2016-11-22 Nr. AB-21951-3-64-3-01531-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1316-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01531-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą (b. l. 1-5), prašydamas iš atsakovo D. L. priteisti 145,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir įsiskolinimo laikotarpis) bei 52,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 p.), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 p.), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 p.). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė D. L., kuris dėl nežinomų priežasčių 145,25 Eur vietinės rinkliavos nesumokėjo.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu (b. l. 36-38) pareiškėjo prašymą tenkino. Priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo D. L. 145,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip pat priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo D. L. 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų, 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), byloje ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavusių Tarybos 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-54 patvirtintų nuostatų (toliau – 2010 m. Nuostatai), 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-130 patvirtintų nuostatų (toliau – 2012 m. Nuostatai) bei nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusių nuostatų, patvirtintų Tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189, nuostatomis, sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, jog D. L. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. UAB „Telšių RATC” pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 145,25 Eur įsiskolinimas. Pagal 2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų 1 priedų 3 eilutes, už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name vietinės rinkliavos dydis buvo 133 Lt, pagal 2013 m. Nuostatų 1 priedo 3 eilutę šios rinkliavos dydis iki 2013 m. liepos 1 d. buvo 162 Lt, nuo 2013 m. liepos 1 d. – 46,92 Eur. Atsižvelgus į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, nebuvo pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog atsakovas būtų sumokėjęs vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Telšių RATC“ reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintas.

Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo priteisti 52,57 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija ,kurios 47 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM).

Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 6 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktų nuostatomis, administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014), teismas pažymėjo, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 Eur atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,50 Eur)), tačiau teismas, spręsdamas dėl UAB „Telšių RATC“ prašymo priteisti turėtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla nesudėtinga; atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvus ir neteikė atsiliepimo; atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų; prašymas paduotas per elektronines ryšių priemones. Be to, atsižvelgus į tai, kad UAB „Telšių RATC“ yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, padaryta išvada, kad pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 14 Eur. Teismo vertinimu, tokia išvada neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015).

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40-44), kuriame prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kurioje pareiškėjui priteista sumažinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, bei priimant sprendimą priteisti visą pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra vertintina kaip nepagrįsta ir turi būti pakeista. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014. Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalių bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindai, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius, ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies ir šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas. Teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų pastarųjų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014 ir kt.). Taip pat kadangi bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013), netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas.

2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai, pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, administracinių teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas, atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, teismai pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl yra priteisiamos nemažintinos (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3635-406/2014, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1578-243/2014, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1581-609/2014, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1582-162/2014 ir kt.), maksimali galima priteisti suma už pareiškėjo prašymo parengimą sudarė 1786,25 Eur (2,5 x 714,5 Eur), o pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma tesudaro 52,57 Eur, t. y. daugiau nei 33 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, atsakovas privalo atlyginti visas pareiškėjo patirtas, su šios bylos nagrinėjimu susijusias, bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus Rekomendacijose nustatytą priteistiną 1786,25 Eur advokato išlaidų dydį, pareiškėjo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų mažinimas ir / ar priteistinų išlaidų sumažinimas iki 14 Eur akivaizdu, jog neatitinka jokių proporcingumo, protingumo ir / ar teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

3. Pareiškėjas yra specifinis, visuomenės poreikius bei viešuosius interesus tenkinantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra atlikti vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, t. y. skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis ir, atitinkamai, skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį (Mažeikių rajono savivaldybės funkcijų vykdymas komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 45, 59 p.).

Todėl pareiškėjas, vykdydamas aukščiau nurodytas šiam pavestas funkcijas, viešojo pirkimo būdu įsigijo teisinio atstovavimo, išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų, paslaugas. Įsigytų paslaugų kaina neviršija Rekomendacijose nustatyto ribinio dydžio, todėl paslaugų kaina negali būti vertinama kaip per didelė ir / ar advokato paslaugų įkainius rinkoje viršijanti suma. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas draudžia keisti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, taip pat ir joje numatytą paslaugų teikimo kainą.

Toks pareiškėjui pavestų funkcijų įgyvendinimo būdas leidžia įgyvendinti vieną iš pamatinių aplinkosaugos principų - „teršėjas moka“ (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.), kadangi su konkrečios vietinės rinkliavos išieškojimu susijusias pareiškėjo patiriamas bei atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį sudarančias vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas privalo atlyginti ne kas kitas, o būtent prievolę pažeidęs konkretus atliekų turėtojas (teršėjas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme).

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi minėtas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas privalės patirti ne konkretus prievolę pažeidęs atliekų turėtojas / teršėjas, tačiau atliekų tvarkymo sistemą administruojantis pareiškėjas. Taip pat, remiantis Vietinės rinkliavos nuostatų 25 punktu, pareiškėjo patirtos, tačiau šiam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos bus įtrauktos į vietinės rinkliavos apskaičiavimus bei didins regiono atliekų turėtojų mokėtinos vietinės rinkliavos dydį.

Todėl dėl tam tikrų atliekų turėtojų prievolių nevykdymo bei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pareiškėjo patirtas vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas per vietinę rinkliavą privalės atlyginti visi regiono atliekų turėtojai, įskaitant ir tuos atliekų turėtojus, kurie sąžiningai vykdė šiems nustatytas prievoles.

4. Pirmosios instancijos teismo praktika, mažinant priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, akivaizdžiai skatina vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba bei skatina skolų išieškojimui samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu. Pažymėtina, jog tokia perspektyva nereiškia, jog pareiškėjas skolų išieškojimo išlaidų nepatirs. Priešingai – tokia praktika lems naujus pareiškėjo patiriamus, darbuotojų užmokesčiui lygius kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Todėl tokia pirmosios instancijos teismo praktika sąlygos tai, jog dėl prievolių pažeidimo patiriamos skolų išieškojimo išlaidos bus atlyginamos ne prievolę pažeidusių asmenų, o sąžiningų atliekų turėtojų, didinant jų mokamą vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nagrinėjant administracinę bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra svarbūs ne aplinkos teisės principai, pavyzdžiui, pareiškėjo akcentuojamas principas „teršėjas moka“, o proceso teisės normos, reglamentuojančios proceso šalių išlaidų atlyginimą, ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, kurioje, be kita ko, yra pateikti išaiškinimai dėl nustatant priteistinas išlaidas ir konkretų jų dydį aktualių principų taikymo. Kaip teisingai pažymi pareiškėjas apeliaciniame skunde, vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kurie atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 33 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, kad jis realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas (52,57 Eur) už prašymo paruošimą (surašymą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą (į pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į pareiškėjo prašymo turinį, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, į pareiškėjo teisinį statusą, į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, o atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo) ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, nes administracinė byla yra šabloniška ir nesudėtinga. Šių aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis (145,24 Eur) ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais.

Nors nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog priimtinas teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teismų praktikos (t. y. būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos) pavyzdžių, kurie patvirtintų jo teiginį, jog administracinių teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas teismai pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jas priteisia nesumažintas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) paliko nepakeistus Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesinius sprendimus, kuriais juridiniams asmenims už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14–15 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Akcentuotina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos ne tik nustačius pareiškėjo nurodytus CPK 93 straipsnio 2, 4 dalyse ir 98 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintus pagrindus, bet ir kitais atvejais atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus. Situacijos teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia ir tai, kad atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jo veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad yra pagrindas tik iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas, teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys