7dcc036f-6d62-4ef9-93fe-1cddd7e9cfb2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-17215-1023/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10368-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. I. (V. I.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. I. (A. I.). Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėjas V. I. (toliau – pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, jog jo ir suinteresuoto asmens A. I. (toliau – suinteresuotas asmuo) tėvas V. J. ir jų motina A. J. buvo susituokę. Po sutuoktinio mirties liko santuokos metu įgytas paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo motina A. J. po sutuoktinio mirties palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. ji po sutuoktinio mirties toliau gyveno jų bendrame bute, toliau rÅ«pinosi turtu kaip savo, mokėjo reikiamus mokesčius, perėmė namų apyvokos reikmenis, sutuoktinio asmeninius daiktus. (duomenys neskelbtini) A. J. sudarė testamentÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ visÄ jai priklausantį turtÄ palikti lygiomis dalimis savo sÅ«nums, t. y. pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotam asmeniui. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į mirusio V. J. turtÄ , nėra.

3. Suinteresuotas asmuo A. I. (A. I.) pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkinamas visiÅ¡kai.

4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, arba padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo motina A. J. (duomenys neskelbtini)susituokė su V. J.. V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje V. J. ir A. J. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas).

Santuokos metu A. J. kartu su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teises į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai, 1992 m. balandžio 23 d. sutartis). A. J. po sutuoktinio V. J. mirties rÅ«pinosi jo likusiais daiktais bei nekilnojamuoju turtu, mokėjo reikiamus mokesčius (AB „Lesto“ sÄ skaitos už suvartotÄ elektros energijÄ ir mokėjimai per Perlo paslaugų terminalÄ , apmokėjimai už paslaugas AB „Lietuvos dujos“).

Kauno miesto 18-ojo notaro biuro 2021 m. birželio 4 d. pažyma patvirtina, kad po V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Duomenų apie V. J. testamentÄ nėra. Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimÄ po V. J. mirties – vaikai V. I. ir A. I., dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė. Kitų asmenų, galinčių ir turinčių teisę priimti palikimÄ po V. J. mirties, nėra. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) A.

J. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausantį turtÄ paliko vaikams – pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kimu atsisakė nuo jam priklausančios paveldėjimo dalies paveldimame turte po motinos mirties. PareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po motinos A. J. mirties (Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės 2021 m. sausio 29 d. liudijimas, Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro Donato Germanavičiaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas testamentas, 2021 m. sausio 18 d. pareiÅ¡kimas).

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

6. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku.

Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. V. W. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

7. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjo motina A. J. tuoj po savo sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, kuriuos gyvendami santuokoje įsigijo už bendras lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtino į bylÄ pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys už paslaugas.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo - pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. I. (A. I.) teismui pateiktame atsiliepime (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjo turto nėra, suinteresuotas asmuo – pareiÅ¡kėjos sÅ«nus pretenzijų dėl palikimo nereiÅ¡kia. Pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) mirus V. J. visÄ po jo mirties likusį paveldimÄ turtÄ priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo sutuoktinė A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), nes ji po sutuoktinio mirties nepertraukiamai turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo V.

J. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ , sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

9. Valstybė Å¡ioje byloje nepatyrė iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstytinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimÄ priėmė sutuoktinė A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vaida Baumilė