Legislator Case Law & Legislation
7dcb24bd-4e6c-459c-95cf-5418037e580e AI generated

7dcb24bd-4e6c-459c-95cf-5418037e580e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7dcb24bd-4e6c-459c-95cf-5418037e580e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo reikalavimo teisę. Berlyno žemės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis apeliantės atžvilgiu teisinę galiÄ Ä¯gijo tik tada, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, todėl tik nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriui atsirado reikalavimo teisė, o dovanojimo sandorio sudarymo metu, t. y. 2009 m. balandžio 16 d., jis tokios teisės neturėjo.

Legislator headnote

AI generated

7dcb24bd-4e6c-459c-95cf-5418037e580e · Lietuvos apeliacinis teismas: 8 d. nutartimi leido vykdyti 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendį. Atsakovė P. A. 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo sutuoktiniui J. J. A..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                               Civilinė

byla Nr. 2A-201/2013

Proceso Nr. 2-57-3-00072-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės

P. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1290-125/2011 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities

valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškinį atsakovams P. A. ir J. J. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo

negaliojančia, trečiasis asmuo antstolė V. D..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Berlyno žemės teismo 14-oji Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegija 2007 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nuspręsta konfiskuoti turto konfiskavimo dalyvei P. A. nusikalstamu bÅ«du įgytÄ

166 300 Eur vertės turtÄ . Å is nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. kovo 5 d., yra galutinis ir neskundžiamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo

8 d. nutartimi leido vykdyti 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendį. Atsakovė P. A. 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo sutuoktiniui J. J. A..

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, actio Pauliana ieÅ¡kiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ ,

praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiÄ 2009 m. balandžio 16 d. tarp atsakovų P. A. ir J. J. A. sudarytÄ nekilnojamojo turto dovanojimo

sutartį. Nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos pagrindu gavo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl atsakovei priklausančio turto konfiskavimo už 166 300 Eur, kurį 2009 m. lapkričio 11 d. pateikė vykdymui. Vykdymo proceso metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį jai priklausančio buto sutuoktiniui, tokiu bÅ«du pažeisdama ieÅ¡kovo interesus, kadangi sumažino savo turimo turto vertę, dėl to 166 300 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jos turimo turto yra sunkiai įgyvendinamas.

Atsakovė P. A. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažino vykdytinu Lietuvos Respublikoje 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo 14-osios Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendį, kuriuo buvo nuspręstÄ konfiskuoti 166 300 Eur, turto perleidimo metu nuosprendis dar nebuvo pripažintas vykdytinu, todėl negaliojo ir jokių teisinių pasekmių sukelti negalėjo. Vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui Vokietijoje, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos statomam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), joks kitas turtas nebuvo areÅ¡tuotas ir draudimas disponuoti kitu turtu nebuvo taikytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - pripažino 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, kuria P. A. padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apdovanotajam J. J. A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾ino atsakovės P. A. asmeninėn nuosavybėn ginčo sutartimi perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismas, spręsdamas dėl visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kurios leistų pripažinti sandorį negaliojančiu, egzistavimo, nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisė atsirado 2008 m. kovo 5 d., kai įsiteisėjo Berlyno žemės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta atsakovei paskirti 166 300 Eur dydžio daiktų vertės konfiskavimÄ . Teismas sprendė, kad nuosprendžio pripažinimo procedÅ«ros negali bÅ«ti prilyginamos reikalavimo teisės atsiradimui, kadangi pati reikalavimo teisė galiojo, tik nebuvo iÅ¡spręsti formalumai, susiję su nuosprendžio vykdymu. Å ios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kreditorius tiek atsakovės ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, tiek dabar turi neabejotinÄ reikalavimo teisę, todėl gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovei actio Pauliana pagrindu. Spręsdamas ar sudarytu sandoriu atsakovė sumažino savo turimo turto vertę, teismas nustatė, kad yra areÅ¡tuotas atsakovei priklausantis nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 650 000 Lt; Å¡is turtas varžytynėse bus parduodamas už 520 000 Lt, tačiau varžytynės sustabdytos siekiant nustatyti skolininkės dalį turte. Å ių aplinkybių visetas leido daryti iÅ¡vadÄ , jog nustačius atsakovės dalį areÅ¡tuotame name, jo vertė sumažės, todėl akivaizdu, kad atsakovė padovanodama ½ dalį jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), sumažino turimo turto vertę, kadangi likusio atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes iki dovanojimo sutarties sudarymo atsakovui J. J. A. priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo buto, todėl netgi atsakovės mirties atveju jis nebÅ«tų praradęs teisės gyventi jame. Vertindamas atsakovės norÄ užtikrinti sutuoktiniui gyvenamÄ jÄ patalpÄ , teismas nurodė, kad nepažeisdama kreditoriaus interesų, atsakovė galėjo sudaryti testamentÄ , kuriuo po savo mirties bÅ«tų palikusi dalį jai priklausančio buto sutuoktiniui. Sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ teismas grindė CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta prezumpcija, kurios atsakovė nepaneigė. Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė P. A. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialiosios teisės normas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę. Berlyno žemės teismo 2007 m. rugpjūčio

22 d. nuosprendis apeliantės atžvilgiu teisinę galiÄ Ä¯gijo tik tada, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, todėl tik nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriui atsirado reikalavimo teisė, o dovanojimo sandorio sudarymo metu, t. y. 2009 m. balandžio 16 d., jis tokios teisės neturėjo.

2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijama dovanojimo sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus. Ta aplinkybė, kad likusios apeliantės turto dalies nepakanka kreditoriaus interesų patenkinimui, yra tik deklaratyvi. Tik po įvykusio turto pardavimo iš varžytynių bus aišku, pakanka gautos pinigų sumos kreditoriaus interesų patenkinimui, ar ne.

3. Spręsdamas sandorio sudarymo privalomumo klausimÄ , teismas neįvertino apeliantės amžiaus ir suvokimo, jog neturi jokio iÅ¡silavinimo.

4. Nurodo, jog žinojo, kad Vokietijoje nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau teisme pati niekada nedalyvavo ir jokia informacija apie bylos eigÄ jai nebuvo siunčiama. PrieÅ¡ dovanojimo sutarties sudarymÄ notarė patikrino įraÅ¡us VÄ® Registrų centre ir įsitikino, kad sandorio įforminimas galimas, todėl sandoris sudarytas sÄ Å¾iningai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir kreditoriaus interesų.

5. Teismas nesvarstė dėl kitokio restitucijos taikymo būdo; mano, kad restitucijos taikymas natūra nepažeistų šalių interesų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas iÅ¡samiai susipažino su 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo 14-osios Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2008 m. kovo 5 d., Å¡iuo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, tai patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimo teisės turėjimÄ .  Â

2. Ginčijama sutartis pažeidžia ieÅ¡kovo interesus, kadangi sudarius ginčijamÄ sutartį likusios atsakovės turto dalies nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

3. Nepagrįstai apeliantės argumentai dėl amžiaus bei iÅ¡silavinimo ar, kad nuosavybės teisės buvo apribotos tik į namÄ . Â

4. Ginčijamas sandoris sudarytas su sutuoktiniu, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktÄ tai preziumuoja atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsakovas J. J. A. ir trečiasis asmuo antstolė V. D. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK

329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sÄ lygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniu skundu ginčijamų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimo

Pirmoji actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Byloje nustatyta, kad Berlyno žemės teismas 2007 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nuosprendį,

kuriuo nuspręsta 166 300 Eur sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ P. A.; nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. kovo 5 d. Klaipėdos

miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido vykdyti 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisė atsirado 2008 m. kovo 5 d., kai įsiteisėjo Berlyno žemės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta atsakovei paskirti 166 300 Eur dydžio daiktų vertės konfiskavimÄ . Å iuo atveju pripažinimo procedÅ«ros negali bÅ«ti prilyginamos reikalavimo teisės atsiradimui, kadangi pati reikalavimo teisė galiojo, tik nebuvo iÅ¡spręsti formalumai, susiję su nuosprendžio vykdymu. Å ios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kreditorius tiek atsakovės ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, tiek dabar turi neabejotinÄ reikalavimo teisę, todėl gali reikÅ¡ti atsakovei Pauliano ieÅ¡kinį.

Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo

Antroji kreditoriaus teisių gynimo actio Pauliana pagrindu sÄ lyga aiÅ¡kintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Nustatinėjant Å¡iÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ , bÅ«tina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandoris, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinio negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Pagal bylos medžiagÄ , siekiant užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį ir galimÄ turto konfiskavimÄ nagrinėjant bylÄ Berlyno žemės teisme, Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi trims mėnesiams pratęstas nuo 2006 m. rugsėjo 8 d.

taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. A. į nekilnojamÄ jį turtÄ : statomÄ gyvenamÄ jį

namÄ ir jo priklausinius bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). IÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolei pateiktas vykdyti 2009 m. rugsėjo 15 d. vykdomasis raÅ¡tas dėl 166 300 Eur vertės turto, priklausančio turto konfiskavimo dalyvei P. A., konfiskavimo (vykdomosios bylos 3 b. l.);

2009 m. lapkričio 17 d. turto arešto aktu areštuotas P. A. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini) (vykdomosios bylos 27-28 b. l.); 2010 m. vasario 24 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuotas nebaigtas statyti namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis P. A. (vykdomosios bylos 33-34 b. l.). 2010 m. rugsėjo 17 d. turto areÅ¡to aktu nustatyta, areÅ¡tuoto P. A. priklausančio žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini) vertė – 650 000 Lt (vykdomosios bylos 53-54 b. l.); šį turtÄ nutarta realizuoti parduodant iÅ¡ varžytynių už 520 000 Lt pradinę kainÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 166 300 Eur ieÅ¡kovo reikalavimo teisės ekvivalentas litais sudaro

574 200,64 Lt, todėl pagrįstai konstatavo, kad net pardavus areÅ¡tuotÄ turtÄ už antstolės nustatytÄ pradinę varžytynių kainÄ , Å¡ios sumos neužteks atsiskaityti su kreditoriumi. Å ios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog nustačius atsakovės dalį areÅ¡tuotame turte, jai priklausančio turto vertė bus dar mažesnė, todėl akivaizdu, kad atsakovė, ginčo sutartimi padovanodama jai priklausantį kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , sumažino turimo turto vertę, kadangi likusio atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovės turto įvykdyti nuosprendžiu nustatytÄ prievolę nepakankamumÄ iÅ¡ dalies liudija ir jos advokato Vokietijoje kreipimasis į baudžiamÄ jį teismÄ dėl areÅ¡to turtui panaikinimo (t. 1, b. l. 193-196). IÅ¡dėstyti argumentai paneigia apeliantės teiginį apie bylos duomenimis teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovės likusios turto dalies nepakanka kreditoriaus interesams patenkinti, deklaratyvumÄ .Â

Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 21 d. patvarkymu varžytynės atÅ¡auktos siekiant nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o vykdomoji byla sustabdyta (vykdomosios bylos 69 b. l.). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-101-83/2011 (naujas Nr. 2-5-83/2013) dėl skolininkės (apeliantės P. A.) dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi sustabdyta iki bus priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vykdomosios bylos ir civilinės bylos, kurioje sprendžiama dėl atsakovės dalies areÅ¡tuotame turte nustatymo, sustabdymas sukÅ«rė teisinę situacijÄ , kai atsakovės turimo turto pakankamumo ieÅ¡kovo reikalavimui patenkinti klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjamoje byloje dar nerealizavus areÅ¡tuoto turto. Tokiu atveju apeliantės argumentas, kad tik po įvykusio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių bus aiÅ¡ku, pakanka gautos pinigų sumos kreditoriaus interesų patenkinimui, ar ne, nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo interesų ginčo sandoriu pažeidimo ir nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai.

Dėl atsakovės P. A. (ne)sÄ Å¾iningumo

Minėta, kad viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiÅ«ris nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo

21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo

27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Apeliantė nurodo, kad 2009 m. balandžio 16 d. sudarydama dovanojimo sandorį veikė sÄ Å¾iningai, nors ir žinojo, kad dukters ir žento atžvilgiu Vokietijoje nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau pati teisme nedalyvavo, informacija apie bylos eigÄ jai nebuvo siunčiama; jai buvo žinoma tik tai, kad apribotos nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ Palangoje, jokiam kitam turtui apribojimai nebuvo taikyti. Tačiau prie nagrinėjamos bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. T3-69-606/2009 medžiagos, 2009 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymas dėl 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdis buvo paskirtas 2009 m. balandžio 1 d., apie posėdį P.

A. buvo informuota praneÅ¡imu (baudžiamosios bylos 173 b. l., t. 1), tačiau į posėdį neatvyko (baudžiamosios bylos 174 b. l., t. 1). Berlyno prokuratÅ«ros Pagrindinis nuosprendžių vykdymo filialas 2009 m. vasario 11 d. iÅ¡siuntė P. A. raginimÄ susimokėti įsiskolintÄ bylos Teisės į daiktų vertės susigrÄ Å¾inimÄ netekimo sumÄ , kuri yra 166 300 Eur (baudžiamosios bylos 181-182 b. l., t. 1). Baudžiamojoje byloje pateiktas 2009 m. kovo 12 d. P.

A. atstovo praÅ¡ymas Berlyno žemės teismui, kuriame nurodoma, kad klientė, atsižvelgiant į jos asmeninę ir ekonominę padėtį yra negalinti nedelsiant sumokėti 166 300 Eur ir be kitų praÅ¡ymų taip pat praÅ¡oma suteikti mokėjimo lengvatas, mokant atitinkamas įmokas (baudžiamosios bylos 195-196 b. l., t. 1). Nurodyti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skolininkė, apeliantė P. A., 2009 m. balandžio 16 d. sudarydama ginčo sandorį, žinojo apie priimtÄ Berlyno teismo sprendimÄ ir nesÄ Å¾iningai veikdama mažino savo turimÄ turtÄ , ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto padovanodama sutuoktiniui. Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino jos menko iÅ¡silavinimo, amžiaus ir suvokimo, kad tik dovanojimo sandoris užtikrins sutuoktiniui visas teises į butÄ . Esant nustatytiems minėtiems faktams, Å¡ie apeliantės teiginiai nelemia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kurios prezumpcija nepaneigta, nepagrįstumo.

Kitos ginčo sandorio Å¡alies - apeliantės sutuoktinio - (ne)sÄ Å¾iningumas neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ginčijamas neatlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 2 d.).

Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, pasisakydamas dėl Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų, konstatavo, jog ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga siejama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, pagal įstatymÄ , teismo sprendimÄ ar kitu pagrindu atsiradusį imperatyvÄ bÅ«tų privalėjusi sudaryti ginčo dovanojimo sutartį. Vertinant apeliantės (ne)sÄ Å¾iningumo aspektÄ , buvo aptartas argumentas apie Å¡alių valiÄ sudaryti ginčo sandorį formavusį suvokimÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų spręstina, kad sandorio sudarymo bÅ«tinumas buvo grindžiamas tik subjektyviais kriterijais – amžiumi, suvokimu, iÅ¡silavinimo stygiumi. Tačiau Å¡ie subjektyvÅ«s kriterijai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantė privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas J. J. A. iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo kitos ginčo buto dalies savininkas, todėl netgi atsakovės mirties atveju jis nebÅ«tų praradęs teisės gyventi Å¡iame bute.

Dėl restitucijos

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pati sau prieÅ¡tarauja skunde kritikuodama teismÄ dėl kitokio restitucijos bÅ«do - piniginės kompensacijos priteisimo - taikymo nesvarstymo, tuo pačiu nurodydama, kad restitucijos taikymas natÅ«ra nepažeistų nei kreditoriaus, nei jos sutuoktinio interesų. Skundžiamu sprendimu teismas ir taikė restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾indamas apeliantei ginčo sandoriu perleistÄ turtÄ ir taip atkurdamas jos turtinę padėtį. Platesnė įstatymo reikalavimus atitinkančios restitucijos taikymo analizė pagal skundo argumentus neturi teisinės prasmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                                                                  Alė

Bukavinienė

                    Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                             Â

Nijolė Piškinaitė