7dc63f1a-be04-4a15-9508-3ec30f6dfd8c · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-238/2012;Teisėjas R. Juodis                  Proceso Nr. 1-03-1-00507-2011-1;      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam S. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistojo G.

R. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistojo E. M. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. M., S. L. ir G. R. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – laisvės atėmimÄ 20 dienų, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.S. L. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies - 4 metų 3 mėnesių 18 dienų pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis-vieneri metai septyni mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių ir 18 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.E. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pakeistos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės - 7 metų 10 mėnesių 28 dienų pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – laisvės atėmimas 1 metai 5 mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams 28 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :G.

R., S. L. ir E. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie 2011 m. balandžio 1 d., apie 14.00 val., Valstybinės įmonės prie PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos filialo Nr. 2 gamybinės zonos teritorijoje, esančioje KaiÅ¡iadorių rajone, PravieniÅ¡kių 2 kaime, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nukentėjusiajam M. L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: nuteistieji E. M. ir S. L. kumščiais ir spardydami kojomis bei smÅ«giuodami medinėmis lazdomis, o nuteistasis G.

R. kumščiais ir spardydamas kojomis sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas nukentėjusiajam M. L. ir padarė nosinkaulio, akiduobių dugnų ir vidinių sienelių bei kairio alkÅ«nkaulio lūžius. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-19 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarę BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodoma, jog skundžiamo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, nes apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. nurodė, kad nukentėjusįjį mušė S. L. ir G. R., o apeliantas tuo metu buvo kieme. Nesant kitų objektyvių įrodymų, skundo autoriaus nuomone, jis buvo nuteistas nepagrįstai.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-19 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarę BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodoma, jog nuosprendis priimtas neteisingai įvertinus įrodymus. G. R. prisipažino, kad vienas sumušė M. L.. Pastarojo nuteistojo parodymus patvirtino ir liudytojų R. P.-Bičiulio bei A. G. parodymai. Aplinkybę, jog skundo autorius nemušė nukentėjusiojo, patvirtina ir nukentusiojo parodymai apie tai, kad sužalojimus jis patyrė krisdamas nuo laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti, tačiau teisme nepatvirtinti nukentėjusiojo parodymai apie sumušimo aplinkybes galėjo būti duoti, įtakojant pareigūnams.

Skundo autoriaus nuomone, vienintelis įrodymas, kuriuo jis pripažintas kaltu, yra liudytojo M. R. parodymai, tačiau Å¡is liudytojas pats pripažino, kad pyksta ant apelianto, todėl teismas juos turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Kitų įrodymų visetas patvirtina, jog G. R. nukentėjusįjį M. L. sumušė vienas.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-19 nuosprendį pakeisti, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Skundo autoriaus nuomone, parenkant bausmę nebuvo atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Be to, nebuvo įvertinti nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai bei tai, kad nukentėjusįjį M. L. jis sumušė vienas dėl to, kad jis atsisakė pagelbėti darbe.Teismo posėdyje nuteistasis S. L. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų E. M., S. L. ir G. R. apeliaciniai skundai atmestini.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendžiu E. M., S. L. ir G.

R. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, bausmės jiems paskirtos teisingos.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistųjų nurodytus argumentus dėl tariamo jų nekaltumo.

Be to, nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, atliko jų vertinimÄ , argumentavo, kuriais parodymais ir kodėl tiki bei grindžia apeliantų kaltę, o kuriuos parodymus ir kodėl laiko nepagrįstais. Teismas atliko įrodymų patikrinimÄ teisiamajame posėdyje ir nuosprendyje pateikė įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai E. M., S. L. ir G.

R. pripažino kaltais už nusikalstamos veikos padarymÄ .Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad nuteistieji E. M. ir S. L. kumščiais ir spardydami kojomis bei smÅ«giuodami medinėmis lazdomis, o nuteistasis G. R. kumščiais ir spardydamas kojomis sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas nukentėjusiajam M.

L. ir padarė nosinkaulio, akiduobių dugnų ir vidinių sienelių bei kairio alkÅ«nkaulio lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ .Nuosprendyje yra iÅ¡dėstyti įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl apeliantų kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jų iÅ¡keltas versijas dėl kaltės nebuvimo. Apeliantas E. M. nurodo, jog nukentėjusįjį mušė S. L. ir G. R., o jis tuo metu buvo kieme. Å is teiginys grindžiamas liudytojo M.

R. parodymais. Apeliantas S. L. nurodo, jog G. R. prisipažino, kad jis vienas sumušė M. L.. Pastarojo nuteistojo prisipažinimas grindžiamas liudytojų R. P.-Bičiulio, A. G. parodymais bei nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, kad sužalojimus jis patyrė krisdamas nuo laiptų. Apeliantas G. R. taip pat nurodo, jog nukentėjusįjį jis sumušė vienas. Tačiau šiuos nenuoseklius ir nesutampančius apeliantų argumentus, kolegijos nuomone, paneigia baudžiamojoje byloje surinktų kitų įrodymų visetas.

Objektyviais įrodymais pagrįsto nukentėjusiajam M. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo neginčija nei vienas apeliantas, apeliaciniais skundais siekiama paneigti nuteistųjų E. M. ir S. L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kolegija sprendžia, jog Å¡is pastarųjų apeliantų siekis yra nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, kad M. L. jie sumušė trise. Aplinkybę, jog sveikatos sutrikdymas M. L. galėjo atsirasti krintant nuo laiptų, paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 994/11(02).

Pastarojoje M. L. konstatuota daugybinės poodinės kraujosruvos kÅ«ne, muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje, nosies nugarėlėje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imas, nosikaulių, akytkaulio, akiduobių dugnų ir vidinių sienelių lūžiai, kairio alkÅ«nkaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu ar suduodant smÅ«gius kumščiu, medine lazda, spardant. IÅ¡ BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų nukentėjusiojo M. L. parodymų matyti, kad įvykio dienÄ , apie 14 val., E. M. jį paÅ¡aukė ateiti prie džiovyklos, praÅ¡ydamas pagalbos darbuose.

Nukentėjusysis nuėjo į džiovyklos patalpas ir pamatė, kad ten stovintis S. L. iÅ¡sitraukė pagalį ir puolė link jo. M. L. iÅ¡bėgti iÅ¡ patalpos negalėjo, nes G. R. ir E. M. stovėjo prie išėjimo pasiruošę jo neiÅ¡leisti. Tuomet S. L. jį puolė ir jis su juo pradėjo grumtis. Staiga pajuto stiprų smÅ«gį iÅ¡ galo į galvÄ , parkrito ir tuomet visi trys nuteistieji pradėjo nukentėjusįjį muÅ¡ti. Pavykus iÅ¡sprukti, apeliantai nukentėjusįjį pasivijo kieme ir vėl mušė, suduodami ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas.

Liudytojo M. R. duotais parodymais ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu teisingai nustatyta, kad visi trys apeliantai dalyvavo smurtaujant ir sužalojant nukentėjusįjį M. L.. Å io liudytojo duoti parodymai yra nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl apylinkės teismas juos teisingai įvertino. Pagrįstai ir teisingai vadovautasi ir liudytojų R. M., V. K., A. G. ir R. P. - Bačiulio parodymais. Taigi, nenuoseklÅ«s ir nesupantys apeliantų argumentai apie aptariamo įvykio aplinkybes, nesutampa tarpusavyje, neatitinka kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų turinio, todėl kolegija juos vertina tik kaip apeliantų E. M. ir S. L. bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės bei apelianto G.

R. gynybinę taktikÄ - siekį vienam prisiimti kaltę.Apeliaciniu skundu G. R. taip pat praÅ¡o sumažinti paskirtos bausmės laikÄ arba skirti Å¡velnesnę bausmę. Apelianto nuomone, parenkant bausmę nebuvo atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmė G. R. skirta teisingai.Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę G.

R., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad anksčiau teistas G. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 24 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ G. R. turėjo bÅ«ti paskirta sankcijoje numatyta vidutinio dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir nuosprendį naikinti ar keisti. Todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistųjų E. M., S. L. ir G.

R. apeliacinius skundus atmesti.                           Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Šiugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                     Valdas Vitunskas Gytis Večerskas