7dd33a4e-0ede-4ef7-9c17-0336701677f5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Agnei Pitrėninei, Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui ArtÅ«rui Gutauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. V. ir A. I. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“, VÄ® „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai R. V. ir A. I. (toliau – pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį tikslino, praÅ¡ydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ (sandėlį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2020 m. sausio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 5J1/p tokiomis dalimis: R. V. - 1/3 dalis ir A. I. - 2/3 dalys. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas - (duomenys neskelbtini)), yra pastatų kompleksas, kurį sudaro įvairaus dydžio gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai.

Å iame pastatų komplekse 1983 m. buvo suprojektuoti keturi mÅ«riniai garažai ir trys sandėliukai. PareiÅ¡kėjo A. I. tėvai - L. I. ir E. I. bei pareiÅ¡kėjos R. V. mama - R. V., o vėliau ir patys pareiÅ¡kėjai, nuosavybės teise valdė butus. Nuo 1984 m., kai buvo pastatyti garažai ir sandėliukai, pareiÅ¡kėjų tėvai, o dabar ir patys pareiÅ¡kėjai, sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė sandėliukus, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinasi jų priežiÅ«ra, laiko juose savo daiktus (retai naudojamus baldus, namų apyvokos daiktus, paveikslus, malkas ir kt.).

Kiekvienas sandėliukas turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Sandėliukus skiria paprasta pertvara (ne „laikančioji“ konstrukcija), todėl jie kartu gali bÅ«ti laikomi vienu nekilnojamojo turto vienetu – sandėliu. Nekilnojamasis daiktas – sandėlis, nors ir nėra įregistruotas, tačiau egzistuoja natÅ«roje ir yra valdomas pareiÅ¡kėjų. Pardavę butus adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai juose negyvena, tačiau sandėlį faktiÅ¡kai valdo ir naudoja (laiko savo daiktus). Teigia, kad nesant teisinio tikrumo, gali susidaryti padėtis, kai teisėtai pastatytas ir nuolat teisėtai valdomas turtas bus gadinamas, o teisės reikalauti žalos atlyginimo bus apribotos, nes turtas jų vardu neįregistruotas Registrų centre.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad aptariamas Sandėlis nebuvo įraÅ¡ytas Nekilnojamųjų turto kadastre. Nuosavybės ir kitos daiktinės teisės jokiam asmeniui neįregistruotos. Turimais duomenimis, minėtas sandėliukas nėra Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje ir nebuvo rasta duomenų (informacijos), apie pareiÅ¡kime minimÄ 2020 m. sausio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6324-790/2016 nurodyta, kad pagal pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus [...] buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog ginčo negyvenamasis pastatas atitinka CK 4.19 straipsnyje įtvirtintÄ pagrindinių daiktų (pareiÅ¡kėjų butų) priklausinio sampratÄ , todėl jis kaip atskiras nekilnojamasis daiktas negali bÅ«ti formuojamas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas) [...].

Ne daikto atskirumas (izoliavimas nuo kitų statinių, atskiras įėjimas ar kt.), bet daikto funkcinis ryÅ¡ys su kitu daiktu (bendra Å«kinė paskirtis, nuolatinis tarnavimas pagrindiniam daiktui) yra esminis požymis, leidžiantis daiktÄ vertinti kaip priklausinį. Nagrinėjamu atveju, toks funkcinis ryÅ¡ys aiÅ¡kiai nurodytas pačių pareiÅ¡kėjų pateiktuose dokumentuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-152-624/2018 pažymėta, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė teiginių apie jų daiktines teises į minėtus sandėliukus ir, kad sandėliukai buvo pastatyti 1983 metais (nutarties 28 punktas).

Taigi, atmestini pareiÅ¡kėjų samprotavimai apie tai, kad sandėlis, pastatytas 1984 metais (dar prieÅ¡ butų privatizavimÄ ), negali bÅ«ti laikomas butų priklausiniu. PareiÅ¡kėjams neįrodžius visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, pareiÅ¡kimas atmestinas. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko ir pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijai. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas į ginčo turtÄ galėtų bÅ«ti konstatuotas tik jeigu bÅ«tų nustatyta visų nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų numatytų CK 4.68-4.71 straipsniuose visuma.

Žemės sklypas, kuriame stovi ginčo statinys, yra nesuformuota valstybinė žemė. PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinių teisėtÄ sukÅ«rimÄ (nėra duomenų iÅ¡ archyvo ar kitų institucijų ir pan.). Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - ŽĮ) 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 2018 vasario 1 d. atliko valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ ir nustatė, kad sklype yra mÅ«rinis vientisas statinys, kuriame yra keturi garažai ir sandėliukas (užimtas valstybinės žemės plotas - 27 kv. m.).

Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 19 d. raÅ¡te Nr. 49SJN-920-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VTPSI su praÅ¡ymu pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti esamÄ situacijÄ . VTPSI 2018-06-05 raÅ¡tu Nr. (23.2)2D-7675 „Dėl sandėliukų (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad VTPSI atliko patikrinimÄ ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK- 1188, Patikrinimo metu buvo pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose pažymėta, kad garažai ir sandėliukas buvo pastatyti pagal tÄ patį suderintÄ projektÄ .

Atisžvelgiant į raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ , teisės aktus pažeidimai nenustatyti. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad Pastatas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau NTR). Posistemėje „Matininkas“ pateiktoje Pastato kadastrinių matavimų, atliktų 2019 m. gruodžio 23 d., byloje užfiksuota, kad Pastatas buvo pastatytas 1983-1984 metais, tačiau nėra Pastato statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų.

PareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo galėtų bÅ«ti tenkinamas įrodžius visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sÄ lygų buvimÄ . Ä® bylÄ pateiktame perstatomų garažų ir kiemo dalies plane (M 1:100) nurodytų garažų Nr. 1, 2, 3, 4, su kuriais projektuojami trys sandėliukai turi bendrÄ sienÄ , statybai buvo iÅ¡duotas Vilniaus m. Statybos kontrolės inspekcijos 1983 m. rugpjūčio 8 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo užsakovai - B.

B., J. J., F. M. ir J. S.. Garažų statybai buvo išduoti Žemės naudojimo teisės aktai; 1982 m. rugsėjo 22 d. priimtas Vykdomojo komiteto potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) - skirti apie 20 kv. m sklypus mūriniams garažams statyti; 1985 m. gruodžio 12 d. buvo nustatyti garažų kadastro duomenys, tarp kurių nėra duomenų apie sandėliukus; visi garažai priimti naudoti aktais valstybiniam pastato priėmimui; Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta įregistruoti asmeninės nuosavybės teisėmis pastatytus garažus bei atlikta jų teisinė registracija - surašytos išvados pastatų teisinei registracijai atlikti.

Archyvinėje dokumentų byloje dokumentų, patvirtinančių Pastato statybos teisėtumÄ , nėra. PraÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas ArtÅ«ras Gutauskas palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismo posėdžio metu liudytas A. G. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjų sandėliuko kaimynas. Nurodytu adreu jis pats butÄ Ä¯sigijo 2014 m. rugsėjo mėn. Ten sandėliukas buvo visÄ laikÄ .

Pareiškimas netenkinamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), yra pastatų kompleksas, sudarytas iš įvairaus dydžio gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų. 1983 metais jame buvo suprojektuoti keturi mūriniai garažai ir trys sandėliukai. Vilniaus m. vyr. Architektūros ir planavimo valdybos 1983 m. liepos 22 d. suderintame genplane nurodyta, kad vietoje esamų medinių yra projektuojami mūriniai garažai ir sandėliukai gyventojams, kompleksui (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)).

Perstatomų garažų ir kiemo dalies plane nurodyti gyventojams numatyti trys projektuojami sandėliukai. Projektoi realizavimo metu, patalpa, vietoj numatytų trijų vienodo dydžio sandėliukų, buvo perskirstyta ir suformuoti du sandėliukai, kurių vienas sudarė 1/3 dalį, o kitas – 2/3 dalis sandėliukams skirto ploto. Minėtame komplekse pareiškėjo A. I. tėvai - L. I. ir E. I. bei pareiškėjos R. V. mama - R. V., o vėliau ir patys pareiškėjai, nuosavybės teise valdė butus: adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 29 d. priklausė R.

V., o nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 2014 m. spalio 29 d. priklausė pareiÅ¡kėjos mamai R. V. (pareiÅ¡kėja butÄ paveldėjo po mamos mirties); butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2004 m. lapkričio 30 d. priklausė pareiÅ¡kėjui A. I., o nuo 1993 m. sausio 5 d. iki 2000 m. rugpjūčio 2 d. priklausė pareiÅ¡kėjo tėvui E. I., kuriam mirus, minėto buto 1/2 dalis nuo 2000 m. rugpjūčio 2 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. priklausė pareiÅ¡kėjo mamai L. I., o kita 1/2 dalis - pačiam pareoiÅ¡kėjui (mamos dalį pareiÅ¡kėja spaveldėjo po mamos mirties); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 1993 m. sausio 5 d. priklausė pareiÅ¡kėjui A.

I.. 2020 m. sausio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sandėliukai statinių išdėstymo plane pažymėti 5J1/p ir jiems, kaip vienam nekilnojamojo turto vienetui, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NTR duomenimis, butas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso M. S. (2019-06-05 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.4775-7); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2018 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso V.

S. ir S. S. (2018-04-05 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.3366); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. L. ir O. L. (2019-06-25 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.5344-7). NŽT prie ŽŪM 2018 m. vasario 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini) yra mūrinis vientisas statinys, kuriame keturi mūriniai garažai ir trys sandėliukai. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 49SJN-920-(14.49.105) nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta.

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja. (žr.

Å iaulių apygardos teismo 2019-03-21 nutartis Nr. 2A-161-569/2019 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiÅ«riu gali bÅ«ti ir teisiÅ¡kai nesuformuotas iÅ¡ prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, ar gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali bÅ«ti teisiÅ¡kai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikÅ¡mę turi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6324-790/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-152-624/2018. Kadangi nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl adreso suteikimo pareiÅ¡kime nurodytiems sandėliukams. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendime Nr. eI-6324-790/2016 konstatuota, jog pagal ginčo pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog ginčo negyvenamasis pastatas atitinka CK 4.19 straipsnyje įtvirtintÄ pagrindinių daiktų (Å¡iuo atveju –pareiÅ¡kėjų butų) priklausinio sampratÄ , todėl jis negali bÅ«ti formuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (NTKÄ® 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir atitinkamai laikomas adreso objektu (Taisyklių 4.3, 4.4 ir 5 punktai).

Esminė aplinkybė, kad pagal pateiktus pastato projektavimo, kadastrinių matavimų, statybos užbaigimo dokumentus, ginčo pastatas yra pagalbinio Å«kio, skirtas tarnauti gyventojų reikmėms, todėl aiÅ¡kinimai, kad tai yra atskiras, turintis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , izoliuotas nuo butų pastatas, kad tai nėra vienintelė vieta, kurioje pareiÅ¡kėjai laiko savo daiktus, neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl ginčo pastato teisinio statuso. Ne daikto atskirumas (izoliavimas nuo kitų statinių, atskiras įėjimas ar kt.), bet daikto funkcinis ryÅ¡ys su kitu daiktu (bendra Å«kinė paskirtis, nuolatinis tarnavimas pagrindiniam daiktui) yra esminis požymis, leidžiantis daiktÄ vertinti kaip priklausinį.

Toks funkcinis ryÅ¡ys aiÅ¡kiai nurodytas ir pačių pareiÅ¡kėjų pateiktuose dokumentuose.] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-152-624/2018 sutikta su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu, t.y. pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi pagrindas yra sÄ Å¾iningas valdymas, t.y. kai valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamÄ ja senatimi, valdymas taip pat turi bÅ«ti teisėtas, t.y.

įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, aukščiau nurodytiems teismams konstatavus sandėliukų priklausymÄ butams, o pareiÅ¡kėjai tuo butus yra pardavę, todėl byloje neįrodžius vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygų, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Teismas, dėl Å¡alių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 259-270, 442-443 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė