2024-01-17 Nr. AB-1382-3-61-3-05059-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-52-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05059-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. BRK-14036 „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas““ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. pareiškėjas ir NMA pasirašė 2019 m. liepos 5 d. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KL-18-2-06087-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjui skirta parama projektui „Parama investicijoms į ūkininko R. K. žemės ūkio valdą“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti, t. y. fermos pastato statybai ir melžimo sistemai įsigyti. Pagal Paramos sutartį, pareiškėjas ir NMA susitarė dėl Projekto finansavimo tvarkos ir sąlygų, t. y. fermos pastato statybos rangos darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugpjūčio 31 d., melžimo sistema turėjo būti įrengta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tokie terminai nustatyti dėl to, kad fermos pastato statybos rangos darbų užbaigimas ir galimybė fermos pastate sumontuoti melžimo sistemą yra tiesiogiai susiję – melžimo sistema gali būti montuojama tik visiškai įrengtose fermos patalpose;

2.2. dėl statybinių medžiagų gamybos ir tiekimo sutrikimų, kuriuos lėmė Covid-19 pandemijos situacija, bei nepalankių oro sąlygų fermos pastato statybos rangos darbai negalėjo būti baigti laiku. Todėl NMA, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 185 punktu, pratęsė Projekto įgyvendinimo laikotarpį du kartus (2020 m. lapkričio 30 d. susitarimas Nr. 1 „Dėl 2019 m. liepos 5 d. Paramos sutarties Nr. 17VM-KL-18-2-06087-PR001 pakeitimo“; 2021 m. kovo 30 d. susitarimas Nr. 2 „Dėl 2019 m. liepos 5 d. paramos sutarties Nr. 17VM-KL-18-2-006087-PR001 pakeitimo“);

2.3. pareiškėjas, vadovaudamasis žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir Pirkimo taisyklės), atliko melžimo sistemos pirkimą (toliau – ir Pirkimas) ir su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Lytagra“ (toliau – ir Bendrovė) pasirašė 2021 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2 (toliau – ir Melžimo sistemos pirkimo sutartis), kurios vertė 310 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) (375 100 Eur su PVM);

2.4. 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 9 d. Bendrovė pristatė pareiškėjui melžimo sistemos įrangą (pateikti 2021 m. vasario 1 d. važtaraštis Nr. 2021/02/01-03, 2021 m. vasario 9 d. važtaraštis Nr. 2021/02/09-04);

2.5. pareiškėjas pasirašė su Bendrove 2021 m. kovo 18 d. Sutarties Nr. 2 pakeitimo priedą Nr. 2 (toliau – ir Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimas);

2.6. 2021 m. birželio 4 d. Bendrovė atliko melžimo sistemos montavimo darbus (2021 m. birželio 4 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktas);

2.7. pareiškėjas pasirašė su NMA 2021 m. kovo 30 d. susitarimą Nr. 2 „Dėl 2019 m. liepos 5 d. paramos sutarties Nr. 17VM-KL-18-2-06087-PR001 pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas), kuriuo fermos pastato statybos rangos darbų terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gegužės 30 d.;

2.8. fermos pastato statybos darbai faktiškai užbaigti 2021 m. balandžio 23 d.;

2.9. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas pateikė NMA 2021 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-18-2-06087-MP002 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (bylos Nr. 17VM-KL-18-2-06087) (toliau – ir Mokėjimo prašymas) ir melžimo sistemos pirkimo dokumentus;

2.10. NMA, išnagrinėjusi Mokėjimo prašymą, priėmė 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintus pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo) ir 56 punktą. NMA, vadovaudamasi žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktu, už Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimu atliktą Melžimo sistemos pirkimo sutarties esminių sąlygų pakeitimą pareiškėjui taikė 25 proc. dydžio sankciją ir todėl nutarė nesuteikti pareiškėjui 38 750 Eur paramos sumos, t. y. nusprendė pareiškėjui išmokėti 162 350 Eur paramos sumą, nors pareiškėjas prašė išmokėti 201 100 Eur paramos sumą. NMA nurodė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai pagerino melžimo sistemos tiekėjo, t. y. Bendrovės, padėtį;

2.11. Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimu nebuvo siekta pagerinti Bendrovės padėtį. Melžimo sistemos pirkimo sutarties pratęsimas iki 2021 m. birželio 18 d., o ne iki 2021 m. birželio 6 d., įvyko dėl techninės klaidos, netinkamai apskaičiavus 30 kalendorinių dienų laikotarpį, kuriam buvo galima pratęsti sutarties įvykdymo terminą;

2.12. NMA apsiribojo formaliu situacijos vertinimu, neatsižvelgusi į tai, kad melžimo sistemos įranga buvo pristatyta iki pirminio Melžimo sistemos pirkimo sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2021 m. vasario mėnesį, o sumontuota 2021 m. birželio 4 d., t. y. iki Melžimo sistemos pirkimo sutarties 3.1 punkte nustatyto leistino sutarties įvykdymo termino; melžimo sistemos įrangos pristatymo metu fermos pastato statybos rangos darbai dar nebuvo baigti, todėl pristatytos melžimo sistemos įrangos nebuvo galima sumontuoti, dėl to ji buvo saugiai sandėliuojama kitose pareiškėjo patalpose. Pareiškėjas informavo apie susidariusią situaciją dėl nebaigtų fermos pastato statybos rangos darbų NMA 2021 m. gruodžio 6 d. paaiškinimuose „Dėl fermos statybos ir įrengimo eigos“. Melžimo sistemos įrangos montavimo darbai neatskiriami nuo melžimo sistemos pirkimo, nes, neatlikus šios sistemos įrangos montavimo darbų, negalima eksploatuoti melžimo sistemos, iki tol jai netaikoma garantija, montavimo darbus gali atlikti tik šios sistemos įrangos gamintojo įgaliotas atstovas, tai buvo nurodyta NMA ir pareiškėjo 2021 m. gruodžio 8 d. paaiškinime. Pareiškėjas ir Bendrovė, matydami, kad dėl nebaigtų fermos pastato statybos rangos darbų negalima baigti melžimo sistemos įrangos montavimo, sudarė Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimą, kuriuo nebuvo siekiama pratęsti Melžimo sistemos pirkimo sutarties įvykdymo terminą, pažeidžiant joje nustatytus terminus. NMA taip pat buvo nurodyta, kad nors melžimo sistemos įranga buvo sumontuota dar 2021 m. birželio 4 d., tačiau galutinis perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas tik 2021 m. birželio 15 d. dėl formalių priežasčių, t. y. Bendrovės įgaliotas atstovas negalėjo padaryti tai anksčiau;

2.13. NMA, siekdama nustatyti, ar pareiškėjas padarė Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkto pažeidimą, turėjo vertinti ne Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitime nurodytą datą, bet datą, iki kurios pareiškėjas ir Bendrovė siekė pratęsti Melžimo sistemos pirkimo sutartį;

2.14. NMA, skirdama sankciją, neištyrusi visų susiklosčiusiai situacijai svarbių aplinkybių, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų;

2.15. NMA formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgė į tai, kad Melžimo sistemos montavimo darbai galėjo būti atliekami tik užbaigtame statyti fermos pastate. Nors aplinkybė, kad fermos pastato statybos rangos darbai pratęsti, buvo žinoma NMA (ji patvirtino fermos pastato statybos rangos darbų termino pratęsimą Susitarimu), tačiau NMA nepagrįstai neįvertino šių svarbių aplinkybių;

2.16. kartu su Mokėjimo prašymu pareiškėjas pateikė NMA ir 2021 m. birželio 15 d. perdavimo–priėmimo aktą, nuo kurio pradėtas skaičiuoti garantinis terminas. Pareiškėjas, neturėdamas institucinės bendradarbiavimo patirties ir neįvertinęs visų turimų dokumentų pateikimo svarbos, pateikė NMA tik tuos dokumentus, kurių NMA tiesiogiai prašė. Todėl pareiškėjas nepateikė NMA Melžimo įrangos pristatymo važtaraščių, 2021 m. birželio 4 d. įrangos sumontavimo akto. Pareiškėjas, gavęs NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą, bandė susisiekti su NMA dėl papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikimo;

2.17. NMA neįvertino aplinkybės, kad Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimas atliktas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Kaip minėta, melžimo sistemos montavimo darbai susiję su užbaigtais fermos pastato statybos rangos darbais, kurie turėjo būti baigti 2021 m. kovo 31 d. Tačiau dėl statybinių medžiagų gamybos ir tiekimo sutrikimų bei nepalankių gamtinių sąlygų nebuvo įmanoma atlikti statybos rangos darbus laiku. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo įvestas karantinas, dėl buvo sutrikdytos medžiagų tiekimo grandinės. Todėl Bendrovė su 2021 m. vasario 25 d. raštu „Dėl sutarties terminų“ kreipėsi į pareiškėją dėl statybos rangos darbų pratęsimo. NMA Susitarimu pratęsė fermos pastato statybos rangos darbus iki 2021 m. gegužės 30 d. Vykdant melžimo sistemos pirkimą, pasirašius Melžimo sistemos pirkimo sutartį, nebuvo galima numatyti aplinkybės, kad fermos pastato statybos rangos darbai užtruks, ypač atsižvelgus į tai, kad Bendrovė kreipėsi į pareiškėją jau po Melžimo sistemos pirkimo sutarties pasirašymo, t. y. 2021 m. sausio 7 d.;

2.18. NMA Susitarimu sutikus, kad fermos pastato statybos rangos darbai pratęsiami dėl išimtinių aplinkybių, toks pats vertinimas turėjo būti taikomas ir Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimo atžvilgiu. Statybos rangos darbų įvykdymo vėlavimas tiesiogiai lėmė tai, kad buvo neįmanoma įvykdyti Melžimo sistemos pirkimo sutartį;

2.19. NMA, lakoniškai apsiribojusi formaliu išvardijimu, kas laikoma nenugalima jėga ar išimtinėmis aplinkybėmis, nepateikė detalių motyvų dėl Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimo aplinkybių, neįvertino, kad Metodikos 10 punkte nustatyta, jog išimtinėmis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios, turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui;

2.20. akivaizdu, kad bet kuris kitas melžimo sistemos įrangos tiekėjas būtų atsidūręs tokioje pačioje situacijoje, kurioje atsidūrė ir Bendrovė, t. y. taip pat nebūtų turėjęs galimybės daryti įtaką melžimo sistemos įrangos montavimo darbams, nes jų įvykdymas tiesiogiai priklausė nuo trečiųjų asmenų veiklos – rangovo atliekamų fermos pastato statybos darbų. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė Pirkimo taisyklių 4 punkte nustatytų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo);

2.21. NMA konstatuotas pažeidimas yra formalus, o skirta sankcija nėra proporcinga, prieštarauja sankcijų skyrimo tikslui, teismų praktikai;

2.22. Metodikos 14 punktas nustato, kad, jeigu Metodikos 2 ir 3 prieduose nurodyti pažeidimai yra tik formalaus pobūdžio, tokiu atveju sankcijos netaikomos. NMA neįvertino konstatuoto pažeidimo rimtumo, kuris, pareiškėjo vertinimu, yra formalus, dėl jo kilusių pasekmių, kurių nagrinėjamu atveju nekilo, nes Melžimo sistemos pirkimo sutartis buvo įvykdyta laiku;

2.23. Melžimo sistemos pirkimo sutarties pratęsimo nuostatos pažeistos tik formaliai. Nors Melžimo sistemos pirkimo sutarties terminas buvo pratęstas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, tačiau 2021 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad Melžimo sistemos pirkimo sutartis faktiškai įvykdyta laiku ir nepažeidžiant pirminio įvykdymo termino. Sutarties pratęsimas Bendrovei nesukėlė jokių palankesnių sąlygų, nes Melžimo sistemos pirkimo sutartis įvykdyta laiku, t. y. įranga pristatyta ir sumontuota nustatytais terminais. Bendrovė, pristačiusi melžimo sistemą 2021 m. vasario mėnesį, jos negalėjo sumontuoti iki 2021 m. birželio mėnesio, nes fermos pastato statybos darbai nebuvo baigti iki 2021 m. gegužės pabaigos. Nors Bendrovė pristatė įrangą dar 2021 m. vasario mėnesio pradžioje, tačiau dėl nukeltų įrangos sumontavimo darbų net 4 mėnesius negalėjo pateikti pareiškėjui sąskaitos faktūros ir gauti atsiskaitymo už parduotą melžimo sistemos įrangą;

2.24. NMA skirta sankcija už 7 dienų pavėlavimą įvykdyti Melžimo sistemos pirkimo sutartį yra neproporcinga. NMA turėjo taikyti konstitucinį proporcingumo principą, įtvirtintą VAĮ 3 straipsnio 10 punkte (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje Ispanijos Karalystė prieš Europos Komisiją, T‑402/06 (ECLI:EU:T:2013:445; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I261-2/2013; 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-23/2012; 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015);

2.25. net ir vertinant, kad konstatuotas pažeidimas nėra formalus, skirta sankcija turėjo būti skaičiuojama ne nuo visos Melžimo sistemos pirkimo sutarties sumos, o nuo melžimo sistemos sumontavimo kainos, t. y. 12 400 Eur (be PVM).

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. NMA atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:

3.1. NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas, jame nurodytos teisės aktų normos, pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas bei kitos jam įtakos turėjusios aplinkybės, priėmimo motyvai;

3.2. pareiškėjas sutinka, jog Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimu pristatymo terminas buvo pratęstas ilgesniam laikui, nei nustatyta Melžimo sistemos pirkimo sutarties 3.1 punkte. Maksimaliai melžimo sistemos pristatymo terminas galėjo būti pratęstas iki 2021 m. birželio 6 d. Tačiau faktiškai melžimo sistemos pristatymo terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 18 d., t. y. 12 kalendorinių dienų daugiau, nei maksimalus leistinas pristatymo terminas;

3.3. pareiškėjo argumentas dėl techninės klaidos vertintinas kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. atsakyme į NMA paklausimą neužsiminė apie klaidą. Pareiškėjas nepaaiškino, kokia klaida buvo padaryta, kaip ji buvo padaryta. Pareiškėją nuo įsivėlusių klaidų apskaičiuojant terminus turėjo apsaugoti konsultuojanti įmonė. Todėl pareiškėjas turi galimybę išsiieškoti dėl įsivėlusios klaidos patirtą žalą civilinio proceso tvarka;

3.4. pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis siekė pratęsti melžimo sistemos įrangos pristatymo datą iki 2021 m. birželio 6 d. Konstatuotas pažeidimas yra ne dėl faktiškai praleisto melžimo sistemos įrangos pristatymo termino, o dėl to, kad pareiškėjas, pratęsdamas melžimo sistemos įrangos pristatymo terminą iki datos, kuri nenumatyta Melžimo sistemos pirkimo sutartyje, pažeidė esminę sutarties sąlygą, taip pagerindamas Bendrovės padėtį kitų tiekėjų atžvilgiu, kurie galbūt net neteikė pasiūlymo, įvertindami iš anksto nustatytus melžimo sistemos pristatymo terminus;

3.5. nors pareiškėjas teigia, kad NMA, skirdama sankciją, neištyrė visų aplinkybių, todėl pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau nenurodo, kokių aplinkybių NMA neištyrė;

3.6. pareiškėjo argumentai, kad fermos pastato statybos rangos darbų įvykdymo termino pratęsimą lėmė išimtinės aplinkybės, nepagrįsti, dėl jų detaliai pasisakyta administracinėje byloje Nr. eI3-6688-1066/2021 (dabartinis Nr. eI3-572-1066/2023), kurioje nustatyta, kad fermos pastato statybos rangos darbai buvo atlikti ne iki 2021 m. kovo 31 d., kaip numatyta rangos sutartyje, o 23 kalendorinėmis dienomis vėliau, t. y. 2021 m. balandžio 23 d. Pareiškėjas pats nustatė terminus, o tai, kad vienas iš dalyvavusių tiekėjų pateikė pretenziją, negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, nes pareiškėjas galėjo numatyti tokią situaciją;

3.7. melžimo sistemos pristatymo termino pratęsimas tiesiogiai nesusijęs su fermos pastato statybos rangos darbų įvykdymo terminu, nes fermos pastato statybos rangos darbai buvo baigti 2021 m. balandžio 23 d. Todėl nėra aišku, kodėl buvo pasirašytas Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimas. Kai NMA sudarė Susitarimą, pareiškėjas turėjo numatyti, kad melžimo sistema turi būti pristatyta vėliausiai iki 2021 m. birželio 6 d. (120 kalendorinių dienų + 30 kalendorinių dienų). Pažymėtina, kad fermos pastato statybos rangos darbai vyko ne tuo pačiu adresu, kuriuo turėjo būti pristatyta melžimo sistema;

3.8. pareiškėjas, siekdamas gauti numatyto dydžio paramą, turėjo tinkamai parengti dokumentus, atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus terminus ir veikti rūpestingai bei atidžiai;

3.9. sankcijos dydis apskaičiuotas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Todėl pareiškėjui nekompensuota 38 750 Eur (155 000 Eur (melžimo sistemos įsigijimui skirta paramos suma) x 25 proc. (pirkimų sankcija) = 38 750 Eur) dydžio paramos suma;

