Legislator Case Law & Legislation
7db8484d-78fd-4fcb-b4b2-be05ba46179b AI generated

7db8484d-78fd-4fcb-b4b2-be05ba46179b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7db8484d-78fd-4fcb-b4b2-be05ba46179b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjui advokatui Remigijui JakÅ¡tui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. K. ir jos gynėjo advokato Remigijaus JakÅ¡to apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jÄ 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 10 valandų.

Legislator headnote

AI generated

7db8484d-78fd-4fcb-b4b2-be05ba46179b · Klaipėdos apygardos teismas: Neginčijama, kad su G. L. 2017-05-12 apeliantė važiavo pas R. parsivežti iÅ¡ jų sodybos savo vyro, tačiau net jeigu ir bÅ«tų muÅ¡usi tÄ vakarÄ nukentėjusiÄ jÄ , neabejojama, kad įskaitant tai, kad ji buvo visa kruvina, apeliantė irgi turėjo bÅ«ti susikruvinusi, susinervinusi ar pan., ir to negalėjo nepastebėti G. L., kuris jÄ vežė, tačiau jis tokių aplinkybių niekada netvirtino, nors iÅ¡samiai nurodė, kad apeliantė su vyru prie automobilio sukonfliktavo. Be to, reikia bÅ«ti profesionaliu boksininku, kad sugebėti sumuÅ¡ti moterį, sulaužyti jai 5 Å¡onkaulius per 2-5 minučių laikotarpį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-360/2018 Teisminio proceso Nr. 01-1-24016-17 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.5.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos respublikos vardu 2018 m. spalio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, nuteistosios D.

K. gynėjui advokatui Remigijui JakÅ¡tui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. K. ir jos gynėjo advokato Remigijaus JakÅ¡to apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jÄ 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 10 valandų.

Nuosprendžiu iÅ¡ D. K. priteista 1741,36 Eur gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nukentėjusiajai S. R. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. K. nuteista už tai, kad 2017 m. gegužės 12 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, gyvenamojo namo virtuvėje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nenustatytÄ smÅ«gių skaičių S. R.

į įvairias kÅ«no vietas, taip nukentėjusiajai S. R. padarė daugybinius galvos-veido sužalojimus, kraujosruvas, galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės pusės 7-8-9-10-11 Å¡onkaulių lūžius; galvos smegenų sukrėtimas ir Å¡onkaulių lūžiai sukėlė nukentėjusiajai S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistoji D. K. ir jos gynėjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir D. K. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nukentėjusioji S. R., kuri iÅ¡ esmės veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ ir yra labai nepatenkinta, kad apeliantė pranešė policijai apie jos name buvusį naminės degtinės bravorÄ , kuris buvo sunaikintas, yra suinteresuota apeliantę apkalbėti ir bylos aplinkybes papasakoti sau palankiau, todėl neaiÅ¡ku, kodėl nuosprendyje remtasi iÅ¡imtinai S. R., jos vyro L.

R. tarpusavyje prieÅ¡taringais parodymais, teismas tinkamai neiÅ¡tyrė įrodymų visumos ir pilnai jų neįvertino, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nevertino kilusių abejonių, sprendimus pagrindė prielaidomis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra ginčo, kad nukentėjusioji S. R. buvo sumuÅ¡ta, tačiau kyla pagrįstų abejonių, kada ji buvo sumuÅ¡ta ir kas jÄ sumušė. Nes jei teismas motyvuoja, kad nuteistosios vyras A. K. davė palankius jai parodymus ir buvo suinteresuotas bylos baigtimi, tokiu pačiu pagrindu negalima tikėti ir L.

R. parodymais, kuris yra nukentėjusios vyras ir priskirtinas prie asmenų, dar labiau suinteresuotų bylos baigtimi, nes yra vienas asmenų, galėjusių sumuÅ¡ti žmonÄ . Byloje itin svarbu yra nustatyti konflikto dienÄ ir laikÄ . IÅ¡ esmės nukentėjusios S. R. sumuÅ¡imo laikas buvo nustatytas objektyviu įrodymu - apeliantės telefono iÅ¡klotine bei jos parodymais. Nes pati nukentėjusioji dar 2017-05-17 apie 8 val. tyrėjui T. A. teigia, kad ji buvo sumuÅ¡ta sekmadienį, tai yra 2017-05-14, negali judėti, kvėpuoti, prigrasinta apie įvykį nepraneÅ¡ti.

JÄ 2017-05-17 iÅ¡vežusiems medikams ji irgi teigia, kad buvo sumuÅ¡ta 2017-05-14, sekmadienį, bei patikslina, kad tai įvyko apie 12.30 valandÄ . Dukrai R. R. ji tÄ pačiÄ dienÄ teigia, kad buvo sumuÅ¡ta 12 ar 13 dienÄ , nors dukros, kaip suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais irgi yra pagrindas abejoti, nes nelogiÅ¡ka, kad S. R. dviems asmenims tÄ pačiÄ dienÄ nurodo, kad buvo sumuÅ¡ta 2017-05-14, o dukrai jau nurodo ankstesnę dienÄ . Todėl, įskaitant gana asocialų R. bÅ«dÄ , pagrįstai kyla abejonių dėl tikrojo sumuÅ¡imo laiko ir sumuÅ¡imų kiekio, kodėl nukentėjusioji nurodo ne tikrÄ jį sumuÅ¡imo laikÄ (tai yra 2017-05-12, penktadienį), o sekmadienį.

Tikėtina, kad ji ir buvo sumuÅ¡ta sekmadienį paryčiui savo vyro per eilines iÅ¡gertuves, tačiau iÅ¡siblaivius ir nenorėdama jo apkaltinti ir nepranešė policijai. Nes daugiau negu nelogiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas, kad ji nepraneÅ¡a apie konfliktÄ todėl, kad tariamai bijojo nuteistosios, nors ji jai net nėra skambinusi tomis dienomis, kÄ Ä¯rodo jos telefono skambučių iÅ¡klotinė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir faktas, kad ji vengia akistatos su apeliante ir net keturis kartus į jÄ neatvyksta, iki nebuvo atvesdinta, o akistata taip ir nebuvo atlikta, nors prie pareigÅ«nų net teoriÅ¡kai neįmanomas joks poveikis nukentėjusiajai.

Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad 2017-10-13 su nukentėjusiÄ jÄ tyrėjai kalbant telefonu, ji teigia, kad dėl įvykio nieko neprisimena, nors 2018-01-04 apklausta jau staiga viskÄ prisimena ir teigia, kad buvo sumuÅ¡ta 2017-05-12 dienÄ , smulkiai papasakoja visas aplinkybes, nors tikėtina, kad tos aplinkybės jai buvo daugiau įteigtos tyrėjos, kuri jau buvo apklausus visus kitus liudytojus ir tiesiog jos parodymus pritempė prie nustatytų bylos aplinkybių. Nes tada kyla klausimas, kaip kitaip paaiÅ¡kinti S. R. dar 2017-08-10 duotus parodymus, kad ji neprisimena, kada jÄ sumušė.

Å ių įrodymų visumos kontekste kritiÅ¡kai vertintini nukentėjusios parodymai, kad jÄ sumušė apeliantė, nes akivaizdu, kad iÅ¡siblaiviusi ji nenori ir bijo apkalbėti jÄ primuÅ¡usį savo vyrÄ , todėl sukuria istorijÄ , nors realiai jokių objektyvių faktų byloje apie tai nepateikta, iÅ¡skyrus nuolat neblaivios nukentėjusios parodymus. O tai, kad nukentėjusioji kartu su vyru veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ ir jų parodymais yra pagrindo netikėti, įrodo ne tik paminėti faktai, bet ir aplinkybė, kad net į teismo posėdį 2018-03-20 ji sugeba atvykti vidutinio girtumo ir duoda parodymus, kad 2017-05-14 (sekmadienį) irgi važiavo į parduotuvę su V., tai reiÅ¡kia, kad tÄ dienÄ buvo girtaujama, o posėdyje 2018-04-16 teigia, kad 2017-05-13 irgi buvo girtaujama tariamai dalyvaujant apeliantei, nors pagal teismo padarytas iÅ¡vadas tÄ rytÄ ji jau buvo stipriai sumuÅ¡ta ir kentė skausmus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ dalies net sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji maiÅ¡o sumuÅ¡imo datÄ , tačiau visada nurodė, kad jÄ sumušė D. K., negalima ignoruoti fakto, kad tas vienintelis nuoseklus teiginys yra pasirinkta kerÅ¡to taktika, siekiant padėti iÅ¡vengti bausmės jÄ sumuÅ¡usiam savo vyrui. IÅ¡ kitos pusės, nėra ginčo, kad S. R. buvo sumuÅ¡ta, tačiau analizuojant aukščiau iÅ¡vardintų įrodymų visumÄ , kyla natÅ«ralus klausimas, kelis kartus buvo sumuÅ¡ta.

Kaltinimas pateiktas, kad apeliatė jÄ sumušė 2017-05-12 nenustatytu laiku, tačiau akivaizdu, kad ji buvo sumuÅ¡ta dar kartÄ 2017-05-14 sekmadienį, ir nustatyti sužalojimai buvo padaryti sekmadienį, kas ir yra užfiksuota eksperto D. V. iÅ¡vadose, o ne penktadienį (2017-05-12), kaip teigiama kaltinime. Å ias bylos aplinkybes be ekspertizės aktų patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma bei analizė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jokių objektyvių duomenų, kad nuteistoji lankėsi pas R. 2017-05-14, byloje nėra, nė vienas liudytojas to netvirtina.

Neginčijama, kad su G. L. 2017-05-12 apeliantė važiavo pas R. parsivežti iÅ¡ jų sodybos savo vyro, tačiau net jeigu ir bÅ«tų muÅ¡usi tÄ vakarÄ nukentėjusiÄ jÄ , neabejojama, kad įskaitant tai, kad ji buvo visa kruvina, apeliantė irgi turėjo bÅ«ti susikruvinusi, susinervinusi ar pan., ir to negalėjo nepastebėti G. L., kuris jÄ vežė, tačiau jis tokių aplinkybių niekada netvirtino, nors iÅ¡samiai nurodė, kad apeliantė su vyru prie automobilio sukonfliktavo. Be to, reikia bÅ«ti profesionaliu boksininku, kad sugebėti sumuÅ¡ti moterį, sulaužyti jai 5 Å¡onkaulius per 2-5 minučių laikotarpį.

Akivaizdu, kad tai turi trukti ilgesnį laikÄ , turi vykti barniai, ko negalėjo negirdėti kad ir girtas kitame kambaryje miegojęs L. R.. Be to, nėra jokio preteksto nuteistajai papildomai lankytis pas R. sodyboje po tariamo 2017-05-12 įvykusio konflikto, nes jų santykiai po to vakaro tapo konfliktiÅ¡ki. Apeliaciniame skunde abejojama ir V. parodymais: M. V. nurodo, kad S. R. matė 2017-05-14 sumuÅ¡tÄ , jos vyras apšėrė gyvulius ir jie abu iÅ¡važiavo, o V. V. 2017-09-14 apklaustas teigia, kad 2017-05-13 matė sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ , o 2017-11-16 apklaustas jau tvirtina, kad tai įvyko 2017-05-14 ryte.

Šie jo parodymai sutampa su jo žmonos parodymais, todėl jo pirminiai vertintini kritiškai. Juo labiau, kad jo parodymai yra su išgalvotais elementais patvirtina ir tas faktas, kad jis kalba apie tariamas apeliantės siųstas grasinančias žinutes jam, tačiau teismui pareikalavus šias pateikti, paaiškėja, kad tokių žinučių nėra. M. V. mirus, R. yra pagrindinis V. V. sugėrovas, todėl natūralu, kad jis yra suinteresuotas liudyti palankiai kaimynams. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pateikta seniūno L.

G. apeliantės charakteristika, nes seniÅ«nas yra nukentėjusiosios advokato pusbrolis, todėl natÅ«ralu, kad charakterizuoja apeliantę neigiamai, o R. - teigiamai. Tačiau kažkodėl nutyli faktÄ , kad 2013 ar 2014 metais L. R. yra kirviu sužalojęs kaimynÄ ÄŒ. P., buvo už tai teistas, todėl natÅ«ralu, kad negali bÅ«ti teigiamai charakterizuojamas. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. gegužės 12 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, gyvenamojo namo virtuvėje kumščiu sudavė nenustatytÄ smÅ«gių skaičių S. R. į įvairias kÅ«no vietas, taip nukentėjusiajai padarė daugybinius galvos-veido sužalojimus, kraujosruvas, galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės pusės 7-8-9-10-11 Å¡onkaulių lūžius. Taigi pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymų visumÄ , nuspręsdamas, kad kaltinimas D.

K. yra pagrįstas, nustatė tam tikras nusikaltimo aplinkybes – apytikslį laikÄ (2017 m. gegužės 12 d. vakaras), vietÄ â€“ R. gyvenamojo namo virtuvė, veikÄ bei pasekmes – D. K. nenustatytas smÅ«gių kumščiais skaičius S. R. į įvairias kÅ«no vietas dėl ko nukentėjusiajai buvo sulaužyti 5 Å¡onkauliai, sužalota galva, sukrėstos smegenys. Byloje yra objektyviai nustatyta, kad 2017 m. gegužės 17 d. S. R. greitÄ ja medicinos pagalba buvo pristatyta į ligoninę, kurioje jai buvo nustatyti daugybiniai sumuÅ¡imai galvoje bei veide, galvos smegenų sukrėtimas bei 5 kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai (b. l. 22-23, t. 1).

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, įvertinęs nuteistosios bei jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pats atlikęs įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikÅ¡mę ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad S. R. nuosprendyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis sumušė ne kas kitas, o D. K.. Pagal bylos duomenis 2017 m. gegužės 17 d. ryte S. R. telefonu kvietė pagalbÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės (sumuÅ¡to veido, sunkaus kvėpavimo), o atvykusiems pareigÅ«nams bei medikams nurodė, kad jÄ 2017 m. gegužės 14 d. (sekmadienį) sumušė kaimynė D.

K. (b. l. 13-14, 22-23, t. 1). D. K. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė ir iÅ¡ esmės nuosekliai teigė, kad S. R. namuose lankėsi tik 2017 m. gegužės 12 d. (penktadienį), dienÄ , kai visi kartu (D. K., A. K., S. R. ir G. S.) grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , pas S. R. vartojo alkoholio ir vėliau iÅ¡vyko namo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2018 m. sausio 9 d., D. K. nurodė, kad tos pačios 2017 m. gegužės 12 d. dienos vakare ji su G. L. dar buvo nuvykusi į S. R. namus parsivežti ten dar kartÄ tÄ dien nuėjusio savo vyro A.

K., užėjusi į namus mažojoje virtuvėlėje rado tik savo vyrÄ A. K. ir nė vieno iÅ¡ R., tada dar į maÅ¾Ä jÄ virtuvėlę užėjo ir G. L., pripraÅ¡ius A. K. važiuoti namo, jie visi trys išėjo ir, įsėdę į automobilį, iÅ¡vyko (b. l. 8, t. 2). Esmines 2017 m. gegužės 12 d. apsilankymų R. namuose aplinkybes D. K. taip pat papasakojo ir teisiamajame posėdyje (buvo nuvykusi 2 kartus, pirmÄ jį kartÄ jie visi vartojo alkoholio ir paskui iÅ¡važiavo namo, o antrÄ jį kartÄ ji vyko vakare su G.

L. parsivežti A. K., tačiau nei vieno iÅ¡ R. namuose nesutiko). Apeliantės parodymus iÅ¡ esmės atitinka ir nuoseklÅ«s liudytojos G. S., kuri 2017 m. gegužės 12 d. dienÄ lankėsi R. namuose kartu su K., parodymai apie tai, kad pavartoję alkoholio ji su K. iÅ¡vyko namo, S. R. tuomet nebuvo sumuÅ¡ta. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėta, kad A. K. parodymai nėra visai nuoseklÅ«s ir faktiÅ¡kai palankÅ«s apeliantei, jis ne iÅ¡kart papasakojo apie antrÄ jį 2017 m. gegužės 12 d. apsilankymÄ pas R., antrojoje apklausoje pateikė versijÄ , kad S. R. tÄ pati vakarÄ buvo sumušęs jos vyras L.

R.. Kita vertus, A. K. ir nėra visiÅ¡kai patikimas liudytojas, kadangi yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai vertingi tiek, kiek atitinka kitus įrodymus, o Å¡iuo atveju jis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek vėlesnėse ikiteisminio tyrimo apklausose pasakojo panaÅ¡ias dviejų tos dienos apsilankymų R. namuose aplinkybes, kaip ir D. K. kategoriÅ¡kai nurodydamas, kad jo žmona S. R. nemušė, o 2017 m. gegužės 12 d. vakarÄ atėjusį pas R., kiek vėliau D. K. su G. L. atvažiavo parsivežti namo, tuo metu S. R. jau buvo nuėjusi atsigulti ir virtuvėje jis buvo vienas.

Liudytoju apklaustas D. K. vežęs G. L. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, jog papraÅ¡ytas D. K. (ji jam paskambino telefonu, tai patvirtina ir D. K. telefono iÅ¡klotinė (b. l. 11-14, t. 2)), nuvežė jÄ parsivežti vyro iÅ¡ R., D. K. nuėjus į namo vidų, jis po kelių minučių taip pat užėjo į vidų, kur matė neblaivų A. K., o S. R. nematė, nieko įtartino nepastebėjo. IÅ¡ kaltinamojo akto bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad buvo nustatyta, jog D.

K. S. R. turėjo sumušti 2017 m. gegužės 12 d. būtent antrojo apsilankymo vakare metu. Dėl daugybinių S. R. sužalojimų galvoje ir veide, sulaužytų net penkių šonkaulių, galima manyti, jog naudojamas smurtas turėjo būti pakankamai intensyvus, be to, L. R. bei V. V. ikiteisminio tyrimo parodymuose užsimenama, kad S. R. buvusi kruvina. D. K. nusikaltimo padarymo metu buvo 57 metų ir, kaip sprendžiama iš pateikto kaltinimo bei nuosprendžio, sužalojimus apeliantė turėjo padaryti suduodama kumščiais.

Vis dėlto jÄ atvežęs G. L., kuris po kelių minučių įėjo į R. namus, nematė tuo metu jau turėjusios bÅ«ti sužalotos S. R., nieko įtartino D. K. elgesyje nepastebėjo, apie kraujo dėmes, kurios galėjo likti ant D. K., jei ji iki kraujo sumušė S. R., neužsiminė. Ä®sitikinti, ar G. L. bÅ«tų galėjęs pamatyti, jei kambaryje gulėjo sumuÅ¡ta S. R., nebėra galimybės, kadangi nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pradžioje įvykio vieta proceso veiksmais visiÅ¡kai nefiksuota, nors, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų joje 2017 m. gegužės 17 d. lankėsi pareigÅ«nai, gavo informacijÄ apie galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sužalotÄ asmenį, neieÅ¡kota galimų pėdsakų (L.

R. ir V. V. tyrimo metu buvo užsiminę, kad S. R. buvusi kruvina). Savalaikiai neužfiksavus objektyvių duomenų apie įvykio vietÄ , galimo nusikaltimo pėdsakų, sudėtinga vertinti, kiek apklaustų asmenų, kurie įvykio metu turėjo ten bÅ«ti, parodymai atitinka realias aplinkybes ir tokios spragos, įvertinus praėjusį laikÄ bei nuolatinius parodymų nenuoseklumus, nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klės pokyčius, nebegali bÅ«ti paÅ¡alintos. Nukentėjusioji S. R. dėl jos sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuosekli iÅ¡ esmės dėl vienintelio dalyko (tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje), t. y., kad jÄ sužalojo D.

K., kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nukentėjusioji pasakojo prieÅ¡taringai. Kaip matyti iÅ¡ pirminių duomenų byloje, S. R., kreipdamasi dėl pagalbos, teigė buvusi sužalota 2017 m. gegužės 14 d. Pirmojoje apklausoje, kuri vyko praėjus trumpiausiam laiko tarpui po įvykio, S. R. nurodė D. K. buvusi sumuÅ¡ta 2017 m. gegužės 14 d. apie pietus, tuo metu ji virtuvėje buvo viena, jos vyras L. miegojo, į kiemÄ atvažiavus automobiliui, užėjo D. K., nieko nesakiusi trenkė kumščiu į veidÄ , po to buvo ir daugiau smÅ«gių į įvairias vietas, tačiau ji prarado sÄ monę, atsipeikėjo ant fotelio kitame kambaryje (b. l. 43-44, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 28 d. buvo atlikta S. R. ir A. K. akistata, kurios metu S. R. taip pat neigė, jog 2017 m. gegužės 12 d. A. K. buvo pas juos atėjęs (b. l. 167-168, t. 1). Vėlesnėje 2017 m. rugpjūčio 10 d. apklausoje S. R. nurodė neprisimena tikslaus laiko, kad buvo sumuÅ¡ta D. K., pamena tik suduotÄ smÅ«gį į veidÄ , praskeltÄ lÅ«pÄ , smÅ«gių lavinÄ Ä¯ įvairias vietas, tada ji prarado sÄ monę (b. l. 58-59, t. 1). Papildomoje apklausoje 2018 m. sausio 4 d. S. R. patikslino, kad D.

K. jÄ sumušė 2017 m. gegužės 12 d. vakare, tuo metu ji su vyru L. ir A. K. gėrė alų, tada L. R. nuėjo miegoti, paskui į kiemÄ Ä¯važiavo automobilis, į virtuvę įėjo D. K., Å¡aukė, kad užmuÅ¡, sudavė kumščiais, po ko atsibudo svetainėje prie fotelio (b. l. 60-61, t. 1). 2018 m. kovo 20 d. vykusiame teisiamajame posėdyje S. R. davė iÅ¡vis prieÅ¡taringus parodymus, tačiau kaip paaiÅ¡kėjo, į teismÄ tiek ji, tiek jos vyras L. R. tÄ dien buvo atvykę neblaivÅ«s (b. l. 112-115, t. 2). 2018 m. balandžio 16 d. teisiamajame posėdyje S. R. teigė, kad D.

K. jÄ sumušė tos pačios dienos, kai jie visi važiavo į (duomenys neskelbtini), vakare, jai su A. K. vartojant alkoholį (vyras tuo metu miegojo), atvažiavo D. K. ir jÄ sumušė, sudavė smÅ«gių į galvÄ , ji pargriuvo, D. K. toliau jÄ mušė, netekusiÄ sÄ monės dar spardė kojomis (b. l. 138-139, t. 2), A. K. jos, S. R., neužstojo. Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡tarvimus tarp D. K. ir S. R. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta net keletÄ kartų atlikti jų akistatÄ , tačiau to padaryti nepavyko (b. l. 82, t. 1).

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų sekos akivaizdu, jog ji ne tik painiojosi dėl įvykio datos, sumuÅ¡imo bÅ«do, bet ir dėl pačių aplinkybių (iÅ¡ pradžių teigė sumuÅ¡imo metu buvusi viena, vėliau jau su A. K.). IÅ¡ pradžių teigusi, jog D. K. trenkė kumsčiais, vėliau nurodė, kad netekusiÄ sÄ monės jÄ ir spardė, nors tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas, jei nukentėjusioji buvo netekusi sÄ monės, kaip suprato, kokiu bÅ«du buvo sužalota. Toks S. R. parodymų nenuoseklumas verčia rimtai abejoti jos pateiktos versijos teisingumu, be to, kyla abejonių, kiek tiksliai nurodytas ir D.

K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo bÅ«das, kadangi tiek kaltinamajem akte, tiek nuosprendyje nurodyta, kad apeliantė S. R. sužalojo kumščiais. Nukentėjusiosios vyras L. R., kaip reikia suprasti iÅ¡ įrodymų visumos, įvykio nematė ir negirdėjo, nes tuo metu miegojo. Jo parodymai taip pat kaip ir jo sutuoktinės, yra visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s. Pirmojoje apklausoje L. R. teigė, kad 2017 m. gegužės 14 d. rytÄ atsigėręs alaus nuėjo miegoti, o atsikėlęs apie 17 val. vakaro rado svetainėje žmonÄ ant grindų, galvÄ padėjusiÄ ant fotelio, jos veidas bei rÅ«bai buvo iÅ¡tepti krauju, jis jÄ nuvedė į lovÄ , o kitÄ rytÄ ji pasakė, kad sumušė D.

K.. Papildomoje apklausoje L. R. pasakojo, kad A. K. pas juos buvo atėjęs 2017 m. gegužės 12 d. vakare, jie atsigėrė alaus, A. K. pasiliko miegoti, kitos dienos rytÄ jie dar atsigėrė alaus ir tada jis, L. R., nuėjęs miegoti, o žmona ir A. K. liko virtuvėje, vakare atsikėlęs ir rado svetainėje miegojusiÄ kruvinÄ S. R., jÄ nuvedė miegoti, o kitos dienos rytÄ ji pasakė, kad sumušė D. K.. Dar vienoje L. R. apklausoje, vykusioje 2018 m. sausio 4 d., jis tikslino ir įvykio laikÄ , ir aplinkybes, teigdamas, kad po 2017 m. gegužės 12 d. vykimo į (duomenys neskelbtini) grįžo žmona su K. ir G.

S., jie iÅ¡gėrė alkoholio, tada G. S. ir K. iÅ¡važiavo, o jiedu su žmona nuėjo prigulti, vakare atėjo A. K., jie tryse dar atsigėrė alaus ir tada jis, L. R., nuėjo miegoti, o naktį svetainėje rado kruvinÄ gulinčiÄ Å¾monÄ , kuriÄ parvedus į miegamÄ jį, ji sakė, kad sumušė „peklamarė K.“. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas L. R. papasakojo panaÅ¡ias aplinkybes, kaip ir 2018 m. sausio 4 d. apklausos metu. Tačiau kaip ir A. K. atveju, L. R. negali bÅ«ti laikomas patikimu liudytoju, kadangi turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kita vertus, paties įvykio jis nematė ir negirdėjo.

Akivaizdu, jog nei vieno ir R., kurių namuose turėjo bÅ«ti padarytas D. K. inkriminuotas nusikaltimas, parodymai nėra nuoseklÅ«s, kai kada vieni kitiems prieÅ¡taraujantys. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. nevengia vartoti alkoholio, įvykio dienÄ abu buvo jo vartoję ir net ne po kartÄ , todėl kyla abejonių, kiek adekvačiai jie įsidėmėjo aplinkybes, be kita ko, S. R. patyrė galvos sužalojimų, todėl natÅ«ralu, kad ne viskÄ ji gali tiksliai atsiminti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiame tyrime buvo tiriama veika, kuri galėjo bÅ«ti padaryta iÅ¡gertuvių metu, todėl, siekiant kuo tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinti bei užfiksuoti galimo konflikto aplinkybes jau nuo pradžių esant esminiams prieÅ¡taravimams (nukentėjusioji nurodė jÄ sumuÅ¡usį asmenį, kuris kategoriÅ¡kai neigė tai padaręs), buvo itin svarbu savalaikiai atlikti tyrimui reikÅ¡mingus veiksmus, tačiau asmenys, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apklausinėti pradėti tik praėjus dviems mėnesiams ar net daugiau po įvykio (pirmoji L.

R. apklausa 2017 m. liepos 12 d. (b. l. 101, t. 1), A. K. pirmÄ kartÄ apklaustas 2017 m. liepos 27 d. (b. l. 157, t. 1), D. K. – 2017 m. liepos 27 d. (b. l. 193-, t. 1), G. L. – 2017 m. lapkričio 9 d. (b. l. 174-175, t. 1), todėl natÅ«ralu, jog reikÅ¡mingas aplinkybes jie gali nurodyti netiksliai, painiotis, juolab, jog pagal bylos duomenis R. nevengia vartoti alkoholio. Apygardos teismas, siekdamas patikslinti S. R. sužalojimo aplinkybes, atliko įrodymų tyrimÄ bei apklausė ekspertÄ D. V., nustačiusį S. R. sveikats sutrikdymo mastÄ .

Ekspertas D. V. paaiÅ¡kino, kad pats nukentėjusiosios nematė, iÅ¡vadÄ pateikė pagal medicininius dokumentus, kuriuose nebuvo apraÅ¡yta kraujosruvų spalva ar kiti požymiai, duomenyse buvo informacija, kad sumuÅ¡ta gegužės 14 d. sekmadienį, taigi padaryti sužalojimai užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ (gegužės 14 d.) atitiko, buvo tarpas, kai nukentėjusioji nevyko pas medikus, tačiau iÅ¡ dokumentų nematoma, ar lūžis padarytas 12 d. ar 14 d., gijimo požymiai prasideda maždaug po savaitės, taip sužalotas žmogus turėjo gulėti, judėjimo galimybės buvo ribotos.

Taigi ekspertas tiksliai negalėjo konkretizuoti sužalojimų laiko. Byloje liudytojais buvo apklausti V. V., kuris lankėsi R. namuose kitÄ rytÄ po įvykio ir matė sužalotÄ S. R., ir kaip teigia, nukentėjusioji jam pasakė, kad D. K. sumušė, taip pat apklausta S. R. dukra R. R., kuri teigė, jog jai paskambinusi mama ir pasakiusi, kad sumušė D. K., mamai liepusi iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ . Kaip matyti, tiek V. V., tiek R. R. nėra tiesioginiai įvykio liudininkai, tiriamu laiku R. namuose nebuvo ir apie S. R. sužalojimo aplinkybes gali nurodyti tik tai, kÄ jiems papasakojo S. R..

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė byla Nr. 2K-603/2011).

Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sutinka su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje jos kaltė pagrįsta prielaidomis. Kaltinimas D. K. inkriminuotÄ nusikaltimÄ grindžia tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei prieÅ¡taringais įrodymais, tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareikÅ¡to kaltinimo tikslumo ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių įrodytumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylÄ nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali bÅ«ti priimamas.

Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å i nuostata ne kartÄ patvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas, serija A, Nr. 146, byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 33501/96 byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ ir kt.).

Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukÅ¡tų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-606-697/2015). Jau iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių.

Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ , bei Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nesant pakankamai svarių, neabejotinų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones, turi pripažinti, jog besÄ lygiÅ¡kai neįrodyta, kad D. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sužalojo S. R., todėl nuosprendis dėl jos nuteisimo naikintinas ir D.

K. priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios D. K. ir jos gynėjo advokato Remigijaus JakÅ¡to apeliacinį skundÄ tenkinti. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį, kuriuo D. K. pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. K. pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Nukentėjusiosios S. R. bei Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Teisėjai Savinijus Katauskas Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė