7db4101f-e290-4fdc-a9dc-0f8f9d774b60 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8124-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02585-2014-0                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 18.3; 70.1; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Andriui Å edžiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos liaudies partijos skundÄ atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja Lietuvos liaudies partija praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-04-25 raÅ¡tÄ Nr. 2-529(2.10.EP).PaaiÅ¡kino, kad atsakovas 2014-04-17 sprendimu Nr. Sp-128 atsisakė registruoti Lietuvos liaudies partijos iÅ¡keltų kandidatų sÄ raÅ¡Ä rinkimams į Europos ParlamentÄ . PareiÅ¡kėjos atstovai 2014-04-24 kreipėsi į KomisijÄ ir prašė grÄ Å¾inti rinkimų užstatÄ , tačiau atsakovo 2014-04-25 raÅ¡tu Nr. 2-529(2.10.EP) buvo informuoti, kad Lietuvos liaudies partijos sumokėtas rinkimų užstatas nebus grÄ Å¾intas vadovaujantis Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

PareiÅ¡kėjas su Å¡iuo sprendimu nesutinka, jam kyla abejonių dėl Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitikties Konstitucijai. Lietuvos liaudies partijos nuomone, minėta Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo nuostata neatitinka Konstitucijos 1 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 21/2010-30/2010, kurioje, spręstas klausimas dėl Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo (2008-05-08 redakcijos) 40 straipsnio sÄ lygos, susiejančios rinkimų užstato grÄ Å¾inimÄ su rinkimų rezultatais, atitikties Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012-03-29 nutarime Å¡ioje byloje konstatavo, kad teisinis reglamentavimas pasikeitė ir bylos dalis buvo nutraukta. Nurodė, kad rinkimų užstatas yra kandidatų sÄ raÅ¡o įregistravimo sÄ lyga, o užstato sumokėjimÄ patvirtinantis dokumentas, drauge su kitais Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais, yra pareiÅ¡kinis dokumentas, kurį bÅ«tina pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai norint dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Atsakovas Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio normas aiÅ¡kina pažodžiui, nekreipdamas dėmesio nei į jos loginę prasmę, nei sisteminius ryÅ¡ius su kitomis to paties įstatymo normomis.

Pasak Komisijos, rinkimams neregistruotas kandidatų sÄ raÅ¡as rinkimuose nedalyvauja, todėl nebegali įvykdyti Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimo dėl 3 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų surinkimo ir savaime praranda teisę į užstato susigrÄ Å¾inimÄ , tačiau toks įstatymo aiÅ¡kinimas kertasi su to paties įstatymo 45 straipsnio nuostatomis. Net atÅ¡aukus pareiÅ¡kinius dokumentus, užstatas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas ir įstatymas to nesieja su tam tikro balsų skaičiaus surinkimu (pareiÅ¡kinius dokumentus atÅ¡aukus rinkėjų balsų nebus surinkta, tačiau pagal Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 45 straipsnio 1 dalį užstatas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas).

Lietuvos liaudies partijos kandidatų sÄ raÅ¡as neregistruotas partijai nesurinkus 10 000 jÄ remiančių rinkėjų balsų, kaip nustatyta Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 40 straipsnio 4 dalyje. Pagal Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 39 bei 40 straipsnius, partijÄ remiančių rinkėjų paraÅ¡ai (parašų rinkimo lapai) nėra pareiÅ¡kiniai dokumentai, o tik įstatymo nustatyta papildoma sÄ lyga kandidatų sÄ raÅ¡ui įregistruoti, todėl reikalingo rinkėjų palaikymo nebuvimo faktas nors ir užkerta galimybę registruoti kandidatų sÄ raÅ¡Ä , tačiau nedraudžia grÄ Å¾inti rinkimų užstato.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja rinkimų užstato grÄ Å¾inimÄ atÅ¡aukus pareiÅ¡kinius dokumentus ir to paties įstatymo 42 straipsnio nuostatoms neprieÅ¡tarauja, bet jas papildo, nurodydama, kad rinkimų užstatas nebus grÄ Å¾intas ir tais atvejais, kai kandidatų sÄ raÅ¡o registracija yra panaikinta, kandidatų sÄ raÅ¡as neįregistruotas dėl pareiÅ¡kinių dokumentų trÅ«kumo ar pavėluotai pateiktų pareiÅ¡kinių dokumentų.

Komisija 2014-04-17 priėmė sprendimÄ Nr. Sp-128 atsisakyti registruoti Lietuvos liaudies partijos iÅ¡keltų kandidatų sÄ raÅ¡Ä rinkimams į Europos ParlamentÄ . Teisinis reglamentavimas nenustato teisinio pagrindo grÄ Å¾inti rinkimų užstatÄ pareiÅ¡kėjai.Pažymėjo, kad Lietuvos liaudies partijos atstovė su 2014-04-24 raÅ¡tu kreipėsi į KomisijÄ ir prašė pateikti iÅ¡vadÄ dėl užstato rinkimams į Europos ParlamentÄ grÄ Å¾inimo. Atsakovas 2014-04-25 raÅ¡te Nr. 2-529(2.10.EP) nurodė, kad rinkimų užstatas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas įstatyme nustatyta tvarka.

Å is raÅ¡tas nėra Komisijos sprendimas, tai tik atsakymas į Lietuvos liaudies partijos pateiktÄ klausimÄ . Galutinį sprendimÄ dėl užstato grÄ Å¾inimo atsakovas galės priimti tik tada, kai bus suėję Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai.Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012-03-29 nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2010-30/2010 Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto konstitucingumo nevertino, tačiau yra pasisakęs dėl Respublikos Prezidento rinkimų užstato ir pripažinęs, kad Prezidento rinkimų įstatymo (2008-06-12 redakcija;

Žin., 2008, Nr. 71-2721) 36 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, jog turi bÅ«ti pateiktas dokumentas apie sumokėtÄ paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių užstatÄ , taip pat tiek, kiek joje nustatyta, kad rinkimų užstatas yra grÄ Å¾inamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Å iame Konstitucinio Teismo nutarime nėra nurodyta, kad Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo nuostatos dėl rinkimų užstato gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai.

Rinkimų užstato institutas Respublikos Prezidento rinkimuose buvo pripažintas neprieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta per EPP.Byla nutrauktina. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014-04-25 raÅ¡to Nr. 2-529(2.10.EP), kuriame nurodytos Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto sÄ lygos dėl rinkimų užstato grÄ Å¾inimo. Nustatyta, kad Lietuvos liaudies partija su 2014-04-24 praÅ¡ymu kreipėsi į VyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ ir prašė pateikti iÅ¡vadÄ dėl užstato rinkimams į Europos parlamentÄ grÄ Å¾inimo (b. l. 28).

Atsakovas 2014-04-25 raÅ¡te Nr. 2-529(2.10.EP) paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai rinkimų užstato grÄ Å¾inimo tvarkÄ ir nurodė, kad neregistruotas kandidatų sÄ raÅ¡as rinkimuose nedalyvauja, todėl neįvykdžius Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto sÄ lygos, rinkimų užstatas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas įstatyme nustatyta tvarka (b. l. 29). Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra asmens teisė, kuri pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtakÄ konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, teismine tvarka gali bÅ«ti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Å ios teisės normos numato bÅ«tinÄ sias sÄ lygas kreipimuisi į teismÄ â€“ asmens atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto suraÅ¡ytas dokumentas, kuriame nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012, 2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir kt.).

Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, t. y. tokių teisės aktų ar veiksmų, kurie sukuria asmenims nepagrįstas pareigas ar riboja teises. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnis iÅ¡skiria tris kreipimosi į valstybės institucijas formas – praÅ¡ymÄ (kai praÅ¡oma priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nesiejant to su asmens teisių pažeidimu), skundÄ (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir praÅ¡ant jas apginti) bei praneÅ¡imÄ (kai kreipiamasi dėl kito asmens teisių apsaugos).

Priklausomai nuo kreipimosi klasifikacijos numatoma skirtinga praÅ¡ymų nagrinėjimo forma. Skundai nagrinėjami taikant administracinę procedÅ«rÄ ir laikantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19–36 straipsnių tvarkos, o praÅ¡ymai – pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų praÅ¡ymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos SÄ jungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis Å¡iais teisės aktais priimti kiti teisės aktai (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklės). Å ios taisyklės ir taikytinos praÅ¡ymų nagrinėjimui. PraÅ¡ymai pateikti informacijÄ turi bÅ«ti sprendžiami laikantis Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo reikalavimų.Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių 41 punktas papildomai iÅ¡skiria skirtingas praÅ¡ymų grupes ir iÅ¡aiÅ¡kina, kokį sprendimÄ dėl praÅ¡ymo reikia priimti, priklausomai nuo praÅ¡ymo turinio:41.1.

į praÅ¡ymÄ suteikti administracinę paslaugÄ â€“ iÅ¡duoti leidimÄ (licencijÄ ), dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ , – atsakoma suteikiant praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;41.2. į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;41.3.

į praÅ¡ymÄ priimti administracinį sprendimÄ â€“ įsakymÄ , potvarkį ar nustatytÄ ja tvarka kitÄ nustatytosios formos dokumentÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡ta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopijÄ , iÅ¡raÅ¡Ä ar nuoraÅ¡Ä arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;41.4. į kreipimÄ si, kuriame iÅ¡dėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, praneÅ¡ama apie institucijos veiklos pagerėjimÄ ar trÅ«kumus ir pateikiami pasiÅ«lymai, kaip juos iÅ¡taisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrÄ padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimÄ ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimÄ si atsakoma laisvos formos raÅ¡tu.PareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo turinys ir reikalavimai iÅ¡ esmės rodo, kad juo nepraÅ¡oma priimti su Lietuvos liaudies partijos teisėmis susijusio administracinio sprendimo, taigi Å¡io punkto reikalavimas vertinamas kaip praÅ¡ymas, į kurį, remiantis Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių 41.4 punktu, turi bÅ«ti atsakyta laisvos formos raÅ¡tu.

Laisvos formos raÅ¡tas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sÄ raÅ¡as yra pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Tarp Å¡ių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, kaip jau minėta, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims.

PareiÅ¡kėjos Komisijai pateiktas 2014-04-24 praÅ¡ymas yra laisvos formos raÅ¡tas, jame nepraÅ¡oma priimti administracinio sprendimo, o praÅ¡oma pateikti iÅ¡vadÄ dėl užstato rinkimams į Europos parlamentÄ grÄ Å¾inimo. Atsakovo 2014-04-25 raÅ¡tu Nr. 2-529(2.10.EP) Lietuvos liaudies partijai nesukuriamos jokios teisės ar pareigos, todėl byla dėl Å¡io raÅ¡to panaikinimo negali bÅ«ti nagrinėjama administraciniuose teismuose. Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užstatas grÄ Å¾inamas per 40 dienų pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui.

Pagal Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, politinės kampanijos laikotarpis – tai laikotarpis, kuris prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datÄ arba Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravus piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, arba pateikus Seimui Seimo narių grupės siÅ«lymÄ paskelbti referendumÄ ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos arba Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimÄ pripažinti referendumo paskelbimo iniciatyvÄ nutraukta ir (ar) pripažinti parašų rinkimÄ nutrauktu.

Priimant praÅ¡omÄ panaikinti raÅ¡tÄ , dar nebuvo pasibaigę rinkimai į Europos parlamentÄ , nekalbant apie politinės kampanijos pabaigÄ , taigi tuo metu negalėjo bÅ«ti priimtas teisines pasekmes sukeliantis sprendimas dėl užstato grÄ Å¾inimo / negrÄ Å¾inimo, tačiau tik tokį sprendimÄ Lietuvos liaudies partija galėtų ginčyti. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnis numato, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus.

Juos pasiraÅ¡o komisijos pirmininkas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali bÅ«ti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ skundžiamo dokumento matyti, kad jis neatitinka sprendimo formos, kuri naudojama kituose atsakovo sprendimuose (pavadinimas, dėstymo bÅ«das, žyma, kad sprendimÄ priėmė Vyriausioji rinkimų komisija), o taip pat sprendimo priėmimo tvarkos.

Skundžiamas sprendimas nėra priimtas komisijos narių balsavimu, o parengtas dokumento rengėjo. Be to, Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014-04-25 raÅ¡tas Nr. 2-529(2.10.EP) nėra paskelbtas, skirtingai nei kiti Vyriausiosios rinkimo komisijos sprendimai. Nors skundžiamame akte aiÅ¡kiai nurodoma teisės norma, kuri galėtų bÅ«ti taikoma Vyriausiajai rinkimų komisijai priimant sprendimÄ dėl rinkimų užstato grÄ Å¾inimo, kas galėtų lemti užstato negrÄ Å¾inimÄ , tačiau vien toks iÅ¡dėstymas negali bÅ«ti pagrindu laikyti šį raÅ¡tÄ sutinkamai su Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsniu priimtu sprendimu.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014-04-25 raÅ¡tas Nr. 2-529(2.10.EP) pagal turinį bei priėmimo tvarkÄ negali bÅ«ti laikomas aktu, kuriuo pareiÅ¡kėjai nustatomos papildomos pareigos ar ribojamos teisės. Tai informacinio, konsultuojamojo pobÅ«džio raÅ¡tas. Jis pagal turinį nėra individualÅ«s administracinis sprendimas, todėl negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Lietuvos liaudies partija neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismÄ dėl minėto raÅ¡to panaikinimo.

Kadangi nurodytos aplinkybės paaiÅ¡kėjo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bylÄ nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grÄ Å¾inamas sumokėtas žyminis mokestis. Byloje esantis 2014-05-06 įmokos mokėjimo kvitas (b. l.

4) patvirtina, kad Lietuvos liaudies partija sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Kadangi byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas už skundo padavimÄ sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,  n u t a r ė: BylÄ nutraukti.GrÄ Å¾inti Lietuvos liaudies partijai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtÄ 100 Lt žyminį mokestį (AB Swedbank 2014-05-06 mokėjimo nurodymas Nr. 45 į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėjai                                                                                                                          Rytis Krasauskas                                                       Mefodija Povilaitienė                           JÅ«ra Marija Strumskienė