2015-12-08 Nr. ATPB-970-4-06-3-00826-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinė byla Nr. 2AT-91-677-2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00826-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.7.4.4; 2.7.4.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. (B. L. ) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

2014 m. kovo 1 d. B. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. vasario 21 d., apie 18.00 val., Klaipėdoje, ties Varpų g. 16 namu, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Vairuotojas B. L. apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos pasišalino ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus (2013 m. sausio 19 d. redakcija). Tokie B. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu B. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur dydžio bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. apeliacinis skundas atmestas.

Pareiškėjas B. L. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartimi prašymas patenkintas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės taikymo, arba nustačius, kad nėra pagrindo naikinti abiejų instancijų teismų sprendimų, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais sušvelninti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi ne įrodymų visuma, kaip tai numato ATPK 9, 256, 257, 284 straipsniai, o pavieniais įrodymais. Pasak B. L. , pirmosios instancijos teismas pripažino jį padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, nenustatęs subjektyviojo požymio – tyčios (pasišalinti iš eismo įvykio vietos), nors teismų praktikoje minimas pažeidimas konstatuojamas tik nustačius šį požymį. Be to, neįvertino, kad būtent jo (B. L. ) prašymu buvo daroma ekspertizė, jis byloje pateikė 2014 m. kovo 3 d. jo darytas apgadintų automobilių nuotraukas su savo paaiškinimais, jog siekdamas teisingumo atliko tyrimą ir apklausė kaimynus, ir nustatė, kad galbūt automobilį BMW apgadino kitas automobilis „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas D. P., gyvenantis šalia eismo įvykio vietos, Klaipėdoje, Kuncų g. 9–54, apie kurį posėdžio metu minėjo ir liudytojas I. B. Pareiškėjas teigia, kad visa jo pateikta medžiaga ir paaiškinimai teismo neargumentuotai atmesti, byloje netgi nenustatytas nukentėjusysis. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik išdėstė jo skundo argumentus ir be jokios motyvacijos skundą atmetė, taip pažeidė ATPK 30211 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pažymima, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei nėra bent vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviojo ar subjektyviojo požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl, pasak pareiškėjo, teismai, nubausdami jį pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, privalėjo jo padarytoje veikoje neginčijamai nustatyti būtinus šių administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymius.

Taip pat prašyme nurodyta, kad administracinė nuobauda paskirta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai. Šioje byloje administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2014 m. vasario 21 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2014 m. kovo 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2015 m. vasario 20 d. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nenurodė, kokia įrodymų visuma patvirtina konkrečių KET pažeidimų buvimą. Pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Pavyzdžiui 2014 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

8) nurodoma, kad policijos pareigūnams apie eismo įvykį buvo pranešta 2014 m. vasario 22 d. 15.20 val. ir pagal surinktus duomenis, ir sustačius abu automobilius viena šalia kito sugadinimų aukščiai atitiko. Jokių įrodymų apie vienas šalia kito sustatytus automobilius, kurie galėtų patvirtinti pranešime nurodytus teiginius, byloje nėra. Anaiptol, administracinio teisės pažeidimo protokolas grindžiamas tik keturiomis nuotraukomis, iš kurių neįmanoma nustatyti sugadinimų aukščio. Byloje taip pat nėra ir nukentėjusiojo asmens transporto priemonės technines apžiūros akto, kuriame būtų užfiksuoti techniniai pažeidimai ir faktinės aplinkybės (automobilio susidūrimo mechanizmas, kilę padariniai ir pan.).

Kadangi policijos pareigūnai neskyrė eismo įvykio ekspertizės, o vadovavosi tik protokole užfiksuotais duomenimis, tai pareiškėjui kyla abejonių dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, vietos ir laiko, nes nėra nustatyta, kaip, kada ir kur pareiškėjo automobilis kliudė A. M. automobilį. Pareiškėjas nurodo, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą tarp padaryto pažeidimo ir už jį nustatytos nuobaudos, tačiau teismas nepaisė šio principo, todėl skirta nuobauda akivaizdžiai prieštarauja tiek proporcingumo, tiek protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams ir teismų praktikai (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

B. L. pažymi, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jog jo galbūt padarytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, jei ir sukėlęs, tai tik itin mažus ar visai nereikšmingus materialinius padarinius, dėl to jo traukimas administracinėn atsakomybėn yra neproporcingas, nepagrįstai apribojantis jo teises daugiau nei reikia tikslui pasiekti.

Prašyme nurodyta, kad valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Teismų sprendimai B. L. byloje priimti įvertinus surinktų įrodymų visumą, išanalizavus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų sudėtis. Atsiliepime pažymima, kad buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino pareiškėjo kaltę dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Taip pat nurodyta, kad B. L. administracinis pažeidimas padarytas 2014 m. vasario 21 d., nutarimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas 2015 m. vasario 20 d., todėl ATPK 35 straipsnio terminai nepažeisti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. prašymas atmestinas.

Dėl esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų

Iš pareiškimo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas B. L. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą; nurodo, kad teismai pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių nuostatas (dėl įrodymų vertinimo), o tai lėmė, jo nuomone, neteisingų sprendimų priėmimą. Tokie B. L. teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Pareiškime išdėstyti argumentai susiję ne su esminiais teisės pažeidimais, o su teismų nustatytų faktų neigimu. Pažymėtina, kad šiuos klausimus pagal B. L. apeliacinį skundą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo B. L. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pagrįstumą bei teisėtumą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, buvo ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos vertindamas, pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir išnagrinėjo visas aplinkybes, iš jų ir tas, kurias nurodo pareiškėjas (dėl automobilio apgadinimo nustatymo, tyčios pasitraukti iš įvykio vietos buvimo ir pan.). Nustatyta, kad B. L. , vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, apie eismo įvykį jis policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino. Šias išvadas apie ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės aktų pažeidimų padarymą apeliacinės instancijos teismas grindė faktiniais duomenimis, t. y. įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, apgadintų automobilių nuotraukomis, ekspertizės aktu ir kt. bylos medžiaga). Visi įrodymai įvertinti kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartyje, kaip minėta, patrauktojo administracinėn atsakomybėn B. L. apeliacinio skundo argumentai (kurių esminės detalės pakartotos ir pareiškime dėl šios bylos atnaujinimo) yra išnagrinėti ir motyvuotai paneigti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų teismo nutarimo ir nutarties priėmimui (ATPK 31217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atnaujinti B. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Dėl ATPK 35 straipsnio

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, kuriuos padarė 2014 m. vasario 21 d. Šiuo atveju administracinė nuobauda pažeidėjui galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo administracinio teisės pažeidimo dienos, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., arba iki šios datos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. 2014 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartimi terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pratęstas šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimu B. L. paskirta nuobauda nepažeidus ATPK 35 straipsnio terminų.

Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą tarp padaryto pažeidimo ir už jį nustatytos nuobaudos, tačiau teismas neva nepaisė šio principo, todėl skirta nuobauda akivaizdžiai prieštarauja tiek proporcingumo, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei teismų praktikai. Kolegija pažymi, kad paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių nenustatyta: B. L. nei tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti, beje, ir pats pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios suponuotų išvadą dėl tokio išskirtinumo, neproporcingo suvaržymo. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių B. L. taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. L. (B. L. ) prašymą atnaujanti bylą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Gintaras Goda

Viktoras Aidukas