7dc0707e-052c-4f8d-a779-2e8cd8e08fd6 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-688-337/2014                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00207-2012-1Teisėja Gražina Kazilionienė                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.;                            (S)                                                                                                                                                                                                     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui - A.

G., jo gynėjui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui,nukentėjusiajam G. J.,jo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta - A. G. gynėjo advokato Rolando VaitekÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., atleistas pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla nutraukta.Laiduotoja paskirta A.

G., nustatant laidavimo terminÄ dvejiems metams.Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL, arba 780 Lt, dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , laikant, kad jis Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę jau įvykdė.Nukentėjusiojo G. J. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. G. priteista 22736 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.IÅ¡ A.

G. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 1000 Lt nukentėjusiojo G. J. naudai, advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. G. 2012 m. birželio 15 d., apie 16.53 val., Klaipėdos – S. Dariaus ir S. Girėno gatvių reguliuojamoje sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 p. reikalavimus – sukdamas į kairę pusę ir privalėdamas duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Kymco People 150“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. J., ko pasekoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. J. sveikata – jam nustatytas kairio Å¡launikaulio skeveldrinis lūžis su sulėtėjusiu lūžgalių suaugimu (pseudoartroze) ir dėl nesugijusio kairio Å¡launikaulio lūžio jis neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo.Apeliaciniu skundu A. G., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas Rolandas VaitekÅ«nas praÅ¡o skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, A.

G. nepadarius veikos, turinčios BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių. Padarius iÅ¡vadÄ , kad veika yra kvalifikuota teisingai, praÅ¡o skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir nukentėjusiojo G. J. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nurodo, jog nuosprendyje teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl A. G. kaltės pagal BK 281 str. 3 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos yra grindžiamos tik teismo medicinos ekspertizę atlikusio ir specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio, bei teisme dėl Å¡ios iÅ¡vados paaiÅ¡kinimÄ davusio, teismo medicinos eksperto N. R. nurodytomis prielaidomis bei spėjimais, teismo iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnio vertinimo nėra logiÅ¡ka.

Taip pat pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos iÅ¡sakytų, nekaltumÄ pagal BK 281 str. 3 d. patvirtinančių, aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai A. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tuo padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. (dėl įrodymo vertinimo, pagrįsto iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu), 242 str. 1 d. (dėl teismo pareigos tiesiogiai iÅ¡tirti visus įrodymus) pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, ir todėl nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir naikintinas.Gynėjas advokatas nurodo, jog pagal BK 281 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla jeigu dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tvirtina, jog 2013-05-29 nuosprendžiu buvo konstatuota, kad dėl A. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tai yra jau tuo metu teismui buvo žinoma aplinkybė, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio buvo praradęs terminuotai 45 procentus darbingumo, neterminuoto (galutinio) netekto darbingumo lygio nebuvo galimybių nustatyti dėl tebesitęsiančio gydymo. Po minėto teismo nuosprendžio priėmimo buvo paskirta užduotis dėl specialaus tyrimo atlikimo kitam ekspertui, kuris, vertindamas iÅ¡ esmės tuos pačius medicininius duomenis, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo, todėl jo sveikatos sutrikdymo lygis vertintinas sunkiu.

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas N. R. paaiÅ¡kino, kad pagal medicininius duomenis nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo gydymas nėra baigtas ir lūžgalių suaugimo (sugijimo) tikimybė, nors ir apsunkinta, negali bÅ«ti paneigta, o daugiau dėl suaugimo tikimybės galėtų pasakyti traumatologas ortopedas (2 t., 106 b.l.), o jis vadovaujasi Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių komentaro lentelės 28 p., kur yra nurodyta, kad „Bendro darbingumo netekimas yra nustatomas tada, kai gydymas yra baigtas ir panaudotos viso reabilitacijos priemonės, o darbingumo požymiai yra iÅ¡likę ir ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po patirtos traumos ar susirgimo“, kuo remiantis jis vertina, kad esant vien tik ta aplinkybe, jog gydymo metu nuo traumos praėjo daugiau nei 120 dienų leidžia jam padaryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis pastoviai neteko jo nurodyto laipsnio darbingumo.Gynėjas advokatas tvirtina, jog eksperto N. R. vertinimas prieÅ¡tarauja paties eksperto teisme perskaityto Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių komentaro lentelės 28 p. nuostatoms, kur imperatyviai nurodyta, kad pastovaus bendro darbingumo nustatymui yra privalomos sÄ lygos, jog gydymas yra baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, be to, nurodytÄ N. R. vertinimÄ paneigia ir pirmiau atlikta teismo medicinos eksperto R.

Ž. specialisto iÅ¡vada (1 t., 132 b.l.) bei Å¡io eksperto teisme duotas iÅ¡vados paaiÅ¡kinimas (1 t., 170 b.l.). Be viso to, gynėjas advokatas tvirtina, jog eksperto N. R. nurodytÄ iÅ¡vadÄ paneigia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2013-06-28 Nr. 1.5.-SD-422 G. J. pateiktas raÅ¡tas (2 t., 6 b.l.), kuriame nurodoma, kad tik pasibaigus gydymui ir panaudojus visas reabilitacijos priemones, o nedarbingumo požymiams iÅ¡likus bÅ«tų galima atlikti papildomÄ tyrimÄ . Taip pat gydymas nukentėjusiajam Å¡iuo metu yra tęsiamas – jam dar bus atliekama mažiausiai viena kojos operacija, po to dar bus reabilitacija.

Be to pažymi, kad byloje iÅ¡ viso nėra bei ekspertui N. R. nebuvo pateikta jokių medicininių ar kitokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl to, kad netekto darbingumo (net nevertinant, ar nuolatinio, ar terminuoto) lygis yra 55 procentai. Å is ekspertas netekto darbingumo lygį vertino ir tai matyti iÅ¡ jo specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies, kurioje nurodomi pateikti ekspertui dokumentai, pagal Darbingumo lygio pažymÄ DL-1 Nr. 0732801 (1 t., 147 b.l., 2 t., 8 b.l.), kurioje yra pažymėta apie 45 procentų terminuotai netektÄ darbingumÄ , todėl teismo nuosprendis vien dėl Å¡ios aplinkybės yra nepagrįstas, o netekto darbingumo lygio 10 procentų skirtumas yra reikÅ¡mingas ir parenkant neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios teismo medicinos ekspertų pateiktos išvados bei šių ekspertų žodiniai jų paaiškinimai bei dėl to, kad 2013-11-25 specialisto išvada Nr. G1599/13(05) neatitinka Teismo medicinos specialisto išvadai keliamų reikalavimų – joje iš esmės nėra jokios motyvuojamosios dalies, nenurodyti netgi kokie iš viso buvo naudoti eksperto metodai, eksperto išvados neišplaukia iš atliktų tyrimų ir jų vertinimo motyvų, ji yra nepagrįsta.

Be to, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam yra reikalingos medicinos mokslo žinios, todėl, vadovaujantis BPK 286 str., 208 str. yra reikalinga skirti teismo medicinos ekspertizę, kuri Å¡ioje byloje nebuvo skirta, o buvo tik atliktas specialisto tyrimas. Be viso to, gynėjas advokatas tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis taip pat yra nepagrįstas ir dėl per didelio neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo, kadangi jis nustatytas neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Mano, kad nukentėjusiajam G. J. draudiko faktiÅ¡kai Å¡iai dienai jau iÅ¡mokėta 14264 Lt suma yra pakankama, adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius. O pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos (iÅ¡ viso 40000 Lt) dydis yra pernelyg didelis ir neatitinka įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taip pat susiformavusios teismų praktikos. Å iuo atveju, žala asmeniui buvo padaryta netyčia, atsitiktinai, neturint specialaus tikslo pakenkti.Teismo posėdyje A.

G. ir jo gynėjas R. VaitekÅ«nas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis bei jo atstovas – atmesti, o prokurorė – atmesti skundo dalį dėl iÅ¡teisinimo.A. G. gynėjo advokato R. VaitekÅ«no apeliacinis skundas atmetamas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, A. G. gynėjas advokatas R. VaitekÅ«nas neginčija paties eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis G. J., kilimo mechanizmo bei su jo kilimu susijusių, nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau apeliantas nesutinka, jog dėl kaltinime A.

G. inkriminuoto nusikaltimo nukentėjusiajam G. J. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, taip pat jis nesutinka su civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengiant skundo ribų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus, nors ir lakoniÅ¡kai, tačiau tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo A. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 281 str. 3 d., bei motyvuotai, taikydamas BK 40 str. nuostatas, atleido A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė.Dėl apelianto nurodomų BPK 20 str. 5 d. pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertina teisėjai, tai yra tik teismas konkrečioje byloje turi nuspręsti kiek byloje surinktų įrodymų yra bÅ«tina pagrįsti ar paneigti konkretaus asmens kaltę, juos iÅ¡dėstyti nuosprendyje, aiÅ¡kiai suformuluoti savo iÅ¡vadas dėl konkrečių įrodymų priimtinumo, jų pagrįstumo bei ryÅ¡io su įrodinėjamomis aplinkybėmis.

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų.Apeliaciniame skunde gynėjas kvestionuoja ne tik skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendyje, tačiau ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendyje padarytas išvadas. Visgi pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendis buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-08 nutartimi, kuria taip pat buvo atnaujinta A.

G. baudžiamoji byla bei perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (2 t., 50-52 b.l.), taigi teismo, kuris priėmė pirmesnį nuosprendį (kuris buvo panaikintas atnaujinus procesÄ ) atliktas įrodymų tyrimas, vertinimas bei teismo padarytos iÅ¡vados, Å¡iuo atveju nėra ir negali bÅ«ti nagrinėjami Å¡iame apeliaciniame procese. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2013-09-18 nutarimu buvo pradėtas procesas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (2 t., 2-3 b.l.), susijusių su nukentėjusiajam G.

J. padaryto sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimu bei buvo paskirta užduotis atlikti pakartotinį objektų tyrimÄ , kurios pagrindu ir buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1599/13(05), kurioje buvo konstatuota, jog dėl patirto sužalojimo (nesugijusio kairio Å¡launikaulio lūžio) G. J. neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo ir todėl sveikatos sutrikdymo mastas yra kvalifikuojamas sunkiu (2 t., 19-21 b.l.).

SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija Å¡ios specialisto iÅ¡vados pagrįstumu bei teisingumu neturi pagrindo abejoti, kaip ir skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendžiu padarytomis iÅ¡vadomis dėl A. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str. 3 d..Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog ekspertas N. R., pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1599/13(05), kurios pagrindu A. G. veika buvo kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d., G. J. netekto darbingumo lygį vertino pagal Darbingumo lygio pažymÄ DL-1 Nr. 0732801, kurioje nurodomas 45 procentų terminuotai netektas darbingumas, tuo tarpu jo pateiktoje iÅ¡vadoje jau nurodoma, jog G.

J. netekto darbingumo lygis yra 55 procentai, nors ekspertui nebuvo pateikta jokių medicininių ar kitokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl padidėjusio netekto darbingumo lygio, taigi, gynėjui nėra suprantama, kuo remiantis susidarė Å¡is netekto darbingumo lygio skirtumas (10 procentų).Visų pirmiausia pažymėtina, kad minimÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ir tyrimÄ atlikęs teismo medicinos ekspertas turi didžiulę darbo patirtį Å¡ioje srityje – 38 metų darbo staÅ¾Ä .

Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1599/13(05) tyrimÄ atlikęs ekspertas ne tik betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį, beje, praėjus beveik 1,5 metų po eismo įvykio, taip pat iÅ¡sireikalavo jo medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us bei atliko papildomÄ tyrimÄ â€“ kreipėsi konsultacijos į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus gydytojÄ radiologÄ , kuris pateikė konsultacijos iÅ¡vadÄ Nr. RD-272/13(01) (2 t., 20 – 21 b.l.), taigi, kaip matyti, buvo vertinami ne tie patys medicininiai duomenys, kaip ir atliekant ankstesnius tyrimus, kurių pagrindu buvo pateiktos 2012-08-13, 2012-11-20 specialisto iÅ¡vados Nr. G1104/12(05) ir Nr. G 1572/12(05), kaip tvirtina gynėjas, o kokybiÅ¡kai nauji duomenys – papildoma konsultacinė iÅ¡vada bei nauji medicininiai dokumentai, įvertinant ilgai trunkantį nukentėjusiojo gydymÄ .

Tyrimas buvo atliktas iÅ¡samiai, jį atlikęs ekspertas turėjo pakankamai duomenų apie G. J. sveikatos bÅ«klę tam, kad pateiktų iÅ¡samiÄ ir objektyviÄ iÅ¡vadÄ , kuria, kaip jau ir minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.Kas liečia skirtinguose dokumentuose nurodomo netekto darbingumo lygio skirtumus, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nusikalstamos veikos padarytas sveikatos sutrikdymo mastas bei, kaip Å¡iuo atveju, jo pagrindu netektas darbingumas, nustatomas remiantis specialisto iÅ¡vada arba ekspertizės aktu, kuri(s) priimama(s) vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, tuo tarpu darbingumo lygis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto „Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o“ nuostatomis. Kaip matyti, jau minėti dokumentai (specialisto iÅ¡vada ir iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, kurios pagrindu iÅ¡duodama darbingumo lygio pažyma) yra priimami vadovaujantis skirtingų teisės aktų reikalavimais bei sukelia visiÅ¡kai skirtingas teisines pasekmes, taigi nedidelis darbingumo lygio svyravimas gali bÅ«ti pateisinamas jau minėta priežastimi.

Tuo labiau, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog atlikus pakartotinį G. J. darbingumo lygio nustatymÄ â€“ darbingumo lygio 2014-04-03 pažyma DL-1 Nr. 0817815, netekto darbingumo lygis, lyginant su ankstesne 2013-03-14 pažyma DL-1 Nr. 0732801, padidėjo 5 procentais (nuo 45 iki 50 procentų) (1 t., 147 b.l., 2 t., 79 b.l.). Konstatuotina, jog minimas darbingumo lygio skirtumas nagrinėjamu atveju nėra esminis, turintis reikÅ¡mės A. G. veikos kvalifikavimui, kadangi tiek specialisto iÅ¡vadoje, kurioje nurodytas netektas darbingumas ir yra pagrindas nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek darbingumo lygio pažymose nurodytas netekto darbingumo lygis yra žymiai didesni nei 30 procentų.

Kaip matyti, apeliantui abejonių kelia ir tai, kad darbingumo lygio pažymose G. J. darbingumo lygis yra nustatomas terminuotai, tai yra vienerių metų laikotarpiui, ir, gynėjo vertinimu, tai nėra pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 str. 3 d. kilti. Čia pažymėtina, jog darbingumo lygio terminas yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis ir pagal šio įstatymo 20 str. 8 d. neterminuotai darbingumo lygis gali būti nustatomas tik tais atvejais, kuomet jis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos, visais kitais atvejais jis nustatomas fiksuotiems terminams.

Bet, kaip jau ir minėta, veikos kvalifikacijai bei atsakomybei pagal baudžiamuosius įstatymus kilti yra išimtinai reikšminga tik specialisto išvada (ar ekspertizės aktas), o nagrinėjamu atveju būtent specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog G. J. dėl patirto sužalojimo neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo ir todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje minimas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas G. J., įvyko dar 2012-06-15 ir, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei paties nukentėjusiojo G.

J. duotų parodymų ir paaiÅ¡kinimų, patirto sužalojimo gydymas vis dar tęsiasi net ir praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo eismo įvykio. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis kenčia fizinius skausmus, negali dirbti normalaus darbo, taip pat nėra garantijų, jog operacijos kažkÄ pakeis. Jau vien tik Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam sužalojimas sukėlė itin rimtas pasekmes, dėl kurių patirtas sužalojimas negalėtų bÅ«ti laikomas nesunkiu. Be viso to pažymėtina, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1599/13(05) taip pat buvo konstatuota, kad G.

J. nustatytas sužalojimas – kairio Å¡launikaulio skeveldrinis lūžis su sulėtėjusiu lūžgalių suaugimu (pseudoartroze), patvirtintas radiologinių tyrimų metu, bei dėl kurio G. J. neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo, yra pasekmė, tiesiogiai susijusi su 2012-06-15 eismo įvykio metu patirtu sužalojimu. Taigi, nors ir iÅ¡ karto po įvykio G. J. nustatytas sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus, tačiau nenumatytas ilgalaikis gydymas ir sužalojimÄ lydinčios pasekmės sudarė pakartotinį tyrimÄ atlikusiam ekspertui pagrindÄ nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ kvalifikuoti kaip sunkų.Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ sveikatos sutrikdymo mastas gali bÅ«ti nustatomas ir pateikiant specialisto iÅ¡vadas dėl padarytų sužalojimų, tai yra visais atvejais nėra bÅ«tina, kaip iÅ¡ esmės tvirtina apeliantas, skirti teismo medicinos ekspertizę.

Gynėjas kvestionuoja ir 2013-11-25 specialisto iÅ¡vados Nr. G1599/13(05) atitikimÄ bendriesiems teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai keliamiems reikalavimams, kuriuos gana plačiai iÅ¡dėsto apeliaciniame skunde – motyvuojamosios dalies, naudotų metodų nebuvimas ir pan., tačiau pažymėtina, jog gynėjas apeliaciniame skunde dėsto ekspertizės akto, o ne specialisto iÅ¡vados turiniui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu BPK 90 str. 3 d., reglamentuojanti specialisto iÅ¡vados, kuri ir buvo pateikta nagrinėjamu atveju, turinį, numato žymiai paprastesnį, nei ekspertizės aktui, keliamų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Be to, pažymėtina, jog betarpiÅ¡kas objektų, Å¡iuo atveju asmens, tyrimas, neįvardijant pastarojo tyrimo metodų, nedaro pateiktos specialisto iÅ¡vados neteisėta.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, mano, jog nukentėjusiajam G. J. draudiko Å¡iai dienai jau iÅ¡mokėta 14264 Lt suma yra pakankama bei adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (40000 Lt) yra pernelyg didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.Apeliacinį skundÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G.

J. dėl A. G. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis G.

J. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ A. G. bei UAB DK „PZU Lietuva“ (2 t., 64 b.l.). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo. Baudžiamojoje byloje esantys, nukentėjusiojo pateikti, dokumentai – civilinis ieÅ¡kinys, iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (2 t., 64, 79 b.l.), taip pat ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo duoti parodymai bei kiti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis G.

J. dėl patirto sužalojimo patyrė (ir vis dar patiria) tiek fizinį skausmÄ ir ilgo gijimo proceso sukeltus didelius nepatogumus, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus – dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo jam iÅ¡sivystė sunkios pasekmės, dėl kurių jam yra sunkiai sutrikdyta sveikata, kuri, net ir nuo veikos padarymo praėjus daugiau nei dviems metams, nėra visiÅ¡kai atstatyta ir iki Å¡iol, dėl Å¡ių aplinkybių buvo apribotos jo galimybės užsiimti norima veikla, kaip ir galimybės dirbti, jam buvo atlikta ne viena operacija.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir atsižvelgęs į teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose sprendžiant klausimÄ dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinė žalos dydį – 40 000 Lt ir tokiu bÅ«du jo civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė ir Å¡ia dalimi sumažino iÅ¡ A.

G. neturtinės žalos atlyginimui priteisiamÄ sumÄ . Dėl to, A. G. gynėjo advokato apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteisto per didelio neturtinės žalos atlyginimo – gynėjo vertinimu iÅ¡ A. G. Å¡i žala iÅ¡ viso turėtų bÅ«ti nepriteisiama, kadangi draudimo bendrovės iÅ¡mokėta suma yra adekvati patirtai neturtinei žalai, yra atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis, prieÅ¡ingai nei skunde teigia gynėjas, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nėra per didelis.Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

A. G. gynėjo advokato R. VaitekÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Evaldas Vanagas              Valdas Meidus              ArtÅ«ras Ridikas