7dbd7484-9894-4cb7-87bf-2b95b76cde0b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-151-459/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00233-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Mildos Skersienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEBRECENO VALDA“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „IF P&C Insurance AS“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 671,45 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su draudėja K. D. sudarė BÅ«sto ir Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2019 m. liepos 12 d. gautas draudėjos praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lyjant lietui per namo lietaus kanalizacijos vamzdį apdraustasis butas buvo užlietas. 2019 m. liepos 12 d. buvo suraÅ¡ytas turto techninės apžiÅ«ros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai – apgadintos sienos, grindys, sieninė spinta.

Avarijos priežastis – vandens prasiskverbimas per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra administruojamas UAB „DEBRECENO VALDA“. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 671,45 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovė pateikė UAB „DEBRECENO VALDA“ pretenzijÄ , dėl 671,45 Eur žalos atlyginimo, tačiau skolininkė prievolės atlyginti žalÄ neįvykdė.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama turtinį reikalavimÄ atsakovei, tvirtina, jog ieÅ¡kovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju atsakovė, įgyvendindama vienÄ iÅ¡ savo funkcijų – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 p.), 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiÅ«ros sutarties pagrindu pavedė techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ (toliau – Techninis prižiÅ«rėtojas) vykdyti namo techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ).

Techninis prižiÅ«rėtojas, vykdydamas savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovė mano, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, atsiradusio dėl jos netinkamai vykdomų savo pareigų. Buto apliejimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo fakto savaime nepakanka priteisti žalos atlyginimÄ , jei ieÅ¡kovė neįvykdo pareigos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiÅ«rėti administruojamus pastatus dar nereiÅ¡kia, kad administratorius automatiÅ¡kai turi atsakyti už bet kokiÄ Å¾alÄ , kuriÄ galėjo lemti administruojamo namo bÅ«klė ar gyventojų nesutikimas, delsimas leisti administratoriui imtis atitinkamų veiksmų. Be to, namo administratorius negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkams nuosavybės teise priklausančiuose butuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „DEBRECENO VALDA“ tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 671,45 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagrindiniai teismo motyvai: 4.1.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sugadintas ir jam padaryta žala dėl užliejimo. Nustatyta, jog žala atsirado bÅ«tent dėl to, kad vanduo prasiskverbė į butÄ per namo lietaus kanalizacijos vamzdį, o lietaus kanalizacijos vamzdis yra bendro Å¡io namo inžinerinių įrenginių dalis. Buto užliejimas įvyko bÅ«tent dėl bendro naudojimo inžinerinio įrenginio dalies – lietaus kanalizacijos vamzdžio – nesandarumo, kuris tik po praneÅ¡imo apie įvykį buvo sutvarkytas (2019 m. liepos mėnesį). 4.2.

Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilo būtent dėl netinkamos lietaus kanalizacijos vamzdyno būklės. Iš bylos duomenų matyti, kad namo administratorius jau nuo 2018 m. sausio 25 d. turėjo duomenis apie tai, kad būtina keisti namo stovus, lietaus stovus, šiltinti namo galines sienas. Susiklosčiusioje situacijoje namo administratorius turėjo atlikti lietaus kanalizacijų vamzdyno remonto darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o darbų apmokėjimui panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, tačiau laiku to nepadarė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 25 d. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojų susirinkimo iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo praėjo daugiau nei vieneri metai. 4.3. Teismas nustatė, kad ginčo draudžiamojo įvykio metu (2019 m. liepos 12 d.) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo atsakovė UAB „DEBRECENO VALDA“.

Ji, bÅ«dama daugiabučio namo administratore, įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) paslaugas. Ä® daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) darbų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta profilaktinė vamzdynų apžiÅ«ra, profilaktinės apžiÅ«ros metu rastų defektų Å¡alinimas, vamzdyno dalių apÅ¡iltinimas ar apÅ¡iltinimo smulkių defektų Å¡alinimas. 4.4.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus.

Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiÅ«ros darbai iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo bÅ«ti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. 4.5. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ji savo, kaip administratorės, pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės nepakankamÄ apdairumÄ organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ ir remontÄ teismas vertino kaip jos neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl to, kad, po to, kai buvo nustatyta, jog namo lietaus kanalizacijos vamzdis yra netvarkingas, jo trÅ«kumai laiku nebuvo paÅ¡alinti.

Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp atsakovės neveikimo ir draudėjai kilusios žalos, dėl kurios buvo iÅ¡mokėta ginčo draudimo iÅ¡moka, yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovė UAB „DEBRECENO VALDA“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises bei pareigas, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas. 5.2. Pagrindiniame apeliantės veiklÄ reglamentuojančiame teisės akte – 2015 m. rugpjūčio 5 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintuose „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose“ (toliau – ir Nuostatai) numatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendraja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas).

Ä®gyvendindamas šį uždavinį, bendrojo naudojimo objektų valdytojas kaip vienÄ iÅ¡ esminių savo funkcijų vykdo patalpų savininkų susirinkimų / balsavimų raÅ¡tu organizavimÄ (Nuostatų 4.11 punktas). 5.3. Apylinkės teismas nustatė, jog apeliantė dar iki ginčo įvykio (2019 m. liepos 12 d.), t. y. 2018 m. sausio 25 d. organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimÄ (toliau – ir SusirinkimÄ ) ir 2018 m. vasario 28 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu, kurių metu namo bendraturčiams buvo siÅ«lyta keisti lietaus kanalizacijos vamzdynÄ , tačiau tiek susirinkimas, tiek balsavimas raÅ¡tu neįvyko nesusirinkus pakankamam bendrasavininkių balsų skaičiui.

Taigi, dar iki įvykio apeliantė ėmėsi veiksmų, kurių ir turėjo imtis pagal jos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus – siÅ«lė atlikti namo lietaus kanalizacijos vamzdyno darbus, tačiau sprendimas Å¡iuo klausimu nebuvo priimtas dėl pačių namo bendraturčių pasyvumo. Apeliantė taip pat informavo bendraturčius apie galimas neigiamas materialines pasekmes, jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai dėl vamzdyno remonto. Todėl teismas nepagrįstai vertino atsakovės atliktus veiksmus kaip nepakankamus organizuojant ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

Apeliantė pažymi, kad jokie bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato periodiÅ¡kumo, kuriuo turi bÅ«ti organizuojami bendraturčių susirinkimai / balsavimai raÅ¡tu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ias aplinkybes sureikÅ¡mino darydamas iÅ¡vadas apie nepakankamÄ (netinkamÄ ) atsakovės funkcijų vykdymÄ . 5.4. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė ne kartÄ teikė siÅ«lymus namo patalpų savininkams dėl ginčo vamzdyno remonto, tačiau bendrosios nuosavybės objekto (lietaus nuotekų vamzdyno) remonto darbai iki įvykio nebuvo pradėti tik dėl to, kad patys bendraturčiai nepriėmė jokio sprendimo Å¡iuo klausimu. 5.5.

Teismų praktikoje, sprendžiant administratoriaus atsakomybės klausimus tokio pobÅ«džio bylose, pažymima, kad siekiant įvertinti administratoriui suteiktos valdymo teisės turinį, iÅ¡skirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai (7.7 punktas).

„<...> Administratoriui nesuteikta teisė savarankiÅ¡kai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiÅ¡kai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). <...> Atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sÄ lygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų“ (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019). 5.6.

Apylinkės teismas nepagrįstai pasisakė dėl poreikio remontuoti vamzdynÄ privalomÄ ja tvarka, tam nesant bendraturčių pritarimo, todėl padarė netinkamas teisines iÅ¡vadas, susijusias su atsakovės vykdyta namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra. Byloje nėra duomenų, kad ginčo vamzdynas buvo avarinės bÅ«klės, dėl ko apeliantė bÅ«tų turėjusi pareigÄ , nesant bendraturčių pritarimo, organizuoti Å¡iuos darbus privalomÄ ja tvarka. Inžinerinės įrangos avarinę bÅ«klę gali konstatuoti tik kompetentingi specialistai.

Atsakovė negalėjo ir neturėjo pagrindo pripažinti vamzdyno būklę avarine ir savo iniciatyva vykdyti remonto darbus, remdamasi privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo (pavyzdžiui, dėl avarinės jų būklės), negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų.

Å iuo atveju nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės buvo nustatyti galimi daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai – pasenę ir surÅ«diję vamzdžiai. Disponuodami informacija, susijusia su Å¡iais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokiÄ pareigÄ turėjo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). 5.7.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad apeliantės veiksmai (neveikimas) sudarė sÄ lygas žalos atsiradimui, o neįrodžius vienos iÅ¡ atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra teisinio pagrindo apeliantę laikyti atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

6. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė:

1) apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, privalėjo vykdyti nuolatinę stebėsenÄ , kasmetines apžiÅ«ras, sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tinkamai prižiÅ«rėti visus bendrojo naudojimo objektus. Atsakovė byloje pripažino, kad nevykdė jokių prevencinių darbų siekiant iÅ¡vengti žalos ir tik po įvykio, 2019 m. liepos 12 dienÄ , sutvarkė stogÄ hermetiku ar lopinio audiniu.

Atsakovės pateikta lokalinė sÄ mata 69,99 eurų sumai bei darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovui tereikėjo iki įvykio apžiÅ«rėti stogÄ , nustatyti trÅ«kumus ir uždėti 69,99 eurų vertės lopÄ . Atsakovės atstovė 2021 rugsėjo 16 d. vykusiame apylinkės teismo posėdyje pripažino, kad po to, kai už 69,99 Eur buvo užlopytas stogas, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gyventoja nebebuvo užpilama, taip pat pripažino, kad tokiems lopams uždėti nereikia jokių susirinkimų ir visų namo gyventojų sutikimų, tiesiog reikia tinkamai prižiÅ«rėti administratoriui patikėtus bendrojo naudojimo objektus ir laiku imtis veiksmų avarijų užkardymui, tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju to nedarė. 6.2.

Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji laiku neapžiÅ«rėjo stogo, neatliko jokių veiksmų, kad iÅ¡vengtų avarijos. BÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais ir jo priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas.

Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. 6.3. BÅ«tent atsakovė, bÅ«dama daugiabučio namo bendrojo naudojimo sistemų prižiÅ«rėtoja, o ne namo gyventojai, privalėjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant prevencinio, korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus.

Atsakovė privalėjo laiku nustatyti stogo bei kitų bendrojo naudojimo objektų bÅ«klę ir užtikrinti savalaikį defektų likvidavimÄ . Remonto darbai privalo bÅ«ti atlikti iki įvykio, o ne po jo. Administratorius, neatlikdamas reikiamų prevencinių veiksmų, prisiima visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , taip pat ir rizikÄ atlyginti trečiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ji savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų priėmimo 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

10. Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2018 m. sausio 23 d. UAB „DEBRECENO VALDA“ direktoriaus V. B. patvirtintÄ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ . Susipažinusi su minėtu dokumentu teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is dokumentas datuojamas 2018 m. sausio 23 d., todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog praÅ¡omas priimti naujas įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Atsižvelgdama į Å¡is aplinkybes teisėjų kolegija atsisako jį priimti.

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei UAB „DEBRECENO VALDA“ dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 13. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėja K. D. buvo sudariusios nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 9 d. per namo lietaus kanalizacijos vamzdį prasiskverbęs vanduo užpylė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpas, dėl to atšoko tapetai, buvo deformuotos grindų lentos, išbrinko plokštės. Butui padaryta žala užfiksuota fotonuotraukose ir 2019 m. liepos 12 d. apžiūros akte.

Byloje esantys dokumentai – pretenzinis reikalavimas Nr. 9113784-1 ir į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo draudėjai 671,45 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sugadintas ir jam padaryta žala. Nustatyta, jog žala atsirado bÅ«tent dėl to, kad vanduo prasiskverbė į butÄ per namo lietaus kanalizacijos vamzdį.

Taip pat nustatyta, jog lietaus kanalizacijos vamzdis yra Å¡io namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis. IÅ¡ atsakovės pateiktų 2019 m. liepos mėnesio lokalinės sÄ matos ir atliktų darbų akto nustatyta, kad UAB „Pastatų meistrai“ atliko atskirų stogo vietų sandarinimo hermetiku ir lopymo audiniu darbus, kurių vertė 57,84 Eur. Buto užliejimas įvyko bÅ«tent dėl bendro naudojimo inžinerinio įrenginio dalies – lietaus kanalizacijos vamzdžio nesandarumo, kuris tik po praneÅ¡imo apie įvykį buvo sutvarkytas (2019 m. liepos mėnesį).

Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos atsakovės UAB „DEBRECENO VALDA“ civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai tenkino. Dėl apeliacinio skundo argumentų 14. Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagÄ , Å¡iai bylai aktualų teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.

PrieÅ¡ingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, savo sprendime tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žalÄ sukėlė bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai. Apeliantė, cituodama CK 4.83 straipsnį ir jos veiklÄ reglamentuojančius Nuostatus nurodo, kad iki įvykio ėmėsi veiksmų, kurių ir turėjo imtis – siÅ«lė atlikti namo lietaus kanalizacijos vamzdyno darbus, tačiau sprendimas Å¡iuo klausimu nebuvo priimtas dėl pačių namo bendraturčių pasyvumo.

Ji taip pat informavo bendraturčius apie galimas neigiamas materialines pasekmes, jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai dėl vamzdyno remonto, todėl teismas nepagrįstai vertino jos atliktus veiksmus kaip nepakankamus (netinkamus) organizuojant ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2019 m. liepos 9 d. buvo užlietas dėl Å¡iame name trÅ«kusio lietaus kanalizacijos vamzdžio, kuris yra Å¡io namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu atsakovė buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) paslaugas. Ä® daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) darbų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta profilaktinė vamzdynų apžiÅ«ra, profilaktinės apžiÅ«ros metu rastų defektų Å¡alinimas, vamzdyno dalių apÅ¡iltinimas ar apÅ¡iltinimo smulkių defektų Å¡alinimas.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrojo naudojimo objektų administratorius (aptariamu atveju – atsakovė) Å¡iuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas;

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).

Teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiÅ«ros darbai nuo 2017 m. sausio 1 d. turėjo bÅ«ti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

19. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, bÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetencijÄ Ä—mėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta tokios žalos.

20. Pagal jau minėtÄ Ä¯vykio metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakcijÄ , privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Gyvenamojo namo bÅ«klė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumÄ per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo bÅ«ti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas).

Vamzdyno bÅ«klę vienÄ kartÄ per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiÅ«rÄ , tikrina namo administratorius.

21. Taigi, atsakovė, bÅ«dama namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiÅ«rÄ ir už jÄ atsakyti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad apie netinkamÄ lietaus kanalizacijos vamzdyno bÅ«klę namo administratorė žinojo jau nuo 2018 m. sausio 25 d. ir, kaip pati nurodo apeliaciniame skunde, informavo butų ir kitų patalpų savininkus apie galimas neigiamas materialines pasekmes, jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai dėl vamzdyno remonto. Taigi atsakovė žinojo ir suprato, kad namo lietaus kanalizacijos vamzdynas yra netinkamos bÅ«klės ir suvokė poreikį jį remontuoti, tačiau tai padarė tik praėjus pusantrų metų, jau įvykus aptariamam įvykiui – 2019 m. liepos mėnesį.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė 2018 m. sausio 25 d. organizavo SusirinkimÄ , o 2018 m. vasario 28 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu, kurių metu namo bendraturčiams buvo siÅ«lyta keisti lietaus kanalizacijos vamzdynÄ , tačiau tiek susirinkimas, tiek balsavimas raÅ¡tu neįvyko nesusirinkus pakankamam bendrasavininkių balsų skaičiui, o jokie bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato periodiÅ¡kumo, kuriuo turi bÅ«ti organizuojami bendraturčių susirinkimai / balsavimai raÅ¡tu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ias aplinkybes sureikÅ¡mino darydamas iÅ¡vadas apie nepakankamÄ (netinkamÄ ) atsakovės funkcijų vykdymÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie administratorės veiksmai, žinant, kad lietaus kanalizacijos vamzdynas turėtų būti remontuojamas, yra nepakankami. Akivaizdu, jog neatlikus jokių remonto darbų, atsakovei turėjo būti žinoma, kad vamzdyno būklė kokybiškai nepakito ir būtina jį remontuoti. Todėl nepaisydama to, kad namo butų savininkai nebuvo pakankamai aktyvūs, o Susirinkimas ir balsavimas raštu dėl namo modernizacijos neįvyko dėl mažo dalyvių skaičiaus, namo administratorė privalėjo veikti pagal jau aptartus Nuostatų reikalavimus, organizuoti namo lietaus nuotekų vamzdyno apžiūras ir imtis atitinkamų darbų.

Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, be kita ko, organizuoja daugiabučio namo vamzdynų ir iÅ¡orinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir už jÄ atsako, sužinojusi apie netinkamÄ lietaus kanalizacijos vamzdyno bÅ«klę, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinkÄ ir gyvenamÄ jį namÄ nuo galimų pasekmių (grėsmės). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų pakartotinai (po 2018 m. vasario 28 d.) organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, balsavimus raÅ¡tu, atlikusi periodinius lietaus nuotekų vamzdyno bÅ«klės stebėjimus, pakartotinai informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdynÄ .

Kaip jau minėta, remonto darbai buvo atlikti tik po 2019 m. liepos 9 d. įvykio. PrieÅ¡ingai nei mano atsakovė, tokį ilgÄ laikotarpį užtrukęs jos neveikimas aptariamu atveju negali bÅ«ti pateisinamas vien tuo, kad nors namo gyventojai 2018 m. pradžioje buvo informuoti apie poreikį keisti lietaus stovus, tačiau buvo pasyvÅ«s (nedalyvavo Susirinkime, nebalsavo raÅ¡tu).

23. Nurodytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objekto (lietaus nuotekų vamzdyno) bÅ«klė draudžiamojo įvykio dienÄ buvo netinkama (prasta), tai turėjo tiesioginę įtakÄ kilti draudėjos buto užliejimui, o atsakovė apie Å¡iÄ bÅ«klę žinojo ir, kaip namo administratorė, turėjo pareigÄ imtis veiksmų, administruojamÄ jį namÄ nuolat stebėti, atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau iÅ¡skyrus savo subjektyviÄ nuomonę įrodymų, kad Å¡ias pareigas atliko tinkamai, nepateikė.

24. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju patys namo butų ir patalpų savininkai turi pareigÄ valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, todėl yra atsakingi dėl ginčo vamzdyno remontÄ , nes remonto darbai iki įvykio nebuvo pradėti tik dėl to, kad patys bendraturčiai nepriėmė jokio sprendimo Å¡iuo klausimu ir Å¡iam argumentui pagrįsti selektyviai cituoja tam tikrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019 punktus.

25. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

Apeliaciniame skunde minimos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi tuo, kad joje aptariamoje situacijoje trÅ«ko ne lietaus kanalizacijos nuotekų vamzdynas, o karÅ¡to vandens tiekimo vamzdžiai ir byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad namo administratorė bÅ«tų žinojusi ar galėjusi žinoti apie Å¡io vamzdyno defektus ir bÅ«tinybę atlikti remontÄ , be to, patalpos buvo užlietos iÅ¡ aukščiau esančio buto ir nebuvo jokių duomenų apie tai, kad namo administratorė bÅ«tų turėjusi realiÄ galimybę šį vamzdynÄ patikrinti (apžiÅ«rėti) techninės apžiÅ«ros metu ir pastebėti defektus.

Apeliantės nurodomoje Kauno apygardos teismo byloje analizuojamos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi tuo, jog minėtoje byloje buvo nustatyta, kad vamzdyno trÅ«kumai (nesandarumas) nebuvo tokie, kad eliminuotų tikėtinÄ galimybę, jog nukentėjusio asmens buto apliejimas galėjo kilti dėl netinkamo aukščiau buto esančių patalpų eksploatavimo, o ne dėl lietaus kanalizacijos vamzdyno nesandarumo, nes vamzdyno trÅ«kimas nebuvo nustatytas. Taigi, minėtoje byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp vamzdyno trÅ«kumų ir patirtos žalos (nukentėjusio asmens buto apliejimo).

Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019 pateiktais išaiškinimais. Bylų, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovė nenurodė.

26. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos jos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, iÅ¡skyrus neteisėtus veiksmus, apeliaciniame skunde nekvestionuoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė.

Darytina iÅ¡vada, jog atsakovės aplaidumas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiÅ«rėjo lietaus kanalizacijos vamzdyno, neužtikrino, kad jis atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, neinicijavo pakartotinių gyventojų susirinkimų, siekiant iÅ¡spręsti nurodytÄ klausimÄ , taigi pažeidė pareigÄ tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ . Tarp atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad ieškinys yra pagrįstas.

27. Ä®vertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 28. Vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

30. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos. Be to, nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų praÅ¡iusi priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas.

31. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai už advokato konsultacijas, procesinių dokumentų parengimÄ ir pateikimÄ , atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovės atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 605,00 Eur (advokato Martyno Stankevičiaus 2021 m. gruodžio 6 d. suteiktų teisinių paslaugų suvestinės kopija ir 2021 m. gruodžio 2 d. Luminor Bank AS sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ advokatui pervedė 605,00 Eur).

Užmokestis už nurodomÄ teisinę pagalbÄ nėra virÅ¡ijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobÅ«džio teisinę pagalbÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEBRECENO VALDA“ 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė Milda Skersienė Alvydas Žerlauskas