806, kurį patvirtino 2001 m sausio 18 d.

Teismo antstolių kontoros prie Lazdijų rajono apylinkės teismo antspaudu. Akte nurodyta, kad visa suma už nupirktÄ turtÄ sumokėta 2001 m. sausio 18 d. (b. l. 8, 63). Banko pinigų įneÅ¡imo kvitai patvirtina, kad 2001-01-10 J. R. sumokėjo Teismo antstolių kontorai prie Lazdijų rajono apylinkės teismo 156 Lt pradinį 10 procentų įnaÅ¡Ä už varžytines, o 2001-01-18 sumokėjo 1 092,96 bei 357,84 Lt už nupirktÄ Å½ÅªB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ (b. l. 65-67). Mirties liudijimas patvirtina, kad J.

R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), o santuokos liudijimas ir notaro liudijimas patirvina, kad jo įpėdinė pagal įstatymÄ , sutuoktinė Z. R. yra priėmusi jo palikimÄ (b. l. 7, 9). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad statiniui – beicavimo pastatui su siurblinės patalpomis, plane ir kadastro byloje pažymėtam 1J1p; priestatas, pažymėtas 1j1p; priestatas, pažymėtas 2j1p; priestatas, pažymėtas 3j1p; priestatas, pažymėtas 4j1p; priestatas, pažymėtas 5j1p, esančiam (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-04 įsakymas Nr. 10V-1107 patvirtina, kad pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-13). VÄ® Registrų centro Alytaus filialo 2018-12-20 sprendimas Nr. (2.16.13.) R5-315 patvirtina, kad beicavimo patalpos ir siurblinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ame registre nėra įregistruotos nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė, o pateiktas 2001 m sausio 17 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas neatitinka įstatymo reikalavimų nuosavybės teisei įregistruoti, nes jame nenurodyti daiktÄ identifikuojantys duomenys, todėl remiantis juo atsisakyta įregistruoti J.

R. nuosavybės teises į šį pastatÄ (b. l. 11). Liudytojas A. B. patvirtino, kad 2001 m sausio 17 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo J. R. surašė jis, nes kaip antstolis vykdė viso bendrovės areÅ¡tuoto turto pardavimÄ . Dėl parduodamo turo jis bendravo su bendrovės likvidacinės komisijos pirmininke B., kuri pateikdavo jam parduodamo turto bylas, visus dokumentus ir remiantis jais jis uždėdavo turto areÅ¡tÄ . Ji pateikdavo jam turto nuosavybę patvirtinančius dokumentus, pastatų planus be kurių niekada turto iÅ¡ varžytinių neparduodavo.

Visada jam bÅ«davo pateikiamas parduodamo turto apyraÅ¡as, pastatų planai, inventorinės bylos, tačiau įsitikinęs, kad turtas priklauso bendrovei jis pačių dokumentų nepasilikdavo, o grÄ Å¾indavo juos B.. Patvirtino, kad prisimena, jog buvo parduodamos 2001 m sausio 17 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akte nurodytos beicavimo patalpos ir siurblinės patalpos. Turto pardavimo akte jos įvardintos taip, kaip buvo įvardintos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, Å¡io pastato byloje.

Neteisėtai pastatytų statinių parduoti iÅ¡ varžytinių jis nebÅ«tų galėjęs. Liudytoja R. B. patvirtino, kad ji dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos nare ir rÅ«pinosi visu bendrovės turto pardavimu per antstolį, nes valstybės paskirta bendrovės likvidatorė atsisakė dirbti savo darbÄ ir nebuvo kam rÅ«pintis likvidavimu. TurtÄ pardavinėjo teismo antstolis iÅ¡ varžytinių. Ji pateikdavo antstoliui visu bendrovės dokumentus, patvirtinančius koks turtas bendrovėje yra.

Patvirtino, kad bendrovė turėjo (duomenys neskelbtini) kompleksÄ , statytÄ 1974 m. Jį pardavė dalimis, t. y. atskirais pastatais, nes viso komplekso niekas nepirko. Tarp pastatų buvo ir beicavimo patalpos bei siurblinės patalpos. Ji antstoliui pateikė turto balansÄ , kuriame buvo įtraukti Å¡ie pastatai, pastatų apyraÅ¡Ä , pastatų bylas. Buvo visų pastatų bylos, bet antstolis jas tik patikrindavo, tačiau sau jų nepasilikdavo. Pabaigus turto pardavimo procesÄ ji svarbesnius dokumentus – turto balansus, turto apyraÅ¡us, perdavė savivaldybės Žemės Å«kio skyriui, kuriame juos tiesiog paliko be jokio perdavimo-priėmimo akto, nes valstybės archyvas iÅ¡ jos jokių dokumentų nepriėmė, kadangi bendrovės skola net ir po turto pardavimo nebuvo galutinai nuraÅ¡yta.

Liudytoja patvirtino, kad J. R. pažįsta, patvirtino, kad jam buvo parduotos beicavimo ir siurblinės patalpos, kurios priklausė (duomenys neskelbtini) kompleksui. Antstoliui ji buvo perdavusi turto balansÄ , kuriame buvo Å¡ios patalpos, Å¡ių patalpų inventorinę bylÄ . Tačiau Å¡ios inventorinės bylos savivaldybės žemės Å«kio skyriui ji neperdavė, nes tokių smulkesnių dokumentų perduoti į archyvÄ nereikėjo, perduodavo tik turto balansÄ . Visi pastatų dokumentai buvo perimti iÅ¡ buvusio S. Nėries kolÅ«kio.

J. R. iki mirties naudojosi nusipirktomis beicavimo ir siurblinės patalpomis, o po jo mirties jomis naudojasi jo žmona. Liudytoja patvirtino, kad kadastro byloje užfiksuotos patalpos yra tos pačios, kurias J. R. nusipirko iš varžytinių. Liudytojas J. T. patvirtino, kad buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narys, dirbo (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekso mechaniku. Patvirtino, kad šiame komplekse buvo ir siurblinė bei beicavimo patalpos. Jos pastatytos maždaug 1975 m. Jis dirbo ir prieš tai čia veikusiame S. Nėries kolūkyje.

Pastatų dokumentų jis nepamena, nes nebuvo su jais susijęs. Nurodė, kad tokių pastatų pastatyti neteisėti neįmanoma, nes tai buvo visas kompleksas. Patvirtino, kad visus pastatytus pastatus priėmė komisija, kuri visada bÅ«davo pastačius pastatus. J. R. pažinojo ir patvirtino, kad jis nusipirko ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ siurblinę ir beicavimo patalpas. Jomis J. R. visÄ laikÄ naudojosi, jos ir dabar iÅ¡likę tokios pačios. Liudytojas patvirtino, kad kadastro byloje užfiksuotos patalpos yra tos pačios, kurias J.

R. nusipirko iÅ¡ varžytinių. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos pasirinkto jos teisių gynimo bÅ«do pirmiausia pažymėtina, kad pagal 2001 m sausio 17 d. vykusių turto pardavimo iÅ¡ varžytinių metu galiojusias teisės normas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo bÅ«ti notarinės formos ir per tris mėnesius turėjo bÅ«ti įregistruotos atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio1 dalis), o Å¡ių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančiÄ (1964 m.

Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis). Pagal turto pardavimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio proceso kodekso 432 straipsnio 5 dalį, turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas buvo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį. Tai yra nurodyta ir pačiame 2001 m sausio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akte. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktinis J. R. teistai nusipirko siurblinės patalpas ir beicavimo patalpas per teismo antstolio vykdytas varžytines ir tai patvirtina 2001 m sausio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris yra patvirtintas vyresniojo teismo antstolio parašu ir teismo antstolių kontoros antspaudu.

Pagal turto įsigijimo metu galiojusius įstatymus Å¡is aktas buvo prilyginamas notariÅ¡kai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir buvo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl vien tik Å¡io akto pagrindu J. R. turėjo teisę įregistruoti savo nuosavybės teises į nusipirktas patalpas, be jokių papildomų dokumentų, įrodančių įsigytų patalpų statybos teisėtumÄ , kurį suinteresuoti asmenys kvestionuoja Å¡iuo metu.