3.10. NMA, spręsdama dėl sankcijos taikymo, rėmėsi Metodikos 14 punktu. Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimu buvo pakeista esminė sutarties sąlyga – nurodyta vėlesnė melžimo sistemos įrangos pristatymo data. Toks pakeitimas sudarė išskirtines sąlygas konkursą laimėjusiai Bendrovei bei neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Todėl šis pažeidimas negalėjo būti laikomas formaliu;

3.11. Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte nustatyta, kad jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos, taikoma 25 proc. dydžio sankcija. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jam taikyta griežčiausia sankcija, atmestini. Kaip matyti, už konstatuotą pažeidimą numatyta konkretaus dydžio sankcija, nenustatant galimybės NMA taikyti griežtesnę ar švelnesnę sankciją. NMA nesuteikta diskrecija rinktis sankciją, t. y. Metodikoje numatyti konkretūs sankcijų dydžiai, todėl šiuo klausimu NMA iš esmės nėra suteikta veiklos laisvė priimant sprendimus, įgalinanti ją iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, NMA vertinimu, yra tinkamiausias. Taigi pareiškėjui skirta sankcija yra nei maksimali, nei minimali. NMA, taikydama sankciją, laikėsi visų nustatytų reikalavimų, nepažeidė sankcijos skyrimo principų, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 113 straipsniu, pateikė prašymą pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, prašydamas ištirti, ar Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktas ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė diferencijuoti pažeidėjui skiriamą sankciją, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai ir kitas svarbias aplinkybes, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, gero viešojo administravimo principui, ir stabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus išspręstas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas.

5. Pareiškėjas grindė prašymą pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą šiais argumentais:

5.1. taikant sankciją už Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte nurodytą pažeidimą, turi būti sudaryta galimybė diferencijuoti skiriamą sankciją, atsižvelgiant į individualias pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai bei kitas svarbias aplinkybes, įskaitant ir tai, ar pažeidimu buvo pagerinta tiekėjo padėtis. Maksimalus 25 proc. paramos sumažinimo sankcijos skyrimas visais atvejais, net ir tais, kai tiekėjo padėtis pabloginama, yra nepagrįstas ir neteisingas. NMA atsiliepime į skundą pripažino, kad ji, taikydama minėtą punktą, neturi teisės individualizuoti skiriamą sankciją. Tai patvirtina, kad, taikant aptariamą punktą ir skiriant jame nurodytą sankciją, nėra vertinamos pažeidimo padarymo priežastys, pasekmės ir kitos svarbios aplinkybės, tai reiškia, kad aptariamas punktas priimtas, nesilaikant reikalavimų, kylančių iš konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p.; Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.) ir su juo susijusio teisingumo principo;

5.2. Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkto nuostatos prieštarauja gero viešojo administravimo principui. Metodikos 15 punktas numato, kad Metodikos 2 ir 3 prieduose nustatytų sankcijų dydžiai gali būti mažinami, atsižvelgiant į šiame punkte išvardytas aplinkybes. Tačiau šios aplinkybės vertinamos ir sankcijos dydis gali būti atitinkamai mažinamas tik jeigu konkrečiame priedo punkte numatyta sankcijos mažinimo galimybė. Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte nenumatyta sankcijos mažinimo galimybė. Toks reglamentavimas neatitinka ne tik gero viešojo administravimo principo reikalavimų, bet ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto aiškumo principo;

5.3. tvirtinant Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkto nuostatas, nesivadovauta Įsakyme nurodytais iš Europos Sąjungos teisės aktų kylančiais reikalavimais, susijusiais su proporcingumo principu;

5.4. Metodikos nelankstumas lemia tai, kad net už formalius pažeidimus taikoma 25 proc. paramos sumažinimo sankcija, nepriklausomai nuo to, kokios apimties sutarties pakeitimas padarytas, dėl kokių priežasčių ir kieno interesais, kokią įtaką toks pakeitimas turėjo tiekėjų padėčiai. Todėl dažnai skiriamos sankcijos, kurios yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui, sunkumui, pasekmėms. Skiriant sankciją, nepakanka nustatyti formaliuosius pažeidimo požymius, t. y. tik tai, kad sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius pažeidimo požymius (tyčią, neigiamas pasekmes, ar pažeista tiekėjų konkurencija, pagerintos sąlygos konkrečiam tiekėjui);

5.5. analogišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2017 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-822/2017.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendime nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl norminio akto tyrimo pradėjimo ir atmesti pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė:

7.1. 2018 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 17VM-KL-18-2-06087-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Paraiška);

7.2. pareiškėjas ir NMA pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjui skirta parama Projektui įgyvendinti, t. y. fermos pastato statybai ir melžimo sistemai įsigyti;

7.3. pagal Paramos sutartį, fermos pastato statybos rangos darbai turėjo būti baigti ir mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., o melžimo sistema turėjo būti įrengta ir mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

7.4. tarp pareiškėjo ir NMA sudarytu Susitarimu fermos pastato statybos rangos darbų terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gegužės 30 d. Fermos pastato statybos darbai faktiškai baigti 2021 m. balandžio 23 d.;

7.5. pareiškėjas, vadovaudamasis Pirkimo taisyklėmis, atliko melžimo sistemos pirkimą ir pasirašė su Bendrove Melžimo sistemos pirkimo sutartį, kurios vertė 310 000 Eur be PVM (375 100 Eur su PVM). Pirminis melžimo sistemos pristatymo terminas buvo nustatytas 2021 m. gegužės 7 d. (su galimybe pratęsti iki 30 kalendorinių dienų). Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimu melžimo sistemos pristatymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 18 d. Melžimo sistema faktiškai pristatyta 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 9 d., 201 m. birželio 4 d. pasirašytas melžimo įrangos sumontavimo ir paleidimo darbų perdavimo–priėmimo aktas, 2021 m. birželio 15 d. pasirašytas melžimo sistemos perdavimo–priėmimo aktas;

7.6. NMA, atsižvelgdama į tai, kad Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimu nustatytas sutarties įvykdymo termino pratęsimas atliktas nesilaikant pratęsimo sąlygų, t. y. terminas pratęstas 42 kalendorinėms dienoms, o ne 30 kalendorinių dienų, priėmė 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą;

7.7. pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu, kreipėsi į teismą.

8. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) normomis (175 p., 188 p., 189 p.), Pirkimo taisyklių normomis (4 p., 56 p., 1 priedo 4 p.), Metodikos normomis (4 p., 5 p., 9 p., 10 p., 11 p., 14 p., 15 p., 3 priedo 3 lentelės 3.1 p.), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalimi.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas, nesuderinęs su NMA, pakeitė esmines Melžimo sistemos pirkimo sutarties sąlygas, nesilaikydamas teisės aktuose ir pačioje sutartyje nustatytos tvarkos. Už šį pažeidimą paskirta teisės aktuose nustatyta sankcija. Teismas nurodė, kad nei atsakymuose į NMA paklausimus, nei teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė pagrindų, kodėl už nustatytą pažeidimą pareiškėjui neturėtų būti skiriama sankcija, nurodyta Metodikos 10 punkte ir (ar) Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog dėl Covid-19 pandemijos užsitęsė fermos pastato statybos rangos darbai, negalėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys Metodikos 10.13 punkte nurodytą išimtinę aplinkybę („kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui“). Pareiškėjas nurodė, kad dėl Covid-19 sukelta pandemija prasidėjo 2020 metais, o karantinas įvestas 2020 m. lapkričio 7 d. Todėl pareiškėjas, pasirašydamas Melžimo sistemos pirkimo sutartį, jau galėjo ir turėjo numatyti su fermos pastato statybos rangos darbų vėlavimu susijusias rizikas. Pareiškėjas, keisdamas esmines Melžimo sistemos pirkimo sutarties sąlygas, nevykdė pareigos derinti tokius pakeitimus su NMA, nesilaikė pačioje sutartyje nustatytos tvarkos, o atsiliepimuose į NMA paklausimus nurodė kitas minėtos sutarties keitimo priežastis nei jas nurodė teismui.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs. Vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiami padariniai apskritai nekilo. Vien tik viešųjų principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones. Pareiškėjas pakeitė esmines Melžimo sistemos pirkimo sutarties sąlygas, pažeisdamas tiek pačios Melžimo sistemos pirkimo sutarties, tiek Pirkimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas nederino šių pakeitimų su NMA, teikdamas paaiškinimus NMA ir skunde teismui nurodo skirtingas priežastis. Nei NMA, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad buvo padaryta tik techninė klaida.

12. Teismas padarė išvadą, kad NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas yra pagrįstas faktinių aplinkybių, kurios buvo žinomos šio sprendimo priėmimo metu, analize, pareiškėjo pateiktais paaiškinimais dėl susiklosčiusios situacijos, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas nurodė, kad NMA sudarė sąlygas pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir pagrįsti aplinkybes, kodėl sankcija neturėtų būti taikoma.

14. Teismas konstatavo, kad NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas atitinka VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 28 d.) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

15. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netenkino pareiškėjo prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Metodikos atitiktimi Teisėkūros pagrindų įstatymo ir VAĮ normoms, susijusioms su proporcingumo principo taikymu, gero viešojo administravimo principui. Teismas nurodė, kad Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktas nustato „rekomenduojamą sankcijos dydį“, sankcijos diferencijavimo kriterijus, t. y. ar pakeistos sutarties sąlygos priskirtinos esminėms; kiek pakeista sutarties vertė; sutarties įvykdymo termino pratęsimo trukmė; pabloginama ar pagerinama tiekėjo padėtis ir kt. Šie kriterijai leidžia diferencijuoti skiriamą sankciją pagal pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai. Be to, pagal Metodikos 10 punktą, sankcijos apskritai gali būti netaikomos, jei šiame punkte nurodytos aplinkybės yra įrodytos, Metodikos 14 punktas nustato sankcijos netaikymo galimybę, kai nustatomas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, pagal Metodikos 15 punktą Metodikos 2 ir 3 prieduose nurodytų sankcijų dydžiai gali būti mažinami (jeigu konkrečiame priedo punkte numatyta mažinimo galimybė) atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mastą (pvz., ar turėjęs būti atmestas tiekėjas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus), pobūdį ir pasekmes (pvz., ar nebūtų laimėjęs kitas dalyvavęs tiekėjas, ar racionaliai panaudotos lėšos, ar tinkamai būtų įgyvendintas projektas); įtaką tiekėjų konkurencijai (pvz., ar pasiūlymą pateikė daugiau negu vienas tiekėjas), skaidrumo, lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus (pvz., ar visi dalyvavę tiekėjai buvo informuoti vienodai, ar nebuvo įtakos tiekėjų sprendimui dalyvauti pirkimo procedūrose).

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, ar Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktas ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius pažeidimą „pasirašyta pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų“, diferencijuoti skiriamą sankciją, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai bei kitas svarbias aplinkybes, pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, gero viešojo administravimo principui (pagal argumentus, išdėstytus prašyme pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą (žr. šios nutarties 5 p.)); 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas, kartodamas skundo argumentus, nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

18.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių visapusiškai ir išsamiai (melžimo sistemos įranga pristatyta 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 9 d.; papildomas terminas buvo reikalingas ne melžimo sistemos pristatymui, bet jos sumontavimui; Melžimo sistemos pirkimo sutarties įvykdymas priklauso, be kita ko, nuo melžimo sistemos įrangos sumontavimo; Melžimo sistemos pirkimo sutarties įvykdymas priklauso ir nuo fermos pastato statybos rangos darbų baigties; pasirašant Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimą, buvo padaryta aritmetinė klaida; melžimo sistemos įranga buvo sumontuota iki nustatyto termino pabaigos; melžimo sistemos įrangos montavimo darbai sudarė 12 400 Eur, o melžimo sistema kainavo 310 000 (be PVM); Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimas atliktas dėl to, kad vėlavo fermos pastato statybos rangos darbų atlikimas, o ne siekiant pagerinti Bendrovės padėtį);

18.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, nepagrįsta;

18.3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad melžimo sistemos įrangos pristatymo termino pratęsimas nėra formalus pažeidimas, nepagrįsta. Pareiškėjas, pasirašydamas Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimą, pratęsė Melžimo sistemos pirkimo sutarties įvykdymo terminą ilgesniam terminui dėl žmogiškos techninės klaidos, nes terminas buvo skaičiuojamas ne nuo Melžimo sistemos pirkimo sutarties pasirašymo, bet nuo datos, kada pasirašytas Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimas. Šis pažeidimas yra formalus, neturėjo jokio faktinio ir finansinio poveikio, nepažeidė tiekėjų konkurencijos, nepažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Vien viešųjų principų pažeidimas negali sudaryti pagrindo taikyti griežtas poveikio priemones. Teismas neatliko vertinimo dėl nustatyto pažeidimo pobūdžio, pareiškėjo situacijos susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Nors sutarties įvykdymo terminas yra esminė sąlyga, tačiau vien faktas, kad šis terminas pažeistas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu. Tai, jog administruojančios institucijos turi pareigą vertinti faktinį arba galimą faktinį poveikį, vertinant, ar pažeidimas formalus ar ne, nustatyta Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintose Rekomendacijos dėl Komisijos finansinių pataisų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendime (byloje Wroclaw-Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju, C-406/14 (ECLI:EU:C:2016:562)). Teismas nepagrįstai neįvertino, ar Melžimo sistemos pirkimo sutarties įvykdymo terminas faktiškai buvo pažeistas ar ne, nors pats nustatė, kad šis terminas faktiškai nebuvo pažeistas. Todėl teismo išvada, kad vertinimą, ar pažeidimas yra formalus ar ne, lemia tai, ar pažeidimas esminis ar ne, nepagrįsta. Pagal Metodikos 14 punktą, kiekvienas pažeidimas gali būti laikomas formaliu;

18.4. pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino konstatuoto pažeidimo pobūdžio ir padarinių, faktinio ir finansinio poveikio, nesprendė dėl pareiškėjui skirtos sankcijos proporcingumo (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020). Pareiškėjui skirta sankcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, nes padarytas pažeidimas yra formalus, pažeidimą lėmė nuo pareiškėjo ir Bendrovės nepriklausančios aplinkybės. Teismas nepagrįstai nesumažino pareiškėjui skirtos sankcijos, nepagrįstai neatlikęs vertinimo, ar už pareiškėjo nustatytą pažeidimą paskirta sankcija taikyta individualiai, kaip nustatyta Metodikos 14 punkte;

18.5. NMA nepagrįstai skaičiavo pareiškėjui skirtą sankciją nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Nei viename teisės akte, kuriuo vadovavosi NMA, skirdama sankciją, nėra nurodyta, kad už vieną pažeidimą sankcijos dydis skaičiuojamas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Pagal Metodikos 6 punktą, pareiškėjui apskritai nebuvo galima skirti sankcijos už vieną pažeidimą. Todėl NMA nepagrįstai vadovavosi Metodikos 6 punktu, nes nagrinėjamu atveju nustatė tik vieną pažeidimą, o ne du ar daugiau pažeidimų. Šiuo atveju sankcija turėjo būti skaičiuojama ne nuo melžimo sistemos įsigijimui skirtos sumos, o nuo melžimo sistemos sumontavimo kainos, t. y. 12 400 Eur. Šiuo aspektu nei NMA, nei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjui buvo skirta parama ne melžimo sistemai įsigyti;

18.6. pirmosios instancijos teismo atsisakymas pradėti norminio administracinio teisės akto tyrimą yra nemotyvuotas. Metodikoje įtvirtinta 25 proc. dydžio sankcijos mažinimo galimybė nenumatyta. Metodikoje minimas proporcingumo principas, skiriant sankciją, taikytinas tik tada, jeigu toje pačioje Metodikoje numatyta galimybė mažinti sankciją. Taigi pareiškėjui už Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte nustatytą pažeidimą skiriamos sankcijos negalima mažinti. Todėl teismo išvada, kada yra tokia galimybė, yra neteisinga ir prieštaringa. Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktas nenustato jokio aiškaus sankcijos diferencijavimo metodo, o Metodikos 10 ir 15 punktai netaikytini pareiškėjo situacijai.

19. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. NMA, kartodama argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, sutinka su teismo sprendimu, jame padarytomis išvados dėl ginčo pažeidimo ir skirtos sankcijos vertinimo, teigdamas, kad teismo sprendimas priimtas, išanalizavus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, yra pagrįstas, motyvuotas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti arba nereikšmingi, nes nesusiję su ginčo dalyku. NMA pakartojo, kad Melžimo sistemos pirkimo sutarties 1 punkte nurodytas sutarties objektas – nauja firmos „LELY“ melžimo sistema „Astronaut“, 2 punkte nurodyta prekės kaina – 310 000 Eur be PVM. Nustačius, kad buvo padarytas pažeidimas, nustatyta tvarka pakeitus šios sutarties esminę sąlygą, sankcija taikyta pagal šią sutartį suteiktos paramos konkrečios investicijos sumai. NMA sutinka su teismo atsisakymu pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, pažymėdama, kad pareiškėjas, be kita ko, vadovaujasi nagrinėjamai bylai neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota 162 350 Eur paramos suma vietoje prašytos 201 100 Eur paramos sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai (pareiškėjas pakeitė esmines Melžimo sistemos pirkimo sutarties sąlygas (pratęsė melžimo sistemos pristatymo terminą), nesuderinęs su NMA, nesilaikydamas teisės aktuose ir Melžimo sistemos pirkimo sutartyje nustatytos tvarkos) padaryti ne dėl išimtinių aplinkybių ir nėra formalūs, padarė išvadą, jog NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, kad NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad melžimo sistemos įrangos pristatymo termino pratęsimas nėra formalus pažeidimas. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino pareiškėjui skirtos sankcijos proporcingumo, nepagrįstai nesumažino pareiškėjui skirtos sankcijos dydžio, neįvertino pareiškėjo skundo argumentų dėl pareiškėjui skirtos sankcijos apskaičiavimo.

23. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai panaikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad NMA, vadovaudamasi, be kita ko, Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktu (2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 3D-126 redakcija) („Pasirašyta pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų“), skyrė pareiškėjui 25 proc. dydžio sankciją už Melžimo sistemos pirkimo sutarties esminių sąlygų pakeitimą.

25. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, prašydamas iširti, Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktas (2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 3D-126 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė diferencijuoti pažeidėjui skiriamą sankciją, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai ir kitas svarbias aplinkybes, neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija; nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – 3 str. 1 d. 10 p.) įtvirtintam proporcingumo principui, gero viešojo administravimo principui.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nekyla abejonių dėl Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkto atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo ir VAĮ normoms, susijusioms su proporcingumo principo taikymu, gero viešojo administravimo principui, netenkino pareiškėjo prašymo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą nemotyvuotas.

28. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d.). Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.) arba sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).

29. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti norminio administracinio akto tyrimą ar sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą dėl to, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminis teisės aktą, nekilus abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo, negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-513-502/2019). Todėl atmetami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumu šiuo aspektu.

30. Pareiškėjas, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

31. Norminio administracinio teisės akto teisėtumo, kai tai susiję su individualiąja byla, tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021).

32. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo galbūt pažeistas teises pirmosios instancijos teisme, prašant teismo įvertinti paskirtos sankcijos proporcingumą, o pareiškėjas prašymą pradėti Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkto teisėtumo tyrimą iš esmės grindžia argumentais, kuriais nesutinka su tuo, kaip Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punktą aiškino ir taikė NMA, spręsdama dėl pareiškėjui skirtos sankcijos dydžio, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė būtinumo inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kaip vienintelį būdą teisingai išspręsti bylą ir apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte yra numatytas rekomenduojamas sankcijos dydis, kad pareiškėjas nenurodė reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pakankamą teisinį pagrindą abejoti Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkto atitiktimi Teisėkūros pagrindų įstatymo ir VAĮ normoms, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo, kai tai susiję su individualiąja byla, tyrimą (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p., 5 p.). Todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą atmetamas.

33. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų, nustatytų bylos aplinkybių vertinimo, pažymėtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Vien tai, kad teismas įvertino įrodymus kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, ar nepripažino reikšmingomis aplinkybių, kurios, pareiškėjo vertinimu, yra reikšmingos, nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pripažinti, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Iš teismo sprendimo motyvų aišku, kokias nustatytas bylos aplinkybes teismas laiko turinčias esminę reikšmę kilusio ginčo kontekste.

34. Nagrinėjamu atveju NMA skundžiamame 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, nesilaikydamas Melžimo sistemos pirkimo sutarties 3.1 punkte („Prekės pristatymo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų <...>“) ir Pirkimo taisyklių 56 punkte („<...> pirkimo sutarties pakeitimai prieš pasirašant sutarties šalims turi būti raštu suderinti su Agentūra [NMA]. <...>“) nustatytos tvarkos, pratęsė melžimo sistemos pristatymo terminą, dėl to buvo pagerinta Bendrovės (kaip tiekėjo) padėtis, tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Kadangi pareiškėjas pasirašė Melžimo sistemos pirkimo sutarties pakeitimą, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, NMA skyrė pareiškėjui Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte rekomenduojamą 25 proc. dydžio sankciją. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiam NMA vertinimui.

35. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo veiksmais buvo padaryti tik formalūs pažeidimai, todėl pareiškėjui nepagrįstai skirta sankcija, pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog jis padarė Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte nurodytą pažeidimą („Pasirašyta pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų“), už kurį rekomenduojama skirti atitinkamo dydžio sankciją. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad melžimo sistemos pristatymo terminas yra esminė Melžimo sistemos pirkimo sutarties sąlyga (Pirkimo taisyklių 1 priedo 4.1 p.).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad aptartais pareiškėjo veiksmais padaryti pažeidimai negali būti pripažinti formaliais.

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui skirta sankcija nėra proporcinga, pažymėtina, kad NMA taikomas VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte (iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 3 str. 1 d. 3 p.) įtvirtintas viešojo administravimo proporcingumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad NMA, skirdama sankcijas, turi atsižvelgti ne tik į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes, tačiau skiriamos sankcijos turi būti ne tik proporcingos, bet ir atgrasančio pobūdžio (2013 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2707-12; 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2403-822/2021).

38. NMA, įvertinusi nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir jų pobūdį, vadovaudamasi žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-62 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūko valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2018 metų, normomis (32.3 p., 34.4 p., 62 p., 63 p.), Administravimo taisyklių, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2393 (toliau – ir Reglamentas), normomis (171.2 p., 188 p., 189 p.), Metodikos normomis (6 p., 3 priedo 3 lentelės 3.1 p.), skyrė pareiškėjui Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte nustatytą rekomenduojamą fiksuoto dydžio 25 proc. sankciją. Metodikos 15 punkte nustatyta, kad, be kita ko, Metodikos 3 priede nurodytų sankcijų dydžiai gali būti mažinami, jeigu konkrečiame priedo punkte numatyta mažinimo galimybė, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mastą, pobūdį ir pasekmes, įtaką tiekėjų konkurencijai (pvz., ar pasiūlymą pateikė daugiau negu vienas tiekėjas), skaidrumo, lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

39. Reglamento 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos yra proporcingos ir jų dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, ir neviršija šioje dalyje nustatytų ribų.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas, be kita ko, aiškindamas aptartas Reglamento nuostatas, yra nurodęs, kad, skiriant administracines nuobaudas, turi būti sudarytos galimybės diferencijuoti paskirtos administracinės nuobaudos dydį, be kita ko, atsižvelgiant ir į kumuliacinį atsisakytos išmokėti sumos bei skirtos administracinės nuobaudos poveikį subjektui (paramos gavėjui); tokios galimybės nebuvimas gali lemti nepagrįstas ir neproporcingas padarytam pažeidimui pasekmes (žr. 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-848-624/2023).

41. NMA taikė Metodikos 3 priedo 3 lentelės 3.1 punkte rekomenduojamą fiksuoto dydžio sankciją ir nusprendė nekompensuoti pareiškėjui 38 750 Eur (155 000 Eur (melžimo sistemos įsigijimui skirta paramos suma) x 25 proc. (sankcija)) dydžio paramos sumos, kompensuoti 162 350 Eur (201 100 Eur – 38 750 Eur) dydžio paramos sumą. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui skirto sankcijos dydžio pagrįstumo.

42. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų pareiškėjo rašytinių įrodymų matyti, kad iki pirminio Melžimo sistemos pirkimo sutartyje nustatyto melžimo sistemos Astronaut pristatymo termino (2021 m. gegužės 6 d.), t. y. 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 9 d., pareiškėjui buvo pristatyta guoliaviečių pertvaros (55 vnt.), išverčiamos girdyklos (4 vnt.), pieno aušintuvas (1 vnt.), masažiniai šepečiai (2 vnt.), kanalų maišytuvas (1 vnt.) (2021 m. vasario 1 d. važtaraštis Nr. 2021/02/01-03) ir melžimo robotai Lely Astronaut A5 (2 kompl.), oro kompresorius Atlas Copco (1 vnt.), akumuliacinė pieno talpa 350 l (1 vnt.), akumuliacinė vandens talpa 500 l (1 vnt.), vandens šildytuvas 300 l (1 vnt.), vamzdžiai cink. D40 (168 m), vamzdžiai cink. D50 (234 m), montavimo medžiagos (1 kompl.) (2021 m. vasario 9 d. važtaraštis Nr. 2021/02/09-04). Iki Melžimo sistemos pirkimo sutartyje nustatyto galimo pratęsti melžimo sistemos pristatymo termino pabaigos (2021 m. birželio 5 d.) pareiškėjas pasirašė 2021 m. birželio 4 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo priėmė jau pristatytos melžimo sistemos sumontavimo ir paleidimo darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad melžimo sistema pareiškėjui faktiškai buvo pristatyta anksčiau, nei pagal Melžimo sistemos pirkimo sutarties 3.1 punktą buvo galima pratęsti melžimo sistemos pristatymo terminą (2021 m. birželio 5 d.).

43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą diferencijuoti pareiškėjui skirtos sankcijos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo individualiu atveju Metodikoje rekomenduojamo fiksuoto sankcijos dydžio taikymas būtų neproporcingas.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjui taikytos sankcijos dydį (nekompensuotą paramos sumą) ir kompensuotą paramos sumą, siekdama proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, klausimą dėl pareiškėjui skirtinos sankcijos dydžio išsprendžia iš esmės, skundžiamu NMA 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjui skirtą 25 proc. sankciją sumažindama iki 5 proc., t. y. iki 7 750 Eur (155 000 Eur (melžimo sistemos įsigijimui skirta paramos suma) x 5 proc. (sankcija)).

45. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pakeičiant NMA skundžiamame 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime pareiškėjui kompensuotinos paramos sumą, taikant 5 proc. sankciją, nustatant 193 350 Eur (201 100 Eur – 7 750 Eur) kompensuotinos paramos sumos dydį.

46. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

47. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

48. Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, t. y. teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai (sankcija sumažinta 20 proc.), todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas raštu su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

50. Pareiškėjo prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nurodyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, pareiškėjas patyrė 3 445,84 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Prie prašymo pateiktoje Teisinių paslaugų suvestinėje (pažymoje apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas) nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., kurią pateikė pareiškėjo advokatė Karolina Laurynaitė, 2021 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojimu Nr. 21-04 įgaliota pasirašyti teisinių paslaugų ataskaitas, skirtas pagrįsti klientų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodyta, kad pareiškėjas atsiskaitė už 1 752,80 Eur už skundo parengimą, 490 Eur už prašymo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą parengimą, 560 Eur už atstovavimą administracinėje byloje, išduotos pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, apmokėjimų datos, mokėjimo dokumentai.

51. Į bylą pateikta Teisinių paslaugų suvestinė yra tinkamas dokumentas pagrįsti realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-526-798/2023).

52. Proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos, laikantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (ABTĮ 41 str. 5 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.).

53. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.16 p.). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas, patirtas už šio prašymo parengimą, netenkinamas. Nustačius, kad pirmosios instancijos teisme teismo posėdis truko 46 min. ir Teisinių paslaugų suvestinėje nenurodyta, kiek valandų truko pasirengimas teismo posėdžiui, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už atstovavimą administracinėje byloje viršija maksimalų dydį, todėl mažintina iki 167,93 Eur (Rekomendacijų 7 p., 8.19 p., 9 p.).

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad jų dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pabaigos nepateikė apeliaciniam teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindu. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

55. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pagrindė 1 920,73 Eur (1 752,80 Eur + 167,93 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui priteistina 384,15 Eur (1 920,73 Eur * 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 6,75 Eur ((22,50 Eur + 11,25 Eur) * 20 proc.) sumokėto ir įskaityto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. BRK-14036 „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas““ pareiškėjui R. K. kompensuotinos paramos sumą, nustatant, kad kompensuojama 193 350 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų) suma.

Kitą pareiškėjo R. K. skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui R. K. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 384,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus penkiolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 6,75 Eur (šešis eurus septyniasdešimt penkis centus) sumokėto ir įskaityto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis