2018-06-19 Nr. AB-11945-3-61-3-01213-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-424-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01213-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. M.) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 5 d. išsiuntė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 27-6777; 2) panaikinti Rokiškio 2-jo notarų biuro 2012 m. spalio 11 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą V. M. į 2,25 ha žemės sklypą Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į paveldimą buvusio žemės savininko, pareiškėjo tėvo K. Č., iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, (duomenys neskelbtini) kaime, Rokiškio rajone; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjui 6 400 Eur turtinei žalai bei 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimas priimtas daugiau nei prieš 20 metų, todėl teismas negali atnaujinti termino skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą dėl Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas), išvestiniai skundo reikalavimai panaikinti Rokiškio 2-jo notarų biuro 2012 m. spalio 11 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į pareiškėjo tėvo iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, (duomenys neskelbtini) kaime, Rokiškio rajone, taip pat atsisakyti priimti minėtu pagrindu.

Teismas taip pat nurodė, kad iš skundo argumentų matyti, jog turtinę žalą pareiškėjas iš esmės kildina iš, jo nuomone, nepagrįstai neatkurtų teisių į dalį tėvų žemės. Teismo vertinimu, už nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjo nurodomoje teritorijoje atsakingas NŽT Rokiškio skyrius, todėl Lietuvos valstybės atstovas šiuo atveju turėtų būti būtent minėtas NŽT teritorinis padalinys. Rokiškis pagal teritorinį teismingumą priklauso Panevėžio apygardos administracinio teismo teritorijai, todėl teismas vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti skundą.

Teismas iš pareiškėjo skundo turinio bei informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas į teismą su analogiškais skundais kreipiasi jau ne kartą, t. y. 2016 m. liepos 5 d. (administracinė byla Nr. I-8242-629/2016), 2017 m. vasario 10 d. (administracinė byla Nr. I-2474-426/2017). Teismas dar kartą pareiškėjui priminė, jog pareiškėjui minėtos teismingumo taisyklės ir skundo padavimo terminai išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016 bei 2017 m. vasario 17 d. nutartimi Nr. AS-339-525/2017, o pareiškėjas, vėl pažeisdamas teismingumo taisykles ir teikdamas aiškiai nepagrįstą prašymą dėl termino atnaujinimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių neteisėtumo nevertinti. Pareiškėjui dar kartą išaiškinta, kad teismas turi teisę skirti baudą (ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jeigu proceso dalyvis piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis priimta neįvertinus visų skunde išdėstytų faktų, nenustačius visų skunde nurodytų galiojančių teisės aktų taikymo teisingumo ir tikslingumo, neteisingai interpretuojant dalies teisės aktų nuostatas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad skundo (prašymo, pareiškimo) terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, gali būti taikoma ne visada, kad yra ir kita aplinkybė. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma 2016 m. birželio 2 d.

ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Administracinių bylų pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka“. Todėl 2012 m. lapkričio 24 d. paduoto skundo nagrinėjimas turi būti tęsiamas neribojant proceso dešimtimi metų. Teismas, neįvertinęs visų galiojančių teisės aktų, priėmė teisiškai nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Reikalavimas, kad Lietuvos valstybės atstovas dėl žalos atlyginimo turėtų būti NŽT teritorinis padalinys – Rokiškio skyrius, todėl skundas turėtų būti paduodamas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, ne tik kad yra nelogiškas, bet ir prieštarauja ABTĮ 31 straipsniui (teritorinis administracinių bylų teismingumas); prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-2254-12 padarytai išvadai, kad atsakovu bylose turi būti Nacionalinė žemės tarnyba; prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius negali būti nei ieškovu, nei atsakovu, nei suinteresuotu asmeniu teisme (2018 m. balandžio 5 skundo priedas Nr. 7); prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte išreikštai nuomonei ir šiame rašte paminėtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimui Nr. 1054 „Dėl Valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nesuteikia teismui teisės atsisakyti priimti skundą dėl to, kad skunde įrašytas ne tas atsakovas ir parinktas ne tos apygardos administracinis teismas, nes toks veiksmas prieštarautų 33 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją prašydamas inicijuoti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pataisą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktais ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti dviem pagrindais – dėl praleisto termino skundui pateikti bei dėl to, kad skundo dalies dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas nėra priskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundžiamas Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimas priimtas daugiau nei prieš 20 metų, todėl negali būti atnaujintas praleistas terminas skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiti pareiškėjo reikalavimai susiję su Rokiškio 2-jo notarų biuro 2012 m. spalio 11 d. V. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į 2,25 ha žemės sklypą, esantį Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), panaikinimu ir atsakovo įpareigojimu priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į paveldimą buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo, todėl nepriėmus pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo pagrįstai nebuvo priimti ir kiti du nurodyti reikalavimai.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 6 300 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjo nurodomoje teritorijoje atsakingas NŽT Rokiškio skyrius, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo nepriskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo jurisdikcijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą su analogiškais skundais kreipėsi jau ne kartą, pareiškėjui teismingumo taisyklės ir skundo padavimo terminai išaiškinti neskundžiamomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016 bei 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017, o pareiškėjas, pakartotinai pažeisdamas teismingumo taisykles dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pažymėtina, kad pareiškėjas įvardydamas paduodamą skundą „Trečias pakartotinis skundas“ pats iš esmės pripažįsta, jog paduoda skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir nesutinka su įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kuriuose buvo atsakyta į pareiškėjo tuos pačius keliamus klausimus skundo priėmimo stadijoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė