Legislator Case Law & Legislation
7dcd9b40-edaa-4b9d-95fc-175fb3738e20 AI generated

7dcd9b40-edaa-4b9d-95fc-175fb3738e20 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 7dcd9b40-edaa-4b9d-95fc-175fb3738e20
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

       Civilinė byla Nr. 2-271-641/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06525-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17.; 113.1.; 116.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovei Sandrai Gedminienei,atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui,atsakovui R. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratorės Sandros Gedminienės, ieÅ¡kinį atsakovams R.

Legislator headnote

AI generated

7dcd9b40-edaa-4b9d-95fc-175fb3738e20 · Å iaulių apylinkės teismas: ir R. B., tačiau jie nepripažįsta padarę žalÄ . Å iuo atveju sutampa kreditorius ir skolininkas, todėl reikalavimas dalyje dėl 2651,64 Eur (9155,61 Lt) nepagrįstas. Be to, įmonė vykdė rangos sutartį, sudarytÄ su D. V. įmone, kuriai paskutinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta 2014-01-27. Tai rodo, kad įmonė dar 2014 m. gavo pajamų ir nedidino įmonės nuostolių. Paminėjo, kad atsakovas R. B. pripažino, kad jis priėmė naujus darbuotojus nuo 2014-02-28, kurie buvo atleisti bankroto administratoriaus 2014-04-25.Atsakovas R.

Keywords

AI generated
company in difficulties bank resolution fraudulent bankruptcy banking group finance house notice of imminent bankruptcy
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

       Civilinė byla Nr. 2-271-641/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06525-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17.; 113.1.; 116.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 22 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovei Sandrai Gedminienei,atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui,atsakovui R. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratorės Sandros Gedminienės, ieÅ¡kinį atsakovams R.

K., R. B. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. K. ir R. B. 43 559,56 Lt žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2014-03-12 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB (duomenys neskelbtini), kurio bankroto administratoriumi paskirta Sandra Gedminienė. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , R. K., kuris nuo 2013-05-15 buvo įmonės vadovas ir akcininkas, turėjęs 50 procentų įmonės akcijų (R.

B. - kitas akcininkas, turėjęs 50 procentų įmonės akcijų), bankroto administratoriui neperdavė jokio turto. Bankroto administratorius nustatė, kad įmonė buvo nemoki dar 2013 m., kadangi jau tuomet kilo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais, o atskaitos taÅ¡kas yra 2013-12-31 balansas. Å iaulių apygardos teismas 2014-06-17 ir 2014-08-18 nutartimis patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus iÅ¡ viso 136 076,01 Lt sumai. Skolų apimtis nuo 2013-12-31 padidėjo 43 559,56 Lt vien dėl to, kad nebuvo laiku kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Anot ieÅ¡kovo, 43 559,56 Lt suma yra nuostoliai, kuriuos patyrė kreditoriai, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalimi, turi bÅ«ti solidariai priteisti iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingų įmonės vadovo ir akcininko – R. K. – bei iÅ¡ įmonės akcininko – R. B. Žala paskaičiuota sudėjus skolos VMI, VSDFV Å iaulių skyriui ir darbuotojams skirtumus 2013-12-31 ir 2014-03-12, o bÅ«tent skola VMI nuo 2013-12-31 iki 2014-03-12 padidėjo 4325,79 Lt, skola VSDFV Å iaulių skyriui padidėjo 18 511,65 Lt, o skola darbuotojams padidėjo 20722,12 Lt.

Pripažino, kad nors iÅ¡ Garantinio fondo bankroto administratorius gavo 1000,00 Lt, tačiau Å¡ios sumos iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo neiÅ¡minusavo. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ turėjo atleisti 7-8 darbuotojus, iÅ¡ kurių 2 buvo priimti 2014 m. vasario mėnesį. Žala įmonės kreditoriams kyla dėl to, kad padidėjo įmonės skolų apimtis. Ä®monės vadovai nesumokėjo įmonės skolų ir dar 2 darbuotojus priėmė. Darbo sutartis su naujais darbuotojais pasirašė įmonės vadovas R.

K. Jei įmonės vadovai bÅ«tų laiku kreipęsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai jiems nekiltų atsakomybė. Mano, kad yra visos sÄ lygos įmonės vadovo ir dalyvio atsakomybei kilti, kadangi nustatyti neteisėti veiksmai (priėmė naujus darbuotojus ir taip pablogino įmonės finansinę padėtį, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, į teismÄ kreipėsi VSDFV Å iaulių skyrius), kaltė pasireiÅ¡kė nerÅ«pestingumu, žalÄ sudaro iÅ¡augusios skolos.

Atsakovas R. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes nėra nustatytos visos vadovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. PaaiÅ¡kino, kad 2013 m. gegužės mėnesį kartu su atsakovu R. B. nusipirko UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Tuo metu įmonė veiklos nevykdė, tačiau įmonės finansinė padėtis buvo normali. Ä®monė užsiėmė statybomis. IÅ¡ pradžių įmonės veikla buvo normali, o vėliau užsakovai pradėjo delsti su apmokėjimais už darbus.

Jis rugsėjo mėnesį išvyko ieškoti darbų į Vilnių, spalio mėnesį pradėjo dirbti Jonavoje. Įmonės reikalus tvarkė R. B., jis liko tik formaliu įmonės direktoriumi, faktiškai įmonei nevadovavo. Jis su R. B. veiksmų nederino ir jų nežinojo. Pranešimo iš VSDFV Šiaulių skyriaus negavo ir neturėjo galimybės apie jį sužinoti. Nieko nežino apie naujus įmonės darbuotojus, įdarbintus 2014 m. Dividendų iš įmonės negavo ir nežino, ar juos gavo R. B.

Ä®monėje nedirbo jo giminaičiai, iÅ¡ įmonės paskolų jis neėmė, jokių sandorių nesudarė. Bankroto administratorius neginčijo jokio įmonės sudaryto sandorio. Atsakovo R. K. atstovas advokatas DrÄ sutis Narmontas teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo praÅ¡ymÄ atmesti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad R. K. atžvilgiu vadovo civilinė atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo R. K. nesÄ Å¾iningų, tyčinių veiksmų, aiÅ¡kaus nepateisinamo aplaidumo ir vien bendrovės neatsiskaitymo su keliais kreditoriais nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti pagrindÄ taikyti civilinę atsakomybę.

Ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomo priteisti žalos dydžio. Ieškovas teigia, kad iš atsakovo R. K. turėtų būti priteistos sumos, kurios buvo priskaičiuotos atleidus įmonės darbuotojus. Tačiau tiek 2013-12-31, tiek ir vėliau atleidus darbuotojus, nurodytos sumos būtų paskaičiuotos ir jos yra ne atsakovo R. K. prievolė, o juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) prievolė. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo teigimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas turėjo kreiptis 2013-12-31, tačiau bankroto byla įmonei iškelta 2014-03-12, kai pagal ĮBĮ kreipusis 2013-12-31, ji būtų iškelta tik 2014 m. vasario mėnesį, t.y., beveik tuo pačiu metu.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2014-03-12 kreditoriniai reikalavimai pasikeitė tokia apimtimi, kiek yra praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų bei kad tas pasikeitimas yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su ne laiku pradėta bankroto procedÅ«ra. Pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ Ä¯monės finansiniai rodikliai yra tvirtinami akcininkų susirinkime, kuris turėjo įvykti iki 2014-04-31, tačiau bankroto byla įmonei iÅ¡kelta nesuėjus Å¡iam terminui. Anot atsakovo atstovo, bendrovės įsiskolinimas už darbuotojams nesumokėtÄ darbo užmokestį sudaro labai maÅ¾Ä dalį, o didžiausiÄ sumÄ sudaro iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kurios turėtų bÅ«ti mokamos kreipusis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013-12-31.

Taigi Å¡ios sumos, taip pat ir kitos nuo jų priskaičiuotos sumos nėra žala. Iki 2014-01-01 darbuotojams D. T., E. B., K. M., R. K., R. B., S. B., S. Ž. įmonė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir kreditoriniai reikalavimai atsirado tik po 2014-01-01. Ä®siskolinimo Å¡iems asmenims pradžia – 2014 m. balandžio mėnuo. Taigi Å¡iems asmenims įsiskolinimas atsirado tik dėl vykdomų bankroto procedÅ«rų. Bankroto administratorius į ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯skaičiavo ir bendrovės skolų padidėjimÄ atsakovams R.

K. ir R. B., tačiau jie nepripažįsta padarę žalÄ . Å iuo atveju sutampa kreditorius ir skolininkas, todėl reikalavimas dalyje dėl 2651,64 Eur (9155,61 Lt) nepagrįstas. Be to, įmonė vykdė rangos sutartį, sudarytÄ su D. V. įmone, kuriai paskutinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta 2014-01-27. Tai rodo, kad įmonė dar 2014 m. gavo pajamų ir nedidino įmonės nuostolių. Paminėjo, kad atsakovas R. B. pripažino, kad jis priėmė naujus darbuotojus nuo 2014-02-28, kurie buvo atleisti bankroto administratoriaus 2014-04-25.Atsakovas R.

B. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad įmonei iÅ¡ pradžių vadovavo kartu su atsakovu R. K., jis buvo įmonės statybos direktorius, o R. K. – įmonės direktorius. Ä®monė užsiimdavo pamatų liejimu, mÅ«ro statymu, fasadu bei stogo dengimu. R. K. iÅ¡vykus į Vilnių, įmonei liko vadovauti jis. 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje įmonė vykdė statybos darbus Medelyne pagal rangos sutartį su D. V. įmone. Darbai buvo baigti 2014 m. sausio 17 d.

Tuo metu dirbo 5 darbuotojai, kuriems buvo mokamas sumažintas atlyginimas. Objekto vertė buvo 45 000,00 Lt, kuriuos gavę sumokėjo atlyginimus darbuotojams. 2014 m. kovo mėnesį atsakovas įdarbino dar 2 žmones, nes statybos darbų padaugėja pavasarį, vasarÄ . Turėjo dar vienÄ objektÄ (nuosavo namo statyba), kurio vertė buvo apie 25 000,00 Lt, planavo sudaryti sutartį, tačiau užsakovas jÄ atsisakė sudaryti, nes pamatė, kad įmonei yra iÅ¡kelta bankroto byla. Pavasarį bÅ«tų atsiskaitę su kreditoriais, tačiau nespėjo.

Kitų objektų neieÅ¡kojo, nes R. K. ieÅ¡kojo darbų Vilniuje. Ä®monėje iÅ¡ viso dirbo 5 darbuotojai, jis ir buhalterė. Dividendų negavo, paskolų iÅ¡ įmonės neėmė. Per 9 mėnesius įmonė sudarė tik 3 sutartis su UAB „Skorpionas“, D. V. įmone, ir dar vienu užsakovu. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ , nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2014-03-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-632-357/2014, tenkino pareiÅ¡kėjo VSDVF Å iaulių skyriaus pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB (duomenys neskelbtini), įmonės bankroto administratoriumi paskirdamas SandrÄ Gedminienę (4-5 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2014-06-17 ir 2014-08-18 nutartimis, priimtomis toje pačioje civilinėje byloje, patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorinius reikalavimus 136 076,01 Lt sumai, iš kurių 22395,12 Lt pirmos eilės išieškotojams – buvusiems įmonės darbuotojams, 64570,63 Lt antros eilės išieškotojams: VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras – 406,00 Lt, VMI – 40350,31 Lt, VSDFV Šiaulių skyriui – 35605,17 Lt, ir 37319,41 Lt trečios eilės išieškotojams:

A. K. – A. – 7050,00 Lt, UAB „Dalinetas“ – 269,41 Lt, UAB „Imposta“ – 30 000,00 Lt (6-7, 8, 70 b. l.). Dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė taikyti civilinę atsakomybę bendrovės vadovui ir akcininkui už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ . Atsakovas R. K. ir jo atstovas bei atsakovas R. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes nėra visų sÄ lygų įmonės vadovo ir/ar dalyvio atsakomybei kilti.

Taigi byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo ir dalyvio atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ , pažeidus pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taikymo. 2013-05-15 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas Nr. 13/05-1 patvirtina, kad įmonės direktoriumi nuo 2013-05-15 paskirtas R. K., o įmonės akcininkai, valdantys po 50 procentų visų įmonės akcijų – R. K. ir R. B. (9 b. l.). Taigi atsakovas R. K. yra įmonės direktorius bei akcininkas, o R. B. – įmonės akcininkas.

Å iaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-632-357/2014 (4-5 b. l.), patvirtina, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi VSDFV Å iaulių skyrius, o ne vienas iÅ¡ atsakovų. Atsakovas R. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio jis buvo tik formalus įmonės vadovas ir kad realiai įmonės veiklos neorganizavo ir jos neprižiÅ«rėjo, Å¡ias funkcijas atliko įmonės akcininku buvęs atsakovas R. B. Veiksmų su R. B. nederino ir neaptarinėjo.

Å ias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje atsakovas R. B., nurodęs, kad R. K. iÅ¡vyko ieÅ¡koti darbų į Vilnių 2013 m. rugsėjo mėnesį bei kad iÅ¡ esmės jis (R. B.) sprendė kasdienius įmonės klausimus ir rÅ«pinosi jos veikla, 2014-02-28 priėmė 2 naujus darbuotojus, apie kurių priėmimÄ R. K. net nežinojo, rÅ«pinosi įsipareigojimų pagal sutartis vykdymu ir t.t. IeÅ¡kovo atstovė teisme, atsikirsdama į Å¡iuos atsakovų teiginius, nurodė, kad atsakovas R. K. pasirašė darbo sutartis 2014-02-28 su naujais įmonės darbuotojais K.

M. ir D. T. (72-73, 74-75 b. l.).Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Civilinės atsakomybės už pavėluotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taikymo atveju reikÅ¡minga nustatyti, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi).

Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ .Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.).

Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo (Ä®BÄ® 8 str. 4 d.). Ä®BÄ® nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯monės vadovas, esant Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sÄ lygoms, privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.). Todėl Å¡ios bylos aplinkybių kontekste aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ .

IeÅ¡kovo atstovė teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki dar 2013-12-31, ir tai grindžia įmonės balansu bei Å iaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartimi, kuria iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir Ä®FAÄ®) 2 straipsnio 4 dalį įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dienÄ . Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Ä®FAÄ® ir apskaitos standartais (Ä®FAÄ® 15 str. 4 d.).

Ä®monės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Ä®FAÄ® 3 str. 3, 4 d.). Pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ , kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie raÅ¡ytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų.

Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ bei teisingumÄ . Jeigu balansas nepasiraÅ¡ytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovo ir (ar) akcininko įmonei padarytos žalos, turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, balansuose ar finansinėse ataskaitose neužfiksuoti, todėl nėra galimybės remiantis Å¡iais dokumentais konstatuoti faktÄ , kada bendrovės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt.

Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų iÅ¡samumÄ , detalumÄ bei tikslumÄ bei darant iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamÄ Ä¯monės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamÄ Å¾alos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, Å«kinių operacijų dokumentų ir kt.).

Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trÅ«ksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neiÅ¡samÅ«s, ne visada sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, kt.). Be to, pagal savo prigimtį įraÅ¡ai balanse atspindi įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau nepatvirtina faktinės turto bÅ«klės ar vertės, jo egzistavimo natÅ«ra. Taigi finansinių ataskaitų įraÅ¡ai negali bÅ«ti vertinami kaip betarpiÅ¡kai patikimi ir patvirtinantys, kad turtas jų sudarymo metu yra įmonėje.

Dėl finansinių ataskaitų, įskaitant balansÄ , įrodomosios reikÅ¡mės sÄ lyginumo teisminėje praktikoje iÅ¡skiriama, kad sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens mokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumÄ (nemokumÄ ) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1686/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2186/2013).

Jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ , įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės mokumas / nemokumas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).Kaip jau minėta, UAB (duomenys neskelbtini) nemokumÄ 2013-12-31 ieÅ¡kovo atstovė grindė Å iaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartimi, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla, ir balansu.

IÅ¡ pačios nutarties matyti, kad įmonės vadovas nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai neįteikti, todėl iÅ¡vada apie įmonės nemokumÄ padaryta įvertinus balanso duomenis bei turimo turto vertės ir visų įsipareigojimų santykį. Kaip ne kartÄ yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas, nagrinėjančiam bylÄ teismui privalomÄ reikÅ¡mę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiÅ¡kinti taikytinÄ nagrinėjamoje byloje įstatymÄ ar kitaip teisiÅ¡kai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-639/2013). Be to, bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų pripažinimas, o nemokumas, kaip ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri Å¡iuo atveju aktuali sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , yra nustatomas ne tik remiantis balanso duomenimis, bet ir vertinant kitus faktorius, t. y. ar įmonė atsiskaito su kreditoriais, ar yra perspektyvus bei pagrįstas veiklos tęsimas ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ nėra pakankamas įmonės nemokumo įrodymas.IÅ¡ 2014-03-23 sudaryto ir įmonės vadovo R.

K. pasirašyto 2013-12-31 dienai UAB (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad įmonė finansiniais metais turėjo 145340 turto, o praėjusiais finansiniais metai – 70600, nuosavas kapitalas finansiniais metais sudarė 55893, o praėjusiais finansiniais metais – 54967, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai finansiniais metais – 89447, o praėjusiais finansiniais metais – 15633 (49 b. l.). Lyginant balanse nurodytas sumas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. įmonės turtas sudarė 145340, nuosavas kapitalas sudarė 55893, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 89447, 2013 m.

įmonė ilgalaikio turto visai neturėjo, buvo tik trumpalaikis turtas. 2014 m. kovo 23 d. pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-03-22 patvirtina, kad įmonė nurodytu laikotarpiu turėjo 13600 pardavimo pajamų ir 62418 veiklos sÄ naudų, iÅ¡ viso 48818 nuostolių, o už praėjusius metus turėjo 165978 pardavimo pajamų, iÅ¡ kurių 95709 sudaro bendrojo pelno, atskaičius pardavimo savikainÄ (70269), bei 98985 veiklos sÄ naudų, todėl įmonės nuostoliai už praėjusius finansinius metus sudaro 3276 (71 b. l.).

Å ie duomenys įrodo tai, kad įmonės finansinė padėtis dar 2013 m. buvo sudėtinga, taip pat tai, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-22 įmonės nuostoliai dar iÅ¡augo. Tačiau, kaip ir buvo nurodyta aukščiau įmonės balansas nėra pakankamas nustatant įmonės mokumÄ ar nemokumÄ , nes jis neatspindi tikrosios turto vertės, ji gali bÅ«ti didesnė arba mažesnė, be to, vertinant įmonės mokumÄ ar nemokumÄ svarbi yra ne visų įsipareigojimų absoliuti suma, o tik pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai).

Be to, pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ turėtų bÅ«ti vertinama aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, ir tai turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. Å iaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartyje yra pažymėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 2013-12-31 VSDFV Å iaulių skyriui yra 16 437,70 Lt (4-5 b. l.), kuris priskirtinas per vienerius metus mokėtinoms sumoms, tačiau Å¡i suma nevirÅ¡ija įmonės 2013-12-31 turėto turto dydžio.

Taigi byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra pakankami nustatyti tikslų įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį.Be to, byloje pateikta 2013-10-07 rangos sutartis Nr. 004, sudaryta tarp D. V. įmonės (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas), pagal kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nuo 2013-10-07 iki 2013-12-07 atlikti remonto darbus (duomenys neskelbtini) (83 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutartyje sutartus darbus atliko ir pateikė užsakovui apmokėti 2013-10-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0005 24200,00 Lt sumai (94 b. l.), 2013-11-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0006 7865,00 Lt sumai (93 b. l.), 2013-11-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0007 16335,00 Lt sumai (92 b. l.), 2013-12-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0008 5445,00 Lt sumai (91 b. l.), 2013-12-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0009 1694,00 Lt sumai (90 b. l.), 2013-12-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0010 9450,10 Lt sumai (89 b. l.), 2013-12-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0011 2178,00 Lt sumai (88 b. l.), 2013-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0012 13915,00 Lt sumai (87 b. l.), 2013-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0013 190,00 Lt sumai (86 b. l.), 2014-01-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LVF 0014 1331,00 Lt sumai (85 b. l.), iÅ¡ viso 82603,10 Lt.

IÅ¡ 2014-04-16 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-03-31 matyti, kad įmonė buvo sudariusi sandorių už 12 500,00 Lt (51 b. l.). IÅ¡ 2014-02-28 darbo sutarčių su K. M. ir D. T. (72-73, 74-75 b. l.), R. B. parodymų matyti, kad įmonei buvo reikalingi darbuotojai, nes planavo sudaryti rangos sutartį dėl namo statybos, tačiau Å¡is užsakymas buvo atÅ¡auktas užsakovui sužinojus apie įmonei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas buvęs įmonės darbuotojas D.

T., kuris buvo įdarbintas 2014-02-28 nurodytam užsakymui vykdyti. Minėtas liudytojas nurodė, kad ir anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir kad už darbÄ buvo atsiskaitoma laiku. Atlyginimo žiniaraÅ¡tis Nr. AŽ/03 už 2014 m. kovo mėnesį patvirtina, kad įmonės darbuotojams buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 2643,00 Lt atlyginimo (50 b. l.). Duomenų, patvirtinančių, kad 2013-12-31 įmonė nesumokėjo viso darbo užmokesčio savo darbuotojams – nėra. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio įmonės vadovo pareigas faktiÅ¡kai ėjęs įmonės akcininkas R.

B. pagrįstai tikėjosi, kad nepaisant įsiskolinimo keliems kreditoriams, įmonei pavyks atkurti mokumÄ , kadangi, nei įmonės vadovu buvęs R. K., nei įmonės akcininkas R. B. nesiėmė jokių įmonei žalÄ sukeliančių tyčinių veiksmų, o bÅ«tent nesudarinėjo su įmone paskolos sutarčių ar kitų sandorių, kurių pagrindu bÅ«tų didinamas įmonės įsiskolinimas kreditoriams, įmonėje neįdarbino giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų, jiems mokamas atlyginimas nebuvo nepagrįstai didelis, aktyviai ėmėsi naujų užsakymų paieÅ¡kos, kadangi buvo įdarbinti papildomi darbuotojai, tikėtina, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo perspektyvų užsakovÄ .

Taigi Å¡ie duomenys iÅ¡ esmės patvirtina, kad įmonė iki 2013-12-31 ir dar 2014 m. pradžioje vykdė veiklÄ bei gavo pajamas, kurių dalis už 2013 m. tikėtina buvo įraÅ¡yta į įmonės turto skiltį balanse, atsiskaitė su darbuotojais, tačiau byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra pakankami tiksliai nustatyti įmonės turtÄ . Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti įmonės nemokumÄ 2013-12-31, kadangi neįmanoma nustatyti įmonės 2013-12-31 turėto turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų santykio.

Teismas reikalavo ieÅ¡kovo atstovės pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad įmonė 2013-12-31 buvo nemoki, tačiau daugiau įrodymų byloje nepateikta.Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sÄ lygomis. Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai). Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.Viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį, t. y., nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo laiku nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dydį yra vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma, iÅ¡augusi bÅ«tent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, kt.).IeÅ¡kovo atstovė įrodinėjo, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi 43 559,56 Lt bei kad ji paskaičiuota sudėjus skolos VMI, VSDFV Å iaulių skyriui ir darbuotojams skirtumus 2013-12-31 ir 2014-03-12, o bÅ«tent skola VMI nuo 2013-12-31 iki 2014-03-12 padidėjo 4325,79 Lt, skola VSDFV Å iaulių skyriui padidėjo 18 511,65 Lt, o skola darbuotojams padidėjo 20722,12 Lt.

Atsakovai nesutiko su nurodytos žalos dydžiu ir paskaičiavimu. Teismas laiko pagrįstas atsakovo R. K. atstovo pastabas apie tai, kad nuo tariamo įmonės nemokumo 2013-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo 2014-03-12 praėjo labai nedidelis laiko tarpas, dėl ko abejotina, kad prašomos priteisti žalos dydis yra pagrįstas. Visų pirma, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, koks skolos dydis VMI buvo 2013-12-31, tačiau žinomas Šiaulių apygardos teismo patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas – 40350,31 Lt (4-5, 52 b. l.).

Todėl praÅ¡omos priteisti žalos dalis – 4 325,79 Lt nepagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais. Antra, ieÅ¡kovo atstovė skolos padidėjimÄ darbuotojams grindžia paraiÅ¡kos iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo gauti duomenimis (76-82 b. l.), tačiau byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad skola darbuotojams 2013-12-31 buvusi 1673 Lt. Paminėtina, kad pagal Ä®BÄ® 13 straipsnio 4 dalį atleistam darbuotojui iÅ¡mokama Ä®BÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka), su juo atsiskaitoma Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio 2 dalį darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami pirmÄ ja eile iÅ¡ turimo turto, tačiau gali bÅ«ti tenkinami ir iÅ¡ Garantinio fondo lėšų (Ä®BÄ® 35 str. 7 d.). AntrÄ ja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetÄ ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis (Ä®BÄ® 35 str. 3, 5 d.).

Taigi prievolė sumokėti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus įmonės bankroto atveju atsiranda tik atleidus įmonės darbuotojÄ . IÅ¡ 2014-08-21 paraiÅ¡kos iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo gauti matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė Garantinį fondÄ iÅ¡mokėti 18467,93 Lt, iÅ¡ kurių 3959,07 Lt skirta darbo užmokesčiui, 3242,58 Lt – kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, 7913,07 Lt – iÅ¡eitinei iÅ¡mokai, 2338,81 Lt apmokėjimui už prastovas, taip pat banko operacijoms – 14,40 Lt, ir bankroto administratoriui už paraiÅ¡kos parengimÄ â€“ 1000,00 Lt (76-77 b. l.).

Iš 6 lentelės „Darbuotojų reikalavimų struktūra“ matyti, kad darbo užmokesčio įsiskolinimas iš viso yra 4060,07 Lt, kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 3451,67 Lt, išeitinės išmokos – 10340,80 Lt, įsiskolinimo suma už prastovas – 2338,81 Lt, kitos išmokos – 2348,39 Lt, be kitų darbuotojų, darbo užmokesčio įsiskolinimas, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, įsiskolinimas už prastovas bei kitos išmokos paskaičiuotos ir R.

B. bei R. K. (78 b. l.). 7 lentelėje „Darbuotojams praÅ¡omos skirti iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo“ užfiksuota, kad įsiskolinimas darbuotojams paskaičiuotas nuo 2014-04 (79-81 b. l.). Å ie duomenys patvirtina atsakovo R. K. atstovo teiginius, kad į žalos dydį įskaičiuota 1014,40 Lt papildoma lėšų suma, kuriÄ sudaro 14,40 Lt iÅ¡laidos banko operacijoms, susijusioms su iÅ¡mokų darbuotojams iÅ¡mokėjimu, ir 1000,00 Lt atlyginimas bankroto administratoriui už paraiÅ¡kos parengimÄ , nelaikytinos žala kreditoriams, be to, kad darbo užmokestis darbuotojams sudaro palyginti nedidelę sumÄ .

Kadangi darbo užmokestis darbuotojams paskaičiuotas nuo 2014 m. balandžio mėnesio, t.y., įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , todėl minėta 3959,07 Lt suma nelaikytina žala kreditoriams. Be to, didžiausios sumos skiriamos kompensacijai už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinei iÅ¡mokai bei už prastovas, tačiau Å¡ias sumas bÅ«tų turėjusi įmonė iÅ¡mokėti darbuotojams tiek 2013-12-31, tiek ir įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ 2014-03-12. Kaip teisingai pastebėjo atsakovo R. K. atstovas – praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovų sumos, kurios jiems buvo paskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos kaip darbo užmokesčio įsiskolinimas bei kitos sumos, susijusios su darbo santykiais.

Todėl Å¡iuo atveju sutampant kreditoriui ir skolininkui prievolė pasibaigia (CK 6.126 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepagrindė reikalaujamos priteisti dalies žalos, kuriÄ sudaro įsiskolinimų darbuotojams skirtumas – 20 722,12 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-632-357/2014 (4-5 b. l.), nurodyta, kad įmonės skola VSDFV Å iaulių skyriui 2013-12-31 buvo 16 437,70 Lt, o iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo 2014-08-18 nutarties matyti, kad teismas patvirtino patikslintÄ VSDFV Å iaulių skyriaus kreditorinį reikalavimÄ 35 605,17 Lt (8 b. l.).

Nurodytas kreditorinis reikalavimas patikslintas atsižvelgiant į įmonės darbuotojų atleidimo laikÄ . IÅ¡ 7 lentelės „Darbuotojams praÅ¡omos skirti iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo“ matyti, kad 6 įmonės darbuotojai buvo atleisti 2014-04-25, o 2 buvo atleisti 2014-06-09 (79-81 b. l.). Taigi dalis žalos - 18 511,65 Lt paskaičiuota netiksliai, nes dalis skolos VSDFV Å iaulių skyriui priklausė nuo bankroto procedÅ«rų, o daugiau duomenų apie skolos dydžio skirtumÄ VSDFV Å iaulių skyriui laikotarpiu nuo 2013-12-31 iki 2014-03-12 nepateikta.

Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos kreditoriams dydžio. Dar viena civilinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėti veiksmai. Sie­kiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias Å¡is asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002, kt.). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais.

Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams. Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose.

Be kita ko, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, vadovas (savininkas) atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Todėl nustačius, kad įmonės vadovas (savininkas), nors ir esant tam sÄ lygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet toliau vykdė veiklÄ , siekdamas iÅ¡saugoti įmonę, atgaivinti jos veiklÄ , vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiÅ¡kai, priimti rizikingus sprendimus, ieÅ¡koti parterių, tuo pačiu bÅ«tų paneigta ir įprasta verslo praktika. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-493/2012).IeÅ¡kovo atstovė teisme teigė, kad abu atsakovai pažeidė savo įsipareigojimus įmonei, nes nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai ir nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be kita ko, dar ir padidino įmonės skolos dydį, priimdami 2014-02-28 dirbti dar 2 darbuotojus. Atsakovai neneigė, kad žinojo, jog įmonės finansinė padėtis nėra gera, vien dėl Å¡ios priežasties R. K. iÅ¡vyko ieÅ¡koti užsakymų į Vilnių, tačiau pagrįstai tikėjosi iÅ¡vengti įmonės nemokumo, padengti kreditoriams susidariusius įsiskolinimus, kadangi vykdė veiklÄ , įmonė gavo pajamas, atsiskaitydavo su darbuotojais, taigi ir nedidino įmonės įsiskolinimų dydžio, ieÅ¡kojo naujų užsakymų ir turėjo vienÄ potencialų užsakymÄ , todėl 2014-02-28 priėmė dirbti dar 2 darbuotojus.

Aukščiau aptarti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina atsakovų teiginius, todėl teismas pakartotinai apie tai nepasisako. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta įmonės vadovo veikla (naujų užsakymų paieÅ¡ka, įdarbinimas), atsižvelgiant į įmonės veiklos sritį (individualių namų statyba) ir darbų sezoniÅ¡kumÄ priskirtina normaliai verslo rizikai. PrieÅ¡ingi įmonės veiklos principams ir tikslams veiksmai ar kitokie veiksmai, kuriems esant padidinami kreditoriniai reikalavimai, byloje nenustatyti, tokių faktų nenurodė ir ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad atsakovų veiksmai nebuvo neteisėti.   CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrÄ taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. CK 6.248 straipsnio 3 dalis įtvirtina objektyviÄ kaltės sampratÄ : laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad atsakymas į klausimÄ , ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi bÅ«ti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę bÅ«klę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu.

Jeigu apdairus, rÅ«pestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip ir žalos iÅ¡vengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė bÅ«tų preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovai kalti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.).

Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002, kt.). Remiantis teismų praktika, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012 m. vasario 1 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovo atstovė neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, taigi atsakovų kaltė Å¡iuo atveju nepreziumuojama ir jÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas.

Nors ieÅ¡kovo atstovė teigė, kad atsakovų kaltė pasireiÅ¡kė kaip nerÅ«pestingumas, kadangi jie nebuvo pakankamai apdairÅ«s, rÅ«pestingi ir atidÅ«s, ir toliau savo veiksmais didino įmonės skolas, t.y., elgėsi nerÅ«pestingai, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo atsakovų tyčios ar didelio neatsargumo, o ir byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ . Todėl konstatuotina, kad atsakovų kaltė dėl žalos atsiradusios jiems laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįrodyta.Likusi civilinės atsakomybės sÄ lyga yra priežastinis ryÅ¡ys.

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas neįrodė esant žalÄ bei neteisėtus atsakovų veiksmus, todėl priežastinis ryÅ¡ys nenustatinėtinas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (buhalterinės apskaitos dokumentai, paraiÅ¡ka iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo gauti su priedais, darbo sutartys su darbuotojais ir kt.) taip pat atsakovų ir liudytojo parodymai patvirtina prieÅ¡inga – kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai padidėjo ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atsakovai ėmėsi visų priemonių įmonės įsiskolinimams padengti ir pagrįstai tikėjosi iÅ¡vengti įmonės nemokumo.IÅ¡ aptarto matyti, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki 2013-12-31, kreditoriams buvo padaryta žala neteisėtais atsakovų veiksmais, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų neįmanoma tiksliai nustatyti žalos kreditoriams dydžio, taip pat neįrodė ir likusių civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės ir priežastinio ryÅ¡io.

Dėl to teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir jį atmeta. Bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kiti procesiniai klausimai.IeÅ¡kovas BUAB (duomenys neskelbtini) nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 80 str., 88 str., 96 str. 2 d.).Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi (26-27 b. l.) byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotos 3704,06 Lt sumai, atsakovui R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Garantinio fondo skirtos lėšos, esančios ieÅ¡kovo kaupiamojoje sÄ skaitoje. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - Garantinio fondo lėšų, priklausančių atsakovui R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir esančių ieÅ¡kovo kaupiamojoje sÄ skaitoje, 3704,06 Lt sumai areÅ¡tÄ palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Rasa Milvydaitė