7dcc135f-222b-4d64-a027-1418ccbb91f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-444-302/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00396-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.4.9.6.2; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir G. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-285-343/2021 pagal ieÅ¡kovų A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei vieÅ¡ajai įstaigai Kauno klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. B. ir G.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei vieÅ¡ajai įstaigai (toliau – VÅ¡Ä®) Kauno klinikoms (toliau – Kauno klinikos, atsakovė) ir prašė palikti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ ; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams kiekvienam po 15 000 eurų dydžio neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovų mama E. B. dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tÄ pačiÄ dienÄ 19:21 val. buvo atgabenta į Kauno klinikas. Po tyrimų skubos tvarka buvo stacionarizuota į KrÅ«tinės chirurgijos skyrių ((duomenys neskelbtini)). Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad E. B. buvo praradusi sÄ monę, skundėsi krÅ«tinės, kairio klubo skausmu, pykinimu. Bendra jos bÅ«klė, anot įrašų medicininiuose dokumentuose, patenkinama, orientuota, oda ir gleivinė – blyÅ¡kios, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka. Nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pacientė pasiskundė pilvo skausmu, pykinimu. Dinamikoje bÅ«klė pagerėjo, iÅ¡liko stabili. (duomenys neskelbtini) pacientei buvo suleista narkotinio analgetiko (duomenys neskelbtini) 100mg/2ml i/m injekcija, (duomenys neskelbtini) E. B. palatoje rasta be gyvybės ženklų. Taikytas gaivinimas. Nesant atsako į gaivinimo veiksmus konstatuota pacientės mirtis.

3. Kaip atsakovės neteisėti veiksmai vertintina tai, kad po eismo įvykio gydant E. B. atsakovė medicininę pagalbÄ E. B. teikė netinkamai, nes, esant akivaizdiems požymiams, nenustatė sužalojimų pilvo ertmėje, nediagnozavo (duomenys neskelbtini), kas apsunkino bendrÄ pacientės bÅ«klę ir, esant kitoms eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmėms, nulėmė E. B. mirtį. Kauno klinikų aplaidumas gydant E. B. nustatytas ir konstatuotas Akreditavimo tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. iÅ¡vadoje.

Tarp Kauno klinikų aplaidumo ir ieÅ¡kovų mamos mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Mamos mirtis ieÅ¡kovams sukėlė didžiulį Å¡okÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . IeÅ¡kovų emocinis ryÅ¡ys su motina buvo glaudus, nepaisant to, kad gyveno skirtinguose miestuose. IeÅ¡kovai kiekvienas savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 25 000 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kovai dalį jų dėl mamos mirties patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienas po 5 000 Eur, gavo iÅ¡ tiesioginio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota E. B., kaltininko ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudusio ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad žala sveikatai pacientei teikiant asmens sveikatos paslaugas buvo padaryta, bei tenkino iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ ir įpareigojo atsakovę atlyginti ieÅ¡kovams po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos dalį, kurios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neįpareigojo atsakovę atlyginti ir kuri nebuvo atlyginta kitų asmenų, t. y. po 15 000 Eur kiekvienam.

4. Atsakovė Kauno klinikos pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B. ir G. B. pareiÅ¡kimo“.

5. Nurodė, kad sprendime nurodyta iÅ¡vada apie mirties priežastinį mechanizmÄ yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje apraÅ¡yti pilvaplėvės ertmės organų pokyčiai rodo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Å iuo klinikiniu atveju, tikėtina, kad mirtis buvo sÄ lygota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukelto (duomenys neskelbtini). Vertinant retrospektyviai, net ir atlikus Pacientei pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimÄ bei nustačius anksčiau apraÅ¡ytus pakitimus pilvaplėvės ertmėje, gydymo taktika nebÅ«tų buvusi keista, nes nustatyti pilvaplėvės ertmės organų pakitimai yra gydomi konservatyviai.

Komisija nepagrįstai priėmė sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai įvertino Kauno klinikų specialistų veiksmus bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir panaikino Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B. ir G.

B. pareiškimo“; priteisė iš ieškovų trečiajam asmeniui po 432,60 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų; priteisė iš ieškovų valstybei po 6,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar Kauno klinikose buvo padaryta žala pacientės sveikatai, paskyrė deontologinę ekspertizę, kuriÄ atlikę ekspertai padarė tokias iÅ¡vadas: autopsijos metu konstatuoti pakitimai pilvaplėvės ertmėje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nesant (duomenys neskelbtini) bei praėjus tik 1,5 paros laikotarpiui nuo traumos iki mirties, nėra vertinami kaip (duomenys neskelbtini) iÅ¡raiÅ¡ka, bet kaip pakraujavimas į pilvo ertmę iÅ¡ įplyÅ¡usio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); operacinis gydymas nebuvo reikalingas, taip pat jam nebuvo ir klinikinių indikacijų (nebuvo pavojaus gyvybei požymių); atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimÄ , nesant klinikinių (duomenys neskelbtini) požymių, konservatyvi gydymo taktika nebÅ«tų keičiama;

E. B. mirė nuo (duomenys neskelbtini), įvykus (duomenys neskelbtini) bei plaučių (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje vystėsi (duomenys neskelbtini), į tai nurodo klinikiniai bei autopsijos duomenys. Tokia iÅ¡vada daroma taip pat ekskliudavus dvi kitas galimas Å¡irdies priežastis: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nerodė nei Å¡irdies EKG nei histologinis tyrimas. (duomenys neskelbtini) nėra patvirtintas autopsijos duomenimis: (duomenys neskelbtini), histologiÅ¡kai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuris nurodo tik kraujo sudedamųjų dalių buvimÄ pilvo ertmėje, tačiau nepatvirtina (duomenys neskelbtini).

Be to, pažymėtina, kad skiriamos trys (duomenys neskelbtini) vystymosi stadijos, o gyvybei pavojingos Å¡io proceso komplikacijos atsiranda paskutinėje stadijoje, praėjus daugiau trijų parų laikotarpiui nuo patologinio proceso pradžios (konkrečiu atveju nuo traumos iki mirties praėjo tik 1,5 paros laiko tarpas); autopsijos metu nustatyti pakitimai pilvaplėvės ertmėje nėra vertinami kaip pacientės mirties priežastis; vertinant retrospektyviai, atsižvelgiant į E. B. patirtÄ (duomenys neskelbtini), lydimÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡vengti pacientės mirties galimybė buvo menka; konkrečiu atveju, nagrinėjamu laikotarpiu, pilvo trauma be nustatytų gyvybei pavojingų (duomenys neskelbtini) komplikacijų (hiperterminis sindromas, infekcinio Å¡oko ar sepsio požymiai, dehidratacijos požymiai, daugybinių organų disfunkcijos sindromas) reikalavo konservatyvaus gydymo; viso kÅ«no kompiuterinės tomografijos tyrimas negalėjo nustatyti patologijų, dėl kurių bÅ«tų reikėję keisti E. B. gydymo taktikÄ ar bÅ«dus; vertinant retrospektyviai Kauno klinikų gydytojų nuostatÄ E. B. taikyti pilvo traumos konservatyvų gydymo metodÄ buvo teisinga; mano, kad E. B. (duomenys neskelbtini) vakare atlikti CRB ir gliukozės pakartotinų tyrimų nebuvo bÅ«tina, kadangi jų rodiklių padidėjimas tos pačios dienos ryte nebuvo kritinis, to nereikalavo ir klinikinė situacija;

E. B. paskirti nuskausminamieji vaistai negalėjo esmingai užmaskuoti galimų (duomenys neskelbtini) požymių.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei byloje atliktos deontologinės ekspertizės iÅ¡vadas, nusprendė, kad Akreditavimo tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti, kad Tarnyba, priėmė įsakymÄ dėl pažeidimų, remdamasi specialistų iÅ¡vadomis, kurios nėra pagrįstos ir prieÅ¡tarauja nusistovėjusiai tokių atvejų gydymo praktikai bei teismo medicininio tyrimo metu apraÅ¡ytiems radiniams.

9. Teismas, spręsdamas dėl Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B. ir G. B. pareiÅ¡kimo“, įvertino byloje esančius duomenis, specialistų iÅ¡vadas bei ekspertizės iÅ¡vadas ir nusprendė, kad Kauno klinikose nebuvo pakenkta pacientės sveikatai, nebuvo atlikta kokių nors neteisėtų veiksmų, todėl sprendimÄ panaikino. Panaikinęs Komisijos sprendimÄ , teismas atmetė ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ .

10. Teismas, įvertinęs byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kinio argumentÄ , kad pacientės mirtį galėjo nulemti (duomenys neskelbtini) injekcija.

11. Teismas, įvertino byloje esančius medicininius dokumentus bei kitus byloje esančius duomenimis ir nusprendė, kad ieškovų teiginiai, jog pacientė nuo (duomenys neskelbtini) buvo palikta be priežiūros, kai kurie įrašai medicininiuose dokumentuose neatitinka tikrovės, skrandžio zondavimo procedūra po echoskopijos tyrimo nebuvo atlikta, yra nepagrįsti.

12. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų ir ekspertų parodymus, ekspertizės iÅ¡vadÄ , nusprendė, kad E. B. sveikatai žala jÄ gydant Kauno klinikose nebuvo padaryta. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad E. B. mirties priežastis – negydytas (duomenys neskelbtini), kad jai buvo bÅ«tina atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimÄ , kad buvo netinkama priežiÅ«ra, kad jai pakenkė injekcija (duomenys neskelbtini). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, jog ligoninė atliko neteisėtus veiksmus E. B. atžvilgiu.

13. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju nebuvo konstatuotas aiÅ¡kus ryÅ¡ys tarp Kauno klinikų teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir pacientei kilusių pasekmių, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisija nepagrįstai priėmė sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes netinkamai įvertino Kauno klinikų specialistų veiksmus bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai A.

B. ir G. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkini, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas suabsoliutino teismo medicinos ekspertizės aktÄ ir jo iÅ¡vadas, nepateikė jokio ekspertizės vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. 14.2.

Akreditavimo tarnybos įsakymas ir ataskaita atsakovės buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau ir Vyriausiam administraciniam teismui ir teismai patvirtino iÅ¡vados bei įsakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Todėl Akreditavimo tarnybos įsakymo ir iÅ¡vados galiojimas bet kuriuo atveju negalėjo bÅ«ti paneigtas teismo ekspertizės aktu. 14.3. Byloje atliktos ekspertizės aktas iÅ¡ esmės neatitinka Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatyme nustatytų reikalavimų. Ekspertizės akte nėra nurodyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, nėra pateikti gauti rezultatai su motyvuotu jų įvertinimu.

Ekspertizės akte yra labai plati apraÅ¡omoji dalis ir glaustos lakoniÅ¡kos iÅ¡vados. IÅ¡ akto nėra aiÅ¡ku, kaip ekspertai priėjo prie nurodytų iÅ¡vadų, todėl nėra galimybės įsitikinti iÅ¡vadų pagrįstumu bei patikimumu. Tokio akto iÅ¡ esmės negalima vertinti kaip paneigiančio byloje esančių kitų medicinos specialistų (VTMT Kauno skyriaus specialisto eksperto Ą. S. autopsijos metu padarytos iÅ¡vados, Akreditavimo tarnybÄ konsultavusio abdominalinės chirurgijos hab. dr. E. S. ir kt.) iÅ¡vadų ir paaiÅ¡kinimų, kad E. B. (duomenys neskelbtini) buvo, kad jai pasireiÅ¡kė (duomenys neskelbtini) požymiai.

Ekspertai teismo posėdžio metu nepateikė aiÅ¡kių atsakymų, kodėl padarė atitinkamas iÅ¡vadas. 14.4. Teismas taip pat nevertino teismo posėdžio metu teismo ekspertų nurodytų dviejų papildomų galimų E. B. mirties priežasčių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ekspertas T. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡iuos sveikatos sutrikimus (duomenys neskelbtini) rodė klinikiniai duomenys, kad buvo galima galvoti apie Å¡iuos pavojus pacientės gyvybei, o juos nustačius bÅ«tų reikėję galvoti apie papildomas gydymo ir priežiÅ«ros priemones (deguonies terapijÄ , deguonies pasisavinimo stebėjimÄ ) 14.5.

Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad atsakovė nesugebėjo diagnozuoti E. B. (duomenys neskelbtini) ir nuo jo negydė, taip pat ir tuo, kad E. B. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo palikta bendrosios priežiūros palatoje viena be jokios tinkamos priežiūros. Teismas dėl antrosios ieškovų nurodytos aplinkybės nepasisakė ir vertinimo nepateikė, todėl liko neatskleista ir nepaneigta aplinkybė, kad toks atsakovės personalo elgesys neatitiko teismų praktikoje suformuoto aiškinimo, kad gydytojas privalo ne tik taikyti tinkamus gydymo metodus, tačiau juos privalo taikyti ir maksimaliai rūpestingai, atidžiai ir atsargiai.

15. Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VÅ¡Ä® Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 15.1. Deontologinė ekspertizė yra atliekama vertinant paciento ligos istorijÄ , pacientui atliktus tyrimus ir kitus byloje esančius duomenis. Deontologinei ekspertizei atlikti nėra patvirtintų specialiai tam skirtų metodikų ar taisyklių. Vien tai, kad ekspertizės iÅ¡vados ieÅ¡kovams nėra palankios, nereiÅ¡kia, kad jos iÅ¡vados yra neteisingos ar prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Be to, teismo ekspertais teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino ekspertizės akte pateiktas išvadas. 15.2. Bylos medžiagoje esančių daugumos šį atvejį vertinusių specialistų nuomone, paslaugos pacientei buvo teikiamos tinkamai ir kvalifikuotai. 15.3. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių nei klinikinių, nei morfologinių (duomenys neskelbtini) duomenų. Teismo medicinos eksperto Ą. S. pateiktoje specialisto išvadoje aprašomi pacientės rasti pilvaplėvės organų pokyčiai yra gydomi konservatyviai.

KomisijÄ konsultavę Respublikos Vilniaus universiteto ligoninės specialistai: KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojos krÅ«tinės chirurgas P. G., abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. G. B. ir dr. A. S., nurodė, kad pacientei nustatyti patologiniai pakitimai pilvo ertmėje nereikalavo operacinio gydymo, konservatyvus gydymas buvo pakankamas, kad pacientės priežiÅ«ra Kauno klinikose ir pasirinkta gydymo taktika buvo tinkama. Ekspertizės akte ekspertai taip pat konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) požymių ir indikacijų operaciniam gydymui nebuvo.

Tiek KomisijÄ konsultavę specialistai, tiek teismo ekspertai nurodė, kad poreikio atlikti papildomų tyrimų, įskaitant kompiuterinę tomografijÄ , nebuvo poreikio. 15.4. Nurodė, kad pacientės bÅ«klė buvo stabili ir indikacijų jÄ stebėti ir gydyti Intensyvios terapijos skyriuje nebuvo. Pažymėjo, kad KomisijÄ konsultavę specialistai į klausimÄ , kaip ir ar buvo galima iÅ¡vengti pacientės mirties, atsakė, kad Å¡iuo klausimu neturi jokių pasiÅ«lymų. Tai rodo, kad Kauno klinikų specialistai elgėsi tinkamai, kaip analogiÅ¡koje situacijoje bÅ«tų pasielgęs bet kuris kitas sveikatos priežiÅ«ros specialistas.

16. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiai argumentais: 16.1. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovai, teismas labai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir žodinius Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei dėl jų argumentuotai pasisakė teismo sprendime. 16.2.

Kad pacientei buvo asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai, atlikę byloje ekspertizę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovų motina E. B. dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tÄ pačiÄ dienÄ 19:21 val. buvo atgabenta į Kauno klinikas; po tyrimų skubos tvarka (duomenys neskelbtini) stacionarizuota į KrÅ«tinės chirurgijos skyrių. (duomenys neskelbtini) E. B. palatoje rasta be gyvybės ženklų. Ligos istorijoje esančiame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta mirties priežastis: (duomenys neskelbtini).

19. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieÅ¡kovo A. B. 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. vasario 21 d. skundų pagrindu atliko E. B. (duomenys neskelbtini) dienomis Kauno klinikose teiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimÄ ir 2017 m. gegužės 22 d. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienomis pacientei E. B.

Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – (duomenys neskelbtini) pacientę E. B. konsultavęs gydytojas chirurgas S. Š., pacientei diagnozavus (duomenys neskelbtini) ir buvus pilvo sumušimui, pacientei skundžiantis pilvo skausmu, pykinimu, kraujo tyrimuose buvus hemoglobino mažėjimui nuo (duomenys neskelbtini), CRB padidėjimui ir (duomenys neskelbtini), buvus (duomenys neskelbtini) požymiams (t. y. širdies susitraukimų dažnis virš (duomenys neskelbtini) bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje), skubiai nepaskyrė atlikti pilvo (viso kūno) kompiuterinio tomografinio tyrimo diagnozei patikslinti, neįtarė (duomenys neskelbtini).

Minėtos ataskaitos pagrindu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2017 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės, kuriuo įspėjo Kauno klinikas dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų.

20. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. B. ir G. B. pareiÅ¡kimo padarė iÅ¡vadÄ , kad pacientei E. B. Kauno klinikose asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos nebuvo teikiamos tinkamai, laiku ir kvalifikuotai ir nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Kauno klinikose pacientei E. B., buvo padaryta; pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ tenkino ir dalies ir įpareigojo Kauno klinikas atlyginti jiems kiekvienam po 5 000 Eur.

Komisija rėmėsi VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo krÅ«tinės chirurgo P. G. ir Bendrosios chirurgijos centro vadovÄ pavaduojančio I chirurgijos skyriaus vedėjo abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. A. S. 2019 m. kovo 25 d. bei VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo krÅ«tinės chirurgo P. G. ir Bendrosios chirurgijos centro vadovo abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. dr. G.

B. 2019 m. vasario 12 d. atsakymais į Komisijos klausimus, kur teigiama, kad autopsijos metu rasti pakitimai pilvo ertmėje nereikalavo operacinio gydymo, todėl galima teigti, kad konservatyvus gydymas buvo pakankamas; kad buvo taikytos visos priemonės, galėjusios padėti nustatyti (duomenys neskelbtini).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Å¡alių bei ekspertų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, teismo ekspertizės iÅ¡vadas, nusprendė, kad žala E. B. sveikatai jÄ gydant Kauno klinikose nebuvo padaryta, ieÅ¡kovai neįrodė, kad Kauno klinikos atliko neteisėtus veiksmus; nėra aiÅ¡kaus ryÅ¡io tarp teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir pacientei kilusių pasekmių, todėl konstatavo, kad Komisija nepagrįstai priėmė sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino (Komisijos sprendimÄ panaikino), o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė.

22. IeÅ¡kovai su pirmosios instancijos eismo sprendimu nesutiko, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kurį grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suabsoliutino ekspertizės aktÄ , nepateikė ekspertizės akto vertinimo kitų byloje esančių įrodymų visumoje, nevertino to, kad ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, taip pat nevertino ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių, kad E. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo palikta bendrosios priežiÅ«ros palatoje viena be jokios tinkamos priežiÅ«ros.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ (ne)pagrįstumo 23. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAÄ®) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų atveju, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Aktualios nagrinėjamam ginčui PTŽSAÄ® redakcijos 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.

Taigi ginčui taikytinoje aktualioje PTŽSAĮ įstatymo redakcijoje įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama PTŽSAĮ bei Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis).

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti bÅ«tinas sÄ lygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmai teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 29 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiÅ¡kia, kad gydytojas turi atilikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų motinai E. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Kauno klinikose buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po patirto autoįvykio, kuriame ji nukentėjo kaip keleivė, sėdėjusi ant galinės automobilio sėdynės. Byloje kilo ginčas dėl suteiktų paslaugų kokybės vertinimo.

28. IeÅ¡kovai byloje įrodinėjo, kad jų motina mirė dėl atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, todėl ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ . Kaip neteisėtus atsakovės veiksmus ieÅ¡kovai įrodinėjo tai, kad jų motinai nebuvo laiku diagnozuotas ir gydytas (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) injekcija ieÅ¡kovų motinai Å¡ioje situacijoje (esant (duomenys neskelbtini) sutrikimui) galėjo turėti įtakos jos mirčiai, taip pat tai, kad ieÅ¡kovų motina nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo palikta be priežiÅ«ros.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindė Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu, teismo medicinos eksperto Ą. S. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), Akreditavimo tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. ataskaita bei 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu, teismo medicinos gydytojo–eksperto dr. P. P. 2016 m. spalio 5 d. konsultacija. Tuo tarpu atsakovė byloje įrodinėjo, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ieÅ¡kovų motinai buvo teiktos tinkamai ir kokybiÅ¡kai, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė yra nepagrįsta, kad nustatyti pilvaplėvės sužalojimai gydomi konservatyviai ir nereikalavo operacinio gydymo, (duomenys neskelbtini) injekcija mirties lemti negalėjo, kad įraÅ¡ai ligos istorijoje nebuvo daromi, kadangi pacientės bÅ«klė pagerėjo, o kitų nusiskundimų nebuvo, prašė panaikinti Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų bei ekspertų parodymus, teismo ekspertizės iÅ¡vadas, padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno klinikos E. B. atžvilgiu neatliko jokių kaltų neteisėtų veiksmų, kad žala E. B. sveikatai jai teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Kauno klinikose nebuvo padaryta bei kad nebuvo konstatuotas aiÅ¡kus ryÅ¡ys tarp E. B. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir kilusių pasekmių. IeÅ¡kovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grįsdami netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

30. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde neginčija sprendimo dalies dėl E. B. taikytos analgetiko (duomenys neskelbtini) injekcijos, ieÅ¡kovų teigimu, galėjusios turėti įtakos jos mirčiai, todėl teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad nė viename iÅ¡ byloje esančių teismo medicinos specialistų raÅ¡tų ar iÅ¡vadų nėra nurodyta jokių duomenų apie Å¡ios injekcijos galimÄ neigiamÄ poveikį ar kontraindikacijas jÄ skirti, dėl Å¡ių aplinkybių vertinimo plačiau nepasisakys.

31. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje esantys duomenys dėl atsakovės E. B. teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, susijusių su pilvo traumos diagnostika bei gydymu, kokybės vertinimai yra prieÅ¡taringi, iÅ¡siskyrė specialistų, teikusių konsultacijas Akreditavimo tarnybai bei Komisijai, nuomonės dėl E. B. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, susijusių su pilvo traumos gydymu bei diagnostika. 32. 2017 m. gegužės 22 d. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Akreditavimo tarnyba, atlikusi patikrinimÄ dėl Kauno klinikose E. B. teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės, padarė iÅ¡vadÄ , kad E. B.

Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Akreditavimo tarnyba vertino ligos istorijoje esančius duomenis, teismo medicinos eksperto teismo medicinos gydytojo Ą. S. 2015 m. gruodžio 30 d. išvadoje, teismo medicinos eksperto gydytojo–eksperto dr. P. P. 2016 m. spalio 5 d. konsultacijoje nurodytus duomenis bei ataskaitoje neįvardinto medicinos specialisto konsultanto pateiktas išvadas.

33. Tuo tarpu KomisijÄ konsultavusių specialistų konsultantų VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo krÅ«tinės chirurgo P. G. ir Bendrosios chirurgijos centro vadovÄ pavaduojančio I chirurgijos skyriaus vedėjo abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. A. S. 2019 m. kovo 25 d. bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo krÅ«tinės chirurgo P. G. ir Bendrosios chirurgijos centro vadovo abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. dr. G. B. 2019 m. vasario 12 d. atsakymuose į Komisijos klausimus nurodyta, kad autopsijos metu rasti pakitimai pilvo ertmėje nereikalavo operacinio gydymo, todėl konservatyvus gydymas buvo pakankamas; buvo taikytos visos priemonės, galėjusios padėti nustatyti (duomenys neskelbtini); įvertinus tyrimų rezultatus indikacijų papildomiems tyrimams ar gydymo taktikos keitimui nebuvo.

34. Siekiant paÅ¡alinti nurodytus prieÅ¡taravimus, byloje buvo paskirta ir atlikta deontologinė ekspertizė (CPK 212 straipsnis). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus atliktos 2021 m. sausio 21 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ekspertizės aktÄ sudaro įžanginė, tiriamoji dalys bei iÅ¡vados (Lietuvos ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta iÅ¡sami teismo ekspertizei pateikta medžiaga: iÅ¡samÅ«s ligos istorijos duomenys, teismo medicinos eksperto teismo medicinos gydytojo Ą. S. 2015 m. gruodžio 30 d. iÅ¡vadoje, Akreditavimo tarnybos ataskaitoje, Kauno klinikų komisijos tyrimo pažymoje bei Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendime nurodyti duomenys. Ekspertizės akto iÅ¡vadose iÅ¡samiai atsakyta į visus teismo nutartyje skirti ekspertizę užduotus ekspertams klausimus.

35. Ekspertizės aktÄ Ä¯vertinus visų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad teismo ekspertizės iÅ¡vados buvo parengtos remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga: visų specialistų iÅ¡vadomis, pacientės ligos istorija, joje esančių tyrimų ataskaitomis, jÄ Ä¯vertinus pateiktos iÅ¡vados. Ekspertizės akto iÅ¡vados yra konkrečios, iÅ¡samios ir vienareikÅ¡miÅ¡kos. Ekspertizės akte, kuriame apibendrinti ir įvertinti iÅ¡ esmės visi byloje esantys duomenys, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatuota, kad autopsijos metu konstatuoti pakitimai pacientės pilvaplėvės ertmėje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nesant kiauryminių pilvaplėvės organų pažeidimų bei praėjus tik 1,5 paros laikotarpiui nuo traumos iki mirties, nėra vertinami kaip (duomenys neskelbtini) iÅ¡raiÅ¡ka, bet kaip pakraujavimas į pilvo ertmę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bei įtrÅ«kimų (duomenys neskelbtini); kad esant patologinei bÅ«klei pilvaplėvės ertmėje operacinis gydymas nebuvo reikalingas, taip pat jam nebuvo ir klinikinių indikacijų (nebuvo pavojaus gyvybei požymių); atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimÄ , nesant klinikinių (duomenys neskelbtini) požymių, konservatyvi gydymo taktika nebÅ«tų keičiama, taip pat konstatuota, kad autopsijos metu nustatyti pakitimai pilvaplėvės ertmėje nėra vertinami kaip pacientės mirties priežastis.

Be to, ekspertizę atlikę ekspertai prof. T. P. bei teismo medicinos ekspertas V. K. ekspertizės akte iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino bei atsakė į Å¡alių pateiktus klausimus 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis.

36. IeÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad teismo ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad deontologinės ekspertizės tikslas iÅ¡ esmės yra nustatyti, ar teisingai buvo nustatyta diagnoze?, ar teisingai buvo paskirtas gydymas, ar buvo sudarytas tinkamas tyrimo ir gydymo planas, ar gydytojas atliko visus bÅ«tinus veiksmus, jei ne, ar tai lėmė asmens mirtį. Deontologines ekspertizes paprastai atlieka bent dviejų asmenų komisija, kuriÄ sudaro bent vienas teismo medicinos ekspertas ir bent vienas reikiamų specialių žinių turintis gydytojas.

Å io pobÅ«džio ekspertizėms atlikti nėra patvirtintų metodikų ar taisyklių, o jas atliekant yra vertinami ekspertui pateikti duomenys bei pateikiamos iÅ¡vados (Å ivickaitė-Moldarienė, L. Deontologinės ekspertizės iÅ¡vadų reikÅ¡mė Lietuvos baudžiamajame procese. Teisė, 2021, t. 120, p. 104-116). Nagrinėjamu atveju, teismo paskirtÄ deontologinę ekspertizę atliko trijų asmenų komisija, iÅ¡ kurių du teismo medicinos ekspertai J. R. (J. R.) ir V. K. bei abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. T.

P.. Kaip minėta, iš ekspertizės akto turinio matyti, kokius jiems pateiktus duomenis ekspertai vertino, į kokius klausimus turėjo atsakyti bei kokias išvadas pateikė.

37. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ekspertizės akto išvadas, taip pat laikytini nepagrįstais.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

39. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ekspertai, iÅ¡tyrę jiems pateiktÄ medžiagÄ , pateikė iÅ¡samius ir vienareikÅ¡miÅ¡kus atsakymus į visus teismo pateiktus klausimus, taip pat į Å¡alių klausimus iÅ¡samiai atsakė 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu. Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių ar sudarančių pagrindÄ abejoti ekspertizės iÅ¡vadų teisingumu bei pagrįstumu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimÄ grindė ekspertizės akto iÅ¡vadomis. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tiesų iÅ¡samiai citavo į bylÄ pateiktų įrodymų turinį, įskaitant ir ekspertizės aktÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų ir rėmėsi tik ekspertizės aktu.

40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Akreditavimo tarnybos įsakymas ir ataskaita, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo pripažino teisėtais ir pagrįstais, byloje vertintini kaip įrodymai visų byloje esančių įrodymų kontekste ir sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas jokios prejudicinės galios ar pirmumo prieÅ¡ kitus įrodymus neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų; teismas kiekvienu atveju turi patikrinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumÄ bei teisėtumÄ Å¡iais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ir kt.).

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-233-281/2018, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1349-756/2019 paliktas nepakeistas, spręsdamas dėl Akreditacijos tarnybos ataskaitos bei įsakymo teisėtumo, nevertino pareiškėjos (Kauno klinikų) skunde išdėstytų argumentų, susijusių su klausimais, priskirtais medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo), ir tai pažymėjo pačiame sprendime.

41. Be to, pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimo klausimai nėra susiję su Akreditavimo tarnybos atliekama kontrole. Kaip minėta, pagal PTŽSAÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.) 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir CPK nustatyta tvarka; pacientas, ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAÄ® 24 straipsnio 2 dalis).

Taigi normoje, kurioje yra sureguliuoti procedÅ«riniai žalos atlyginimo klausimo sprendimo aspektai, nėra nustatyta, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tinas Akreditavimo tarnybos sprendimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad Akreditavimo tarnybos įsakymo ir iÅ¡vados galiojimas negalėjo bÅ«ti paneigtas teismo ekspertizės aktu, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi byloje ir nebuvo sprendžiama dėl nurodytų aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, jog E. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo palikta bendrosios priežiūros palatoje viena be jokios tinkamos priežiūros. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

43. Iš ligos istorijos matyti, kad ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) pažymėta: būklė patenkinama, T0- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (be papildomo deguonies). (duomenys neskelbtini). Iš paciento būklės stebėjimo ir slaugos veiksmų atlikimo lapo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pažymėta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu ekspertas prof. T.

P. nenurodė, kad E. B. buvo reikalinga intensyvesnė priežiÅ«ra, jis nurodė, kad pagal tuo metu buvusius pacientės rodiklius priežasties intensyvesnei priežiÅ«rai nebuvo. Pažymėtina, kad nė viename medicininiame specialistų vertinime nėra nurodyta, kad pacientės, esant stabiliai bÅ«klei, palikimas palatoje galėjo lemti jos bÅ«klės pablogėjimÄ . Taigi byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad E. B. priežiÅ«ra nurodytu laikotarpiu Kauno klinikose buvo nepakankama ar netinkama ir tai galėjo nulemti jos sveikatos pablogėjimÄ ir mirtį.

44. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl, nesant objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieÅ¡kovo nuomonė dėl ginčo situacijos vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

45. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, jų visetÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad Kauno klinikose ieÅ¡kovų motinai E. B. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki jos mirties (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visų byloje esančių įrodymų pagrindu teismo paskirtos deontologinės ekspertizės iÅ¡vadomis ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 46.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, tinkamai įvertino į bylÄ Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių, liudytojų bei ekspertų paaiÅ¡kinimų ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Kiti proceso dalyviai praÅ¡ymų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų priteisti neprašė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė 2015Aldona Tilindienė