Tačiau J. R. per tris mėnesius neįregistravo savo turto atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, todėl vien tik pagal turto įsigijimÄ patvirtinantį dokumentÄ jis neįgijo nuosavybės teisės į šį statinį. Nepaisant to, pats sandoris ne tik atitiko Å¡alių valiÄ , bet ir faktiÅ¡kai buvo visiÅ¡kai įvykdytas, nes teismo antstolio nustatytÄ kainÄ pirkėjas J. R. sumokėjo visiÅ¡kai. Ir nors pirkėjas J. R. neįgijo nuosavybės teisės į nupirktÄ pastatÄ , tačiau jį valdė ir naudojosi daugiau kaip 10 metų kaip savininkas, bet sandorio negaliojimas dėl jo neįregistravimo kliudo įregistruoti šį statinį ir jo nuosavybės teisę į jį vieÅ¡ame registre pagal pasikeitusius ir dabar galiojančius įstatymo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokioms spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti įstatyme numatytas įgyjamosios senaties institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017), todėl mirusio J. R. palikimÄ priėmusi pareiÅ¡kėja Z. R. pagrįstai savo teises gina remiantis Å¡iuo institutu.

Tuo tarpu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentas, kad pareiÅ¡kėja dėl pastato įteisinimo turi inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras yra nepagrįstas, nes nėra iÅ¡likę tam bÅ«tini statybos dokumentai ir pareiÅ¡kėja Å¡ia tvarka negali pasinaudoti įregistruojant jos mirusio sutuoktinio nuosavybės teises į nusipirktus pastatus. Kadangi dėl statybos teisėtumÄ pagrindžiančių dokumentų neiÅ¡saugojimo nėra nei pareiÅ¡kėjos, nei turtÄ Ä¯sigijusio jos sutuoktinio kaltės, tai vienintelis įmanomas bÅ«das nuosavybės teisei įgyti pagal teisėtai sudarytÄ , bet negaliojantį sandorį, yra bÅ«tent įgyjamosios senaties institutas.

Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) bÅ«tina visuma įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių turinys ne kartÄ nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, 3K-3-52-916/2017 ). Å ioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal vieÅ¡ai paskelbtÄ praneÅ¡imÄ apie bylos nagrinėjimÄ pareikÅ¡ti pretenzijas į pareiÅ¡kėjų valdomÄ turtÄ , neginčijo pareiÅ¡kėjų valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiÅ¡kė teisų į šį pastatÄ . Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad J.

R. beicavimo pastatÄ su siurblinės patalpomis, priklausiusį buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«tų užvaldęs per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie savininko ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pastato pardavimÄ iÅ¡ varžytinių ir apie pinigų sumokėjimÄ , patvirtina, kad beicavimo pastato su siurblinės patalpomis valdymas prasidėjo sÄ Å¾iningai ir teisėtai – pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nors jis ir negalioja dėl reikalavimo įregistruoti jį nesilaikymo.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ sandorio, nesilaikant įstatymo reikalavimų, sudarymas gali bÅ«ti sÄ Å¾iningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ , tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017). Nors J. R. neįgijo nuosavybės teisės į beicavimo pastatÄ su siurblinės patalpomis, priklausiusį buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jį sÄ Å¾iningai valdė visÄ valdymo laikÄ iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po to šį pastatÄ sÄ Å¾iningai valdo jo sutuoktinė ir palikimÄ priėmusi įpėdinė Z.

R., nes niekas neturi daugiau už juos teisių į šį daiktÄ ir jie nežinojo bei pareiÅ¡kėja iki Å¡iol nežino apie jokias kliÅ«tis, trukdančias įgyti šį turtÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų. J. R. valdymo teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo niekas niekada neginčijo, visÄ valdymo laikÄ pastatÄ jis valdė atvirai, kaip savÄ , juo naudojosi ir valdė nesislapstydamas, todėl daikto savininkas, jeigu toks yra, galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , galėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė.

Beicavimo pastatas su siurblinės patalpomis J. R. buvo valdomas nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų nuo valdymo teisės įgijimo (nuo 2001-01-17) iki J. R. mirties (duomenys neskelbtini), o po to sÄ Å¾iningai toliau valdomas jo palikimÄ priėmusios sutuoktinės iki Å¡iol. Å is valdymas niekada nepasibaigė dėl to, kad J. R. bÅ«tų praradęs galimybę naudotis pastatu ar paveikti jį pagal savo valiÄ , jis niekada nebuvo atsisakęs Å¡io pastato valdymo. VÄ® Registrų centro Alytaus filialo 2018-12-20 sprendimas Nr. (2.16.13.) R5-315 patvirtina, kad Å¡is pastatas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė, kas trukdytų įgyti nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties bÅ«du.

Byloje iÅ¡ esmės nėra abejonių ir ginčo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti bÅ«tinų ir aukščiau nurodytų sÄ lygų, tačiau suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iÅ¡reiÅ¡kė abejonę, ar beicavimo pastatas su siurblinės patalpomis nėra pastatytas neteisėtai, kas bÅ«tų kliÅ«tis patenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ . Vertinant šį argumentÄ pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejai, kai praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017). Atsižvelgiant į tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ , nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti iÅ¡ tiesų yra reikÅ¡minga aplinkybė, ar statinys pastatytas teisėtai.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nepateikė raÅ¡ytinių dokumentų, pagrindžiančių, kad sÄ Å¾iningai ir teisėtai jos sutuoktinio įsigytas pastatas buvo ir teisėtai pastatytas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo statyba vien dėl to turi bÅ«ti laikoma neteisėta. PareiÅ¡kėja negali pateikti statybos teisėtumÄ pagrindžiančių įrodymų ne dėl to, kad tokių dokumentų niekada nebuvo, kas reikÅ¡tų, jog statyba neteisėta, o dėl to, kad jokie dokumentai nėra iÅ¡likę. IÅ¡ Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­jos dokumentų ir informacijos skyriaus bei Kauno regioninio archyvo Alytaus filialo raÅ¡tų matyti, kad į archyvuose nėra ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, o Lazdijų rajono apylinkių liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų apylinkių kaimų 1945-1990 Å«kinėse knygose nebuvo fiksuojami duomenys apie kolÅ«kiui priklausiusius pastatus (b. l. 50, 53).

Todėl beicavimo pastato su siurblinės patalpomis, priklausiusio buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, statybos teisėtumÄ pareiÅ¡kėja įrodinėja liudytojų parodymais, kurie tokioje situacijoje pareiÅ¡kėjai yra vienintelis bÅ«das pagrįsti Å¡iÄ aplinkybę ir apginti savo teises. Minėti liudytojai teisme patvirtino, kad beicavimo pastatas su siurblinės patalpomis priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovėje buvo Å¡ių pastatų nuosavybės dokumentai, jų inventorinės bylos, kuriuos matė tiek bendrovės likvidacinės komisijos narė R.

B., tiek turtÄ pardavęs teismo antstolis A. B.. Tai reiÅ¡kia, kad pastato pardavimÄ iÅ¡ varžytinių vykdęs teismo antstolis įsitikino, kad toks turtas gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas ir jį galima teisėtai parduoti iÅ¡ varžytinių. Tai leidžia spręsti, kad iÅ¡ varžytinių parduotas pastatas turėjo visus bÅ«tinus jo statybos teisėtumÄ pagrindžiančius dokumentus, be kurių jis nebÅ«tų buvęs įtrauktas į bendrovės turto balansÄ ir nebÅ«tų buvę galima parduoti jį iÅ¡ varžytinių.

Tai, kad Å¡ie dokumentai nėra iÅ¡likę, nes nebuvo tinkamai perduoti saugoti į atitinkamus archyvus savaime negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti pastatų statybos neteisėtumÄ . Pažymėtina, kad turto pardavimÄ vykdė ne jo savininkas, o atitinkamus administracinius įgaliojimus turtintis valstybės pareigÅ«nas – teismo antstolis, kurio pareiga bei funkcija kaip tik ir buvo užtikrinti turto pardavimo teisėtumÄ . Todėl 2001-01-17 turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, kuris civilinėje byloje turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie), nes yra priimtas atitinkamos valstybės institucijos (teismo antstolių kontoros prie Lazdijų rajono apylinkės teismo), nevirÅ¡ijant jai nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybės, nurodytos Å¡iame oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju pareiÅ¡kėja pateikė oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ , kad jos sutuoktinis teisėtai nusipirko pastatÄ , o ne pasistatė jį pats, ir šį įrodymÄ patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad pastatas turėjo visus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę patvirtinančius dokumentus, todėl akivaizdu, kad J.

R. nėra pažeidęs jokių statybÄ reguliuojančių teisės normų, o įrodymų, paneigiančių statybos teisėtumÄ , patvirtintÄ 2001-01-17 turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad beicavimo pastatas su siurblinės patalpomis buvo kiaulidės komplekso, pastatyto kolÅ«kio laikais, dalis ir buvo bÅ«tinas kolÅ«kio veiklai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pati valstybė galėjo savavaliÅ¡kai ir neteisėtai pastatyti tokį statinį. Nors byloje pareiÅ¡kėja ir negali pateikti tiesioginių statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų, tačiau vertinant įrodymų pakankamumÄ Å¡iai įgyjamosios senaties fakto nustatymui bÅ«tinai sÄ lygai konstatuoti pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Todėl vien tik tiesioginių raÅ¡ytinių, statybos teisėtumÄ pagrindžiančių, įrodymų nebuvimas savaime negali bÅ«ti kliÅ«tis pareiÅ¡kėjai įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai jos sutuoktinio pradėtÄ valdyti pastatÄ , nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statinio statyba buvo bÅ«tina ir teisėta.

Kita vertus, pagal pastato įsigijimo metu galiojusius įstatymus turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas buvo prilyginamas notariÅ¡kai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir buvo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį, todėl vien tik Å¡io akto pagrindu J. R. turėjo teisę įregistruoti savo nuosavybės teises į nusipirktas patalpas ir jokių papildomų dokumentų, įrodančių įsigytų patalpų statybos teisėtumÄ , tuo metu jam net nereikėjo turėti.

Todėl bÅ«tų neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sÄ Å¾iningai ir teisėtai pastatÄ Ä¯gijusiam ir valdžiusiam daugiau kaip deÅ¡imt metų, užkirsti keliÄ Ä¯teisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo, kuris turimo nuosavybę patvirtinančio dokumento nepripažįsta pakankamu, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiÅ¡kinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Todėl teismas pripažįsta, kad vien dėl neiÅ¡likusių statybos teisėtumÄ pagrindžiančių tiesioginių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti šį pastatÄ buvus pastatytÄ neteisėtai ir dėl to atmesti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ . Kadangi byloje nustatyta, kad J. R. nėra beicavimo pastato su siurblinės patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane ir kadastro byloje pažymėtas 1J1p; priestatÄ , pažymėtÄ 1j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 2j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 3j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 4j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 5j1p, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nes jo neįregistravo įstatymo nustatyta tvarka, bet sÄ Å¾iningai jį įgijo bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdė daugiau kaip deÅ¡imt metų, o per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas, jeigu toks bÅ«tų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos pripažint juridinį faktÄ , kad J.

R. iki savo mirties įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis). Toks fakto nustatymas sukels teisines pasekmes ir pareiÅ¡kėjai Z. R., nes ji yra priėmusi J. R. palikimÄ , todėl įregistravus jo nuosavybės teises į šį pastatÄ pareiÅ¡kėjos paveldėtas turtas padidės. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 533 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad J.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į beicavimo pastatÄ su siurblinės patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane ir kadastro byloje pažymėtas 1J1p; priestatÄ , pažymėtÄ 1j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 2j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 3j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 4j1p; priestatÄ , pažymėtÄ 5j1p, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Ramūnas Šarka