7dcbcbbe-a7f1-4bce-b262-a33eac2ea8f1 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-1345-114/2013Byla Nr. ATP-128-593/2015;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01138-2013-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties R.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-17719133-14 R. K. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., ir nubaustas 150 litų (43 Eur) bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 7 val. 50 min., Alytuje, Pramonės gatvėje, vairuodamas automobilį ,,Kia Sephia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir važiuodamas prie priešingus eismo srautus skiriančios kelio ženklinimo linijos savo krypties eismo juostoje keisdamas judėjimo kryptį (judėdamas link dešinio eismo juostos krašto), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nežiūrėjo per galinio vaizdo dešinio šono veidrodį ir susidūrė su ta pačia kryptimi jam iš dešinės važiavusiu automobiliu ,,Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V.

Å .. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šį nutarimÄ R. K. apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi R. K. skundas buvo atmestas ir 2014 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko nutarimas paliktas nepakeistas.Apeliaciniame skunde R. K. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas nėra teisingas ir pagrįstas, priimtas iÅ¡ esmės neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų (eismo įvykio schemų ir jose užfiksuotų pėdsakų atitikimo tikrovei, suinteresuotų Å¡alių parodymų, autotechninės ekspertizės paskyrimo teisėtumo bei autotechninės ekspertizės pagrįstumo ir kt.) objektyviai nenustačius visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, o iÅ¡vadas grindžiant tik prielaidomis.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas LR ATPK 57 straipsnyje, niekaip nevertino ir nepasisakė dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-12 bei Kauno apygardos teismo 2014-01-14 iÅ¡tirtų įrodymų ir padarytų iÅ¡vadų Å¡ioje administracinės teisės pažeidimo byloje; nevertino ir nepasisakė dėl 2014-07-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylÄ vadovaujantis LR ATPK 30217 str. 1 d. 4 p.; nevertino ir nepasisakė dėl autotechninei ekspertizei pateiktų duomenų atitikimo tikrovei.

Taip pat teismas neobjektyviai vertino ir pasisakė dėl nutarimo skirti autotechninę ekspertizę teisėtumo bei dėl pačių autotechninės ekspertizės išvadų.Skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo nutartyse aiškiai pasisakė dėl šio eismo įvykio aplinkybių ir įvardijo šio eismo įvykio priežastis. Teismų nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra išdėstytos teismų įsiteisėjusiose nutartyse ir yra nepaneigtos. Būtina pažymėti, kad teismo sprendimas (nutarimas, nutartis) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamoje dalyje išdėstytais argumentais (LR ABTĮ 87 str.).

Todėl vieÅ¡ojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, tačiau ir į motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi res iudicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui. Siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumÄ , taip pat gerÄ teisingumo administravimÄ , yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie iÅ¡naudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų bÅ«ti ginčijami.

Teismas nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl ir kas Å¡ioje administracinės teisės pažeidimo byloje teismo nutartis yra paneigę bei nenurodė, kodėl Å¡iuose teismuose iÅ¡tirti įrodymai ir teismų padarytos iÅ¡vados, kurios buvo įgavę res iudicata galiÄ , tapo negaliojančiomis.Skunde taip pat nurodoma, kad Alytaus AVPK Kelių policijos skyriui 2014-02-07 V. Å . pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl autotechninės eismo įvykio ekspertizės Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo byloje nr. 52N-3010267-13“, tačiau Å¡is praÅ¡ymas byloje pateiktas po teismų nutarčių įsiteisėjimo.

V. Å . nekėlė autotechninės ekspertizės bÅ«tinumo klausimo nei bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teismo metu, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo metu, nors tokiÄ galimybę turėjo. Policijos pareigÅ«nas ignoruodamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį ir Kauno apygardos teismo 2014-01-14 nutartį, jo atžvilgiu bylos nenutraukė, o priėmė nutarimÄ skirti eismo įvykio ekspertizę ir nuobaudos skyrimo terminÄ pratęsė iki 2014-09-23. Tokiais savo veiksmais kelių policijos pareigÅ«nas Rimantas PlatÅ«kis akivaizdžiai pažeidė LR ABTÄ® 14 str., kur yra reglamentuojamas teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas.Skunde apeliantas teigia, kad jis su 2014-02-25 Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus nutarimu „Dėl eismo įvykio įvykusio Alytaus mieste, Pramonės gatvėje“ supažindintas nebuvo, dėl tokių vyresniojo specialisto Rimanto PlatÅ«kio veiksmų iÅ¡ jo neteisėtai buvo atimta teisė į gynybÄ , taip pat atimta teisė užduoti klausimus ekspertui ir pateikti papildomÄ turimÄ medžiagÄ eismo įvykio ekspertizei, taip pat iÅ¡ jo neteisėtai buvo atimta teisė apskųsti šį vyresniojo specialisto priimtÄ nutarimÄ teismui, kadangi šį nutarimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektas nuo jo nuslėpė.

Tokiais savo veiksmais kelių policijos pareigÅ«nas Rimantas PlatÅ«kis akivaizdžiai pažeidė LR ATPK 286 str. 4 d., kurioje yra įsakmiai nurodyta, kad asmeniui turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta procesinio sprendimo, priimto jo atžvilgiu, apskundimo tvarka ir terminas. Tai, kad jis nebuvo supažindintas su 2014-02-25 Alytaus AVPK su nutarimu, t. y. procesiniu dokumentu, kuris tiesiogiai liečia jo teises, įrodo datos, kai vyresnysis specialistas surašė nutarimÄ dėl eismo įvykio ekspertizės ir kai ekspertas gavo užduotį, su visa byla, atlikti ekspertizę.

Nutarimas yra datuotas ir pasiraÅ¡ytas 2014-02-25, o ekspertas iÅ¡ Alytaus AVPK gavo užduotį su medžiaga atlikti ekspertizę jau 2014-02-27 (po dviejų dienų). Å ie faktai aiÅ¡kiai įrodo, kad pareigÅ«nas priėmęs nutarimÄ ir surašęs procesinį dokumentÄ , jį iÅ¡karto iÅ¡siuntė į ekspertizės įstaigÄ ir su procesiniu dokumentu Å¡alių nesupažindino. Policijos pareigÅ«nas nesupažindino jo su 2014-02-25 nutarimu, t. y. procesiniu dokumentu, skirti autotechninę ekspertizę, todėl neturėjo jokios galimybės užduoti ekspertui savo klausimus ir pateikti papildomÄ medžiagÄ ekspertizei.

Teismo teigimas, kad jis buvo pasirašytinai supažindintas su V. Š. prašymu, todėl turėjo galimybę pateikti savo klausimus ir pareikšti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, yra niekuo nepagrįstas, kadangi V. Š. prašymas buvo adresuotas Alytaus VPK Kelių policijos skyriui tuo metu, kai teismų sprendimai jau buvo įsiteisėję ir byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta; šis prašymas nėra joks procesinis dokumentas, kuris galėjo ar turėjo sukelti jam kokias nors teises ar pareigas; taip pat jam nebuvo pranešta, kad šis prašymas buvo tenkintas ir kad jo pagrindu priimtas nutarimas skirti eismo įvykio ekspertizę.Teismas nutartyje teigė, kad visa autoįvykio situacija detaliai aptarta ekspertizės akte, kurio objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo, tačiau šis teismo teiginys yra niekuo nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Pareigūnas Rimantas Platūkis, žinodamas, kad eismo įvykio schemos juodraštyje ir eismo įvykio schemoje kai kurie esantys esminiai duomenys neatitinka tikrovės, vis tiek juos teikė ekspertui.

Apeliantas nurodo faktus, kurie akivaizdžiai rodo, kad ekspertizei buvo pateikti neteisingi ir nepilni duomenys, todėl ekspertizė yra neiÅ¡sami, vienaÅ¡aliÅ¡ka ir nepagrįsta. Kad ekspertizės įstaigai Alytaus AVPK Kelių policijos pareigÅ«nas pateikė tikrovės neatitinkančius bei nepilnus duomenis, teismas žinojo iÅ¡ pateikto skundo su priedais, tačiau Å¡ių duomenų teismas visiÅ¡kai nevertino ir niekaip nepasisakė ir nemotyvavo dėl nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų nevertinimo.Skunde nurodoma, kad Alytaus AVPK 2014-07-10 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo“, tačiau teismui nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios atitiktų bent vienÄ iÅ¡ LR ATPK 30217 str. 1 d., nurodytų aplinkybių ir sÄ lygų, o pateikė neteisėtai paskirtos ir nepagrįstos ekspertizės aktÄ .

Å iuo konkrečiu atveju nei teismas, nei proceso Å¡alys, nei vieÅ¡ojo administravimo subjektas ekspertizės klausimo bylos nagrinėjimo metu nekėlė, nes ir taip buvo aiÅ¡kios Å¡io eismo įvykio kilimo priežastys ir kas kaltas dėl administracinės teisės pažeidimo. Todėl teigti, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo, atlikus ekspertizę paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, nėra jokio pagrindo. Å iuo konkrečiu atveju teismas priėmė neskundžiamÄ nutartį atnaujinti administracinės bylos tyrimÄ neva paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kaip pati ekspertizė buvo atlikta ir kokie duomenys buvo pateikti ekspertui.

Visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl šio administracinės teisės pažeidimo aplinkybių aiškias išvadas buvo padarę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.Teigia, kad jeigu teismas būtų atidžiai išanalizavęs eismo įvykio nuotraukas, taip pat kelio ruožo nuotraukas, kurios buvo pateiktos su skundu, ir jas sulyginus su nubraižyta eismo įvykio schema, tai tikrai būtų pamatęs, kad eismo įvykio schema neatitinka tikrovės. Nuotraukose aiškiai matyti, kad kelio ruožas, kuriuo važiavo apeliantas, yra suskirstytas juostomis (dešinėje pusėje yra pagreitėjimo juosta).

Å i pagreitėjimo juosta yra tarsi neužbaigta, jÄ Å¾ymintis paskutinis baltų dažų punktyras, nuo kelkraščio bortelio yra 1,2 m atstumu. Eismo įvykio schemoje pagreitėjimo juostos pabaiga yra nubraižyta kitaip, t.y. neatitinkant tikrovės – pagreitėjimo juosta yra pažymėta arčiau kelio kraÅ¡to. „Opel Movano“ judėjimo pėdsako pradžia yra užfiksuota nuo deÅ¡inės kelio pusės kraÅ¡to 1,2 m atstumu. Minėtas pėdsakas buvo aptiktas bÅ«tent ant paskutinio baltų dažų punktyro, skiriančio pagrindinę kelio juostÄ nuo pagreitėjimo juostos.

Å is pėdsakas akivaizdžiai parodo, kad automobilis Opel Movano buvo kirtęs pagreitėjimo juostÄ , tai yra Å¡is automobilis važiavo ar buvo įvažiavęs į pagreitėjimo juostÄ . Kodėl policijos pareigÅ«nai eismo įvykio schemoje pagreitėjimo juostÄ nubraižė kitaip nei yra tikrovėje ir kodėl nepažymėjo ridos pėdsako ant pagreitėjimo linijos punktyro yra iki Å¡ios dienos neaiÅ¡ku, kaip ir neaiÅ¡ku ar tai policijos pareigÅ«no subraižiusio eismo įvykio schemÄ klaida ar suinteresuotumas.

V. Å . jo vairuojamÄ automobilį pradėjo apvažinėti (iÅ¡ deÅ¡inės pusės) dar pačios sankryžos pradžioje kur kelias yra suskirstytas eismo juostomis. Nuo sankryžos pradžios iki automobilių susidÅ«rimo vietos automobiliai važiavo beveik greta vienas kito, t. y. jo vairuojamÄ automobilį prisivijęs iÅ¡ galo ir kirsdamas kairėje pusėje esančiÄ pagreitėjimo juostos ribÄ , bandė aplenkti V. Å . vairuodamas „Opel Movano“. Todėl teigimas, kad jis privalėjo važiuoti arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to yra niekuo nepagrįstas, nes jis taip važiuoti neturėjo nei pareigos, nei fizinės galimybės (greta jo vairuojamo automobilio jį prisivijęs iÅ¡ galo ir pradėjęs apvažinėti iÅ¡ deÅ¡inės pusės, važiavo automobilis „Opel Movano“, vairuojamas V.

Å .).Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nesiruošė niekur sukti, nes ryte važiavo į darbÄ , o darbo vieta nuo eismo įvykio vietos yra dar už kelių kilometrų. Teismas Å¡iÄ prielaidomis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis vien tik eismo įvykio vietos schema, kuri nevisiÅ¡kai atitinka tikrovę. Tačiau jeigu teismas bÅ«tų atidžiai iÅ¡nagrinėjęs automobilių apgadinimo žymes, kurios yra pateiktos fotonuotraukose su skundu, bÅ«tų supratęs, kad bÅ«tent automobilis „Kia Sephia“ važiavo tiesiai, o automobilis „Opel Movano“ apvažinėdamas „Kia Sephia“ iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir keisdamas važiavimo kryptį iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, kaire priekinio bamperio dalimi apgadino automobilio „Kia Sephia“ deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ ir priekines dureles, deÅ¡inės pusės galines durelės bei deÅ¡inės pusės galinį Å¡onÄ (galinį sparnÄ ).

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å¡ios ekspertizės atlikimo aplinkybes (ekspertizės atlikimo laikÄ , Å¡alių supažindinimÄ su nutarimu skirti ekspertizę), teismui visiÅ¡kai buvo nesvarbu, kokie duomenys buvo pateikti ekspertui, ar tie duomenys atitinka tikrovę, ar ekspertizei pateikti visi reikalingi duomenys. Su ekspertizės iÅ¡vadomis jis kategoriÅ¡kai nesutinka, nes ekspertizė atlikta tiriant eismo įvykio schemas, kurios neatitinka tikrovės bei ekspertui buvo pateiktos ne visos automobilių apgadinimo nuotraukos, todėl tinkamai nebuvo galima nustatyti automobilių iÅ¡sidėstymo vienas kito atžvilgiu, eismo įvykio metu.

Tačiau dėl objektyvumo analizuojant ekspertizės iÅ¡vadas aiÅ¡kiai matyti, kad iÅ¡vadoje ekspertas nurodo, kad <...> Automobilio „Opel Movano“ vairuotojas V. Å ., iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui (priekyje kairiau važiavusiam automobiliui ,,Kia Sephia“ keičiant judėjimo kryptį į deÅ¡inę) privalėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį „Opel Movano“ <...>, tačiau teismas Å¡ios iÅ¡vados kažkodėl visai nevertino, o rėmėsi tik kitais autotechninės ekspertizės iÅ¡vados punktais, nors ekspertas juos yra įvertinęs tik kaip tikėtinus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .R.

K. apeliacinis skundas tenkintinas. LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ LR ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

K. kaltė dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo yra įrodyta bylos duomenimis.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ , užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog buvo padarytas minėtas administracinis teisės pažeidimas, asmuo turi bÅ«ti padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.R.

K. buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 7 val. 50 min., Alytuje, Pramonės gatvėje, vairuodamas automobilį nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir važiuodamas prie prieÅ¡ingus eismo srautus skiriančios kelio ženklinimo linijos savo krypties eismo juostoje keisdamas judėjimo kryptį (judėdamas link deÅ¡inio eismo juostos kraÅ¡to), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nežiÅ«rėjo per galinio vaizdo deÅ¡inio Å¡ono veidrodį ir susidÅ«rė su ta pačia kryptimi jam iÅ¡ deÅ¡inės važiavusiu automobiliu, tuo pažeidė KET 9, 106, 125, 132 punktus.KET (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) 106 punktas nustato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kadR. K., vairuodamas automobilį ir ketindamas sukti į kairę, persirikiavo į kairę prie linijos skiriančios prieÅ¡ingus eismo srautus, tačiau atsisakęs manevro į kairę ir ketindamas įsilieti į transporto srautÄ , pasidavė kiek į deÅ¡inę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir susidÅ«rė su jam iÅ¡ deÅ¡inės tiesiai važiavusiu ,,Opel Movano“ automobiliu. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone Å¡i iÅ¡vada nepagrįstai jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. K. rodė posÅ«kio signalÄ , kad savo vairuojamÄ automobilį buvo sustabdęs ir kad ruošėsi manevrui į kairę. Taip pat jokie duomenys nepatvirtina ir to, kad jis buvo iÅ¡sukęs iÅ¡ eismo juostos, kurioje įvyko eismo įvykis. Å iuos faktus nurodo tik „Opel Movano“ vairuotojas V. Å ., taigi neaiÅ¡ku, kodėl pareigÅ«nai, surašę protokolÄ ir priėmę nutarimÄ , dėl Å¡ios aplinkybės vadovavosi tik „Opel Movano“ vairuotojo parodymais.

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei R. K. iÅ¡ tiesų rodė posÅ«kio signalÄ , buvo sustojęs, tačiau nebuvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ eismo juostos, kuria iki tol važiavo, V. Å . neturėjo teisės R. K. vairuojamo automobilio apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės pusės, kadangi eismui Å¡ia kryptimi minėtoje vietoje yra tik viena eismo juosta, o apvažiuoti automobilį iÅ¡ deÅ¡inės draudžia KET. Tokiu atveju V. Å . privalėjo laukti, kol R. K. atlaisvins eismo juostÄ , kuria iki tol važiavo, ir tik tuomet važiuoti tiesiai.

Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus suinteresuoto asmens V. Å . parodymus, kad R. K. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ eismo juostos į salelę (beje, Å¡ios aplinkybės V. Å . savo pirminiuose parodymuose taip pat nenurodo) ir vėliau bandė grįžti į eismo juostÄ , kuria važiavo V. Å .. Fakto, kad R. K. iÅ¡ tiesų stovėjo įjungęs kairės pusės posÅ«kio signalÄ salelėje ir vėliau Å¡io sumanymo atsisakė, nepatvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, dėl kurio ir buvo atnaujinta Å¡i administracinio teisės pažeidimo byla.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra patvirtinta aplinkybė, jog R. K. prieÅ¡ nagrinėjamÄ eismo įvykį pradėjo važiuoti, persirikiavo ar kitaip keitė važiavimo kryptį, byloje esantys duomenys niekaip nepaneigia fakto, kad R. K. važiavo tik viena eismo juosta ir iÅ¡ jos iÅ¡sukęs nebuvo, taigi vien tai, kad eismo įvykis įvyko pravažiavus pagreitėjimo juostÄ , niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad V. Å . turėjo pirmumo teisę R. K. atžvilgiu. KET (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) 125 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad R. K. teismui nieko negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl nevažiavo arčiau deÅ¡inės pusės kraÅ¡to, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, bet buvo kairėje pusėje, prie pat linijos skiriančios prieÅ¡ingus eismo srautus. Tačiau KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inės pusės kraÅ¡to eismo juostoje, kurioje transporto priemonė važiuoja, nėra. Å is reikalavimas yra taikomas tuomet, kai keliÄ sudaro daugiau nei viena eismo juosta, tokiu atveju KET 125 nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo deÅ¡iniau.

Jeigu eismas ta kryptimi vyksta viena eismo juosta, Kelių eismo taisyklės nenumato reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to – svarbu, kad vairuotojas neiÅ¡važiuotų iÅ¡ eismo juostos ribų. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima padaryti ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant kitus susijusius KET punktus, kuriuose kalbama apie transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ kelyje. Akcentuotina, kad vien tai, jog vairuotojas konkrečioje eismo juostoje važiuoja labiau jos kairėje pusėje nei deÅ¡inėje, nesuteikia teisės kitoms transporto priemonėms apvažiuoti jo vairuojamos transporto priemonės iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Ekspertizės akto Nr. 11-593(14) iÅ¡vada, kad eismo saugumui užtikrinti buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Sephia“ vairuotojas R.

K. savo važiavimo krypties eismo juostoje privalėjo važiuoti arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to yra neteisinga, nes tokios pareigos vairuotojams KET nenumato. Tame pačiame iÅ¡vados punkte nurodoma, jog R. K. keisdamas važiavimo kryptį privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, tačiau Å¡i iÅ¡vada taip pat yra klaidinga, kadangi remiasi pirmiau padaryta klaidinga prielaida, jog R. K. privalėjo važiuoti arčiau deÅ¡iniojo eismo juostos kraÅ¡to.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad iÅ¡ tiesų pagal KET vairuotojai keisdami važiavimo kryptį privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, tačiau nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. K. keitė važiavimo kryptį. Ekspertizės akto iÅ¡vados 2 punkte nurodoma, kad R. K. vairuojamas automobilis judėjo į deÅ¡inę važiuojamosios dalies juostÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktos schemos ir nuotraukų, Å¡iame kelyje yra vienintelė eismo juosta, kurioje eismas vyksta ta kryptimi, todėl iÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados nėra suprantama, iÅ¡ kokios eismo juostos R.

K. galėjo persirikiuoti į vadinamÄ jÄ â€ždeÅ¡inę“ eismo juostÄ . IÅ¡vados 3 punkte vėlgi klaidingai nurodoma, kad R. K. keitė judėjimo kryptį, ir tai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Konstatuotina, kad nors R. K. ir keitė savo automobilio pozicijÄ eismo juostoje, kurioje važiavo, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma judėjimo krypties keitimu KET prasme. Atsižvelgiant į tai, kad minėto ekspertizės akto iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Kelių eismo taisyklėse nustatytiems reikalavimams ir sÄ lygoms, Å¡is ekspertizės aktas negali bÅ«ti laikomas objektyviu, vieninteliu ir pakankamu įrodymu, kuris pagrįstų R.

K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. Kaip jau buvo nustatę ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai bylÄ nagrinėję pirmÄ kartÄ , jokių kitų įrodymų, patvirtinančių R. K. kaltę, byloje nėra.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad R.

K., vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į V. Å . vairuojamÄ automobilį. Pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti kategoriÅ¡kos ir pagrįstos iÅ¡vados, kad R. K. yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, todėl negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 str. 2 d. nurodytÄ pažeidimÄ . Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, todėl R.

K. apeliacinis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas naikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla R. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p., n u t a r i a: R. K. apeliacinį skundÄ tenkinti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-17719133-14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo R.

K. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                    Daiva Jankauskienė