2024-03-28 Nr. BB-1932-1-01-1-48852-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1251/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48852-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios ir nuteisto juridinio asmens MB „F“ atstovės direktorės J. L. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji ir nuteisto juridinio asmens MB „F“ atstovė direktorė J. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl J. L. bei MB „F“ nuteisimo ir jų atžvilgiu bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus ir nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė ir BPK 7 straipsnio 1, 2 dalių, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nurodytų BPK pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės, be to, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Abiejų instancijų teismai savo išvadų nepagrindė išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Skundžiami nuosprendžiai neatitinka BPK reikalavimų, nes juose nepateikta motyvų, kodėl vienais įrodymai remiamasi, o kiti atmetami. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo tokia apimtimi, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, išvadas grindė savo iniciatyva surinktais duomenimis, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Šis teismas neatsižvelgė į T. L. palankius įrodymus, be to, pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktą, nuteistuosius teisinančius liudytojo M. S. parodymus deklaratyviai be argumentų atmetė. Buvo pažeisti ir BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai, nes nuosprendis grįstas prielaidomis ir spėjimais, kai tuo tarpu visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad paaiškėjus, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėję teisėjai nuolat naudojasi įmonės „Egzotika“, kurios vienas iš darbuotojų buvo nuteistasis T. L., paslaugomis, įžvelgus galimą šališkumą, buvo pareikštas nušalinimas visai teisėjų kolegijai. Tačiau kolegija nepagrįstai nenusišalino.

Taip pat nurodoma, jog abiejų instancijų teismai padarė nelogiškas ir prieštaringas išvadas, kad draudimo bendrovėms pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra dokumentai BK 300 straipsnio prasme. Priešingai, PVM sąskaitos faktūros neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79, 80 straipsnių reikalavimų, nes nėra pasirašytos, o jų pateikimas elektronine dokumentų forma nėra apsaugotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Draudimo bendrovėms buvo žinoma, kad PVM sąskaitos faktūros nėra autentiškos, taip pat, kad gautos ne iš ją išrašiusio asmens (padangų pardavėjo), bet iš nenustatyto asmens. Taigi tokių PVM sąskaitų faktūrų pateikimas neturėjo įtakos priimant sprendimus išmokėti draudimo išmokas. Be to, draudimo bendrovės ir nereikalavo iš draudėjų žalos atveju pateikti būtent tokius ar kitokius konkrečius padangų įsigijimo dokumentus. PVM sąskaitos faktūros, kurios neatitinka autentiškumo reikalavimų, nesant galimybės nustatyti dokumentą sudariusio asmens tapatybės, negali būti pripažintos dokumentais, nes nesukelia teisinių pasekmių. Be kita ko, išvada, kad buvo suklastoti dokumentai, padaryta remiantis byloje esančiomis dokumentų kopijoms ir nenustačius, jog PVM sąskaitų faktūrų originalai kada nors egzistavo. Be to, teismai nenustatė, jog nuteistiesiems visais atvejais buvo žinoma, kad automobilių padangos nebuvo sugadintos ir kad PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, bei neatskleidė, kaip pasireiškė jų kaltė. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji kaltinime nurodytus veiksmus atliko tyčia. Be to, byloje nėra nustatyta, jog J. L. veikė juridinio asmens naudai, t. y. kad ji žinojo apie tai, jog PVM sąskaitos faktūros yra anuliuotos, o įvykiai, dėl kurių buvo sugadintos automobilių padangos, nėra įvykę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai. Iš tiesų kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas, kuris, kasatorės nuomone, patvirtina, kad ji ir juridinis asmuo MB „F“ nepadarė BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl J. L. ir juridiniam asmeniui MB „F“ inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, nustatytų neteisėtų veiksmų teisinio vertinimo, dėl baudų paskyrimo nesilaikant įstatymo pakartoti iš apeliacinio skundo. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados (nuosprendžio 18.1, 24, 27, 30.3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. L. ir juridinį asmenį MB „F“ kaltais padarius tris jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsni 1 dalyje, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir paskiriant nuteistiesiems baudas, nes baudos paskirtos atsižvelgiant į MGL dydį, buvusį nusikalstamų veikų padarymo metu. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir Konvencijos nuostatų pažeidimus, suformuotos teismų praktikos nesilaikymą, įstatymų garantuotų procesinių teisių suvaržymą nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinio skundo teiginiai dėl galimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo yra deklaratyvūs. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio apeliacinės instancijos teismo 2023 m. spalio 12 d. posėdžio protokolo matyti, kad paskelbus, be kita ko, bylą nagrinėjančių teisėjų pavardes, jiems nušalinimai nebuvo pareikšti. Visiems trims teisėjams informavus proceso dalyvius, kad jie yra naudojęsi įmonės „Egzotika“ paslaugomis kaip klientai ir kad asmeninio suinteresuotumo neturi ir ten dirbusio asmens asmeniškai nepažįsta, nuteistasis T. L. ir jo gynėjas pareiškė teismui nušalinimą. Teisėjų kolegija atmetė pareikštą nušalinimą, motyvuodama tuo, kad nuteistasis ir jo gynėjas nenurodė BPK 58 straipsnyje nustatytų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nenurodyta ir paduotame kasaciniame skunde.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios ir nuteisto juridinio asmens MB „F“ atstovės direktorės J. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas