7dd40fc5-7124-4eb4-b63e-5a161bf8d0ca · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-511-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12915-2015-6Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.5.2.4; 2.5.39.2.5.5; 3.3.1.14 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18159-638/2015 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A.

D. bei A. D., ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vairuotojo stažo pradžios momento ir įvykio pripažinimo draudiminiu, kuomet pagal galiojusiÄ draudimo sutartį buvo numatyta, kad draudimo apsauga galioja valdytojų grupei, kurių vairavimo stažas daugiau kaip 2 metai; taip pat dėl atsakingo už žalÄ asmens – Kauno miesto savivaldybės ar / ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, iÅ¡ kurio (-ių) draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti pagal draudimo sutartį iÅ¡mokėtų sumų (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnis).IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 1 274,12 Eur žalos atlyginimÄ , 174,54 Eur palÅ«kanas ir iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, o iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo posėdžio visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. liepos 16 d. trečiasis asmuo A.

D. (toliau – trečiasis asmuo), vairuodamas trečiajam asmeniui A. D. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), Kaune, (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, susiformavusiÄ aplink įdubusį Å¡ulinį. Automobilio apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai (keičiamos dalys: priekinė deÅ¡inės pusės padanga, priekinė deÅ¡inė durų saugos pagalvė, deÅ¡inė stogo saugos pagalvė, priekinė deÅ¡inė stiklo statramsčio vidaus apdaila; remontuojamos dalys: priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis, priekinė važiuoklė, stogo vidaus apdaila, elektros instaliacija).

Ä®vykio metu automobilis ieÅ¡kovės buvo apdraustas, todėl ieÅ¡kovė sumokėjo draudėjui 1 274,12 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kaip eismo įvykio žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, atlyginusi žalÄ , įgijo regreso teisę į atsakoves, kurios solidariai turi atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ . Atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio savininkė ir valdytoja, todėl privalo prižiÅ«rėti, taisyti kelius ir organizuoti saugų eismÄ Kaune esančiuose vieÅ¡uose keliuose. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ yra kelio inžinerinių statinių – vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų / įrenginių valdytoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 16 d. nutarimo nutraukti administracinio teisė pažeidimo bylÄ nustatė, kad policijos pareigÅ«nai užfiksavo 2012 m. liepos 16 d. apie 16.40 val. gautÄ praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 121, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens A.

D., įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusiÄ nepažymėtÄ kelio ženklais duobę – 8 cm gylio, 0,5 m pločio, 0,5 m ilgio ir 4,9 m nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis nebuvo nustatyta, todėl byla nutraukta.Teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. Kaip nurodoma draudimo polise, draudimo paslaugos galiojo Europoje ir vairuotojams, kurių vairavimo stažas daugiau nei 2 metai.

Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas 2011 m. rugsėjo 13 d., todėl įvykio dienÄ jo vairuotojo stažas buvo mažesnis negu 2 metai. Todėl pagal galiojusiÄ tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens A. D. draudimo sutartį, įvykis negalėjo bÅ«ti laikomas draudiminiu. Å iuo atveju ieÅ¡kovė kaip draudikas neturėjo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes eismo įvykis nebuvo draudiminis įvykis. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) įtvirtinta nuostata, kad draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo iÅ¡moka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia iÅ¡mokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

PrieÅ¡ingu atveju draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯sitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai (LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo pripažinti įvykį draudiminiu ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi iÅ¡mokÄ , pasielgė rizikingai ir neįgijo subrogacijos teisės, o tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Teismas taip pat nurodė, kad papildomas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, kuris pareikÅ¡tas solidariai atsakovėms, yra tas, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad dėl eismo įvykio buvo abiejų atsakovių bendra kaltė.

IeÅ¡kovė nepateikė atsakovių tarpusavio sutarties, kad jos buvo sutarusios bendrai tvarkyti ir bendrai atsakyti už kelio atkarpÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 121. Be to, iÅ¡ jau minėto kelių policijos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ matyti, kad eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiavus į kelio duobę. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat yra pažymėta kelio duobė, o ne nuotekų Å¡ulinys. Kelių policininko tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat yra nurodoma kelio duobė.

Tik trečiojo asmens A. D. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad jis įvažiavo į įdubusį Å¡ulinį. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos virÅ¡ininko tarnybiniame 2013 m. sausio 31 d. praneÅ¡ime nurodoma, kad apie 2012 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) galėjusį bÅ«ti įdubusį Å¡ulinį jokių praneÅ¡imų negauta. Teismas prašė atsakovės pateikti duomenis, ar nurodomoje vietoje 2012 m. liepos 16 d. galėjo bÅ«ti įdubęs Å¡ulinys, tačiau atsakovė dar kartÄ patvirtino, kad nurodomoje gatvės atkarpoje UAB „Kauno vandenys“ jokių kelio dangos ardymo darbų nevykdė, o tai reiÅ¡kia, kad negalėjo bÅ«ti tokio įgriuvusio ar įdubusio Å¡ulinio, kurį reikėjo taisyti ir už kurį buvo atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2015 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti remiantis Å¡iais argumentais:1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio dienÄ trečiojo asmens A. D. vairavimo stažas buvo mažesnis nei dveji metai. Byloje esančiame 2012 m. liepos 17 d. trečiojo asmens praÅ¡yme ieÅ¡kovei įraÅ¡yta, kad vairuotojo pažymėjimas trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duotas 2009 m. rugsėjo 10 d.

Pagal valstybės įmonės (toliau VÄ®) „Regitra“ pateikiamÄ informacijÄ , 2009 m. rugsėjo 10 d. trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones. Po Å¡ios teisės suteikimo iÅ¡duodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir tik vėliau iÅ¡duodamas nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas trečiajam asmeniui iÅ¡duotas 2011 m. rugsėjo 13 d. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įraÅ¡as Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VÄ® „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, iÅ¡duoti policijos įstaigų.

Pagal Å¡io įstatymo 4 dalį, pradedantiesiems vairuotojams iÅ¡duodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimÄ Ä¯ nuolat galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ tik užbaigęs papildomus mokymus pagal nustatytÄ tvarkÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad įvykio metu trečiojo asmens vairavimo stažas buvo didesnis nei 2 metai.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad neįrodyta abiejų atsakovių bendra kaltė. Tokia iÅ¡vada teismas formuoja neteisingÄ ir neteisėtÄ precedentÄ , kad nei kelio savininkė Kauno miesto savivaldybė, nei kelyje esančių kelio inžinerinių įrenginių valdytoja atsakovė UAB „Kauno vandenys“ iÅ¡lieka neatsakingos už joms pavestų pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ . Å iuo atveju teismas turėjo spręsti dėl konkrečios atsakovės civilinės atsakomybės, o ne atmesti ieÅ¡kinį abiejų atsakovių atžvilgiu neįrodžius bendros kaltės.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ remiantis Å¡iais argumentais:1.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad vairuotojo trečiojo asmens vairavimo stažas yra mažesnis negu 2 metai, ir pridėjo VÄ® „Regitra“ informacijÄ apie trečiojo asmens vairuotojo pažymėjimÄ . Apeliantė turėjo visas galimybes įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, todėl su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas, kuris galėjo bÅ«ti pateiktas jau pirmajam pirmosios instancijos teismo posėdyje, negali bÅ«ti vertinamas kaip paneigiantis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir iÅ¡tirtus Å¡alių pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).2.

Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo abiejų atsakovių kaltės ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Su tokiu apelianto argumentu atsakovė nesutinka, nes teisės aktais nustatyta ieÅ¡kovės pareiga teikti visus įrodymus, susijusius su keliamu reikalavimu, ir įrodyti, kokia tiek vieno, tiek kito atsakovo kaltas, ir pagrįsti visas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė jokių eismo įvykio nuotraukų prie ieÅ¡kinio nepridėjo, aiÅ¡kių įvykio aplinkybių nenurodė.

Kadangi tokio pobÅ«džio bylose teismui nėra pavesta rinkti įrodymus savo iniciatyva, teismas nėra aktyvus, jis tinkamai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie įvykio aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie atsakingus asmenis, ir tinkamai nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos d. 16 nutarimo nutraukti administracinio teisė pažeidimo bylos teisenÄ duomenimis (apeliacinės instancijos teismo iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų priedų suformuoto aplanko b. l.

4) nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai užfiksavo 2012 m. liepos 16 d. apie 16.40 val. gautÄ praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 121, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusiÄ nepažymėtÄ kelio ženklais duobę 8 cm gylio, 0,5 m pločio, 0,5 m ilgio ir 4,9 m nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis nebuvo nustatyta, todėl byla nutraukta, konstatavus, kad vairuotojas galėjo nepastebėti atsivėrusios kelio duobės, kuri buvo nepažymėta, greitį ribojančio kelio ženklų nebuvo.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali bÅ«ti duobė, todėl eismo įvykio iÅ¡vengti negalėjo.Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnis), toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu.

Subrogacijos („draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui“, skirtingai nei regresas, kuomet draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį) teisę siekianti įgyvendinti apeliantė privalo įrodyti, kad ji buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas iÅ¡mokėjo pagrįsto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kad atsakovės yra atsakingos už padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.1015 straipsnis).

Abejonių, kad apeliantė buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 2–3). Dėl eismo įvykio kaip draudiminio įvykio IÅ¡ esmės apelianto regresiniai reikalavimai buvo atmesti todėl, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiajam asmeniui vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas 2011 m. rugsėjo 13 d., todėl įvykio dienÄ (2012 m. liepos 16 d.) jo vairuotojo stažas buvo mažesnis negu 2 metai. Teismo nuomone, pagal galiojusiÄ tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens A.

D. draudimo sutartį, įvykis negalėjo bÅ«ti laikomas draudiminiu. Kaip matyti iÅ¡ 2012 m. liepos 16 d. įvykio metu galiojusio (galiojimo laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.) Transporto priemonės draudimo liudijimo (b. l. 2–3), draudimo apsauga galioja valdytojų grupei (kitiems vairuotojams), kurių vairavimo stažas daugiau kaip 2 metai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykio dienÄ trečiojo asmens A.

D. vairavimo stažas buvo mažesnis nei dveji metai. Prie ieškinio pridėtame 2012 m. liepos 17 d. trečiojo asmens prašyme apeliantei dėl draudimo išmokos (b. l.

1) įrašyta, kad vairuotojo pažymėjimas trečiajam asmeniui buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 10 d. Prie ieškinio pridėtame trečiojo asmens 2012 m. liepos 16 d. paaiškinime (b. l.

8) nurodoma, kad jo vairavimo stažas – 2 metai. Pagal apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateiktus valstybės įmonės (toliau VÄ®) „Regitra“ duomenis apie vairuotojo pažymėjimÄ (b. l. 72), kuriuos sudaręs sutartį su VÄ® „Regitra“ asmuo gali gauti tiesioginės prieigos bÅ«du (https://www.eregitra.lt/viesa/vp_paiesk/Index.php), trečiajam asmeniui 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones. Kadangi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus (CPK 314 straipsnis), apeliantei jį pateikti bÅ«tinybė iÅ¡kilo jau vėliau, po skundžiamo teismo sprendimo, teismui neįvertinus kitų byloje pateiktų įrodymų dėl vairuotojo stažo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡io įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui ir tai, kad nustatinėjamas fakto klausimas, jo pagrindu pasisako dėl trečiojo asmens vairavimo stažo (tokios pozicijos įrodymo vertinimo kontekste laikomasi kasacinio teismo praktikoje, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (nuo 2008-07-01 iki 2010-01-01) 22 straipsnio 4 dalį, po Å¡ios teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonę suteikimo pradedantiesiems vairuotojams iÅ¡duodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir tik vėliau iÅ¡duodamas nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

Pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimÄ Ä¯ nuolat galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ tik užbaigęs papildomus mokymus pagal nustatytÄ tvarkÄ . Nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiajam asmeniui iÅ¡duotas 2011 m. rugsėjo 13 d. Tačiau jame galiojimo terminas buvo nurodytas ne dveji metai, o jis galioja iki 2021 m. rugsėjo 13 d., kas savaime reiÅ¡kia, kad trečiajam asmeniui 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo iÅ¡duotas ne laikinai (dvejus metus) galiojantis vairuotojo pažymėjimas (b. l. 10).

Atitinkamos kategorijos vairavimo stažas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada buvo išlaikytas praktinio vairavimo egzaminas (t. y. teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonę įgijimo dienos) (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-289-557/2015; LAT 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2216/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su ieškiniu pateikta tik trečiojo asmens vairuotojo pažymėjimo pirmosios pusės kopija, tačiau nepateikta jo antroji pusė, kurioje „įrašo/grafos numeris 10“ pažymima teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones pirmojo suteikimo data (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. birželio 14 d. Nr. 1V-468 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ pakeitimo 5 punktas).

Tokiu atveju, kilus abejonių dėl vairavimo stažo pagal byloje turimus duomenis, teismas nepagrįstai nepasinaudojo trÅ«kumų Å¡alinimo institutu ir neįpareigojo ieÅ¡kovės paÅ¡alinti pateiktos vairuotojo pažymėjimo kopijos trÅ«kumus (CPK 115 straipsnis) ir dėl Å¡ios procesinio teisės pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmiau iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai bei teismų praktika patvirtina, kad įvykio metu trečiojo asmens vairavimo stažas buvo didesnis nei 2 metai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti įvykį nedraudiminiu ir atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu.

Todėl Å¡i skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl atsakovių civilinės atsakomybės solidarumo Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste, kuomet skundžiamu teismo sprendimu apeliantės ieÅ¡kinys buvo atmestas dar ir todėl, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas solidarioms atsakovėms, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad dėl eismo įvykio buvo abiejų atsakovių bendra kaltė.Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (LAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Vėliausioje kasacinis teismo praktikoje solidariosios atsakomybės atveju buvo suformuluota tokia teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė: deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumÄ pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalÄ padarę asmenys turi solidariÄ jÄ Å¾alos atlyginimo prievolę, t. y.

įrodinėjant Å¡ios prievolės pobÅ«dį iÅ¡ anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpcijÄ (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. PrieÅ¡ingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį (LAT 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-50-695/2016).

Taigi, bÅ«tent atsakovės turėjo pagrįsti savo atsakomybės nebuvimÄ .Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atsakomybės. Pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atsakomybė tokio pobÅ«džio bylose kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Aptariamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovės 1998 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune. Å ios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, Å¡iam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, juos remontuoti (sutarties 4.2 straipsnis, 4.4 straipsnio 2 dalis).

Todėl šiai atsakovei atsakomybė kiltų tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų įvažiavęs būtent į įdubusį šulinį, o ne į duobę, kuomet atsakomybė kiltų atsakovei Kauno miesto savivaldybei (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2063-324/2015).Dėl Kauno miesto savivaldybės atsakomybės. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio.

Ginčo atveju yra visos trys sÄ lygos (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žala (nuostoliai) (CK 6.247 straipsnis), reikalingos atsakovės Kauno miesto savivaldybės deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-04-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų Policijos pareigÅ«nų eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra ne tik transporto priemonės vairuotojo (trečiojo asmens A.

D.) paaiÅ¡kinimai (nurodė, kad priekyje jo važiavo sunkvežimis, kuris užstojo matomumÄ , ir jis įvažiavo į nepaženklintÄ Ä¯dubusį Å¡ulinį, dėl ko iÅ¡siskleidė keleivio pusės durų oro pagalvės, buvo apgadintas ratas, iÅ¡ po apačios varvėjo tepalai (b. l. 8), bet ir policijos pareigÅ«no, dalyvavusio iÅ¡ karto po praneÅ¡imo policijai apie įvykį, sudaryta įvykio vietos schema (b. l. 5–6, aiÅ¡kiai pažymėta duobė kelio važiuojamojoje dalyje), tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 7, pareigÅ«no nurodyta, kad eismo įvykio buvo apgadintas automobilis, vairuotojas nurodė, kad įvažiavo į duobę).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iais įrodymais rėmėsi, tačiau nepagrįstai neįžvelgė atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės, trečiajam asmeniui įvažiavus bÅ«tent į duobę, o ne į įdubusį Å¡ulinį, dėl ko bÅ«tų atsakinga atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ kelių policijos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b. l.

4) matyti, kad eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiavus į kelio duobę. Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5–6) taip pat yra pažymėta kelio duobė, o ne nuotekų šulinys. Kelių policininko tarnybiniame pranešime (b. l.

7) taip pat yra nurodoma kelio duobė. Tik trečiojo asmens A. D. paaiškinime (b. l.

8) nurodoma, kad jis įvažiavo į įdubusį šulinį. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininko 2013 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

28) nurodoma, kad apie 2012 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) galėjusį bÅ«ti įdubusį Å¡ulinį jokių praneÅ¡imų negauta. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis prašė atsakovės pateikti duomenis, ar nurodomoje vietoje galėjo bÅ«ti įdubęs Å¡ulinys 2012 m. liepos 16 d., tačiau Å¡i atsakovė dar kartÄ patvirtino, kad nurodomoje gatvės atkarpoje UAB „Kauno vandenys“ jokių kelio dangos ardymo darbų nevykdė, o tai reiÅ¡kia, kad negalėjo bÅ«ti tokio įgriuvusio ar įdubusio Å¡ulinio, kurį reikėjo taisyti ir už kurį buvo atsakinga Å¡i atsakovė.

Å ias aplinkybes atsakovė UAB „Kauno vandenys“ patvirtino ir 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje (13 min. 18 sek. – 13 min. 30 sek.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad už Å¡io įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ atsako bÅ«tent atsakovė Kauno miesto savivaldybė. Atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiÅ«ros tvarkos 6 ir 12.1. punktų reikalavimų.

Kaune esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Taigi pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismÄ užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais.Ä®vertinus atsakovės pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti kelius laikantis visų jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, bÅ«ti rÅ«pestinga ir atidžia, konstatuotina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Kauno m. (duomenys neskelbtini) kelio priežiÅ«rÄ , t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina minėta policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiÅ¡kai įrodytomis.

Taip pat tai, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai bÅ«dingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę, patvirtina ir 2012 m. liepos 17 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (b. l. 11), suraÅ¡ytas iÅ¡kart po 2012 m. liepos 16 d. eismo įvykio, kuriame nurodytos keičiamos dalys – priekinė deÅ¡inės pusės padanga, priekinė deÅ¡inė durų saugos pagalvė, deÅ¡inė stogo saugos pagalvė, priekinė deÅ¡inė stiklo statramsčio vidaus apdaila; remontuojamos dalys – priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis, priekinė važiuoklė, stogo vidaus apdaila, elektros instaliacija.

Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir policijos pareigÅ«nų tyrimo medžiagoje nustatyti automobilio sugadinimai atitiko transporto priemonės sugadinimų lokalizacijÄ . BylÄ nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes: kad eismo įvykio metu kelio duobė, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 121, buvo kaip nors paženklinta ar aptverta, ar apie kelio duobę buvo įspėta kelio ženklais.

Taip pat nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktÄ , todėl teismas sprendžia, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl ji yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Dėl žalos (nuostolių) dydžio Apeliantė padarytos žalos (nuostolių) dydį nustatė tinkamai, nes jos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui (trečiajam asmeniui) padarytos žalos dydį (b. l. 11‑25), yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė, apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010 m. kovo 31 d. redakcija, galioja nuo 2010 m. balandžio 19 d.). Pagal Å¡ių taisyklių II dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5. punktÄ , transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 1 274,12 Eur (4 399,29 Lt) (pagal UAB „Autofortas“ pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija AF Nr. 012836) žala ir jÄ kompensavo iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ ((b. l. 11‑25).

Kaip nurodė ieÅ¡kinyje apeliantė, pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, nes sugadintos dalys pakeistos ne naujomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais skaičiavimais. Atliktų automobilio darbų kaina atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Dėl kompensacinių ir procesinių palÅ«kanų Remiantis CK 6.261 straipsniu, apeliantei iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisiamos 174,54 Eur (1 274,12 Eur x 0,05 / 365 x 1 000 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012 m. spalio 3 d.) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2015 m. birželio 29 d.) (LAT 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, apeliantei iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisiamos ieÅ¡kovei 5 proc. metinės palÅ«kanos už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).Ä®vertinus tai, kad byloje yra įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovės Kauno miesto savivaldybės civilinei atsakomybei kilti, ir atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas iÅ¡ dalies ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovei priteisiamas 1 274,12 Eur žalos atlyginimas, 174,54 Eur palÅ«kanos, 5 proc. metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 33 Eur žyminis mokestis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ apeliacinėje instancijoje bylÄ pralaimėjusios Å¡alies – atsakovės Kauno miesto savivaldybės, apeliantei priteisiamas 16 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 1 274,12 Eur žalos atlyginimÄ , 174,54 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 448,66 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 33 Eur žyminį mokestį.

Panaikinti 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybei priteistas 17,77 Eur žyminis mokestis ir paÅ¡to iÅ¡laidos. Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atžvilgiu atmestas, palikti nepakeistÄ . Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 16 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Dalė Burdulienė