2K-550/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-550/2012

Proceso Nr. 1-33-1-01130-2006-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. I. (D. I.) gynėjos advokatės A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Iš D. I. priteista D. K. (D. K.) 2208,30 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5012 Lt atstovavimo išlaidų.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria D. I. gynėjos advokatės A. K. apeliacinis skundas atmestas ir D. K. priteista 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

n u s t a t ė:

D. I. nuteistas už tai, kad jis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. lapkričio 19 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „M”, esančiame Klaipėdoje, T pr. , šokių aikštelėje, tarpusavio konflikto metu spyrė du kartus O. A. (K) į pilvą, o šalia buvusiam D. K. kumščiu smogė į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 01.30 val., lauke, prie naktinio klubo „M”, D. I., eidamas paskui D. K., spyrė šiam į kojas. D. K. nugriuvus ant žemės, D. I. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, taip padarydamas D. K. galvos ir veido sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvyje, pakaušyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip D. I. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė A. K. prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui. Kasatorė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu palaikant apeliacinį skundą prašiusi baudžiamąjį procesą nutraukti, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo nurodytas, nes paduodant apeliacinį skundą nebuvo suėję senaties terminai. Teismas skundžiamojoje nutartyje nesvarstė senaties terminų klausimo.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad D. I. kaltinamas dėl veikos, padarytos 2006 m. lapkričio 19 d. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), dėl kurių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nustatytas penkeri metai. Byloje yra duomenų, kad D. I. buvo paieškomas nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki birželio 29 d., t. y. 1 mėnesį 13 dienų. Tai reiškia, kad senaties terminai pasibaigė 2012 m. sausio 1 d. ir bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu, kai apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, baudžiamasis procesas vyko pasibaigus senaties terminams.

Baudžiamoji byla nutraukiama tada, kai nustatoma, jog nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-345/2009). Kadangi bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo akivaizdu, kad suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, teismas turėjo baudžiamąjį procesą nutraukti, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl Klaipėdos apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 95 straipsnio 1 dalies b papunktį ir pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pagrįstai, atsižvelgdamas į faktinę aplinkybę, jog D. I. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki birželio 29 d.(sulaikymo dienos). Teismas nuteistajam teisingai ir pagrįstai taikė BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, 95 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuriame nebuvo nurodyti kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir reikalavimai dėl baudžiamojo proceso negalimumo, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nagrinėjęs apeliacinės instancijos - Klaipėdos apygardos teismas visiškai pagrįstai nenagrinėjo ir priimtoje skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl minėtų kasatorės skunde dėstomų argumentų, nes jie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde.

Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Atsižvelgiant į šią baudžiamojo įstatymo formuluotę, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga baigiasi nuosprendžio priėmimo dieną pirmosios instancijos teisme. Į apkaitinamojo nuosprendžio priėmimo senatį neįskaitomas laikas nuo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas ne su baudžiamuoju procesu ar priimto nuosprendžio įsiteisėjimu, o tik su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2011 m. lapkričio 22 d., t. y. dar nesuėjus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi, kaip jau minėta, šio termino pirmosios instancijos teismas nepažeidė. todėl apygardos teismas neprivalėjo D. I. taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Atsiliepime nukentėjusysis D. K. prašo kasacinį skundą atmesti. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (2012 m. sausio 10 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-97/2012).

Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 15 d. įsigaliojusio įstatymo Nr. XI-901) asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas – penkeri metai. D. I. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė 2006 m. lapkričio 19 d., o nuteistas už ją 2011 m. gruodžio 22 d., taigi apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepraleidus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, nes jis buvo paieškomas. Pažymima, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga baigiasi nuosprendžio priėmimo dieną pirmosios instancijos teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-332/2008). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai sustoja ir nėra taikomi po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja taikomos BK normos imperatyvioms nuostatoms, formuojamai teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-185/2011).

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

Kasaciniame skunde pateiktas prašymas panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui grindžiamas tuo, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokia kasaciniame skunde išdėstyta pozicija neatitinka įstatymo nuostatų. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi tais atvejais, kai nustatytas senaties terminas sueina po to, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas, nesvarbu, ar procesas tęsiamas apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje, tai nėra pagrindas nutraukti bylą. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. I. nusikalstamą veiką padarė 2006 m. lapkričio 19 d., o Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2011 m. gruodžio 22 d. Kita vertus, to neginčija ir pati kasatorė, D. I. nuo ikiteisminio tyrimo buvo pasislėpęs ir paieškomas nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki birželio 29 d., senaties eiga šiuo laikotarpiu buvo sustojusi, todėl penkerių metų senaties terminas būtų pasibaigęs tik 2012 m. sausio 1 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, senaties klausimas nebuvo aktualus ir negalėjo būti pagrindas nutraukti bylą.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo D. I. gynėjos advokatės A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė

Olegas Fedosiukas