2023-05-03 Nr. AB-9323-3-61-3-01807-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-574-662-2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01807-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, LVŽS) skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – atsakovas, VRK) 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. Sp-126 „Dėl atlygintinai skleistų įrašų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ (toliau – ir Sprendimas) 1 dalies 1.2, 1.8 ir 1.8 papunkčius, kuriuose įvardinti įrašai pripažįstami politine LVŽS reklama; 2) panaikinti Sprendimo 2 dalį, kuria 1.2, 1.8 ir 1.10 papunkčiuose įvardinti įrašai pripažįstami paslėpta LVŽS reklama; 3) panaikinti Sprendimo 5 dalį, kuria 1.2, 1.8, 1.10 papunkčiuose nurodytų atlygintinai skelbtų įrašų išlaidos (176,48 Eur) pripažįstamos LVŽS išlaidomis. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VRK priėmė 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. Sp-126 „Dėl atlygintinai skleistų įrašų socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „M. G. M.”. VRK, atsižvelgdama į VRK darbo grupės 2021 m. balandžio 14 d. pažymą Nr. 3-66 (1.2) „Dėl atlygintinai skleistų įrašų socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „M. G. M.” (toliau – ir Pažyma), be kita ko, paslėpta LVŽS reklama pripažino tris socialinio tinklo „Facebook“ M. G. paskyroje „M. G. M.“ atlygintinai skelbtus įrašus. Sprendimo 1.2, 1.8, 1.10 papunkčiuose nurodytų atlygintinai skelbtų įrašų išlaidas VRK pripažino LVŽS išlaidomis (176,48 Eur).

2.2. Sprendimo 1 dalies 1.2 punkte įvardintas įrašas – „Žinote, kaip pasitikrinti ar esate priklausomas nuo alkoholinio narkotiko? Užduokite sau vienintelį klausimą: „ar man užeina mintys išgerti alkoholio?“...UŽEINA? Reiškiasi esate alkoholikas, kuris gyvenime degraduojate, kažkas greitai, kažkas lėtai, kažkas labai lėtai ir turite adekvatų sėkmės lygį... Ar dabar aiškiau, ką reiškia MAKSIMALISTAS? O, jei alkoholis nuo pat gimimo jūsų akyse būtų stovėjęs tik ūkinių prekių skyriuje su etikete langų ploviklis ar vis tiek piltumėte jį į save sakydami į sveikatą ir juokdamiesi iš tų, kurie to nedaro? Tai ar jūsų dvasia nusprendė, kad alkoholis gali būti gėrimu, ar leftistų specifiškai suformuota aplinka suformavo tokį įsitikinimą? Manote V. BLOGAS? Užduokite sau klausimą iš kokių informacijos šaltinių susidarė tokia nuomonė, jei šio žmogaus asmeniškai nepažįstu. Ar tik ne iš visų pagrindinių, leftistinių lobistų valdomų informacijos šaltinių? Sakote žmonės kalba..? O, iš kur jie nepažindami jo asmeniškai sužinojo, kad V. blogas? Įjunkite kritinį mąstymą ir pagaliau suvoksite, kad jūs mąstote pagal leftistų valdomos žiniasklaidos naratyvus...Uždėjau A. V. foto nes jis yra leftistinių lobistų išprievartautas sveikuolis... Man jo gaila... Tas laikas, kada leftistiniai žmonių smegenų prievartautojai padarys „dingau“, jau netoli... Jei turime kritinį mąstymą ir tai ką parašiau suprantame dėkime LIKE’ą bei DALINKIMĖS!!! #wwg1wga #Lithuania“. Įraše pateikiama A. V. nuotrauka, šis 2020 m. birželio 29 d. įrašas iki šiol skelbiamas M. G. paskyroje.

2.3. Sprendimo 1 dalies 1.8 punkte nurodytas įrašas – „Nesu Darbo partija oficialus narys, bet jaučiu didžiulę pagarbą idėjiniams bendraminčiams – visada blaiviai mąstantiems – Maksimalistams: DP lyderiui V. U., bei DP seimo nariui M. P.. Palaikau įvairius antileftistinius judėjimus, tokius kaip Drąsos kelias, Nacionalinis susivienijimas, leftistų deaktyvuotus bet nepasiduodančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei visus kitus, kas už sorosinius neparduoda žmogiškųjų vertybių. Rinkimuose linkiu sėkmės visiems antileftistams, tačiau mano balsas šį kartą atiteks drąsiausiai su savo programa atstovaujantiems visuomenės interesus – DARBO PARTIJAI!“. Kaip nurodyta Pažymoje, įraše nukreipiamąja žyma pažymėtos minėtos politinės partijos bei Darbo partijos atstovai, pateikiamos jų nuotraukos. Šis įrašas M. G. paskyroje nebeskelbiamas.

2.4. Sprendimo 1 dalies 1.10 punkte nurodytas įrašas – „Mano požiūriu TOP 4-ios politinės partijos ištikimiausiai atstovaujančios visuomenės, o ne leftistinių lobistų interesus yra Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Nacionalinis susivienijimas, bei Drąsos kelias. Siūlau balsuoti renkantis tik iš šios ketveriukės, kad neišsibarstytų balsai ir nesuteiktume galimybės laimėti rinkimų leftistams – https://www.facebook.com/287613331259579/posts/3486321634722050/?extid=0&d=n Jei palaikome šią publikaciją tuomet spauskime PATINKA ir DALINKIMĖS! Vertybių reklama apmokėta iš mano paties uždirbtų lėšų atliekant psichoterapinio darbo praktiką.“ Įraše pateikiami išvardintų partijų logotipai, šis 2020 m. spalio 1 d. įrašas iki šiol skelbiamas M. G. paskyroje.

2.5. Sprendimas neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų, todėl yra neteisėtas. Priimant Sprendimą buvo pažeisti teisėtumo, viešumo, skaidrumo, objektyvumo, lygiateisiškumo bei įstatymo viršenybės principai. Iš Pažymos matyti, kad visoms politinėms partijoms, kurių naudai, Pažymos rengėjų manymu, buvo paskleista paslėpta politinė reklama, buvo siūloma priskaičiuoti atitinkamas pinigų sumas. Visgi, svarstant Pažymą 2021 m. balandžio 23 d. posėdyje, VRK narė A. Ž. pasiūlė atidėti sprendimo priėmimą, kadangi šiai VRK narei kilo „labai daug klausimų“ dėl įrašų traktavimo. Akivaizdu, kad klausimai dėl Pažymos ir Sprendimo projekto kilo ne tik A. Ž., bet ir kitiems VRK nariams, kadangi be diskusijų buvo pritarta atidėti sprendimo priėmimą. Tačiau viešai į kilusius klausimus nebuvo atsakyta. Kitame VRK posėdyje, kuris vyko 2021 m. balandžio 29 d., VRK nariai nei diskutavo, nei atsikirto į LVŽS argumentus, kuriuos 2021 m. balandžio 23 d. posėdyje išdėstė LVŽS atstovė K. K.. VRK nariai tiesiog balsavo dėl kiekvieno Sprendimo punkto. Šios ir toliau nurodomos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog VRK diskusijos vyko ne viešai ir buvo apsispręsta būtent dėl tokio turinio Sprendimo priėmimo.

2.6. Kaip matyti iš Sprendimo, VRK trylika M. G. įrašų įvardino paslėpta politine reklama. Iš Pažymos matyti, kad tokia neva politinė reklama buvo paskleista Darbo partijos, Darbo partijos kandidato Aleksoto–Vilijampolės rinkimų apygardoje Nr. 19 M. P., politinių partijų „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Drąsos kelias“ naudai. Tačiau VRK, priimdama Sprendimą, nusprendė, jog tik pareiškėjo naudai neva skleista „politinė reklama“ įvertinama kaip pareiškėjo finansinės išlaidos – 176,48 Eur. Be to, Sprendime net nenurodoma, kokių politinių partijų ir kandidatų naudai neva buvo skleidžiama „paslėpta politinė reklama“ – tik iš punktų aprašymų galima nuspėti, kad įrašai buvo skleisti ir Darbo partijos naudai. Tačiau Sprendimo 5 dalyje aiškiai įvardijama vienintelė LVŽS, tokiu atveju sudarant įspūdį, jog būtent šios vienintelės politinės partijos naudai buvo paskleista paslėpta politinė reklama – 176,48 Eur sumai. Jokie argumentai, kodėl tik pareiškėjo naudai neva skleista „politinė reklama“ įvertinama kaip LVŽS išlaidos, o kitų politinių partijų (Darbo partijos, „Nacionalinio susivienijimo“ bei „Drąsos kelio“) ir kandidato M. P. – ne, VRK posėdyje nebuvo įvardinti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad, priimant Sprendimą, buvo grubiai pažeisti teisėtumo, objektyvumo, lygiateisiškumo ir įstatymo viršenybės principai.

2.7. Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 8 d.). Teisės aktų nuostatomis nėra įtvirtintas mechanizmas, kuriuo politinę reklamą gali skleisti tretieji asmenys. Todėl, kaip nurodyta pažymos paragrafe Nr. 22, „Nesant nustatyto trečiųjų asmenų teisinio reguliavimo, panašiomis situacijomis užtikrinant politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir dalyvių lygiateisiškumą, išlaidos politinei reklamai pripažįstamos politinės kampanijos dalyvio, kurio interesais paskleista politinė reklama, išlaidomis“. Administracinius įgaliojimus įgyvendinančios institucijos (įskaitant ir VRK) neturi teisės interpretuoti teisės aktus ir taikyti plečiamąjį teisės normų aiškinimą. Pažymoje pripažįstama, kad nėra teisinio reguliavimo, reglamentuojančio trečiųjų asmenų (t. y. ne politinės kampanijos dalyvių) galimybę skleisti politinę reklamą. Teisės aktuose taip pat nėra numatyta, kad, nesant įstatyminio reguliavimo, VRK reguliavimą gali susigalvoti vadovaujantis deklaratyviais siekiais „užtikrinti politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir dalyvių lygiateisiškumą“. Tačiau būtent tokiais motyvais vadovaujantis Sprendime konstatuota neva buvo paskleista paslėpta politinė LVŽS „reklama“. Toks pripažinimas sukelia neigiamas pasekmes, kadangi yra pakenkiama politinės partijos reputacijai.

2.8. M. G. neveikė LVŽS interesais nei už užmokestį, nei neatlygintinai. LVŽS apie tokią „reklamą“ nė nežinojo. Sprendimo dalys, kuriomis trys M. G. atlygintinai skleisti įrašai, kuriuose paminėta „leftistų deaktyvuota“ LVŽS bei „leftistinių lobistų išprievartautas sveikuolis“ A. V., pripažinti paslėpta politine LVŽS reklama, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Aplinkybė, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs mechanizmo, pagal kurį politinę reklamą (ar – informaciją, kurią VRK laiko politine reklama) skleidžia tretieji asmenys, negali būti pagrindas VRK sprendimais konstatuoti trečiųjų asmenų neva paskleistą politinę reklamą.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Visiems paskelbtiems „Facebook“ įrašams yra bendra tai, jog jie buvo skelbiami 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos metu ir už visus skelbimus buvo apmokėta M. G. ir jo įmonės lėšomis. Šie įrašai buvo pripažinti politine reklama socialiniame tinkle „Facebook“ M. G. paskyroje „M. G. M.“, kadangi jie buvo skelbiami atlygintinai ir jais buvo propaguojamos 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos (LVŽS), jų keliamas kandidatas (A. V.).

4.2. Sprendimo 1.8 ir 1.10 punktuose nurodytuose įrašuose buvo skelbiamos aktyvios nuorodos į partijų paskyras, be to šie įrašai buvo skelbiami pakartotinai, pakartotinai mokant už jų platinimą „Facebook“. Šie elementai rodo, kad M. G. šią informaciją siekė skleisti sistemiškai ir daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui propaguojant tame tarpe ir LVŽS. Sprendimo 1.2 punkte nurodytame įraše propaguojamas LVŽS kandidatas A. V.. Šiame įraše siekiama įtikinti rinkėjus, kad A. V. nėra „blogas“; yra „sveikuolis“, skaitytojas kviečiamas pakeisti nuomonę apie stereotipus apie minėtą kandidatą; kritiškai kalbama apie alkoholį, kad yra programinės LVŽS ir A. V. idėjos. Įrašo autorius skelbimą apipavidalina A. V. nuotrauka bei kviečia pamėgti įrašą ir juo dalintis. Sprendimo 1.8 punkte nurodytame įraše yra propaguojama LVŽS, kuriamas teigiamas partijos įvaizdis, nurodant, kad „ji neparduoda žmogiškųjų vertybių“. Įrašo autorius savo palaikomoms politinėms jėgoms linki „sėkmės rinkimuose“, nurodo, kad atiteks jo balsas. Taip pat kviečiama pamėgti ir dalintis įrašu. Sprendimo 1.10 punkte nurodytame įraše viena iš propaguojamų partijų yra LVŽS. M. G. teigiamai atsiliepia apie „TOP-4” partijas, kviečia už jas balsuoti, ragina pamėgti įrašą ir juo dalintis. Įrašas skelbimas 2020 m. spalio 4 d.–2020 m. spalio 10 d., t. y. net šeštadienį (2020 m. spalio 10 d.), kai rinkimų agitacija yra draudžiama. Įrašas iliustruotas LVŽS logotipu. Tokiu būdu buvo propaguojama LVŽS, todėl skelbimai pripažinti politine reklama.

4.3. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis, nenurodytos faktinės aplinkybės, motyvai. Faktinės aplinkybės, motyvai ir jų teisinis vertinimas yra pateiktas pažymoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką.

4.4. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeisti teisėtumo, viešumo, skaidrumo, objektyvumo, lygiateisiškumo bei įstatymo viršenybės principai. Sprendimas buvo priimtas viešame VRK posėdyje, viešu balsavimu. Su Sprendimo projektu turėjo teisę susipažinti ir pareiškėjas, dėl jo pateikti savo paaiškinimus, kas ir buvo padaryta 2021 m. balandžio 23 d. VRK posėdyje. Sprendimas VRK posėdyje buvo priimtas VRK narių balsų dauguma. Sprendime taip pat buvo nurodytos ir kitos politinės partijos, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, tačiau nei viena iš jų Sprendimo neskundė. VRK įvertino kiekvienos politinės partijos gautą naudą iš paskleistos politinės reklamos ir priėmė atitinkamą sprendimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo LVŽS skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2021 kovo 3 d. raštu Nr. 2-206 (7.9) „Dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.” atlygintinai skelbtų įrašų“ VRK nurodė LVŽS pateikti paaiškinimus dėl „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ paskleistų trijų įrašų. LVŽS, atsakydama į VRK užklausimą, el. paštu pateikė paaiškinimus. LVŽS nurodė, jog apie VRK nurodytus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ nežinojo, atitinkamai neprašė, nesitarė dėl įrašų skelbimo, už juos nemokėjo. LVŽS paaiškino, jog nėra niekaip susijusi su paskyros naudotoju bei neturi duomenų apie paskyros autoriaus ir atskirų LVŽS narių draugystės ar pan. ryšius. LVŽS pažymėjo, jog įrašuose yra išdėstyta paskyros autoriaus nuomonė. LVŽS atkreipė dėmesį, kad prieš rinkimus daug asmenų, turinčių paskyras socialiniuose tinkluose, reiškė palaikymą vienoms ar kitoms partijoms, kritikavo partijų, kurias palaiko, oponentus ir pan. Dažnai nuomonių autoriai prašydavo dalintis jų nuomonėmis ir tokiu būdu skleisti politinę reklamą. Be to, LVŽS pažymėjo, kad po VRK išvardintais įrašais vyko diskusijos, kuriose LVŽS, A. V. ir kiti partijos nariai buvo aršiai kritikuojami, iš jų buvo tyčiojamasi, talpinami „memai“ ir pan. LVŽS išreiškė nuomonę, jog tuo atveju, jeigu įvairių žmonių nuomonės socialiniame tinkle vertintinos kaip politinė reklama, būtina atsižvelgti ir vertinti ne tik tuos įrašus / komentarus, kuriuose apie politikus atsiliepiama teigiamai, bet ir atvirkščiai – kuriuose yra skleidžiama neigiama politinė reklama.

6.2. VRK darbo grupei parengus Pažymą, šis dokumentas buvo svarstomas 2021 m. balandžio 23 d. VRK posėdyje, o Sprendimas priimtas kitame posėdyje, kuris įvyko 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimu VRK politine reklama pripažino trylika socialinio tinklo „Facebook“ M. G. paskyroje „M. G. M.“ atlygintinai skelbtų įrašų, dvylika iš jų – paslėpta politine reklama. Anot VRK, Sprendimo 1.2, 1.8, 1.10 papunkčiuose nurodyti įrašai yra laikytini paslėpta LVŽS politine reklama. Sprendimo 1.2, 1.8, 1.10 papunkčiuose nurodytų atlygintinai skelbtų įrašų išlaidas VRK pripažino LVŽS išlaidomis (176,48 Eur).

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas. Įvertinęs Įstatyme numatytą politinės reklamos apibrėžimą, VRK nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, ginčo publikacijose pateikta informacija (turinio esmė) atitinka būtinuosius politinės reklamos požymius, t .y. politinės reklamos objektu yra partija, jos skelbiama idėja, asmenybė arba konkrečios partijos ar politiko politinė ideologija. Šiuo atveju politinės reklamos objektu yra LVŽS ir jos kandidatas A. V., yra propaguojamos LVŽS ir konkretaus kandidato idėjos, skelbimai yra iliustruoti partijos logotipu bei partijos keliamo kandidato nuotrauka. Teismas darė išvadą, kad minėti skelbimai pripažįstami politine reklama.

8. Įvertinęs bylos duomenis, ginčijamą Sprendimą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeisti teisėtumo, viešumo, skaidrumo, objektyvumo, lygiateisiškumo bei įstatymo viršenybės principai. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas viešame VRK posėdyje, viešu balsavimu. Su Sprendimo projektu turėjo teisę susipažinti ir pareiškėjas, dėl jo pateikti savo paaiškinimus, kas ir buvo padaryta 2021 m. balandžio 23 d. VRK posėdyje. Sprendimas VRK posėdyje buvo priimtas VRK narių balsų dauguma. Sprendime taip pat buvo nurodytos ir kitos politinės partijos, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, tačiau nei viena iš jų Sprendimo neskundė. VRK įvertino kiekvienos politinės partijos gautą naudą iš paskleistos politinės reklamos ir priėmė atitinkamą sprendimą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas LVŽS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į bylos medžiagą, nemotyvavo sprendimo ir nepasisakė dėl jokių konkrečių LVŽS skundo argumentų. Teismo sprendimo konstatuojamojoje dalyje yra tiesiog perrašyta VRK pozicija, visiškai nepasisakant dėl konkrečių ir aiškių LVŽS procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pateiktų argumentų. Kiekvieno iš trijų VRK Sprendime paminėtų įrašų (Sprendimo 1.2, 1.8, 1.10 papunkčiai), kurie pripažinti politine LVŽS reklama, teismas atskirai net nenagrinėjo ir nevertino.

12.2. Teismas nepagrįstai M. G. M. įrašus įvertino kaip politinę LVŽS ir jos kandidato A. V. reklamą. Pareiškėjas pažymi, kad nei VRK Sprendime, nei Pažymoje, kuri laikytina Sprendimo dalimi, nėra nurodoma neva M. paskyroje buvo skelbiama LVŽS ideologija ir programa. Teismas sutiko su VRK vertinimu neva LVŽS yra „antileftistinė“ partija, kurią reklamavo M. G., tačiau visiškai nevertino LVŽS skunde pateiktų argumentų, susijusių su minėtu įrašu apie „antileftistines“ partijas. LVŽS nei programoje, nei kituose savo dokumentuose nevartoja žodžių „leftistas“ ar „antileftistas“, nepropaguoja tokių ideologijų ir kategoriškai nesutinka su VRK bei teismo išvada neva LVŽS yra „antileftistinė“ partija, kurią reklamavo M. G..

12.3. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl LVŽS argumentų, pateiktų vertinant M. G. įrašą apie „leftistinių lobistų išprievartautą sveikuolį“ A. V., kurį VRK nepagrįstai pripažino politine LVŽS reklama. Teismas tiesiog pakartojo VRK teiginius neva tokiu būdu yra „propaguojamos LVŽS ir konkretaus kandidato idėjos“, nes, be kita ko, įraše „kritiškai kalbama apie alkoholį“. LVŽS ir A. V. nuosekliai pasisakė ir įgyvendinimo programines nuostatas dėl alkoholio prieinamumo mažinimo, tačiau niekuomet nepropagavo tokio radikalaus požiūrio, kurio, sprendžiant iš įrašo, laikosi M. G.. Nagrinėjamas M. G. įrašas negalėjo būti laikomas politine LVŽS reklama vien dėl to, kad įraše neigiamai atsiliepiama apie alkoholį ir pateikta A. V., kurio veido dalį slepia medicininė kaukė, nuotrauka. Tuo tarpu M. G. išsireiškimai A. V. atžvilgiu bei visas įrašo turinys (įskaitant itin kategorišką nuostatą dėl alkoholį vartojančių žmonių) laikytinas neigiama LVŽS bei A. V. reklama.

12.4. Teismas nepasisakė dėl LVŽS pateiktų argumentų ir dėl trečiojo įrašo, VRK pripažintu politine LVŽS reklama. M. G. išreiškė savo nuomonę dėl balsavimo rinkimuose, kaip daugybė kitų žmonių prieš Seimo rinkimus. Be to, komentare po įrašu autorius aiškiai nurodė balsuosiantis už Darbo partiją, o ne LVŽS, atitinkamai diskusija prie šio įrašo vyko dėl Darbo partijos galimybių laimėti rinkimus, šios partijos teigiamų ir neigiamų savybių ir t. t. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl pareiškėjo argumentų, jog teisės aktuose iki šiol nėra įtvirtintas mechanizmas, kuriuo politinę reklamą gali skleisti tretieji asmenys. VRK pripažįstant, kad nėra teisinio reguliavimo, reglamentuojančio trečiųjų asmenų (t. y. ne politinės kampanijos dalyvių) galimybę skleisti politinę reklamą, VRK negali susigalvoti reguliavimo, vadovaujantis deklaratyviais siekiais „užtikrinti politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir dalyvių lygiateisiškumą“. Teismas nenagrinėjo problematikos dėl galimybių tretiesiems asmenims skleisti politinę reklamą. Teismas nevertino aplinkybių, jog M. G. neveikė LVŽS interesais nei už užmokestį, nei neatlygintinai, galiausiai partija apie tokią „reklamą“ nė nežinojo.

