2018-05-16 Nr. AB-9706-3-61-3-01174-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-991-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01174-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 220. Joje nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo nuolat stebimas prižiūrėtojų (tiek vyrų, tiek ir moterų) bei kameroje buvusių kitų asmenų. Be to, privatumo nebuvo ir naudojantis dušu. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimą 2015 m. gruodžio 17 d. nustatė ir Visuomenės sveikatos centras. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtoje kameroje buvo laikomas dar su vienu kalinamuoju, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m gyvenamosios patalpos plotas atsižvelgiant ir į tai, kad kamera buvo apkrauta baldais. Pasak pareiškėjo, tokios sąlygos jį emociškai gniuždė. Pareiškėjas nurodė, kad pradėjo save žaloti, ne kartą kreipėsi į psichologus ir psichiatrus.

3. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,5 m aukščio sienele neužtikrino pareiškėjo privatumo (b. l. 93–95). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad visos Lukiškių TI-K patalpos yra įregistruotos ne kaip gyvenamosios, o kaip pagalbinės patalpos. Žmonių laikymas tokios patalpose, pasak pareiškėjo, yra nusikaltimas prieš žmoniškumą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–35).

5. Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Lukiškių TI-K paaiškino, kad maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius jų įstaigoje yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, o Lukiškių TI-K neturi galimybių to išvengti. Dėl šių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetas yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele, dušo įrengimas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 105–108). Dalį pareiškėjo skundo (dėl laikotarpio nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d.) teismas paliko nenagrinėtą.

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-4289-331/2016 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos priteisimo. Minėtoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš ploto ir privatumo pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas laikotarpis apima ir dalį šioje byloje pareiškėjo nurodyto laikotarpio (2015 m. lapkričio 1–10 d.), teismas šioje dalyje pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

8. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 25 d. iš viso 79 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Teismas taip pat pripažino, kad sanitarinio mazgo bei dušo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo.

9. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, t. y. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis.

III. 10. Pareiškėjas H. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš naujo peržiūrėti jo bylą ir priteisti 5 000 Eur (b. l. 115).

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra žeminanti. Pareiškėjas mano, kad teismas nesivadovavo sąžiningumo ir teisingumo principais.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 118–121).

13. Lukiškių TI-K atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai, pasak Lukiškių TI-K, yra abstraktūs, nėra konkretumo dėl pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos. Be to, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuota, kuo būtent pasireiškė neturtinė žala, nepateiktos jokios faktinės aplinkybės. Lukiškių TI-K nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta teisine išvada, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 250 Eur sumos priteisimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui priteistas šiek tiek daugiau nei 3 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis už parą, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis, nėra adekvatus dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimas truko gana ilgą laiko tarpą (daugiau nei 2,5 mėn.) (b. l. 30–31). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Įvertinusi taip pat ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas ne tik minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas pareiškėjui, tačiau ir kiti pažeidimai (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu), taip pat įvertinusi pažeidimų trukmę ir mastą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui papildomai priteistinas 580 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

19. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą pakeičia, padidindama pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 830 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui H. Z. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė