Legislator Case Law & Legislation
7dc8272f-e5da-4994-89f8-69c46a57165f AI generated

7dc8272f-e5da-4994-89f8-69c46a57165f · Kauno apygardos teismas

Case Number 7dc8272f-e5da-4994-89f8-69c46a57165f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė D. D. ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“: 1) 48 948,77 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 2) 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 3) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

7dc8272f-e5da-4994-89f8-69c46a57165f · Kauno apygardos teismas: Jis nustatė, kad turto atstatymo dėl trečiųjų asmenų E. A. ir E. S. atliktų nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimų vertė lygi 48 248,77 Eur sumai. Be to, pastato ir namų turto sugadinimai buvo užfiksuoti ir pačios ieÅ¡kovės iniciatyva, o bÅ«tent 2016 07 20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. IeÅ¡kovės vertinimu, akivaizdu, kad draudimo apsauga Å¡iam įvykiui turėjo galioti ir Å¡is įvykis turėtų bÅ«ti traktuotinas kaip draudžiamasis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-192-343/2020 Proceso Nr. 2-56-3-00849-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.1.7.8; 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.29.2.5.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. D., jos atstovui advokatui R. K., atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., trečiajam asmeniui E. D., trečiojo asmens E. A. atstovui advokatui P. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. D. ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys E. D., E. A., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT broker“. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kinio, atsiliepimo ir paaiÅ¡kinimų esmė.

1. IeÅ¡kovė D. D. ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“: 1) 48 948,77 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 2) 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 3) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad 2015 03 30 vykusių A. A. turto varžytynių metu ieÅ¡kovė D. D. (toliau - ieÅ¡kovė) įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : 360,1 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - nekilnojamasis turtas). IeÅ¡kovė, varžytynių bÅ«du įsigijusi nekilnojamÄ jį turtÄ , sužinojo, kad nekilnojamajame turte savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę tretieji asmenys E. A. ir E. S. Trečiųjų asmenų buvo pareikalauta iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio Nekilnojamojo turto, tačiau E. A. ir E. S. iÅ¡sikraustyti atsisakė.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymu 2015 04 02 antstolis R. S. atliko ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo iÅ¡orės vaizdo, namo vidaus vaizdo ir komunalinių paslaugų apskaitos skaitiklių rodmenų faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kurį užfiksavo 2015 04 20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/15/31. 3. 2015 04 20 ieÅ¡kovės iniciatyva antstolis R. S. informavo E. A. ir E. S. apie įvykusias varžytynes, kurių metu nekilnojamojo turto savininke tapo ieÅ¡kovė, ir pakartotinai pareikalavo geranoriÅ¡kai iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto, tačiau tretieji asmenys neiÅ¡sikraustė. 2015 04 30 antstolis R.

S. atvyko į E. A. darbovietę ir žodžiu perskaitė ieÅ¡kovės reikalavimÄ per 5 kalendorines dienas iÅ¡sikelti iÅ¡ nekilnojamojo turto. Nepaisant to, tretieji asmenys atsisakė iÅ¡sikraustyti, trukdė ieÅ¡kovei patekti į gyvenamojo namo vidų, grasino ieÅ¡kovei sugadinsiantys gyvenamÄ jį namÄ ir jame esantį ieÅ¡kovės turtÄ .

4. IeÅ¡kovė, neturėdama galimybės patekti į jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir užfiksuoti jo bei jame esančio turto bÅ«klę, kreipėsi į antstolę R. P., kad bÅ«tų užfiksuota gyvenamojo namo vidaus bÅ«klė. 2015 05 28 antstolė R. P., kartu dalyvaujant policijos pareigÅ«nams, ieÅ¡kovei, UAB „Vyčio komisarai“ darbuotojams, V. M. centrinės raktų dirbtuvės darbuotojui V. J. bei kitiems asmenims įėjo į ieÅ¡kovei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas ir užfiksavo gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų, lubų, grindų ir namo vidaus įrenginių bÅ«klę tikslu turėti antstolio patvirtintus įrodymus apie gyvenamojo namo vidaus bÅ«klę jame gyvenant nurodytiems tretiesiems asmenims. Atlikusi minėtų faktinių aplinkybių konstatavimÄ antstolė R. P. 2015 05 29 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 0183-15-1100.

5. IeÅ¡kovė, siekdama apsaugoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ ir jame esantį kitÄ turtÄ , kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ (toliau - atsakovė) dėl gyvenamojo namo ir jame esančio turto draudimo. 2015 04 04 buvo sudaryta Nekilnojamojo turto ir jame esančio namų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Draudimo sutartis). Dar prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, ieÅ¡kovė nurodė atsakovės atstovams, jog nekilnojamame turte neteisėtai gyvena buvę gyvenamojo namo gyventojai, todėl ieÅ¡kovė taip pat siekianti apsaugoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo tretiesiems asmenims sugadinant nekilnojamÄ jį turtÄ ar jame esantį kitÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ .

Tuo tikslu ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta ir ieÅ¡kovė pasirinko maksimalų gyvenamojo namo ir namų turto draudimÄ . Pasibaigus draudimo laikotarpiui, draudimo sutartis tomis pačiomis sÄ lygomis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, o bÅ«tent nuo 2016 04 04 iki 2017 04 03.

6. Nuo pat 2015 m. balandžio mėn., kada buvo sudaryta Draudimo sutartis ir nekilnojamojo turto bÅ«klė buvo užfiksuota antstolės R. P., ieÅ¡kovė, jos sutuoktinis E. D. tiesiogiai ir per įgaliotÄ asmenį V. L. siekė, jog neteisėtai gyvenantys ieÅ¡kovei priklausančiame gyvenamajame name tretieji asmenys geranoriÅ¡kai iÅ¡sikraustytų. Ne kartÄ buvo kviečiama policija, antstoliai, tačiau be teismo sprendimo iÅ¡kraustyti neteisėtai gyvenančių asmenų iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto nebuvo jokių galimybių.

7. IeÅ¡kovė 2015 06 01 kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama teismo priverstinai iÅ¡keldinti E. A. ir E. S. iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto. Å ioje byloje galutinis teismo sprendimas buvo priimtas tik 2017 02 28. 8. 2016 07 18 tretieji asmenys E. A. ir E. S. iÅ¡sikraustė iÅ¡ Nekilnojamojo turto, tačiau buvo stipriai apgadintas ieÅ¡kovės apdraustas gyvenamasis namas ir jame esantis namų turtas. IeÅ¡kovė, 2016 07 19 sužinojusi apie padarytus Nekilnojamojo turto sugadinimus, nedelsdama apie tai informavo atsakovę. Taip pat tikslu nustatyti trečiųjų asmenų padarytus pastato ir jame esančio turto sugadinimus ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolį R. S., kuris 2016 07 20 užfiksavo faktines nekilnojamojo turto sugadinimų aplinkybes.

9. Nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimus užfiksavo ir atsakovės atstovai, kurie atvyko į įvykio vietÄ ieÅ¡kovei nedelsiant praneÅ¡us apie įvykusį 2016 07 18 draudiminį įvykį. Tačiau, ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už įvykusį draudiminį įvykį, atsakovė atsisakė jÄ iÅ¡mokėti, 2016 07 28 raÅ¡te nurodydama, jog, atsakovės nuomone, 2016 07 18 žalÄ sukėlė su ieÅ¡kove susiję asmenys, todėl įvykis laikomas nedraudiminiu.

10. Atsakovei atsisakius atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į nepriklausomÄ turto vertintojÄ ir specialistÄ T. M., kad bÅ«tų tinkamai įvertinti padaryti turto sugadinimai ir įvertintas padarytos žalos dydis. Specialistas T. M., 2016 08 13 apžiÅ«rėjęs nekilnojamÄ jį turtÄ ir įvertinęs padarytus sugadinimus bei turto netekimus, 2016 09 21 surašė pažeidimų fiksavimo ir jų iÅ¡taisymo skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 160921, kurioje aiÅ¡kiai užfiksavo tiek padarytus nekilnojamojo turto sugadinimus, tiek iÅ¡laidas, reikalingas jų atstatymui iki bÅ«klės, buvusios iki 2016 07 18 įvykio.

Jis nustatė, kad turto atstatymo dėl trečiųjų asmenų E. A. ir E. S. atliktų nekilnojamojo turto ir jame esančio turto sugadinimų vertė lygi 48 248,77 Eur sumai. Be to, pastato ir namų turto sugadinimai buvo užfiksuoti ir pačios ieškovės iniciatyva, o būtent 2016 07 20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad draudimo apsauga šiam įvykiui turėjo galioti ir šis įvykis turėtų būti traktuotinas kaip draudžiamasis.

11. Tačiau atsakovė, pripažindama esamus pastato sugadinimus, laikė šį 2016 07 18 įvykį nedraudžiamuoju remdamasi kitomis Draudimo taisyklių nuostatomis. Atsakovė 2016 07 28 atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl patirtos turtinės žalos priteisimo nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog minimus sugadinimus tyčia padarė su draudėju susiję asmenys, t. y. apdraustame objekte gyvenantys žmonės, įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju. Taip pat atsakovė teigė, kad draudimo taisyklių 4 punktas nustato, kad papildomai prie neatlyginamų nuostolių draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): 4.12.

Draudėjo, su Draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios. Su Å¡iais atsakovės nurodomais argumentais ieÅ¡kovė nesutinka dėl tokių priežasčių: 11.1. LR draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Å io straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad, atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų ir motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis. 11.2.

IÅ¡ Å¡io matyti, kad draudikui yra nustatyta įstatyminė pareiga įrodyti, jog draudikas neturi pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokos. Å iuo atveju atsakovė, atsakydama į ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, 2016 07 28 raÅ¡te nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kurių pagrindu atsakovei bÅ«tų suteikta teisė atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė 2016 07 28 raÅ¡te dėl atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindu nurodė tai, jog ieÅ¡kovei priklausančio ir atsakovės apdrausto pastato sugadinimus tyčia padarė su ieÅ¡kove susiję asmenys, tačiau nekilnojamojo turto sugadinimų su ieÅ¡kove susiję asmenys nepadarė.

Atkreipia dėmesį į tai, jog draudėjas yra silpnesnioji draudimo sutarties Å¡alis. Draudikas turi pareigÄ veikti draudėjo interesais. IeÅ¡kovės, kaip draudėjos, interesai apdraudžiant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo apsaugoti turtÄ nuo jo sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Å iuo atveju ieÅ¡kovei nebuvo jokio intereso apdrausti nekilnojamÄ jį turtÄ ir mokėti dideles draudimo įmokas, žinant, jog dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų draudimo apsauga nekilnojamojo turto sugadinimams negalios.

Be to, draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Draudimo rūšies taisyklėse gali bÅ«ti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, tačiau Å¡i teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų: draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma ir sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagristai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant draudimo sutarties esmę.

Draudimo esmė ir draudimo sutartimi siekiami tikslai bÅ«tų paneigti, jeigu ieÅ¡kovė, kaip draudėja, dvejus metus drausdama jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame gyvena svetimi asmenys, įvykus draudiminiam įvykiui, numatytam draudimo Sutartyje bei Draudimo taisyklėse, negautų draudimo iÅ¡mokos. Draudimo esmė ir yra apsaugoti draudėjo turtinius interesus įvykus numatytam draudžiamajam įvykiui. Å iuo atveju yra pakankamai įrodymų ir duomenų, kad 2016 07 18 įvykis yra laikytinas draudžiamuoju įvykiu, taip pat yra nustatinėjami žalÄ padarę asmenys.

Nustačius žalÄ padariusius asmenis, atsakovė, kaip draudikas, turės visas teisines galimybes iÅ¡siieÅ¡koti mokėtinos ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. Tokiu atveju bÅ«tų įgyvendinamas draudimo sutarties tikslas - apsaugoti draudėjo turtinius interesus. 11.3. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė netinkamai interpretuoja Draudimo sutarties (Draudimo poliso) ir Draudimo taisyklių nuostatas, nustatančias ir apibrėžiančias draudėjÄ , su draudėju susijusius asmenis bei trečiuosius asmenis, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo ir draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo.

Draudimo taisyklių A dalies 2 punkte nurodyta, kad be draudėjo draudimo sutartyje gali bÅ«ti ir kitų sutarties dalyvių: naudos gavėjai, Å¡eimos nariai, apdraustieji. Pažymi, kad Å¡is Draudimo taisyklėse nurodytas draudimo sutarties dalyvių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Draudimo taisyklėse detalizuotos naudos gavėjų bei Å¡eimos narių sÄ vokos. Draudimo taisyklėse nurodoma, kad naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Å iuo atveju vieninteliu naudos gavėju pagal Draudimo polisÄ laikoma ieÅ¡kovė.

Å eimos nariais laikomi draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro Å«kio siejami nesusituokę asmenys, vaikai ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai, seserys. Akivaizdu, kad tretieji asmenys, su kuriais ieÅ¡kovės nesieja Å¡eiminiai santykiai, taip pat su kuriais ieÅ¡kovė neveda jokio bendro Å«kio, o asmenys gyvena ieÅ¡kovės nekilnojamame turte neteisėtai, negali bÅ«ti laikomi Å¡eimos nariais. 11.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pastatÄ sugadinę tretieji asmenys buvo apdraustieji asmenys, tačiau šį atsakovės argumentÄ paneigia žemiau pateiktos Draudimo taisyklių nuostatos.

Apdraustųjų asmenų sÄ vokÄ pateikia Draudimo taisyklių VIU skyriaus 1.1 punktas, kuriame nurodoma, kad apdraustieji tai - draudėjo Å¡eimos nariai ir asmenys, teisėtai esantys draudimo vietoje: dirbantys draudėjo namu Å«kyje, draudėjo svečiai ir pan. Taigi, vertinant, ar tam tikri apdraustame objekte esantys asmenys yra apdraustieji, turi bÅ«ti nustatinėjama, ar Å¡ie asmenys apdraustame objekte yra teisėtai. Å iuo atveju, skirtingai, nei 2016 07 28 atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ nurodo atsakovė, tretieji asmenys, buvę apdraustame gyvenamajame pastate ir apgadinę pastatÄ bei jame esantį turtÄ , negali bÅ«ti laikomi apdraustais asmenimis, kadangi jie apdraustame pastate gyveno neteisėtai. 11.5.

Tuo pačiu draudimo taisyklės iÅ¡skiria ir trečiuosius asmenis. Trečiasis asmuo - tai asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal draudimo taisyklių pagrindu sudarytÄ draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiais, esantis draudėjo Å¡eimos nariu ar su draudėju bendrÄ Å«kį vedantis asmuo. IÅ¡ Å¡io matyti, kad trečiaisiais asmenimis laikomi visi kiti asmenys, kurie nepatenka nei į Å¡eimos narių, nei į apdraustųjų, nei tuo labiau į naudos gavėjų sÄ raÅ¡Ä .

Kadangi E. A. ir E. S., gyvenusios ieÅ¡kovės nekilnojamajame turte 2016 07 18 įvykio metu, nebuvo ieÅ¡kovės Å¡eimos nariai, bendrai Å«kį vedantys asmenys, svečiai, apdraustieji ar naudos gavėjais pagal sudarytÄ Draudimo sutartį, darytina iÅ¡vada, kad E. A. ir E. S. yra tretieji asmenys, kaip tai apibrėžiama Draudimo taisyklėse. 11.6. Be to, visiÅ¡kai nesuprantama atsakovės pozicija trečiuosius asmenis laikyti susijusiais su ieÅ¡kove asmenimis. Pažymi, kad susijusių asmenų sÄ vokÄ pateikia Draudimo taisyklių 3.3.22 punktas, kuriame nurodoma, kad susiję asmenys - tai vienas ar keli juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečios Å¡alies.

Pažymi, kad pagal teismų praktikÄ draudimo bylose draudžiama rizika turi bÅ«ti nepriklausoma nuo draudėjo valios. BÅ«tent tokia yra trečiųjų asmenų E. A. ir E. S. padaryti turto sugadinimai, kurio ieÅ¡kovė niekaip negalėjo kontroliuoti. Tas pats pasakytina ir dėl bylos dėl trečiųjų asmenų iÅ¡keldinimo eigos: bylos nagrinėjimo terminas nepriklausė nuo ieÅ¡kovės ir negalėjo bÅ«ti jos paveiktas. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė negalėjo niekaip kontroliuoti trečiųjų asmenų E. A. ir E. S., todėl laikyti jų susijusiais asmenims nėra jokio teisėto pagrindo.

Be to, neaiÅ¡kios draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sÄ lygos, prie kurių draudėjas tik prisijungia, t. y. neturi įtakos keisti draudimo sutarties taisyklių, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos draudėjo, bet ne draudiko naudai. Å iuo atveju draudimo taisyklės pateikia susijusių asmenų, trečiųjų asmenų sÄ vokas, kuriomis draudėjas ir draudikas turi vadovautis. Kitoks draudimo taisyklių sÄ lygų aiÅ¡kinimas, interpretavimas galimas tik draudėjo naudai, kada iÅ¡ draudimo taisyklių nuostatų nėra aiÅ¡ku, kokia konkrečios nuostatos reikÅ¡mė, tikslas ir taikymo apimtis.

Atsakovė draudimo taisykles aiškina plečiamai, kas šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta. 11.7. Skirtingai, nei nurodo atsakovė 2016 07 28 rašte, tretieji asmenys E. A. ir E. S. ieškovės nekilnojamajame turte gyveno neteisėtai. Nors 2017 02 28 Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-501-285/2017, ieškovės ieškinys dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo buvo atmestas tretiesiems asmenims įvykdžius ieškinio reikalavimus, tačiau Kauno apylinkės teismas sprendime aiškiai nurodė, kad tretieji asmenys pažeidinėjo ieškovės teises ir ieškovės ieškinys buvo pagrįstas.

Taigi, ieÅ¡kovė daro aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tretieji asmenys E. A. ir E. S. nekilnojamuoju turtu naudojosi ir jį valdė neteisėtai, ir visas savo teises valdyti ir naudotis turtu jos prarado jau nuo nekilnojamojo tarto varžytynių akto patvirtinimo momento, t. y. nuo 2015 03 30. Todėl ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovės 2016 07 28 raÅ¡te iÅ¡dėstytu argumentu, jog ieÅ¡kovė susitarė su trečiaisiais asmenimis E. A. ir E. S., kad jos gyvens nekilnojamame turte ir kad jos tapo teisėtomis nekilnojamojo turto gyventojomis ar apdraustaisiais susijusiais asmenimis Draudimo taisyklių kontekste.

Paties ieÅ¡kinio dėl iÅ¡keldinimo pateikimas teismui ir jo pagrįstumo pripažinimas suponuoja faktÄ , jog tretieji asmenys nebuvo apdraustieji asmenys ar su ieÅ¡kove susiję, o tuo labiau, kad jos gyveno ieÅ¡kovei priklausančiame gyvenamajame name teisėtai. 11.8. Atsakovei buvo puikiai žinoma, kad ieÅ¡kovė Å¡iame nekilnojamajame turte negyvena, kad neturi galimybės į jį įeiti, kad jame gyvena kiti asmenys. Å ias aplinkybes patvirtinta prie Å¡io ieÅ¡kinio pateikiamas el. susiraÅ¡inėjimas su atsakovės atstovu.

IeÅ¡kovės sutuoktinis 2015 11 29 el. laiÅ¡ku informavo atsakovę apie atjungiamÄ vandens tiekimÄ nekilnojamam turtui dėl neteisėtai jame gyvenančių trečiųjų asmenų E. A. ir E. S.. Prie Å¡io el. laiÅ¡ko ieÅ¡kovės sutuoktinis pridėjo ir 2015 06 18 UAB „Kauno vandenys“ raÅ¡tÄ dėl vandens tiekimo nutraukimo nekilnojamam turtui bei 2015 10 29 Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje dėl E. A. ir E. S. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto.

Aplinkybės, kad draudikui buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė apdraudžiamame objekte negyvena, o jame gyvena kiti asmenys patvirtina Draudimo liudijime nurodytos aplinkybės, jog draudžiamasis bÅ«stas yra nuolat gyvenamas, o draudėjos gyvenamoji vieta yra ne apdraustas gyvenamasis namas, bet kita gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Kad draudėjos gyvenamoji vieta yra ne draudžiamas pastatas, bet sutartyje nurodyta draudėjos gyvenamoji vieta patvirtina ir tai, jog 2016 07 28 atsakovės atsakymas į draudėjos pretenzijÄ yra adresuotas ne apdrausto bÅ«sto adresu, bet kitu adresu, o bÅ«tent, (duomenys neskelbtini). 11.9.

Be to, prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo rizikÄ Civilinio kodekso ( toliau CK) 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka. Å i atsakovės, kaip draudiko, teisė nebuvo apribota, ja atsakovė galėjo pasinaudoti. Draudimo objekto apžiÅ«ros metu atsakovė, dar prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, galėjo įsitikinti, kad apdraustame objekte gyvena ne ieÅ¡kovė ar jos Å¡eimos nariai, bet buvę nekilnojamojo turto savininko Å¡eimos nariai. Nepasinaudojęs Å¡ia įstatymo numatyta teise, draudikas prisiima dėl to kilusiÄ rizikÄ .

12. LR draudimo įstatymo 105 straipsnyje įtvirtinta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo polise nurodyta, kad tiek ieškovės gyvenamasis namas, tiek ir jame esantis kitas turtas yra apdrausti atkūrimo verte. Draudimo taisyklių nuostatos numato, kad tuo atveju, kai atkūrimo verte apdrausti objektai sunaikinami, nuostoliu laikoma naujo analogiško objekto įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudiminį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudiminį įvykį (3.1. punktas).

Kai objektai sugadinami - nuostolis yra šio turto remonto kaina, t. y. išlaidos, būtinos sugadinto turto atstatymui iki buvusios būklės prieš pat įvykį, bet neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį (8.3.2. punktas).

13. Atsižvelgdama į atsakovės 2016 07 28 atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į nepriklausomÄ vertintojÄ T. M., kuris, vadovaujantis Å¡iomis Draudimo taisyklių nuostatomis, atliko detalų sugadintų ir sunaikintų apdraustų objektų ir jų atstatymo kaÅ¡tų vertinimÄ , kuriuos ir užfiksavo 2016 08 13. Å iuo atveju mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus ieÅ¡kovės dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų patirtų nekilnojamojo turto sugadinimų atstatymo vertei, kuri ir yra nustatyta 2016 09 21 nepriklausomo specialisto T.

M., kvalifikacijos atestato Nr. 25133 bei 30685 pastato adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimų fiksavimo ir jų iÅ¡taisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. 160921. Minėtos ataskaitos priede Nr. 1 pateikta lokalinė sÄ mata, kurioje detaliai nurodyti darbai ir medžiagos, kurie bÅ«tini atstatant 2016 07 18 įvykio metu padarytus pastato ir namų turto sugadinimus. Nekilnojamojo turto pažeidimų fiksavimo ir jų iÅ¡taisymo skaičiavimo ataskaitoje yra užfiksuoti namui ir jo priklausiniams, buvusių gyventojų padaryti pažeidimai: demontuota el. instaliacija (Å¡viestuvai, kiÅ¡tukiniai lizdai, ei. jungikliai, vaizdo kameros), sugadintos inžinerinės sistemos (katilinė, vandens filtravimo, baseino, vėdinimo įranga), santechniniai prietaisai (termoreguliatoriai, kampinė vonia, praustuvai, plautuvė, unitazo vandens nuleidimo mechanizmai, vandens maiÅ¡ytuvai, rankÅ¡luosčių džiovintuvai), stacionariai sumontuoti pastatui priklausantys daiktai, konstrukcijos (stiklo ir metalo durys, stiklo pertvara, sieninės spintos, pirties pilnas įrengimas, grindjuostės, medžio piliastrai (kolonos), veidrodžiai), kiti prietaisai (garažo vartų pakėlimo mechanizmas, neperduotų raktų nuo kiemo vartų atvėrimo ei. pavaros, seifas), demontuojant sugadinta apdaila (suplėšyti tapetai, skylėtos ir nuskeltos plytelės, skylės dažytose sienose ir lubose, atidengti neapdailinti pavirÅ¡iai), tyčia sugadinti daiktai (nupjauti turėklų porankių tvirtinimai, subraižytas telefonspynės objektyvas, iÅ¡raÅ¡inėtos sienos, privirinti varteliai, sudaužytos stiklo pertvaros, suplėšytos įtempiamos lubos), taip pat apskaičiuoti 2016 08 13 apžiÅ«ros dienai pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus iÅ¡vardintų pažeidimų iÅ¡taisymo, atstatymo kaÅ¡tai.

Visų atliktinų darbų ir medžiagų, nurodytų lokalinėje sÄ matoje, bendra kaina yra lygi 48248,77Eur. Taigi vadovaujantis Draudimo taisyklių 3.1. ir 8.3.2. punktais, Å¡i ataskaitoje nurodyta 48 247,77 Eur suma yra laikytina ieÅ¡kovei padarytais nuostoliais, kuriuos atsakovė sudaryta Draudimo sutartimi yra įsipareigojusi atlyginti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡raiÅ¡ka. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi Draudimo taisyklių VU skyriaus 1.1 punktu, iÅ¡ mokėtinos 48 247,77Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos sumos neiÅ¡skaičiuoja Draudimo sutartyje nurodytų besÄ lyginių iÅ¡skaitų sumų, nes nustatinėjami kalti dėl sugadinimų asmenys.

14. Aplinkybes, jog sugadintas ar sunaikintas ieÅ¡kovės turtas iki 2016 07 18 įvykio buvo ieÅ¡kovės nekilnojamajame turte bei buvo tinkamos bÅ«klės patvirtina antstolio R. S. 2015 04 02 užfiksuotos faktinės aplinkybės (dar prieÅ¡ apdraudžiant nekilnojamÄ jį turtÄ ) bei antstolės R. P. 2015 05 28 (kada ieÅ¡kovė jau buvo apsidraudusi nekilnojamÄ jį turtÄ pas atsakovę) užfiksuotos faktinės nekilnojamojo turto ir jame buvusio namų turto aplinkybės. Antstolės R. P. 2015 05 29 suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pateiktuose fotonuotraukose ir video medžiagoje matyti, kad apdraustas ieÅ¡kovės pastatas yra tvarkingas, visos elektros instaliacijos, įrengimai tvarkingi, defektai ar turto trÅ«kumas, kurie nurodyti 2016 09 21 vertinimo ataskaitoje, nefiksuota.

Šis 2015 05 29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2015 05 28 dienai pastatas buvo geros kokybės, neturėjo sugadinimų, kurie nurodyti 2016 09 21 specialisto T. M. parengtoje pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje.

15. Be to, ieÅ¡kovės nuostoliais laikytinos iÅ¡laidos, patirtos dėl pažeidimų fiksavimo ir jų iÅ¡taisymo kaÅ¡tų apskaičiavimo, t. y. dėl padarytos žalos įvertinimo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pažymi, kad pagal 2016 09 21 T. M. pateiktÄ sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. MIC 0032 ieÅ¡kovės sutuoktinis E. D. sumokėjo 700 Eur už pažeidimų fiksavimo ir jų iÅ¡taisymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos Nr. 160921 parengimÄ . 700 EUR sumos sumokėjimÄ patvirtina 2016 09 22 bankinis mokėjimo pavedimas. Taigi, atsakovė taip pat turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas dėl padarytos žalos įvertinimo.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5 % dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

17. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė klaidina teismÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį teigdama, kad neva ieÅ¡kovė neatskleidė informacijos apie tai, kad apdraustame objekte gyveno kiti asmenys. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį teigia, kad ieÅ¡kovė, sudarydama draudimo sutartį, deklaravo, kad apdraudžiami „Nuolat gyvenami pastatai“, todėl tai buvo nurodyta draudimo liudijime ir pagal tai atsakovė apskaičiavimo draudimo įmokÄ . Taip pat atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė neva neinformavo atsakovės, jog negali patekti į savo namÄ bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato, ir atsakovei apie tai nebuvo žinoma.

Å ie atsakovės teiginiai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant draudimo sutartį, nedeklaravo, jog yra draudžiami nuolat gyvenami pastatai, - tai buvo nurodyta atsakovės parengtame draudimo polise, kurį atsakovės darbuotoja atsiuntė ieÅ¡kovei elektroniniu bÅ«du. Pažymi, jog kartu su draudimo polisu ieÅ¡kovei nebuvo siunčiamos jokios BÅ«sto draudimo taisyklės ar konkrečios Å¡ių taisyklių nuostatos, su jomis ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai supažindinama. IeÅ¡kovė pažymi, kad, tiek prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, tiek ir draudimo sutarties galiojimo metu, atsakovei atskleidė aplinkybę, jog ieÅ¡kovei priklausančiame nekilnojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena trečiasis asmuo E. A., o ieÅ¡kovė siekia jÄ iÅ¡keldinti.

Atsakovei buvo atskleista, kad ieÅ¡kovė siekia apdrausti savo nekilnojamÄ jį turtÄ dėl jame gyvenančių trečiųjų asmenų. Tuo tikslu ir buvo pasirinktas maksimalus draudimo variantas, kad ieÅ¡kovės interesai bÅ«tų kaip įmanoma labiau apsaugoti.

18. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį cituoja BÅ«sto draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 p. nurodytÄ sÄ vokÄ -nuolat gyvenamas bÅ«stas - pastatai arba jų dalys, kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) draudėjas gyvena su savo Å¡eimos nariais. Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovė su savo Å¡eimos nariais nuolat Å¡iame bÅ«ste negyveno, ir dėl to atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovės nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, nes pirma, atsakovė, teigdama, kad draudimo polise yra nurodyta, kad apdraudžiami - nuolat gyvenami pastatai, kaip tai apibrėžta BÅ«sto draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas, klaidina teismÄ .

Pažymi, jo draudimo polise nurodoma, jog ieÅ¡kovė apdraudžia nuolat gyvenamus pastatus, ne bÅ«stÄ . Akivaizdu, jog gyvenamojo namo paskirtis yra gyvenamoji, ir tai apsprendžia jo naudojimo paskirtį, be to jame gyvena žmonės. Draudimo sutartis nebuvo sudaryta dėl negyvenamųjų pastatų draudimo. Atsakovės atsiųstame draudimo polise nurodytas punktas, - draudžiami nuolat gyvenami pastatai, pagrįstai suprantamas, jog gyvenamasis namas ir yra nuolat gyvenamas pastatas, ypač atsižvelgiant į tai, jog Å¡iame pastate nuolat gyveno tretieji asmenys.

Kitoks aiÅ¡kinimas bÅ«tų neteisingas. Draudimo polise nurodyta nuostata „Nuolat gyvenami pastatai“ negali bÅ«ti tapatinama su atsakovės atsiliepime nurodoma BÅ«sto draudimo taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas SÄ voka „Nuolat gyvenamas bÅ«stas“. SÄ vokos akivaizdžiai skirtingos, todėl neturėtų bÅ«ti vienai sÄ vokai taikomas kitos sÄ vokos turinys ir aiÅ¡kinimas. Kaip matyti, atsakovė neaiÅ¡kiÄ situacijÄ , dėl nuolat gyvenamų pastatų ir nuolat gyvenamo bÅ«sto, aiÅ¡kina savo naudai, tapatina jÄ su BÅ«sto draudimo taisyklėse nurodyta sÄ voka ,Nuolat gyvenamas bÅ«stas“ ir taip siekia pateisinti draudimo iÅ¡mokos nemokėjimÄ .

NeaiÅ¡kios draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne jas parengusios Å¡alies naudai, bet jas priimančios Å¡alies naudai, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės. Antra, kaip matyti ir iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų, ieÅ¡kovei priklausančiame gyvenamajame name, draudimo sutarties sudarymo metu, gyveno tretieji asmenys. IeÅ¡kovė buvo pradėjusi jų iÅ¡keldinimo procesÄ teisme. Draudimo sutarties sudarymo dienÄ pagrįstai buvo tikimasi, kad tretieji asmenys bus iÅ¡keldinti ir ieÅ¡kovė galės nekliudomai naudotis jai priklausančiu gyvenamuoju namu.

Apie tai buvo žinoma atsakovei. Trečia, atsakovė siekia pritaikyti ieÅ¡kovei neaiÅ¡kių draudimo sutarties sÄ lygų ir BÅ«sto draudimo taisyklių nuostatų taikymo pasekmes. Pažymėtina, kad BÅ«sto draudimo taisyklės, kurios yra vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtos atsakovės, numato tik dvi draudžiamų objektų kategorijas: nuolat gyvenami bÅ«stai ir ne nuolat gyvenami bÅ«stai. Jokios kitos apdraudžiamo bÅ«sto kategorijos BÅ«sto draudimo taisyklės nepateikia. Å iuo atveju, ieÅ¡kovei draudžiant jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo galimos tik dvi kategorijos (pasirinkimas), iÅ¡ kurių nė viena tiksliai neapibÅ«dina ieÅ¡kovės apdraudžiamojo turto (bent jau taip kaip norėtų atsakovė).

IÅ¡ atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų argumentų, jog ieÅ¡kovė neva nepagrįstai nurodė, jog apdraudžiami nuolat gyvenami pastatai, galima daryti vienintelę iÅ¡vadÄ , kad, pasak atsakovės, ieÅ¡kovė neva apdraudė ne nuolat gyvenamus pastatus. Sekant tokia logika, - jei bÅ«tų apdraustas ne nuolat gyvenamas bÅ«stas, o vis tik nustačius, jog jame nuolat gyveno tretieji asmenys, - atsakovė imtųsi teigti, kad ir Å¡iuo atveju neteisingai, nes bÅ«ste nuolat gyvena tretieji asmenys, ir Å¡iuo atveju draudimo iÅ¡moka nebÅ«tų mokama? Nė viena iÅ¡ BÅ«sto draudimo taisyklėse pateikiamų kategorijų neapima pastatų, kuriuose neteisėtai laikinai gyvena tretieji asmenys.

Taip pat nesutinka ir su atsakovės argumentu, jog ieÅ¡kovė neva neatskleidė, kad apdraustame name gyvena kiti asmenys. Atsakovei, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, buvo praneÅ¡ta, kad draudžia pastatÄ dėl to, jog jame neteisėtai gyvena tretieji asmenys, be to, draudimo sutarties galiojimo metu atsakovė buvo nuolat informuojama apie tai, jog vyksta iÅ¡keldinimo procesas ir ieÅ¡kovė negali pateikti į apdraustÄ objektÄ . Tai patvirtina dar prie IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateiktas 2015 12 02 el. laiÅ¡kas, kuriame ieÅ¡kovė informuoja atsakovę, kad vyksta iÅ¡keldinimo procesas, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nesuprantamas atsakovės atsiliepimo teiginys, kad Å¡is el. laiÅ¡kas neva nepatvirtina fakto, jog atsakovei buvo žinomos Å¡ios aplinkybės: tiek el. laiÅ¡ke, tiek ir prie jo pateiktame teismo sprendime buvo aiÅ¡kiai nurodomos aplinkybės apie civilinę bylÄ dėl trečiųjų asmenų iÅ¡keldinimo, kad ieÅ¡kovė su savo Å¡eimos nariais negali patekti į jai priklausančias patalpas, todėl toks atsakovės argumentas turėtų bÅ«ti atmestas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Be to, atsakovės atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad neva buvo apdraustas ne nuolat gyvenamas bÅ«stas, nėra logiÅ¡kas: nė viena Å¡alis prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį negalėjo žinoti, kada ieÅ¡kovė įsikels į apdraudžiamÄ turtÄ , juo labiau kiek jame gyvens, ar gyvens nuolat, ir juo labiau, - kada įvyks draudiminis įvykis. Paisant tokios logikos, galimas atvejis, jog, įsikėlus gyventi į bÅ«stÄ , sudarius draudimo sutartį, mokant visas įmokas, - paprasčiausiai nebus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, jei paaiÅ¡kės, kad įvykis įvyko nesuėjus 9 mėnesių gyvenimo bÅ«ste terminui, kas pagal taisykles reiÅ¡kia, jog bÅ«stas buvo ne nuolat gyvenamas.

19. Atsakovė klaidina teismÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį teigdama, kad apdraustame gyvenamajame pastate gyvenantis trečiasis asmuo E. A. yra tariamai susijusi su ieÅ¡kove. Trečiasis asmuo E. A. nėra susijusi su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nepalaikė jokių giminystės ar kitų artimų ryÅ¡ių su trečiuoju asmeniu, - prieÅ¡ingai teisme vyko ginčas dėl iÅ¡keldinimo. Pirma, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį net nenurodo susijusių asmenų sÄ vokos. Be to, atsakovė nepateikia susijusių asmenų sÄ vokos/apibrėžimo, neigia ieÅ¡kovės cituojamÄ BÅ«sto draudimo taisyklėse nurodytÄ susijusių asmenų sÄ vokÄ , kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovė BÅ«sto draudimo taisyklių nuostatas aiÅ¡kina tendencingai ir aiÅ¡kiai neteisingai.

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovės minimos susijusių asmenų, trečiųjų asmenų sÄ vokos yra nesusijusios su bÅ«sto draudimu. Nepaisant to, kad sÄ vokos pateiktos kitame skyriuje, jos visgi pateiktos tose pačiose BÅ«sto draudimo taisyklėse, t. y. tame pačiame dokumente, kurios nustato bÅ«sto draudimo taisykles, todėl turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai. Antra, atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė konfliktavo su trečiuoju asmeniu E. A., ir todėl jos laikytinos susijusiais asmenimis. Pažymėtina, kad konfliktavimo su trečiuoju asmeniu aplinkybė, negali bÅ«ti laikoma sÄ saja, dėl kurios bÅ«tų galima atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Bet kuris draudėjas gali konfliktuoti su kitais asmenimis, įskaitant ir patį draudikÄ , tačiau dėl to Å¡ie asmenys ar draudikas netampa susijusiais asmenimis. Be to, ieÅ¡kovė nelaiko, kad konfliktavo su trečiuoju asmeniu E. A., jokių kitų, apart reikalavimo iÅ¡sikelti ir atitinkamo ieÅ¡kinio pateikimo, ginčų ar konfliktų su E. A. nėra turėjusi. Pažymėtina ir tai, kad, siejant aplinkybę apie draudėjo konfliktavimÄ su trečiaisiais asmenimis, su draudiko teise atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai turėtų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinti draudimo sutartyje arba BÅ«sto draudimo taisyklėse, todėl to nepadaręs praranda galimybę remtis tokia absurdiÅ¡ka sÄ saja.

Trečia, atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad faktas, jog trečiasis asmuo E. A. gyveno ieÅ¡kovei priklausančiame name patvirtina jos sÄ sajÄ su ieÅ¡kove. Pažymi kad trečiasis asmuo E. A. ieÅ¡kovės gyvenamajame name gyveno ne kaip ieÅ¡kovės svečias, Å¡eimos narys, giminaitis ar kitaip su ieÅ¡kove susijęs asmuo, bet gyveno name neteisėtai. Šį neteisėtumÄ ir ieÅ¡kovės nesutikimÄ su trečiojo asmens gyvenimu jai priklausančiame gyvenamajame name patvirtina 2017 02 28 Kauno apylinkės teismo sprendimas dėl E. A. iÅ¡keldinimo.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė nesutiko su trečiojo asmens E. A. gyvenimu jai priklausančiose patalpose, tam nepritarė, todėl sieti tokius veiksmus kaip ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sÄ sajÄ yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta.

20. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog žalos administravimo metu nustatyta, kad skirtingai nei draudėja buvo nurodžiusi sudarant draudimo sutartį, ji nuolat su Å¡eima pastate negyveno. To iÅ¡ esmės neneigia ir pati draudėja (ieÅ¡kovė). Jos teigimu, ji negalėjo įeiti savo pastatÄ dėl to, kad jos neįleido jame gyvenusi buvusi savininkė E. A.. Draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobÅ«dis yra glaudžiai susijęs su draudimo sutarties fiduciariniu (didžiausio pasitikėjimo arba bona fidei) pobÅ«džiu.

Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡skirtiniu tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . Skirtingai nei ieÅ¡kinyje teigia ieÅ¡kovė, ji, sudarydama draudimo sutartį, nurodė, kad apdraudžiamas pastatas yra nuolat gyvenamas bÅ«stas, nes Å¡iÄ subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybę geriausiai žino bÅ«tent draudėjas Draudimo sutartyje (Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas) yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad:

Nuolat gyvenamas bÅ«stas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo Å¡eimos nariais. Akivaizdu, kad minėtame apdraustame pastate draudėja su savo Å¡eimos nariais nuolat negyveno. Draudikui taip pat nebuvo žinoma, kad draudėja negali patekti į savo namÄ bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato. IeÅ¡kovės sutuoktinio draudikui atsiųsta informacija, kad UAB „Kauno Vandenys“ atjungė vandenį minėtam pastatui niekaip nelaikytina tinkama informacija apie rizikos pobÅ«dį ir apie tai, kad jis negali patekti į ginčo namÄ (tai matyti ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojos klausimo - „Patikslinkite, kam konkrečiai skirtas Å¡is laiÅ¡kas“).

21. Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sÄ sajų neturintys asmenys). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo ir nurodo Taisyklių definicines normas. IeÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina draudimo sutartį (Taisykles), nes AB „Lietuvos draudimas“ BÅ«sto draudimas iÅ¡ esmės susideda iÅ¡ Å¡ių paslaugų:

1) pastatų draudimas;

2) namų turto draudimas;

3) civilinės atsakomybės (susijusios su turtu) draudimas;

4) asmens civilinės atsakomybės draudimas (tiek, kiek tai nesusiję su valdomu turtu);

5) skubios pagalbos namuose. Ši draudimo paslaugų struktūra yra atspindėta ir Taisyklėse (kiekvienai paslaugai taikomi atskiri Taisyklių skyriai ir/ar normos). Ieškovės reiškiamas reikalavimas yra susijęs su pastatų draudimu, tačiau ieškinyje nurodytos definicinės normos (dėl „apdraustųjų“, „trečiųjų asmenų“ ir „susijusių asmenų“) yra taikytinos ne pastatų draudimui, o civilinės atsakomybės ir asmens civilinės atsakomybės draudimo paslaugoms (tai akivaizdžiai matyti iš šių normų vietos Taisyklėse).

Taisyklėse, toje dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimÄ , nėra definicinių normų, kurios apibrėžtų „apdraustuosius“, „trečiuosius asmenis“ ar „susijusius asmenis“, todėl sÄ voka „su draudėju susiję asmenys“ yra suprantama pagal bendrÄ sias reikÅ¡mes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sÄ sajų su draudėju). E. A. turi sÄ sajų su ieÅ¡kove, nes apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A. (ir/ar jos sutuoktiniui), ieÅ¡kovė konfliktavo su E. A., E. A. faktiÅ¡kai gyveno ieÅ¡kovės pastatuose, todėl E. A. tikrai yra laikytina su ieÅ¡kove susijusiu asmeniu.

Å iuo konkrečiu atveju jokių įsilaužimo į apdraustÄ pastatÄ požymių nėra, todėl labiausiai tikėtina, kad poveikį pastatui padarė jame buvę asmenys (tai gali bÅ«ti tiek pati ieÅ¡kovė, tiek ir kiti jame faktiÅ¡kai gyvenę asmenys). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo konstatuota „piktavaliÅ¡kas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o ieÅ¡kovė kaip ginčo įvykio sukėlėjÄ nurodo ginčo pastate gyvenusį ir su ja susijusį asmenį, todėl remiantis Taisyklių A dalies IV skyriaus 4.12. ir 4.17 punktais pagrįstai buvo priimtas sprendimas – draudimo iÅ¡mokos nemokėti (nedraudžiamasis įvykis).

22. Triplike atsakovė paaiÅ¡kino, jog, nors ieÅ¡kovė dublike teigia, kad, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, ji neva informavo atsakovę, jog negali patekti į savo pastatus, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovės praneÅ¡imai apie jau apdraustam pastatui „užsuktÄ vandenį“ ar laikinÄ sias apsaugos priemones nelabai turi įtakos rizikos vertinimui (tuo pačiu ir jau sumokėtai įmokai; nebent laikytina, kad „vandens užsukimas“ sumažina vandens avarijos rizikÄ ), todėl nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai toks praneÅ¡imas nėra reikÅ¡mingas.

IeÅ¡kovė dublike jau teigia, kad ji iÅ¡ viso nebuvo supažindinta su BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 01 26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) sÄ lygomis (toliau tekste jos vadinamos Taisyklėmis). Ginčo draudimo liudijime TIA Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡uje po dokumento pavadinimu yra aiÅ¡kiai nurodyta pagal kokias draudimo taisykles yra sudaroma draudimo sutartis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog draudimo liudijime Nr. TIA Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dokumente, patvirtinančiame draudimo sutarties sudarymÄ ir nurodančio individualizuotas sÄ lygas yra nustatyta, kad (cituoja):

PasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį ir/ar sumokėdamas draudimo įmokÄ (ar jos dalį) patvirtinu, kad: pritariu draudimo sutarties sÄ lygoms ir sudarau Å¡iÄ draudimo sutartį; esu supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir man yra įteikta jų kopija (minėto draudimo liudijimo originalÄ pateikė ieÅ¡kovė (draudėja). IeÅ¡kovė pati ieÅ¡kinyje analizuoja ir kritikuoja Taisyklių nuostatas, ko tikrai negalėtų daryti, jei ji jų nebÅ«tų gavusi ar kitaip jos jai nebÅ«tų žinomos. Ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant UADBB „FT broker“ brokeriui A.

A.. Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei draudimo sutarties sÄ lygos dėl bÅ«simų įvykių pripažinimo draudžiamaisiais/nedraudžiamaisiais bei kitų sÄ lygų buvo žinomos ir turėjo bÅ«ti taikomos, o taip pat Å¡ias Taisykles kiekvienas suinteresuotas asmuo bet kuriuo metu gali rasti AB „Lietuvos draudimas“ interneto tinklapyje (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalis). Dublike yra teigiama, kad „neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo“ ar bÅ«stas yra nuolat gyvenamas paties draudėjo.

Su tuo visiÅ¡kai negalima sutikti, nes bet kuris net ir nedidelę patirtį turintis žmogus supranta, kad esmingai skiriasi pastato sugadinimo rizika tuo atveju kai bÅ«stas yra nuolat gyvenamas ir kai jis yra negyvenamas. Esminę reikÅ¡mę rizikos vertinimui turi ir aplinkybė – kas tame bÅ«ste gyvena, nes vienoka yra rizika kai bÅ«ste gyvena pats draudėjas su Å¡eima ir visai kitokia, kai jame gyvena kiti asmenys (tokiu atveju rizika yra akivaizdžiai didesnė, nes pas tokius asmenis yra ženkliai mažesnė motyvacija tinkamai prižiÅ«rėti ir saugoti tokį bÅ«stÄ ).

Dublike yra teigiama, kad Taisyklėse neva tai yra dvi nuostatos: „nuolat gyvenamas bÅ«stas“ ir „nuolat gyvenamas pastatas“. Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad: Nuolat gyvenamas bÅ«stas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo Å¡eimos nariais. Taigi, bÅ«stas ir yra pastatas arba jo dalis, todėl ieÅ¡kovė tik formaliai bei dirbtinai Å¡ias sÄ vokas atskiria.

Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sÄ sajų neturintys asmenys). IeÅ¡kovė dublike vėl nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo, nes Taisyklėse nėra „susijusių asmenų“ definicinės normos. Taisyklių dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimÄ iÅ¡ tikrųjų nėra „susijusių asmenų“ definicinės normos, todėl, kaip ir minėjom, sÄ voka „su draudėju susiję asmenys“ yra suprantama pagal bendrÄ sias reikÅ¡mes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sÄ sajų su draudėju).

Nors atsiliepime nurodėme ir daugiau ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens E. A. sÄ sajų, tačiau jau vien tas faktas, kad E. A. faktiÅ¡kai gyveno ieÅ¡kovės pastatuose tikrai yra laikytina labai svarbia ir nepaneigiama sÄ saja su ieÅ¡kove, nes E. A. bet kada laisvai galėjo patekti į ginčo pastatÄ (tam, kad patektų į pastatÄ , jai nereikėjo įsilaužti, kaip kokiam plėšikui) ir daryti bet kokį (tiek teigiamÄ , tiek ir neigiamÄ ) poveikį pastatui.

23. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo E. A. nurodo, kad su juo nesutinka. Taip pat ji pažymi, jog nekilnojamasis turtas, kurį įsigijo ieÅ¡kovė, priklausė jos vyrui A. A., po kurio mirties jis ir buvo parduotas iÅ¡ varžytinių. Kadangi kurį laikÄ su dukra E. S. neturėjo kur iÅ¡sikelti, ieÅ¡kovei priklausančiame name gyveno dar kurį laikÄ . IÅ¡ gyvenamojo namo iÅ¡sikraustė 2016 07 01. Å is faktas yra konstatuotas ir Kauno apylinkes teismo 2017 02 28 sprendime. Kadangi, gyvenamajame name per ilgus metus buvo sukaupta nemažai jos daiktų - baldų, technikos, įrangos ir pan., todėl iÅ¡sikraustydama pasiėmė viskÄ , kas priklausė jai.

Tad normalu, jog kai kurių daiktų demontavimo vietose liko pažeidimai sienose, lubose ar grindyse, kai kurių daiktų demontavimo darbams atlikti buvo reikalinga pažeisti ir greta esančias apdailas. Tačiau tokių defektų ieÅ¡kovė privalėjo tikėtis pirkdama iÅ¡ varžytynių tik nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ne baldus, buitinę technikÄ ar įrangÄ , kuri buvo Å¡iame name. IeÅ¡kovė teismui nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ varžytynių įgijo kažkÄ daugiau nei gyvenamÄ jį namÄ , todėl jos reikalavimas atlyginti už daiktus, kurie buvo jos ir kuriuos iÅ¡vykdama teisėtai iÅ¡sivežė yra nepagrįstas.

Taigi, ieškovės pateikiamos 2016 09 21 pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitos Nr. 160921 tyrimo dalyje, kurioje yra fiksuoti, neva, turto sugadinimai (1-3 punktai) ir reikalaujama už juos atlyginti, yra nepagrįsti, nes egzistavo jau daikto (namo) įgijimo iš varžytynių metu, o matomais tapo dėl jos teisėtų veiksmų – jai priklausančių daiktų išmontavimo. Ieškovės prašoma priteisti išmokos suma yra nepagrįstai padidinta. Reikalaudama tokios sumos, ieškovė siekia, kad gyvenamajame name būtų atliktas pilnas remontas.

24. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovas advokatas R. K., trečiasis asmuo E. D. ieÅ¡kinį palaikė, prašė patenkinti, akcentavo, jog įvyko draudiminis įvykis, atsakovė nepagrįstai atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , draudimo sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, todėl turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovės naudai, E. A. veiksmai buvo nusikalstami, dokumentų apie realias turto atstatymo iÅ¡laidas nėra, nes remontÄ darė savo jėgomis, padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino ekspertas, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodomos kitos atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priežastys, negu 2016 07 28 atsakyme, ieÅ¡kovė pateikė visÄ informacijÄ , iÅ¡ el. laiÅ¡ko konteksto galima suprasti, kad name gyvena kiti asmenys, D. įgijo nuosavybės teisę į visus esamus įkeistame name daiktus.

25. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžių metu ieÅ¡kinį prašė atmesti, nes nėra draudžiamojo įvykio sudėties. Nurodė, kad draudėja turėjo pareigÄ informuoti apie rizikÄ , ieÅ¡kovė neinformavo, kad yra tik savininkė, kuri net negali įeiti į namÄ . Namas įgytas rekomenduojant L., kuri yra ieÅ¡kovės marčios mama ir kuri buvo pirmoji A. žmona ir kuri tame name gyveno. Antroji A. žmona yra trečiasis asmuo E. A.. E. A. ir L. tyra su ieÅ¡kove susiję asmenys. Sudarant draudimo sutartį buvo deklaruojama, kad name nuolat gyvenama; el.laiÅ¡kas buvo neinformatyvus, buvo praÅ¡oma patikslinti, kam skirta informacija. M. nenagrinėjo priežastinio ryÅ¡io, o tik skaičiavo, kiek kainuos padaryti apdailÄ . Kad įvykis bÅ«tų draudžiamasis turi bÅ«ti tyčiniai trečiųjų asmenų veiksmai, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. A. padarė tyčinius veiksmus tik dėl 4 daiktų.

26. Trečiojo asmens E. A. atstovas advokatas P. B. teismo posėdyje nurodė, kad pritaria atsakovės iÅ¡dėstytai pozicijai. Papildomai nurodė, jog E. A. tame name gyveno, iÅ¡sikraustė neapsikentusi D. teroro. Ji pasiėmė savo daiktus, jeigu ji pasiėmė ne savo daiktus – tai yra vagystė, kuri neįrodyta. Su apskaičiuotu žalos dydžiu nesutinka. Žala negali bÅ«ti vertinama kaip atstatymas nauja verte. Daugelis objektų, nurodytų lokalinėje sÄ matoje nebuvo namo priklausiniai – pvz. seifas.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas. IeÅ¡kinys atmestinas 27. IeÅ¡kinio dalykas Å¡ioje byloje yra reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl draudiminio įvykio sudėties 28. IeÅ¡kovė D. D. su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė bÅ«sto draudimo sutartį. Tai patvirtina pateiktas BÅ«sto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), serija LD Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo rūšis:

BÅ«sto draudimas. Draudimo grupė: Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Draudimo taisyklės: BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016 01 26 redakcija, galioja nuo 2016 02 01). Draudėjas D. D., draudžiamo bÅ«sto adresas: (duomenys neskelbtini). BÅ«stas: nuolat gyvenami pastatai. Draudimo laikotarpis: 2016 04 04 - 2017 04 03 24:00 val. Draudimo sÄ lygos: pastatų draudimo variantas: maksimalus, namų turto draudimo variantas: maksimalus.

Maksimalus pastatų draudimo variantas – visų rizikų draudimas, ugnis, vanduo gamtinės jėgos, vagystė ir piktavaliÅ¡kas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir kt., namų turto draudimo variantas – visų rizikų draudimas, ugnis. Draudimo liudijime Nr. TIA Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiame draudimo sutarties sudarymÄ ir nurodančiame individualizuotas sÄ lygas, yra taip pat nurodyta, jog: PasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį ir/ar sumokėdamas draudimo įmokÄ (ar jos dalį) patvirtinu, kad: pritariu draudimo sutarties sÄ lygoms ir sudarau Å¡iÄ draudimo sutartį; esu supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir man yra įteikta jų kopija.

29. IeÅ¡kovė D. D. 2016 07 19 kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2016 07 18 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), prašė nustatyti sugadinimus. 30. 2016 07 28 atsakyme ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog už 2016 07 18 įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) ir per kurį buvo sugadintas gyvenamasis namas, draudimo iÅ¡mokos mokėti negalės. IÅ¡mokos nemokėjimas pagrįstas taip: buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, sugadinimai bei nurodytos įvykio aplinkybės suraÅ¡ytos į apžiÅ«ros aktÄ , padarytos įvykio vietos fotografijos.

ApžiÅ«ros metu užfiksuota, kad asmenys, gyvenę draudimo vietoje, iÅ¡ardė elektros instaliacijos įrangÄ bei padarė kitus sugadinimus. Nustatyta, kad namÄ Ä¯sigijo 2015 metais iÅ¡ varžytynių. Su buvusiais savininkais geranoriÅ¡kai susitarė, kad jie gali gyventi ir naudotis Å¡iuo turtu. 2015 04 04 sudarė draudimo sutartį ir apdraudė sugadintÄ turtÄ kaip nuolat gyvenamÄ . Atsižvelgiant, kad turto sugadinimus tyčia padarė su ieÅ¡kove susiję asmenys, t.y. apdraustame objekte gyvenantys asmenys, įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju.

31. Taigi, Draudimo bendrovė atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei, nurodydama, jog nėra draudiminio įvykio sudėties. Todėl teismas pirma turi nustatyti, ar buvo draudiminis įvykis.

32. Draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobÅ«dis yra glaudžiai susijęs su draudimo sutarties fiduciariniu (didžiausio pasitikėjimo arba bona fidei) pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡skirtiniu tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ .

CK 6.993 straipsnyje nustatyta, kad, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui. CK 6.990 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta draudėjo atsakomybė už pateiktų duomenų teisingumÄ .

33. IeÅ¡kovė, siekdama apsaugoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ ir jame esantį kitÄ turtÄ , kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl gyvenamojo namo ir jame esančio turto draudimo. Minėta, 2015 04 04 buvo sudaryta nekilnojamojo turto ir jame esančio namų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini). Dar prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, ieÅ¡kovė nurodė atsakovės atstovams, jog nekilnojamame turte neteisėtai gyvena buvę gyvenamojo namo gyventojai, todėl ieÅ¡kovė taip pat siekianti apsaugoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo tretiesiems asmenims sugadinant nekilnojamÄ jį turtÄ ar jame esantį kitÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ .

Tuo tikslu ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta ir ieÅ¡kovė pasirinko maksimalų gyvenamojo namo ir namų turto draudimÄ . Pasibaigus draudimo laikotarpiui, draudimo sutartis tomis pačiomis sÄ lygomis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, o bÅ«tent nuo 2016 04 04 iki 2017 04 03.

34. Atsakovė su Å¡iomis aplinkybėmis nesutinka. Sudarydama draudimo sutartį draudėja deklaravo (CK 6.993 straipsnis „Pareiga atskleisti informacijÄ â€), kad apdraudžiami „Nuolat gyvenami pastatai“ (taip kaip tai yra suprantama Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punkte), todėl tai ir buvo nurodyta draudimo liudijime ir pagal tai draudikas apskaičiavo draudimo įmokÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad apie tai, jog ji negali patekti į savo namÄ bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato draudikui buvo žinoma.

Atsakovė tvirtina, jog ieÅ¡kovei nurodžius, kad draudžiamas namas yra gyvenamas, tai buvo suprantama, kad jame gyvena pati draudėja su Å¡eima, todėl atitinkamai ir buvo apskaičiuota draudimo įmoka. IeÅ¡kovė neįrodė, jog draudikas buvo informuotas apie ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, kad namas įsigytas varžytynėse su gyventojais, kad jame tebegyvena buvę gyventojai, o ne draudėja su Å¡eima, kad ieÅ¡kovė neturi jokių sÄ sajų su gyventojais. IeÅ¡kovė tvirtina, kad specifinės aplinkybės buvo nurodytos 2015 11 29 el. laiÅ¡ke.

Å iame laiÅ¡ke, adresuotame UAB „Kauno vandenys“ ir kurio kopija buvo nusiųsta atsakovei, E. D. nurodė, kad 2015 10 29 nutartyje jis yra įvardintas kaip turto (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris praÅ¡o, kad bÅ«tų atjungtas vandens ir elektros tiekimas į namų valdÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovė 2015 12 02 el. laiÅ¡ke prašė, kad E. D. patikslintų, kam konkrečiai skirtas laiÅ¡kas. Šį ieÅ¡kovės nurodomÄ el. laiÅ¡kÄ apie tai, kad atsakovė buvo informuota, jog atjungtas vanduo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismas vertina kaip nepakankamÄ informacijÄ apie specifines aplinkybes, be to draudimo sutartis jau buvo sudaryta, atsakovė jos nutraukti negalėjo.

Kitokie įrodymai nepateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog „2015 04 30 antstolis R. S. atvyko į E. A. darbovietę ir žodžiu perskaitė ieÅ¡kovės reikalavimÄ per 5 kalendorines dienas iÅ¡sikelti iÅ¡ nekilnojamojo turto. Nepaisant to, tretieji asmenys atsisakė iÅ¡sikraustyti, trukdė ieÅ¡kovei patekti į gyvenamojo namo vidų, grasino ieÅ¡kovei sugadinsiantys gyvenamÄ jį namÄ ir jame esantį ieÅ¡kovės turtÄ â€œ.

35. IeÅ¡kovės vertinimu bÅ«stas ir pastatai nėra tas pats, todėl jos vertinimu, atsakovė netinkamai traktuoja sÄ vokÄ , kas yra nuolat gyvenamas bÅ«stas. IeÅ¡kovė teigia, kad Taisyklėse yra dvi nuostatos: „nuolat gyvenamas bÅ«stas“ ir „nuolat gyvenamas pastatas“. Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punktas yra definicinė norma, kuri apibrėžia, kad: Nuolat gyvenamas bÅ«stas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvena [draudėjas] su savo Å¡eimos nariais. Taigi, bÅ«stas ir yra pastatas arba jo dalis. Nagrinėjamu atveju apdraustame pastate draudėja su savo Å¡eimos nariais nuolat negyveno. Draudikui taip pat nebuvo žinoma, kad draudėja negali patekti į savo namÄ bei vyksta teisminiai ginčai dėl minėto pastato. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė.

36. Pažymėtina, kad Draudimo nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo susiję asmenys (t. y. su draudėju jokių sÄ sajų neturintys asmenys). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad buvusi ginčo pastato savininkė E. A. nėra susijęs su ja asmuo ir nurodo Taisyklių normas, kurios yra taikytinos ne pastatų draudimui, o civilinės atsakomybės ir asmens civilinės atsakomybės draudimo paslaugoms (tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ Å¡ių normų vietos Taisyklėse).

Tuo tarpu ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas yra susijęs su pastatų draudimu, o Taisyklėse toje dalyje, kuri reglamentuoja pastatų draudimÄ , nėra apibrėžiančių normų, kurios apibrėžtų „apdraustuosius“, „trečiuosius asmenis“ ar „susijusius asmenis“, todėl sÄ voka „su draudėju susiję asmenys“ traktuojama ir suprantama pagal bendrÄ sias reikÅ¡mes (t. y. toks asmuo turi turėti kokių nors sÄ sajų su draudėju). E. A. turi sÄ sajų su ieÅ¡kove, nes apdrausti ginčo pastatai anksčiau priklausė E. A. (ir/ar jos sutuoktiniui), ieÅ¡kovė ginčo pastatus įsigijo iÅ¡ varžytynių, kas yra priverstinis turto pardavimas, su gyventojais, tame tarpe ir E. A.; konfliktavo su E. A., E. A. faktiÅ¡kai gyveno ieÅ¡kovės pastatuose, todėl E. A. laikytina su ieÅ¡kove susijusiu asmeniu.

Pabrėžtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju jokių įsilaužimo į apdraustÄ pastatÄ požymių nebuvo, o atvirkščiai yra nustatyta, kad poveikį pastatui padarė trečiasis asmuo E. A., kuri už Å¡iuos veiksmus yra nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieÅ¡kovui E. D. yra priteista 1674,55 Eur turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 06 23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-126-976/2020).

37. Ä®vertinęs tai, kad nebuvo konstatuotas „piktavaliÅ¡kas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“, o ginčo įvykio sukėlėju yra nustatytas ir nuteistas ginčo pastate gyvenęs ir su ieÅ¡kove susijęs asmuo – E. A.; buvo konstatuota, kad pati draudėja ginčo pastatuose negyveno; teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, remiantis Taisyklių A dalies IV skyriaus – nedraudžiamieji įvykiai: draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl: 4.12 (dėl susijusių asmenų arba naudos gavėjo) ir 4.17 (bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, sutartyje ar Taisyklėse neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai) punktais pagrįstai buvo priimtas sprendimas – draudimo iÅ¡mokos nemokėti (nedraudžiamasis įvykis).

38. Taigi, teismui nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasis, ieÅ¡kinys atmetamas. Teismas sprendžia, jog pasisakyti dėl praÅ¡omos priteisti draudimo iÅ¡mokos dydžio nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (teismas konstatavo, kad įvykis yra nedraudžiamasis) III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovė, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis) Atsakovė nepraÅ¡o priteisti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (13 579,21 Eur be žyminio mokesčio pagal pateiktus dokumentus).

40. Valstybė turėjo 9,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,83 Eur (devynių eurų 83 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“).

Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ pirmosios instancijos teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, Å¡alys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti. Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė