7dbd5225-b8d7-4feb-b504-5708d95c0e1d · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-11-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00372-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugpjūčio 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. P. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1. 1993 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, taikant 91 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 46 straipsnį, lygtinai, su 2 metų 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu; 2. 1996 m. gruodžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 116 straipsnio 2 dalį – gautinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo; 3. 2007 m. gegužės 8 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 4. 2012 m. liepos 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 4 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo (įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 10 d.). 5. 2013 m. sausio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 9 dalį – galutinė bausmė 12 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2012 m. gruodžio 4 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 357–73 nutarė netenkinti A. P. praÅ¡ymo paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė – 4 metai 3 mėnesiai 9 dienos.

Teigiamai vertinama, kad A. P. pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, mokėsi, baigė 12 klasių, Å¡iuo metu mokosi specialybės. Finansinių įsipareigojimų neturi. Yra paskatintas aÅ¡tuonis kartus už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, dalyvavo papildomose resocializacijos programose. Tačiau turimos nuteistojo drausminės nuobaudos, iÅ¡ kurių viena skirta 2019 metų balandžio mėnesį, neleidžia daryti akivaizdžios pažangos nuteistojo mÄ styme bei elgesyje, kadangi įstaigos taisyklių laikosi nenuosekliai.

Nuteistasis turi dvejopÄ požiÅ«rį į prižiÅ«rinčius pareigÅ«nus, teisėsaugos institucijas, mano, kad pareigÅ«nai savo darbÄ dirba aplaidžiai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 63 balais, 43 balus sudaro dinaminiai veiksniai ir nenustatyta pažanga juos mažinant. IÅ¡lieka kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai. Todėl atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes Komisija konstatuoja, kad nuteistÄ jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir A.

P. toliau galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . 2019 m. liepos 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose gautas nuteistojo A. P. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Nr. 357–73. Skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nurodė, jog jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kuomet jo atžvilgiu gali bÅ«ti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

Pataisos namuose baigė 12 klasių, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tekintojo, statybos apdailininko specialybes, mokosi suvirintojo specialybės. Turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ laisvėje. Turi garantuotÄ darbo vietÄ , kÄ patvirtina byloje esanti pažyma dėl įdarbinimo. Neturi finansinių įsipareigojimų. Palaiko pastovius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais esančiais laisvėje, tai daro telefonu, bei pasimatymu metu. Per visÄ bausmės laikÄ 8 kartus skatintas. Nepasižymi agresija, impulsyvumu ar smurtiniu elgesiu, nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros.

Nesutinka su socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybe, kad jo požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ dvejopas, kadangi įkalinimo įstaigoje nėra jokios demokratijos, nepripažįstama jokia kritika pareigÅ«nų atžvilgiu, nors patys pareigÅ«nai ne visada elgiasi atidžiai ir rÅ«pestingai. Jam skirtos nuobaudos skirtos neatsakingai ir neteisėtai, kadangi buvo nubaustas už vaistų, kuriuos jam paskyrė gydytojas vartojimÄ . Paskutinė nuobauda (2019 m. balandžio 29 d.), dėl lokalizacijos pažeidimo, jam taip pat paskirta neteisėtai, kadangi dėl neįgalumo, tropinių opų ir skausmų kojose jis negali nueiti atstumo nuo įkalinimo įstaigos iki profesinės mokyklos pakeliui neprisėdęs, todėl tokia paskirta nuobauda už prisėdimÄ ne vietoje yra paskirta neatsižvelgiant į jo sveikatÄ , siekiant su juo susidoroti.

Nurodo, jog jam nesuprantama psichologų iÅ¡vada, kad jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 63 balais, kadangi prieÅ¡ 8 metus ji buvo vertinama 62 balais, taigi per bausmės atlikimo laikotarpį ji nesumažėjo, tačiau padidėjo vienu balu. NeaiÅ¡ku, kas konkrečiai sudaro 43 dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Nepateisintini ir jam nurodyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikaltimai, kadangi jie negali bÅ«ti vertinama ar net primenami, tai nėra įraÅ¡yta BVK 157 straipsnyje, kaip sÄ lyga, nes tai nėra bausmės atlikimo sudedamoji dalis; galimybė įsidarbinti – nes jis pateikė pažymÄ dėl įdarbinimo; gyvenimo stilius ir draugai – nes su laisvėje buvusiais draugais nutraukė ryÅ¡ius dar 2011 metais.

BÅ«damas pataisos namuose visiÅ¡kai suprato savo kaltę, pasižada nepažeidinėti įstatymų ir egzistuojančių visuomenėje moralės normų. Nori dirbti ir užsidirbti, doru elgesiu ir sÄ Å¾iningu darbu įrodyti, kad pasitaisė. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

KlausimÄ dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ bausmės dalį kuomet gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam A. P. formaliai galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡io klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindÄ , kadangi bÅ«tina įvertinti visumÄ aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar iÅ¡lieka vidutinė – 63 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 43 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų sumažinti.

Ženkli pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius taip pat nenustatyta, prieÅ¡ingai, paties nuteistojo teigimu per 8 laisvės atėmimo metus jo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, tačiau netgi padidėjo vienu balu, kas jam yra nesuprantama. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo iÅ¡skirtinai teigiamos elgesio ir mÄ stymo korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kas Å¡iuo atveju nenustatyta, kadangi kaip matyti iÅ¡ minėtų aplinkybių, A.

P. ne tik, kad savo teigiamais veiksmais nesumažino nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau jam net nėra suprantama to svarba. Nuteistasis skunde nurodė, jog per visÄ bausmės laikÄ jis buvo 8 kartus skatintas. Pažymėjo ir tai, kad nuobaudos jam skirtos neatsakingai ir neteisėtai, kadangi buvo nubaustas už vaistų, kuriuos jam paskyrė gydytojas vartojimÄ . Paskutinė jam paskirta nuobauda (2019 m. balandžio 29 d.), dėl lokalizacijos pažeidimo, taip pat skirta neteisėtai – dėl neįgalumo, tropinių opų ir skausmų kojose jis negali nueiti atstumo nuo įkalinimo įstaigos iki profesinės mokyklos pakeliui neprisėdęs, taigi nuobauda už prisėdimÄ ne vietoje paskirta neatsižvelgiant į jo sveikatÄ , siekiant su juo susidoroti.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. buvo skatintas aÅ¡tuonis kartus, paskutinį kartÄ 2018 m. gruodžio 1 d. Tačiau drausminėmis nuobaudomis nuteistasis baustas net 10 kartų, 2 iÅ¡ jų – dėl alkoholio vartojimo įkalinimo įstaigoje ir dėl pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo, paskirtos jau po socialinės iÅ¡vados parengimo, paskutinė nuobauda paskirta dar visai neseniai, tai yra 2019 m. liepos mėnesį. A. P. skunde nurodyti teiginiai, kad nuobaudos jam skirtos neatsakingai ir neteisėtai, siekiant su juo susidoroti, neatsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, yra niekuo nepagrįsti ir teismo vertinami kritiÅ¡kai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis baustas ne tik, kaip pats teigia už jam iÅ¡raÅ¡ytų vaistų vartojimÄ , kas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvardijama, kaip psichotropinių medžiagų vartojimas, ar lokalizacijos pažeidimÄ , tačiau ir už daugelį kitų įvairių pažeidimų: naudojimÄ si mobilaus ryÅ¡io telefonu, jungimÄ si prie interneto, rÅ«kymÄ , nelegalaus sandėrio įvykdymÄ , alkoholio įkalinimo įstaigoje vartojimÄ , pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ .

Teismo vertinimu, minėtų pažeidimų kiekis, pobÅ«dis, bei tai, jog A. P. pažeidimus daro sistemingai, net ir praėjus beveik 8 metams nuo bausmės pradžios, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai keliami asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, rodo, kad jis įžūliai negerbia įstatymų ir nėra linkęs taisytis. Tai, jog net bausmės atlikimo metu A. P. nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai, piktybiÅ¡kai pažeidinėja nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nekoreguoja savo elgesio, neduoda jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals bÅ«damas laisvėje.

Nuteistasis skunde pažymėjo, jog Komisija neteisingai kriminogeniniu veiksniu nurodė jo galimybę įsidarbinti, kadangi jis pateikė pažymÄ apie bÅ«simÄ Ä¯darbinimÄ . IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog nors A. P. įkalinimo įstaigoje mokosi, įgijo specialybių, kas vertinama teigiamai, tačiau jo darbinė patirtis laisvėje siekia tik apie 1 metus ir 3 mėnesius, iki suėmimo jis nedirbo, o pragyvendavo iÅ¡ valstybės mokamų paÅ¡alpų ir iÅ¡ nusikalstamų veikų gaunamų pinigų.

Nuteistojo galimybes oficialiai įsidarbinti ir gauti teisėtas pajamas laisvėje apsunkina tai, jog jis turi tik 35 procentų darbingumÄ . Akivaizdu, jog minėtos aplinkybės A. P. išėjus į laisvę labai apsunkins jo integracijÄ Ä¯ visuomenę ir galimybes uždirbti pajamas tik teisėtomis priemonėmis, todėl Komisija pagrįstai įvardijo A. P. galimybę įsidarbinti, kriminogeniniu veiksniu. Nors byloje yra pateikta pažyma iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „LIKTA“, kurioje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju A.

P. bus įdarbintas šioje bendrovėje pagalbiniu darbininku, kas vertinama teigiamai, tačiau tokios pažymos teismų praktikoje nėra sureikšminamos, kadangi negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje bendrovėje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankstesni A. P. nusikaltimai išlieka kriminogeniniu veiksniu. A. P. teismui pateiktame skunde su tuo nesutinka, nurodydamas, kad ankstesni nusikaltimai negali būti vertinami ar net primenami, nes tai nėra bausmės atlikimo sudedamoji dalis.

Teismas pažymi, jog padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra ir negali bÅ«ti esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo yra nedraudžiamas, todėl negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Negalima neatsižvelgti į tai, kad A. P. prieÅ¡ tai jau 4 kartus teistas, pirmÄ jį nusikaltimÄ padarė dar bÅ«damas nepilnametis, o Å¡iuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus, tyčinio, nusikaltimo padarymÄ (BK 260 straipsnio 3 dalis). Todėl, vien jau Å¡i aplinkybė, kad A. P. nedaro iÅ¡vadų ir sistemingai daro naujus, vis sunkesnius nusikaltimus, rodo didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų nuteistÄ jį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Bausmės paskyrimo faktas teisinėje valstybėje savo funkcijÄ atlieka tik tuomet, kai įgyvendinami ja siekiami tikslai – teisingumas ir proporcingumas, kurie realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, teismui į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Taigi, nors ankstesni teistumai ir nėra BVK 157 straipsnyje numatyta sÄ lyga, galinti turėti lemiamÄ Ä¯takÄ lygtiniam nuteistojo paleidimui (kaip savo skunde teigia nuteistasis), tačiau teismas, kitų aplinkybių kontekste vertindamas ar konkretaus nuteistojo atveju bausmės skyrimo tikslai – teisingumas ir proporcingumas, jau yra pasiekti, privalo vertinti ne tik formaliuosius pagrindus, tačiau kiekvienu atveju neiÅ¡vengiamai turi atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, sunkumÄ , jų skaičių.

Vertinant A. P. mÄ stymÄ ir elgesį matyti, kad nuteistasis sugeba atpažinti turimas problemas ir gali pateikti aiÅ¡kius jų pavydžius. Problemas bando spręsti dalyvaudamas elgesio korekcijos programose, grupiniuose užsiėmimuose. A. P. gana kategoriÅ¡kas, pasižymi tvirta nuomone, jos laikosi. Turi iÅ¡sikėlęs ateities tikslų, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti. Teigia, jog yra užsibrėžęs tikslÄ nekartoti praeities klaidų. Tačiau A. P. kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes.

Apgalvojama kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors agresija, impulsyvumu nepasižymi, toks elgesys įkalinimo įstaigoje nefiksuotas, o problemas bando spręsti dalyvaudamas elgesio korekcijos programose, grupiniuose užsiėmimuose, tačiau pats pripažįsta, kad kartais elgiasi impulsyviai, kas vertinama neigiamai, kadangi A. P. ankščiau teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant jÄ su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 4 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ).

Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingÄ veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo A. P. atžvilgiu dar nėra pasiekti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. P. skundas dėl 2019 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–73 panaikinimo atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. P. skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ .

Teisėja Vilma Dapkevičienė