12.5. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1340-624/2018).

12.6. Teismas ignoravo akivaizdžius teisėtumo, viešumo, skaidrumo, lygiateisiškumo bei įstatymo viršenybės principų pažeidimus, padarytus priimant VRK Sprendimą. Teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su VRK veiksmais LVŽS atžvilgiu, kuomet visoms politinėms partijoms, išvardintoms Pažymoje, buvo siūloma priskaičiuoti atitinkamas pinigų sumas, tačiau VRK tokį sprendimą priėmė tik dėl LVŽS. Teismo 2022 m. kovo 22 d. posėdyje VRK atstovo pateikta versija neva sprendimas tik LVŽS atžvilgiu buvo priimtas todėl, kad LVŽS išlaidos buvo didžiausios, vertintinas itin kritiškai. Iš Pažymos yra akivaizdu, kad VRK 176,48 Eur sumą gavo sudėjusi LVŽS ir A. V. naudai neva paskleistą politinės reklamos vertę. Tačiau Darbo partijos kandidatas M. P. Pažymoje buvo nurodytas atskirai nuo Darbo partijos. Sudėjus Darbo partijos ir jos kandidato M. P. politinės reklamos vertę, nurodytą Pažymoje, gaunama 278,96 Eur suma. Taigi, nėra abejonės, jog LVŽS ir jos kandidato A. V. neva gauta nauda nebuvo didžiausia. Viešojo administravimo subjektas negali išsigalvoti kriterijų, kurie net nėra įvardinami ir visiškai analogiškas situacijas vertinti skirtingai. Be to, jokios diskusijos neva LVŽS išlaidos buvo didžiausios viešuose VRK 2021 m. balandžio 23 d. ir balandžio 29 d. posėdžiuose nevyko, o tai patvirtina pareiškėjo prielaidą, kad Sprendimas buvo priimtas ne viešame VRK posėdyje.

13. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

14.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nustatytą reguliavimą, politinė reklama gali būti įvairių formų ir būdų, todėl vertinant, ar konkreti informacija yra laikytina politine reklama, nėra vertinama, ar reklama buvo paveiki, ar buvo rinkėjų komentaruose vertinama teigiamai, neigiamai. Ar informacija yra laikoma politine reklama yra nustatoma pagal vertinamuosius požymius, nustatytus politinės reklamos apibrėžime. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar tam tikra informacija yra laikoma politine reklama, yra vertinama konkrečių aplinkybių kontekste.

14.2. Visi ginčo įrašai yra susiję su 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais. Juose siekiama formuoti teigiamą nuomonę apie LVŽS, jos keliamą kandidatą A. V.. Skelbimai iliustruoti partijos logotipu, A. V. nuotrauka. Skelbimų autorius kviečia mėgti skelbimus ir toliau juos platinti. Tokiu būdu buvo propaguojama LVŽS, todėl minėti skelbimai pagrįstai buvo pripažinti politine reklama. Faktinės aplinkybės, motyvai ir jų teisinis vertinimas yra pateiktas Pažymoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką.

14.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo principų pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip tiksliai kiekvienas iš šių principų buvo pažeistas. Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino ir nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas viešame VRK posėdyje, viešu balsavimu. Su Sprendimo projektu turėjo teisę susipažinti ir pareiškėjas bei pateikti paaiškinimus, tai buvo padaryta 2021 m. balandžio 23 d. VRK posėdyje. Sprendimas VRK posėdyje buvo priimtas VRK narių balsų dauguma.

14.4. Visų politine reklama pripažintų įrašų išlaidų skaičiavimas yra pateiktas Pažymoje, todėl viešo VRK posėdžio metu VRK nariams klausimų nekilo ir diskusijos šia tema nebuvo. Nei Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, nei kiti teisės aktai VRK narių balsuojančių už ar prieš priimant tam tikrą sprendimą, neįpareigoja pasiaiškinti ir paviešinti balsavimo motyvus. VRK nariai, priimant skundžiamą Sprendimą, įvertino ir atsižvelgė į faktines aplinkybes, motyvus ir jų teisinį vertinimą, pateiktą Pažymoje ir balsavo, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu. Pareiškėjo noras išsiaiškinti kiekvieno balsavusio VRK nario motyvus prieštarautų VRK veiklos teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principams. VRK yra kolegiali institucija, todėl yra svarbūs jos kolegialaus sprendimo motyvai, o ne individualūs atskirų VRK narių motyvai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. Sp-126 „Dėl atlygintinai skleistų įrašų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ 1 dalies 1.2; 1.8 ir 1.10 punktų, 2 dalies (kiek šia dalimi 1.2; 1.8 ir 1.10 punktuose nurodyti įrašai pripažinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paslėpta politine reklama) ir 5 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį (skundžiamas dalis), ginčo šalių argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo prašomos panaikinti Sprendimo dalys yra teisėtos ir pagrįstos.

17. Pareiškėjas LVŽS apeliaciniame skunde iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo, tiesiogiai netyrė į bylą pateiktų įrodymų teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino pareiškėjo argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad VRK, vadovaudamasi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 14 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Seimo rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. Pažymą, priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, nusprendė: pripažinti politine reklama socialinio tinklo „Facebook“ M. G. paskyroje „M. G. M.“ atlygintinai skelbtus įrašus: „Žinote, kaip pasitikrinti ar esate priklausomas nuo alkoholinio narkotiko?“ (1.2 p.); „Nesu „Darbo partija“ oficialus narys“ (1.8 p.); „Mano požiūriu TOP 4-ios politinės partijos ištikimiausiai atstovaujančios visuomenės, o ne leftistinių lobistų interesus yra“ (1.10 p.); pripažinti šio sprendimo 1.2; 1.8 ir 1.10 papunkčiuose nurodytus įrašus paslėpta politine reklama (2 d.); pripažinti šio sprendimo 1.2; 1.8 ir 1.10 papunkčiuose atlygintinai skelbtų įrašų išlaidas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos išlaidomis (176,48 Eur) (5 p.).

20. Ginčo teisinius santykius reguliuojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (1 str.).

21. Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta politinės reklamos sąvoka – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (8 d.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti politine reklama, ji turi atitikti šiuos kriterijus: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2839-968/2021; 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-183-502/2022).

23. Pažymėtina, kad politinės reklamos sąvoka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pastaruoju metu buvo aiškinama bylose, kuriose buvo akcentuojamas konkretaus valstybės politiko ar politinės partijos propagavimas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R552-17/2012; 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-39-261/2017; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2839-968/2021), taip pat ir veikimas politinės partijos vardu ir interesais (2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019).

24. Įstatymo 15 straipsnyje aptariamas politinės reklamos žymėjimo klausimas: politinė reklama turi būti pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos (1 d.); politinė reklama, nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama; už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (2 d.).

25. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie siekia būti išrinkti arba kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas ir kurie yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 2 str. 9 d.).

26. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju VRK, spręsdama, jog Sprendimo 1.2; 1.8 ir 1.10 papunkčiuose pateikta informacija yra LVŽS ir A. V. (Sprendimo 1.2 p.) politinė reklama, visų pirma, privalėjo nustatyti, kad: 1) šiose Sprendimo dalyse nurodyta informacija buvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba jos skleidimu buvo propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys, politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

27. Byloje ginčo nėra, kad 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. balandžio 10 d. Taip pat nėra ginčo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvė, o A. V. – šios politinės partijos kandidatas. Ginčo informacija socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ buvo skleidžiama 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021;kt.).

29. Vertindama, ar ginčo informacija yra laikytina politine reklama, kaip tai apibrėžiama Įstatymo 2 dalies 8 punkte, t. y. ar informacija buvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad paskyros „M. G. M.“ valdytojas (naudotojas) M. G. yra ginčui aktualių rinkimų LVŽS politinės kampanijos dalyvis, politikas ar politinės partijos narys. Bylos duomenys taip pat patvirtina (žr. Pažymos 13–15 p.), jog atsakydamas į VRK paklausimus, M. G. nurodė, kad „visos publikuojamos bei reklamuojamos facebook’e mano publikacijos yra mano bei mūsų įmonės (VšĮ Maksimalistinės Psichoterapijos Draugija) vertybių reklama už mano asmenines bei įmonės lėšas. Niekas ir niekada mūsų neprašė, kad mes reklamuotume apart įmonės Telia, kuri prašė pareklamuoti 5G technologijų diegimą Lietuvoje. Mes atsisakėme. Tai tiek“.

30. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikto VRK 2021 m. kovo 3 d. rašto Nr. 2-206(7.9) „Dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ atlygintinai skelbtų įrašų“ turinio matyti, jog VRK pareiškėjo, be kita ko, klausė: 1) ar LVŽS žinoma apie pirmiau minėtus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ skleistus įrašus? Jei taip – ar buvo tartasi dėl jų viešinimo (jei taip, detalizuokite); ar Jums žinoma, kas užsakė ir apmokėjo šių įrašų skleidimą; 2) kaip LVŽS ar jos nariai yra susiję su paskyros „M. G. M.“ naudotoju M. G.?

31. Į VRK 2021 m. kovo 3 d. paklausimą LVŽS, kaip 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos dalyvis, atsakė, kad „apie Komisijos nurodytus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ nežinojome, atitinkamai neprašėme, nesitarėme dėl įrašų paskelbimo, už juos nemokėjome; LVŽS niekaip nesusijusi su paskyros naudotoju bei neturi duomenų apie paskyros autoriaus ir atskirų LVŽS narių draugystės ar pan. ryšius“. Minėta informacija nurodyta ir pareiškėjo kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktame 2021 m. kovo 10 d. atsakyme į 2021 m. kovo 3 d. raštą Nr. 2-206(7.9).

32. Taigi, teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo informacija socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ buvo paskleista galbūt šios paskyros valdytojo iniciatyva, tačiau ne LVŽS ar konkretaus jos nario, politiko, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais. Kitų aplinkybių, suponuojančių priešingas išvadas, nei VRK, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pagrįstais laikytini apelianto teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylai reikšmingos aplinkybės tiesiogiai tirtos ir vertintos nebuvo.

33. Atsižvelgdama į aptartas faktines aplinkybes, ginčui taikytiną teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo 1.2, 1.8 ir 1.10 punktais ginčo informacija nepagrįstai pripažinta politine reklama, kadangi ji neatitinka Įstatymo 2 dalies 8 punkte nustatyto kriterijaus, t. y. aptariama informacija nebuvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais. Vien tai, kad iš aptariamos informacijos galima bendrais bruožais identifikuoti socialinio tinklo paskyros naudotojo politines pažiūras ar itin abstrakčiai nurodomą palaikymą konkrečioms Lietuvos politinėms partijoms ar politikams, savaime nelemia, kad ginčo informacija atitinka visus Įstatymo 2 dalies 8 punkte nustatytus kriterijus (kad buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ir (ar) buvo propaguojama konkreti politinė partija, politikas, politinės kampanijos dalyvis, jų idėjos, tikslai, programa) ir yra laikytina politine reklama.

34. Konstatavus, kad Sprendimo 1.2; 1.8 ir 1.10 punktuose nurodyta informacija nelaikytina pareiškėjo politine reklama, darytina išvada, jog ginčijamo Sprendimo 2 dalis (kiek ji susijus su 1.2; 1.8 ir 1.10 punktais), kuria ginčo informacija pripažinta LVŽS paslėpta reklama (Įstatymo 15 str. 2 d.), taip pat nelaikytina teisėta ir pagrįsta. Nenustačius, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ paskleista informacija nagrinėjamos bylos kontekste yra LVŽS ir A. V. politinė reklama, su jos skleidimu VRK apskaičiuotos išlaidos nepriskirtinos LVŽS politinės kampanijos išlaidoms, todėl ir Sprendimo 5 dalis yra neteisėta bei nepagrįsta.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog ginčo informacija nelaikytina politine reklama Įstatymo taikymo prasme, teisiškai nereikšmingi tampa pareiškėjo kiti argumentai, susiję su aptariamos informacijos turiniu, diskriminavimu ir procesiniuose dokumentuose nurodytais VRK procesiniais pažeidimais. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys minėtais aspektais.

36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas VRK Sprendimas (skundžiamos dalys) yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o VRK Sprendimo skundžiamos dalys panaikinamos.

37. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš VRK. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. Sp-126 „Dėl atlygintinai skleistų įrašų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. G. M.“ 1.2, 1.8 ir 1.10 punktus ta apimtimi, kuria šiuose punktuose nurodyta informacija pripažinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama, 2 dalį ta apimtimi, kuria šio sprendimo 1.2, 1.8 ir 1.10 punktuose nurodyta informacija pripažinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paslėpta politine reklama, ir 5 dalį.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis