7dcebc31-867d-4c4e-843a-7ea620c7c0e6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-478/2016Teisėja Odeta Gruodienė                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15793-2015-6                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, nuteistajam E. J. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiojo D.

J. atstovui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo,E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ laikant 2015 m. spalio 7 d. ir į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikinajame sulaikyme ir taikant kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. kovo 31 d. 12.35 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.D. J. naudai iÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 2355 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 445 Eur neturtinei žalai atlyginti. UAB „E.“ iÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 3300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. AAS „G.

B.“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos - 278,85 EUR, iÅ¡ nuteistojo E. J. nepriteistos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : E. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015-03-17 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „E.“ priklausantį 25 000 eurų vertės automobilį VW Touareg, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 metų laidos, su automobilyje buvusiais: navigacija 132,81 eurų vertės, alkotesteriu 103,97 eurų vertės, ofiso raktais, 1 euro vertės, bei D. J. priklausančiais automobilyje buvusias daiktais: moteriškais kvepalais 93 eurų vertės, 4 vnt. pramoginių šokių suknelėmis bendros 1200 eurų vertės, teniso sporto inventoriumi bendros 330 eurų vertės, plaukimo inventoriumi 75 eurų vertės, vyriškais kvepalais 30 eurų vertės, dvejomis poromis pirštinių 65 eurų vertės, dvejomis vyriškomis striukėmis bendros 130 eurų vertės, skėčiu 50 eurų vertės, 5 vnt. akinių nuo saulės bendros 502 eurų vertės, 20 vnt. kompaktinių plokštelių bendros 115 eurų vertės, paplūdimio raketėmis 25 eurų vertės, dviem prožektoriais, juodos spalvos 10 eurų vertės, ir sidabrinės spalvos 15 eurų vertės, sulenkiamu peiliuku 25 eurų vertės, „Tempur“ mėlynos spalvos pagalvėle 30 eurų vertės, 2 SD kortelėmis - 15 eurų ir 20 eurų vertės, telefono pakrovėju su dviem USB jungtimis ir laidu 35 eurų vertės, balto vyno buteliu 15 eurų vertės, raudono vyno buteliu 10 eurų vertės, 4 vnt.

Å¡ampano taurėmis 10 eurų vertės, Å¡epečiu 5 eurų vertės, Å¡epečiu batams valyti 3 eurų vertės, Europos kelių žemėlapiu – 7 eurų vertės.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), palikus M. Ž. dokumentÄ - LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šį dokumentÄ panaudojo 2015-03-31, kuomet buvo sulaikytas Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigÅ«nų, kai buvo papraÅ¡ytas prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , tokiu bÅ«du, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo svetimÄ , M.

Ž. priklausantį, dokumentÄ - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir paskirti daug Å¡velnesnę bausmę, o civilinius nukentėjusiojo D. J. ir UAB „E.“ ieÅ¡kinius atmesti arba juos mažinti. Be to, nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to jis turi bÅ«ti pakeistas.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nevisapusiÅ¡kai įsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai įvertino jo parodymus, duotus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis davė nekintančius, neprieÅ¡taringus parodymus apie visas bylos aplinkybes ir apie jo padarytus nusikaltimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad savo visiÅ¡ku ir nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui atskleisti ir iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs Å¡ias veikas, atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo atlyginti žalÄ .

Skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į lengvinančių aplinkybių buvimÄ , į jo teigiamÄ charakteristikÄ iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus, į Mažosios bendrijos „Justina LT“ pažymÄ , kurioje pažymima, kad jis bus priimtas į darbÄ sandėlininko padėjėjo pareigoms. Teismas netinkamai įvertino jo paminėtas aplinkybes, todėl skyrė labai griežtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, o už jo padarytÄ apysunkį nusikaltimÄ skyrė net didesnę bausmę negu prašė valstybės kaltintojas.

Teismas, pilnai tenkindamas nukentėjusiojo D. J. ieÅ¡kinį, nekreipė dėmesio į jo teiginius, kad toks kiekis daiktų pagrobto automobilio bagažinėje negalėjo tilpti. Kelia abejonių ne tik tos pačios rÅ«Å¡ies daiktų kiekis - kelios striukės, 3 vnt. saulės akinių, keli buteliai vyno, 4 Å¡okių suknelės ir pan., bet ir ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų kiekio buvimas bÅ«tent automobilyje, nors nukentėjusysis, pateikdamas ieÅ¡kinį teismui, nurodė turintis gyvenamÄ jÄ vietÄ - bÅ«stÄ Å½algirio g. 4 C.

Nukentėjusysis visiÅ¡kai neįrodė, kad tokie daiktai buvo minėtame automobilyje, nepateikė teismui jokių tų daiktų įsigijimo dokumentų, instrukcijų nuo dingusių daiktų ar daiktadėžių, kurios sutaptų su ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų markėmis ar pavadinimais. Todėl, nuteistojo nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį bei priteisė neturtinę žalÄ , kurios teisme nukentėjusysis net negalėjo pagrįsti. Teismas neturėjo pagrindo priteisti ir civilinio ieÅ¡kovo „UAB „E.“ ieÅ¡kinio pilnoje apimtyje.

Å is ieÅ¡kinys nėra pagrįstas įrodymais, civilinis ieÅ¡kovas taip pat nepateikė civilinį ieÅ¡kinį pagrindžiančių dokumentų, kuro kvitų, darbuotojų darbo užmokesčio iÅ¡laidų dokumentų, nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad patyrė dėl to iÅ¡laidų - 363,21 Eur. Civilinis ieÅ¡kovas prašė priteisti skirtumÄ nuo draudimo iÅ¡mokėtos už pagrobtÄ automobilį sumos, tačiau, nuteistojo nuomone, draudimas tinkamai įvertino automobilio kainÄ ir pagristai iÅ¡mokėjo tuometinę pagrobto automobilio vertę - 22841,10 Eur.Nukentėjusiojo D.

J. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniame skunde formuluoja du prašymus:

1) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam E. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeisti, konstatuojant, jog didelės vertės svetimo turto vagystė buvo padaryta organizuotos grupės;

2) skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir dalyje dėl nuteistajam E. J. paskirtos bausmės, paskiriant teisingÄ bausmę, kuri bÅ«tų didesnė už BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.Nukentėjusiojo atstovas skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl E. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltinamajam paskirtos bausmės yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi buvo priimtas netinkamai aiÅ¡kinant kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepritaikius kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - savanaudiÅ¡kų kaltinamojo paskatų, taip pat pažeidžiant materialinės baudžiamosios teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė neteisingÄ bausmę, skundžiama nuosprendžio dalis apeliacinės instancijos teismo turėtų bÅ«ti pakeista.Kauno apylinkės teismas, spręsdamas E. J. bausmės klausimÄ , nuosprendyje nurodė, jog E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje, tačiau atmetė nukentėjusiojo D. J. ir Civilinės ieÅ¡kovės UAB „E.“ atstovo advokato Gintaro Černiausko baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog kaltinamojo E. J. veiksmai, kvalifikuojant juos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, turėtų bÅ«ti kvalifikuojami ne tik kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas, tačiau kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

E. J. viso baudžiamojo proceso metu siekė, kad jam bÅ«tų taikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Tokia nuteistojo pasirinkta gynybos strategija, tikintis Å¡velnesnės bausmės skyrimo, iÅ¡ tiesų pasitvirtino, kadangi nuosprendyje teismas konstatavo, kad egzistuoja Å¡i E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir, esant realiajai nusikalstamų veikų sudėčiai bei sunkinančioms aplinkybėms, teismas jam paskyrė itin Å¡velniÄ galutinę 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Kiekvienu baudžiamuoju procesu turi bÅ«ti pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tikslai ir paskirtis, t. y. kad bÅ«tų iÅ¡samiai atskleistos nusikalstamų veikų aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, o nuo kaltininko veiksmų nukentėjusiems asmenims bÅ«tų tinkamai ir teisingai atlyginta jiems padaryta žala.

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių nukentėjusiojo atstovas pirmosios instancijos teismui kvestionavo E. J. prisipažinimo nuoÅ¡irdumÄ ir prašė kritiÅ¡kai įvertinti aplinkybes, rodančias aktyviÄ kaltinamojo atgailÄ .Kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis iÅ¡ esmės parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir yra apibÅ«dinamas kaip vienas iÅ¡ svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti. Tačiau nuoÅ¡irdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobÅ«džio asmens pareiÅ¡kimų, kokie ir yra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Kaip teigiama nuosprendyje, „Kaltinamasis prisipažino patį vagystės faktÄ [<...>] detaliai paaiÅ¡kino savo veiksmus [<...>] kaltinamasis pripažino pati vagystės faktÄ , nurodė vagystės padarymo aplinkybes“, o tokie kaltinamojo veiksmai gali bÅ«ti laikomi tik bendro pobÅ«džio asmens pareiÅ¡kimais, bet ne nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu. Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis - Å¡iuo atveju vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡ais, toks gailėjimasis negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltininkas pagalbÄ iÅ¡siaiÅ¡kinant nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis suteikia tada, kai jis, vedamas geranoriÅ¡kų motyvų, savo aktyviais veiksmais padeda atskleisti visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo paslėptas vertybes, nusikalstamos veikos liudytojus, kitų nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų pavardes, gyvenamÄ jÄ ar slapstymosi vietÄ , etc. Nagrinėjamu atveju, E. J. prisipažįsta tik dėl aplinkybių, kurios baudžiamojoje byloje ir taip yra įrodytos baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis, kitaip tariant, nuteistojo nuoÅ¡irdumu abejoti leidžia neiÅ¡samÅ«s, nelogiÅ¡ki ir turinio prasme skurdÅ«s parodymai bei paaiÅ¡kinimai.Nukentėjusiojo atstovo nuomone, nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoÅ¡irdus ir visais bÅ«dais bandė nuslėpti informacijÄ , susijusiÄ su nusikalstamos veikos organizatoriumi bei kitais nusikalstamos veikos bendrininkais.

Å ias dvejones dar labiau patvirtina E. J. elgesys baudžiamosios bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme metu. Tada, kai nukentėjusiojo ir Civilinio ieÅ¡kovo atstovas surinko eilę duomenų, kurie kelia pagrįstų įtarimų, kad E. J. buvo perduotas originalus pavogtos transporto priemonės Volkswagen Touareg užvedimo raktelių ir iÅ¡orinio imobilizatoriaus komplektas, kuris buvo gautas T. P. nupirkus transporto priemonę Vokietijos A. W. automobilių pardavimo salone, E. J. staiga prisiminė aplinkybę, jog transporto priemonės užvedimo raktelis galbÅ«t buvęs neoriginalus, strigo ir sunkiai tilpo į jam skirtÄ angÄ , todėl transporto priemonės ir nepavyko užvesti iÅ¡ pirmo karto.

Taigi, matyti, kad nuteistasis siekia visÄ kaltę prisiimti sau ir tokiu bÅ«du apsaugoti jam žinomus nusikalstamos veikos organizatorių ir kitus bendrininkus. Å iame kontekste bÅ«tina pabrėžti, kad transporto priemonės Volkswagen Touareg neįmanoma užvesti raktu, kuris, kaip teigė nuteistasis, sunkiai tilpo į jam skirtÄ vietÄ . Užvedimo raktelis turėjo bÅ«ti arba originalus, arba identiÅ¡ka neoriginali jo kopija. Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad E. J. nenurodė tikrųjų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir prisipažįsta tik formaliai, ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėsto aplinkybes, kurias patvirtinantys dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas atsisakė juos prijungti prie bylos medžiagos.

Apibendrindamas minėtas aplinkybes, nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad E. J. nėra nuoÅ¡irdus ir slepia esmines baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes. E. J. nusprendė meluoti baudžiamojo persekiojimo subjektams ir teismui, taigi, pasirinko kriminalinės subkultÅ«ros propaguojamÄ pozicijÄ , tikėdamasis įkalinimo įstaigoje bÅ«ti aukÅ¡tesnės kalinių kastos nariu. Tokie nuteistojo veiksmai pamina baudžiamojo proceso tikslus, visuomenės ir valstybės interesus bei visuotinai pripažintas moralės normas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas negalėjo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad Å¡is prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad „Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 3 d., padarė bendrininkų grupėje“.

Kauno apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog E. J. veiksmai, kvalifikuojant juos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, turėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas, o ne kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, kadangi „byloje nesurinkta įrodymų, be to ir kaltinimas nėra formuluojamas, kad Å¡iÄ automobilio vagystę kaltinamasis padarė veikdamas organizuotoje grupėje“. Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas Gintaras Černiauskas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.Ä®statymų leidėjas, nustatydamas vagystei kvalifikuojamÄ jį požymį - pagrobė svetimÄ turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje, sugriežtino baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Å iuo atveju vagystė nėra siejama nei su nusikaltimo dalyko reikÅ¡me, nei su jo verte. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, bÅ«dingas iÅ¡ankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, teismų praktikoje nurodomi ir kiti organizuotai grupei bÅ«dingi požymiai - tai nusikalstamos veiklos planavimas, veiklos sistemiÅ¡kumas, etc.Tokios grupės nariai gali veikti sÄ lygiÅ¡kai trumpÄ laikÄ , nes susitaria daryti tik vienÄ sunkų nusikaltimÄ , t. y. pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių, kaip ir buvo analizuojamu atveju.Kvalifikuojant veikÄ svarbi ne organizuotos grupės veikimo trukmė, bet jos narių supratimas, jog tyčia dalyvauja tokios grupės veikloje ir siekia bendrų nusikalstamų tikslų.

Kiekvieno grupės nario aktyvumo laipsnis gali bÅ«ti skirtingas, priklausomai nuo atliekamos užduoties ar vaidmens. Svarbiausias vaidmuo grupėje paprastai priklauso jos organizatoriui, kuris suburia organizuotÄ grupę, jai vadovauja, koordinuoja kitų jos narių veiklÄ . Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme E. J. bÅ«tent ir nurodė, kad suvokė savo vaidmenį, kadangi teigė, jog jis su pasiÅ«lymu (pavogti automobilį) „sutiko, jam buvo parodytas automobilis, kurį reikia pavogti, kur jis yra laikomas, duotas raktelis, kaip tÄ automobilį atrakinti.

Po ko jis vienas nuvyko į vietÄ , kur buvo statomas automobilis, bei šį automobilį pavogė ir nuvarė į R. nurodytÄ vietÄ , kur jo laukė Raimundas“. E. J. Å¡ioje organizuotoje grupėje buvo tik vykdytojas, kuris įgyvendino jam pavestÄ , iÅ¡ anksto detaliai paaiÅ¡kintÄ ir paruoÅ¡tÄ užduotį.Organizuotos grupės nariai iÅ¡ anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo bÅ«do, vietos, laiko, priemonių ir įrankių telkimo, etc.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 yra nurodžiusi, kad bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo neturi bÅ«ti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebÅ«tinai reiÅ¡kia netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ , nes nenustatytas asmuo iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie Å¡io asmens pakankamÄ atsakomybei amžių, gebėjimÄ suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimÄ su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos.

Å ias aplinkybes Kauno apylinkės teismas nurodo ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylÄ nagrinėjusi teisėja ne vienÄ kartÄ atsisakė tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo advokato Gintaro Černiausko praÅ¡ymus prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti įvairius dokumentus, patvirtinančius, kad transporto priemonės vagystė negalėjo bÅ«ti įvykdyta, neturint bÅ«tinų nusikalstamos veikos padarymo įrankių (transporto priemonės užvedimo raktelio ir autonominio imobilizatoriaus iÅ¡orinio pultelio).

Å ios pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, visų pirma, patvirtina, jog nusikalstama veika buvo nuosekliai organizuojama, t. y. padaryta organizuotoje grupėje, kadangi buvo parengtas nusikalstamos veikos padarymo planas, įsigyti ir paruoÅ¡ti nusikalstamos veikos įrankiai, surastas nusikalstamos veikos vykdytojas, kuriam buvo nuosekliai nurodytos visos veikos darymui svarbios aplinkybės, atsitraukimo schema, transporto priemonės paslėpimo vieta, susitikimo, perduodant pagrobtÄ transporto priemonę, laikas ir vieta, etc. Antra, advokatas Gintaras Černiauskas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad aukščiau minimos aplinkybės patvirtina ir tai, jog kaltinamasis E. J. slepia nusikalstamos veikos bendrininkus bei aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu ir organizavimu, todėl nuoÅ¡irdžiai neprisipažįsta, tačiau Kauno apylinkės teismas Å¡ių nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo teiginių nevertino, o praÅ¡ymus prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti atstovo pateiktus dokumentus atmetė.Be to, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui, tačiau tokių veiksmų Kauno apylinkės teismas ex officio nesiėmė.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas Nuosprendyje akcentavo, jog „byloje nesurinkta įrodymų, be to ir kaltinimas nėra formuluojamas, kad Å¡iÄ automobilio vagystę kaltinamasis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, tai yra siekdamas nuolat vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus ir taip nusikalstamu bÅ«du gauti pajamas bei pasiskirstydami vaidmenimis“.Kauno apylinkės teismas apskritai netinkamai aiÅ¡kino organizuotos grupės, kaip bend­rininkavimo formos, turinį. Kaip jau minėta, nėra bÅ«tina, kad bendrininkai turėti siekti „nuolat vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus ir taip nusikalstamu bÅ«du gauti pajamas bei pasiskirstydami vaidmenimis", kadangi BK 25 straipsnio 3 dalyje yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog Å¡ios bendrininkavimo formos egzistavimui pakanka, kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitartų daryti vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atliktų tam tikrÄ užduotį ar turėtų skirtingÄ vaidmenį.

Nagrinėjamu atveju taip ir buvo - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu R., galimai veikdamas ir su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, organizavo transporto priemonės vagystę, parÅ«pino nusikalstamos veikos padarymo įrankius (transporto priemonės užvedimo raktelius ir autonominio imobilizatoriaus iÅ¡orinį pultelį), surado nusikalstamos veikos vykdytojÄ , t. y. nuteistÄ jį E. J., kuriam už iÅ¡ anksto sulygtÄ 1000,00 EUR atlygį pavedė aiÅ¡kiai apibrėžtÄ užduotį - iÅ¡ nurodytos vietos (duomenys neskelbtini) pagrobti konkrečiÄ UAB „E.“ nuosavybės teise priklausančiÄ didelės vertės transporto priemonę Volkswagen Touareg, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) kuriÄ nurodė sutartu laiku pristatyti į iÅ¡ anksto nurodytÄ vietÄ , be to, pats ar pasitelkęs kitus asmenis pagrobtÄ transporto priemonę realizavo, todėl Å¡ios nusikalstamos veikos kaltininkų bendrininkavimo forma negalėjo bÅ«ti kvalifikuojamas niekaip kitaip, tik kaip organizuotos grupės padarytas didelės vertės svetimo turto pagrobimas.

Nors nuosprendyje akcentuojama, kad „nenustatyta, kad dėl automobilio vagystės savo veiksmus kaltinamasis bÅ«tų derinęs su nenustatytu asmeniu R. bei bÅ«tų pasiskirstę vaidmenimis, t. y. asmuo, vardu R., paprašė jo pavogti automobilį, jis sutiko ir vienas nuvykęs į automobilio VW Touareg buvimo vietÄ jį pavogė, po ko jį pristatė į R. nurodytÄ vietÄ â€œ, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo E. J. parodymai, jog „2015-05-13 apie 13-15 val. prie Kauno pilies atsitiktinai, belaukiant draugės K.

G., sutiko apie 4 metus laiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ asmenį, vardu R., pravarde R. [<...>] R. žinojo, jis grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, todėl pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, 1000 Eur [<...>] Suprato, kad automobilį reikės pavogti, su pasiÅ«lymu sutiko. Su R. buvo susitikę, viskÄ paaiÅ¡kino, sakė, duos maÅ¡inos raktÄ ir tik nuvairuoti reikės [<...>] po dviejų dienų susitiko R., kuris buvo atvažiavęs ne vienas, bei R. parodė (duomenys neskelbtini) automobilį VW Touareg bei pasakė, kad tas automobilis gali stovėti ir vidiniame kieme [<...>] davė raktÄ , kuris buvo su „VW“ ženklu [<...>] 2015-03-17 [<...>] apie 15.00 val. automobilį „VW Touareg“ nuvarė į jam parodytÄ vietÄ , t. y.

Eigulių mikrorajonÄ , kur kieme, prie elektrinės pastatė, kur jau laukė R.. R. pasakė, kad už tai sumokės, kai parduos maÅ¡inÄ â€œ, Å¡ie nuteistojo parodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad E. J. buvo tik nusikalstamos veikos vykdytojas, kuris už savo atliktus veiksmus turėjo gauti atlygį, o asmuo, vardu R., galimai organizavo visÄ nusikalstamos veikos padarymo schemÄ , rÅ«pinosi transporto priemonės realizavimu, etc. arba buvo organizatoriaus tarpininkas.Apibendrinant visas aukščiau iÅ¡vardytas aplinkybes, galima vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstama veika buvo padaryta organizuotos grupės, kuri buvo suburta bent vieno iÅ¡ anksto smulkiai apgalvoto sunkaus nusikaltimo - UAB „E.“ nuosavybės teise priklausančios didelės vertės transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pagrobimui įvykdyti.

Å ių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal du Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies požymius - didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ bei svetimo turto pagrobimÄ dalyvaujant organizuotoje grupėje.Nukentėjusiojo atstovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su nuteistajam paskirta bausme, nurodo, kad vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 3 dalyje, bausmės vidurkis - 4 metai ir 1 mėnuo ir 15 dienų. Nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas kaltinamajam E. J. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. 1 metais 1 mėnesiu ir 15 dienų trumpesnę, nei BK įtvirtintas Å¡ios nusikalstamos veikos terminuoto laisvės atėmimo vidurkis. Å iuo atveju teismas paskyrė neteisingÄ bausmę, kadangi nuteistasis nesiekė savo aktyviais veiksmais padėti nustatyti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, davė melagingus ir neiÅ¡samius parodymus, be to, nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

Kauno apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir nuosprendyje apskritai nenurodė motyvų bei teisinio pagrindo, kodėl už kvalifikuotos vagystės padarymÄ , esant sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam buvo paskirta mažesnė nei už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė.Nukentėjusiojo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nepagrįstai laikė, kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neįvertino nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, netaikė E. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekiant gauti atlygį, todėl nepakankamai individualizavo E. J. skirtinÄ bausmę ir neteisėtai paskyrė mažesnę nei BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo atstovo advokato G.

Černiausko apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde keliami bausmės individualizavimo ir civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo klausimai, o nukentėjusiojo atstovo advokato G. Černiausko apeliaciniame skunde keliami bausmės individualizavimo bei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos klausimai. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinių skundų motyvus konstatuoja, kad E. J. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nuteistas pagrįstai, veikos kvalifikuotos teisingai ir bausmė paskirta tinkamai.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.Dėl bendrininkavimo formosIÅ¡ nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato G. Černiausko skundo matyti, kad jis nesutinka su nuteistajam E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimu, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos turinį, kadangi E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltininkų bendrininkavimo forma negalėjo bÅ«ti kvalifikuojama niekaip kitaip, tik kaip organizuotos grupės padarytas didelės vertės svetimo turto pagrobimas, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokiu nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta.Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Tuo tarpu Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė kvalifikuojama tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Palyginus Å¡ias bendrininkavimo formas, matyti, kad sutampa Å¡ių grupių subjektų skaičius ir susitarimo laikas, t. y. abi gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taip pat abiem grupėms pakanka bent dviejų asmenų dalyvavimo. Be to, nors organizuotai grupei, kitaip nei bendrininkų grupei, yra bÅ«tinas užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis, šį požymį gali turėti ir bendrininkų grupė, nes abiem grupėms bÅ«dingos tos pačios bendrininkų rÅ«Å¡ys.

Tiek bendrininkų grupę, tiek organizuotÄ grupę gali sudaryti vien vykdytojai (paprastas bendrininkavimas) ar, be vykdytojo (vykdytojų), gali veikti organizatorius, kurstytojas, padėjėjas. Kita vertus, bendrininkų grupei, skirtingai nei organizuotai grupei, bÅ«tinas požymis – joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Teisės mokslininkų nuomone, organizuotos grupės didesnį nei bendrininkų grupės pavojingumÄ lemia tik skirtingi tikslai, t. y. kokio pavojingumo ir kiek nusikaltimų susitariama daryti.

Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-27/2014 ir kt.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikoma, kad organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, bÅ«dingas iÅ¡ankstinis susitarimas, be to, toks susitarimas turi bÅ«ti ne laikinas, o pastovaus pobÅ«džio, pasireiÅ¡kiantis grupės nusikalstamų ryÅ¡ių ilgalaikiÅ¡kumu ir tvirtumu.

Organizuotos grupės požymiu pripažįstama ir tai, jog Å¡iai grupei bÅ«dinga savita struktÅ«ra, visi tokio nusikalstamo sambÅ«rio nariai siekia bendro tikslo, o pastangų bendrumÄ rodo apsirÅ«pinimas nusikaltimo padarymo įrankiais, taip pat bendrininkų veikų suderinamumo pobÅ«dis, pasireiÅ¡kiantis veiklos planavimu, vaidmenų ir užduočių pasidalijimu ir kt. Organizuotos grupės narių vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iÅ¡ anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato.

Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukÅ¡tesnis nei bendrininkų grupėje. Nustatant organizuotos grupės buvimÄ , atsižvelgtina ir į rengto ar padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , ar grupės nariai aptarė jo padarymo bÅ«dÄ , vietÄ , laikÄ ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ir vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei iÅ¡vengti atsakomybės ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju pripažintina, kad nuteistais E. J. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , 2015-03-17 apie 16.00 val. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, E. J. padarytos nusikalstamos veikos negalima vertinti kaip padarytos organizuotoje grupėje, kadangi nenustatytas intensyvumo požymis – padaryta tik viena nusikalstama veika, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp nuteistojo ir nenustatytų asmenų buvo iÅ¡ankstinis susitarimas daryti ir daugiau nusikalstamų veikų. IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis už atlygį sutiko pavogti tik vienÄ automobilį. Vagystės mechanizmas buvo nesudėtingas, byloje nenustatyta, jog buvo iÅ¡ anksto apgalvotas veiksmų planas, schema (kaip elgtis, jeigu nuteistasis bÅ«tų pastebėtas darantis nusikaltimÄ , atsitraukimo planas ir pan.).

Pažymėtina ir tai, kad inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, bÅ«tina, kad asmuo suprastų priklausÄ s tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012), o Å¡iuo atveju įrodymų, jog nuteistasis suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės narys ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Nors nuteistasis suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jis veikė pakankamai spontaniÅ¡kai ir kaip jau minėta, nebuvo jokio iÅ¡ankstinio aptarto ir suderinto plano, nuteistasis tik žinojo, kad riekia pavogti automobilį ir vietÄ , kur turi jį nuvaryti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, intensyvumÄ , nuteistojo veiksmus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo veiksmai darant nusikalstamÄ veikÄ nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra bÅ«dingas veikiant organizuotoje grupėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio vagystę nuteistasis įvykdė veikdamas bendrininkų, o ne organizuotoje grupėje.Kaip teisingai pažymėjo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, kaltinimas E. J. nebuvo formuluojamas, kad jis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiojo atstovo skundo praÅ¡ymas pripažinti E. J. kaltu veikus organizuotoje grupėje, yra susijęs su sunkesniu kaltinimu ir kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, dėl kurių kaltinimas E. J. nebuvo pareikÅ¡tas, nagrinėtas teisme ir dėl kurio nuosprendis nebuvo priimtas.IÅ¡ BPK 256 straipsnio turinio matyti, jog teismas gali nagrinėti kitÄ kaltinimÄ tik gavęs nukentėjusiojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ arba kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Naujas kaltinimas turi atitikti BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimus - jame turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas (veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. svarbios aplinkybės), nes jis turi bÅ«ti įteiktas kaltinamajam, kad Å¡is žinotų, kuo kaltinamas, ir turėtų galimybę nuo naujai pateikto kaltinimo gintis. Minėto BPK 256 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kaltinimo pakeitimÄ teisme, neleidžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajam kaltinimÄ sunkesniu. Nukentėjusiojo atstovas, manydamas, kad Å¡ioje byloje E. J. veika turėjo bÅ«ti papildomai kvalifikuojama, inkriminuojant jam organizuotos grupės požymį, turėjo teismui raÅ¡tu pateikti BPK 219 ir 256 straipsnius atitinkantį kaltinimÄ , tačiau to nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant skundÄ apeliacinėje instancijoje nepadarė.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad teismas, nuteisęs E. J. pagal kaltinimÄ , nurodytÄ prokuroro praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ (b. l. 65, t. 3), esminių BPK pažeidimų nepadarė. Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.)Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas negalėjo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad E. J. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines veikos kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis E. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, jog pavogė kaltinime nurodytÄ automobilį „VW Touareg“, viso proceso metu nurodė analogiÅ¡kas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Tai, kad nuteistasis negali nurodyti kitų nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių asmenų, nepaneigia fakto, kad kvalifikacijai svarbias objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes jis pripažino, todėl teisėjų kolegija nuteistojo prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi abejoti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo atstovas šį skundo argumentÄ grindžia tik deklaratyviais teiginiais ir spėliojimais, kad nuteistasis slepia tikrÄ sias įvykio aplinkybes, jog jam buvo pateiktas originalus pagrobto automobilio raktelis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atmetamas.

Dėl bausmėsTiek nuteistasis, tiek nukentėjusiojo atstovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, nuteistasis E. J. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, o nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę.Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių pagrindų ir sÄ lygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui sistemÄ .

BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Å iuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad E. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. J. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. J. teisiamas Å¡eÅ¡tÄ Â kartÄ , iÅ¡ jų ne kartÄ už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , nepraėjus nė metams po bausmės atlikimo, paskirto 2008-04-28 nuosprendžiu (bausmę atliko 2014-05-13), padarė vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, kad jis baustas administracine tvarka (teismų informacinė sistema LITEKO) ir, įvertinęs reikÅ¡mingas skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybes, apibÅ«dinančias E. J. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, už abi padarytas nusikalstamas veikas skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis, nei numato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, kurias, nepažeisdamas bausmių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnio 4 dalyje, subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams 7 mėnesiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), E. J. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga, per Å¡velni ar per griežta, jos griežtinti ar Å¡velninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti galimybę skirti nuteistajam Å¡velnesnes, negu įstatymo numatytas, bausmes (BK 62 straipsnis) ar iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti Å¡velnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiojo atstovas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė E. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, buvo padaryta iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, tačiau su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, iÅ¡ kurių viena yra savanaudiÅ¡kos paskatos. SavanaudiÅ¡ka paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiÅ¡kos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį bÅ«tina įrodyti kvalifikuojant veikÄ pagal atitinkamÄ straipsnį.

Tokiu atveju teismas į tokiÄ aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiÅ¡kos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudÄ , todėl asmeniui skiriant bausmę už Å¡ias veikas savanaudiÅ¡kų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia. Akivaizdu, kad nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, pats savo esme yra savanaudiÅ¡kas, kadangi vykdomas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtÄ atlygį.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas savanaudiÅ¡kų paskatų sunkinančia nuteistojo E. J. atsakomybę aplinkybe, tinkamai taikė BK bendrosios dalies normÄ . Nesutiktina ir su nuteistojo E. J. skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir į Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino skundžiamame nuosprendyje, todėl aukÅ¡tesnysis teismas nesutikti su E. J. paskirta bausme ir jÄ keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais neturi pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau Å¡iuo atveju, atsižvelgus į E. J. ankstesnį nusikalstamÄ elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnio pobÅ«džio, nei realus laisvės atėmimas, bausme. Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Dėl BK 75 straipsnio taikymo.Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų aplinkybių reikÅ¡mę, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino nuteistojo pavojingumÄ ir pagrįstai skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis nėra aiÅ¡kiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ .BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.Be to, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė minėto straipsnio taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi bÅ«ti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytos veikos pobÅ«dis nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. J. teisiamas jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, naujus nusikaltimus padarė nepaėjus nė metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, nebenusikals ir kad paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais, praÅ¡o juos atmesti arba mažinti, priteisiant tik pagrįstus raÅ¡ytiniais įrodymais civilinius ieÅ¡kinius.BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.Atsižvelgiant į tai, jog aukščiau aptartais argumentais nustatyta, kad apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad jis yra atsakingas už nukentėjusiajam D.

J. ir UAB ,,E.“ padarytÄ Å¾alÄ . Nors nuteistasis nesutinka su pagrobtame automobilyje buvusiu daiktų kiekiu ir jų verte, tačiau pats pripažino, jog automobilio ir jo bagažinės neapžiÅ«rėjo ir negali nurodyti, kad civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų daiktų automobilyje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo D. J. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas paties nukentėjusiojo parodymais, kuriuose paaiÅ¡kinta, dėl kokių aplinkybių civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai buvo padėti automobilyje, nurodyta, kaip tie daiktai atrodė, kokiomis aplinkybėmis buvo įsigyti, pateiktas paaiÅ¡kinimas dėl 2015-03-17 pavogtų daiktų kartu su automobiliu „VW Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 79-72), nurodyta, kokios kainos yra naujų daiktų ir kiek jis įvertino pavogtus daiktus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys taip pat pagrįstas nukentėjusiojo D. J. civiliniu ieÅ¡kiniu ir jame esančiu pagrobtų daiktų verčių sÄ raÅ¡u (t. 3, b. l. 18-22), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo D. J. nurodytos pagrobtų daiktų vertės laikytinos atitinkančiomis daiktų rinkos kainas.

Dėl UAB „E.“ civilinio ieškinio pažymėtina, jog civilinis ieškinys įrodytas UAB „E.“ pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 18-22), kurie yra pakankami pagrįsti patirtos žalos dydį, be to, pažymėtina, jog AAS „G. B.“ draudimo išmoka UAB „E.“ buvo sumažinta 10 % (frančizės suma, kurios draudimas neatlygina), pavogtos transporto priemonės vertė buvo nustatyta – 25 379,00 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, UAB „E.“ neišmokėta 10 % dydžio išskaita nuo paskaičiuotos automobilio vertės iš nuteistojo E. J. priteista pagrįstai.CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl Å¡io įvykio nejaukiai jaučiasi, palikdamas automobilį nesaugomose vietose, sugaiÅ¡to laiko, jis patiria nesaugumo jausmÄ , neturėjo kuo važinėti, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nukentėjusiojo patiriamus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl jį tenkino ir nukentėjusiajam priteisė 445 eurų neturtinės žalos atlyginimui.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas tinkamai, todėl nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo D.

J. atstovo advokato G. Černiausko apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė             Jūratė Jakubonienė Teisėjai             Arūnas Paštuolis                           Algerdas Urbšys