7dafcfaa-8a9b-4a4a-bc87-4fc58448cf78 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1672-806/2015   Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03080-2014-4      Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Vilnius         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam T. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Onai Kovarskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R.

K., nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokatui Edmundui JonuÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:            T. B. 2014-11-26 apie 21.00 val., Sodų g. 22, Vilniuje, prie „Lukoil“ degalinės automobilyje „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam R. K. ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, po ko vėliau pradėjo smaugti ir grasinti „atvažiuosiu ir užmuÅ¡iu, iÅ¡veÅ¡iu į miÅ¡kÄ â€œ, taip panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. 600 litų už darbÄ , pagal 2014-10-28 pasiraÅ¡ytÄ tarpininkavimo paslaugų sutartį ir 1500 litų už neva patirtus nuostolius, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį sumuÅ¡imo žyme kaktoje, deÅ¡iniajame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje blauzdoje. Apklaustas teisme kaltinamasis T. B. parodė, kad kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo pripažįsta pilnai. Jis, T. B. susitiko su nukentėjusiuoju, paprašė pinigų, sudavė kelis kartus ir nuvežė namo.

Vakare susitarė, kad susitiks, nukentėjusysis buvo su policija. Pasak T. B., buvo pasiraÅ¡yta su R. K. sutartis, pastarasis jam nesuteikė dėl lizingo paslaugų. Nesutinka, kad jis, T. B. sakė, jog užmuÅ¡, sakė, kad tau bus blogai. Jis, T. B. sakė, kad reikia pinigų, jei neduos bus blogai. Pasikarščiavo, nepagalvojo apie pasekmes. Jam, T. B. ta suma neatlyginta. T. B. teigimu, jis kalbėjo su nukentėjusiuoju, pastarasis nenorėjo, kad atlygintų žalÄ , sumokėjo nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas ligonių kasoms.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio sutinka. T. B. paaiÅ¡kino, kad jis nevežė nukentėjusiojo bagažinėje, vežė pastarÄ jį Å¡alia, keleivio vietoje, jis nukentėjusįjį laikė, jis geruoju pastarÄ jį parvežė namo. IÅ¡ pradžių buvo konfliktas, jis, T. B. sudavė smÅ«gių, kiek jų sudavė neatsimena, rankomis nukentėjusįjį mušė iÅ¡ kumščio. Pasak T. B., jis prašė, kad grÄ Å¾intų 600 Lt ir dar buvo davęs 500 Lt, gavosi 1100 Lt nuostolio. Kai važiavo nuo Sodų g. 22 iki nukentėjusiojo namų, Liepkalnio g., nukentėjusysis sėdėjo Å¡alia jo, T.

B.. Jis, T. B. grasino nukentėjusiajam pačioje jų susitikimo pradžioje. Jis, T. B. dabar atsipraÅ¡o nukentėjusiojo. PraÅ¡o, kad bÅ«tų galima atlyginti ieÅ¡kinį dalimis. Anot T. B., žinojo, kad nukentėjusysis reikalauja pinigų, jis galvojo, kad reikia iÅ¡ karto atneÅ¡ti visÄ sumÄ . Jis, T. B. dirbantis, turi savo įmonę, pajamos minimalios. Lapkričio 26 d. jis, T. B. susitiko su R. K. iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Prarado savitvardÄ . Turėjo omenyje nukentėjusiajam sakydamas, kad bus blogai, nes kreipsis į teismÄ .

Gailisi dėl tokio poelgio. Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamÄ jį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimÄ nutraukė.Kaltinamasis T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie aplinkybes nurodytas įtarime gali pasakyti tai, kad su jam pareikÅ¡tu įtarimu sutinka ir kaltę pripažįsta pilnai.

Jis, T. B. yra (duomenys neskelbtini). 2014-10-28 atstovaudamas Å¡iÄ Ä¯monę pasirašė tarpininkavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų tiekėju R. K.. R. K. tarpininkavimo sutartimi įsipareigojo tarpininkauti vilkiko pirkimo lizingo klausimais. Už tarpininkavimo sutartį jis, T. B. R. K. sumokėjo 605 litus. Po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo jis, T. B. su R. K. vilkiko lizingo pirkimo klausimais bendravo elektroniniu paÅ¡tu ( el. laiÅ¡kų iÅ¡raÅ¡Ä prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos).

R. jam, T. B. laiÅ¡kuose rašė, kad visi dokumentai, kas liečia dėl vilkiko lizingo įsigijimo yra tvarkoje ir bankas suteikia lizingÄ , bet vėliau R. nurodė, kad liko keblumų tvarkant reikalus ir dar papildomai paprašė sumokėti 500 litų. Pokalbis dėl pinigų vyko telefonu. Jis, T. B. sutiko ir 2014-11-17 apie 17.00-17.30 val., banko „Snoras“ patalpose, esančiose Vivulskio gatvėje, R. kolegei, jo įpareigotas asmuo padavė R. K. kolegei 500 litų. Perdavus pinigus jokio dokumento pasiraÅ¡yta nebuvo, dėl to, kad jis, T.

B. R. K. pasitikėjo. Po to, jis, T. B. kiekvienÄ dienÄ pradėjo skambinti R. ir teirautis dėl lizingo klausimų. R. jam, T. B. kiekvienÄ dienÄ sakydavo, kad rytoj viskas bus sutvarkyta, bet iki Å¡ios dienos R. taip ir neįvykdė savo įsipareigojimų numatytų tarpininkavimo sutartyje. 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis, T. B. paskambino R. kolegei S. ir pasakė, kad jų paslaugų nebereikia, nes R. nevykdo savo įsipareigojimų. S. pasakė, kad pinigus atiduos. 2014-11-27 jis, T.

B. paskambino pačiam R. K. ir pasiÅ«lė susitikti dėl pinigų. R. sutiko ir susitarė susitikti tÄ patį vakarÄ prie prekybos centro „Iki“, esančio stoties rajone. Vakare kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negali, bet buvo tamsu. Ä® susitikimÄ jis, T. B. atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausančiu automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie „Iki“ parduotuvės R. jau laukė. Tada R. atsisėdo pas jį, T. B. į automobilį, jis paklausė kada bus pinigai.

R. pasakė, kad Å¡iuo metu neturi. Tada jis, T. B. labai susinervino ir pradėjo ant R. Å¡aukti ir nepamena kiek sudavė pastarajam smÅ«gių į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. R. bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, bet pastarÄ jį sulaikė. R. pasakė, kad grÄ Å¾intų pinigus dėl sutartyje neįvykdytų įsipareigojimų, nes ir taip patyrė nuostolių. R. pasakė, kad grÄ Å¾ins pinigus ir duos dar virÅ¡aus. R. pasakė, kad pastarasis bendroje sumoje atiduotų 1500 litų. R. K. į automobilio bagažinę tikrai neuždarinėjo ir nevežė pastarojo prie jo gyvenamosios vietos, nes nežinojo kur jis gyvena.

Tada su R. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nes pastarasis taip pageidavo. R. pasakė, kad iki vakaro bÅ«tų pinigai, sumos neįvardino. R. atsakė, kad pinigai bus. Tada paklausė kur pastarasis gyvena, jis nurodė savo namų adresÄ , berods tai buvo Liepkalnio g. Parvežė R. namo, bet tikrai ne bagažinėje, ir pasakė, kad pastarajam apie 24.00 val., paskambins. Apie 24.00 val., jis, T. B. vėl paskambino R., bet pastarojo telefonu atsiliepė pareigÅ«nas. Jis, T. B. tada iÅ¡sigando ir padėjo ragelį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. (b.l. 59)Kaltinamasis T.

B. 2015-04-14 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta pilnai, lieka prie anksčiau duotų parodymų ir tvirtina. Automobilyje „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas, priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuriÄ jis, T. B. atstovauja kaip įmonės direktorius yra pasirašę nuomos lizingo sutartį. Tokių grasinimų kurie nurodyti įtarime iÅ¡ jo, T.

B. pusės nebuvo, jis nukentėjusiajam tik pasakė, jei nebus pinigų bus blogai. KÄ tuo metu turėjo omenyje sakydamas, nežino. Pakeisti ar papildyti daugiau nieko nenori. Dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. (b.l. 64)Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-28 buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ jis atstovavo, kaip paslaugų teikėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus T. B., kaip paslaugų gavėjo.

Pagal sutartį paslaugos teikėjas turėjo teikti tarpininkavimo paslaugas, siekiant gauti paskolÄ , o paslaugos gavėjas – sumokėti 500 litų dydžio avansinį mokestį, o paslaugÄ suteikus dar 200 litų. Anksčiau su T. B. nebuvo pažįstami, pastarasis jį, R. K. susirado pagal skelbimÄ , o pasiraÅ¡ant sutartį buvo atvažiavęs T. tėvas, kuris atvežė pasiraÅ¡yti sutartį. Paslaugų minėtai įmonei suteikti negalėjo, kadangi T. pateikė melagingus apie savo įmonės kreditingumo istorijÄ .

Gavosi taip, kad T. B. turėjo daug skolų, o jie bendravo su privačiais kreditoriais ir su kredito unijomis. T. B. vis delsė su dokumentų apie įsiskolinimus pateikimu. Kreditoriai patikrino T. B. įsiskolinimus ir prašė papildomų dokumentų, o T. B. jų neteikė. Avansas 500 litų buvo pervestas į įmonės sÄ skaitÄ . Toliau T. B. skambino ir priekaiÅ¡tavo, kad vyksta mulkinimas, kad paskola neiÅ¡duodama. 2014-11-26 apie 21.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. B. jam, R. K. pasiÅ«lė susitikti Vilniaus autobusų stotyje neva norėjo perduoti tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymui reikÅ¡mingus dokumentus. 21.40 val., jam, R.

K. atvykus į sutartÄ vietÄ , t.y. prie PC „IKI“ esančios Vilniaus autobusų stotyje, ten susitiko su T., kuris pasiÅ«lė sėsti į pastarojo automobilį „BMW 730“, valstybinių numerių neatsimena. Kai įsėdo į automobilį, T. jį, R. K. nuvežė į Å¡alia PC, Sodų g. 22 esančiÄ degalinę „Lukoil“. Degalinėje T. B. sudavė jam, R. K. ne mažiau 10 smÅ«gių kumščiu į galvos sritį, sakė, kad jis melagis ir sutarties įsipareigojimų nevykdo.

Jis, R. K. bandė užsidengti galvÄ ir pabėgti per duris, tačiau T. B. jį sulaikė. Po ko T. pradėjo jį, R. K. smaugti. Toliau mušė į įvairias kÅ«no vietas. Kadangi T. stambesnis ir stipresnis už jį, R. K., tai jam nelabai pavyko prieÅ¡intis. Paklausė jo, R. K. kur jis gyvena. Reikalavo grÄ Å¾inti visus pinigus ir duoti dar virÅ¡aus, t.y. 1500 litų. Po to, jam, R. K. pavyko pabėgti iÅ¡ automobilio, bet T. jį pasivijo ir įmetė į bagažinę. Ä®metęs jį, R. K. į bagažinę jį vežiojo ir parvežė į vietÄ kur jis gyveno, t.y. (duomenys neskelbtini).

Tada jam, R. K. davė 1 valandÄ laiko, kad grÄ Å¾inti pinigus, o jeigu pinigų negražins grasino atvažiuoti ir užmuÅ¡ti, tyčiojosi, sakė, kad „iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ â€œ. Jis, R. K. buvo baisiame Å¡oke, iÅ¡ tikro galvojo, kad T. B. gali tai padaryti. Tuomet pasikvietė kolegės vyrÄ , kuris jį, R. K. nuvežė į policijÄ , bet nuvykęs į policijos komisariatÄ nesugebėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Paskui nuvyko į Lazdynų ligoninę, o vėliau kreipėsi į advokatus dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo.

Å iuo metu dar yra Å¡oke, nėra visiÅ¡kai atsigavęs, negali nuosekliai atkurti įvykių sekos, kalba jam, R. K. užsikerta. Jam, R. K. bÅ«nant policijos komisariate T. B. skambino į jo telefonÄ , tačiau atsiliepė policijos pareigÅ«nas ir po to T. jam daugiau nebeskambina. (b.l. 29)Papildomai nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie ankstesnių parodymų nori pridurti, kad 2015 kovo mėnesį į jo telefonÄ paskambino T. B., kuris paprašė su juo susitikti ir pakalbėti dėl konflikto, kuris įvyko 2014 m. lapkričio mėnesį, kai neturėdamas jokio pagrindo panaudodamas fizinį ir psichinį smurtÄ reikalavo iÅ¡ jo pinigų, t.y. 600 litų už darbo paslaugas ir 1500 litų virÅ¡aus, nes neva pastarasis patyrė nuostolių.

Jis, R. K. savo paslaugų jam numatytų sutartyje neįvykdė dėl to, kad T. atstovaujama įmonė turėjo skolų ir apie tai jo neinformavo, nepateikė laiku reikiamų dokumentų. Jis, R. K. T. pasakė, kad bendrautų su jo įgaliotu atstovu, kurio buvo paprašęs, kad atstovautų jį dėl žalos atlyginimo, nes po Å¡io įvykio yra dar labai sukrėstas, yra 80 procentų nedarbingas, artimiausiu metu gulsis į privačiÄ klinikÄ dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimo. Negali miegoti, bijo žmonių, geria antidepresantus.

Jo, R. K. įgaliotas atstovas M. A. jam paskambino kitÄ dienÄ ir pasakė, kad kalbėjo su T. B. su kuriuo bendravo dėl žalos atlyginimo. M. pasakė, kad reikia susitikti visiems trims, t.y. jam, R. K., M. ir T. Jis, R. K. sutiko ir 2015-03-31 prekybos centre VCUP jie susitiko. Susitikimo metu T. jo, R. K. neatsiprašė, bendraujant bandė paneigti kai kurias įvyko aplinkybes, bet jis į jokias kalbas nesileido ir pasakė, kad per 5 dienas pastarasis turi atlyginti žalÄ ir tada jis sutiks pasiraÅ¡yti susitaikymo protokolÄ .

T. pradėjo su juo, R. K. derėtis, bet su pastaruoju nesiderėjo, nes po Å¡iuo įvykio jis patyrė labai didelį Å¡okÄ , dėl ko visiÅ¡kai sutriko jo psichinė bÅ«klė. Su T. susitarė susitikti 2015-04-03, 11.00 val., nes žadėjo duoti dalį pinigų dėl žalos atlyginimo, bet Å¡iandien ryte, apie 10.00 val., paskambino M., kuris jam, R. K. pasakė, kad su juo susisiekė T., kuris pasakė, kad žalos neatlygins, nes pastarasis pasitarė su savo teisininkais ir taip nusprendė. Su T. pats nebendravo, pastarasis jam, R.

K. neskambino. T. jo, R. K. manymu nesigaili, jo neatsiprašė, toliau bando iÅ¡sisukti nuo esamos situacijos, dėl to su pastaruoju taikytis nesutinka ir jo manymu geriausia, kad bylÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisme ir bÅ«tų priimtas atitinkamas sprendimas T. atžvilgiu. Iki Å¡io įvykio jis, R. K. buvo darbingas, nesirgo jokia psichine liga, niekur nesigydė, jokių vaistų nevartojo, po įvykio yra visiÅ¡kai palūžęs, nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo. (b.l. 30)Liudytoja S. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R.

K. yra bendradarbiai ir Å¡eimos draugai. R. pažįsta 4-5 metus. R. jos, S. G. buvo paprašęs, kad ji pabendrautų su klientais dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo suteikiant kreditÄ . Ji, S. G. sutiko pabendrauti su klientais ir 2014 m. spalio mėnesį, vakare, apie 21.00 val., tikslios datos nepamena, su ja, S. G. susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. B. ir pastarojo tėvas, kokie tėvo anketiniai duomenys nežino ir susitarė susitikti. Susitikimas vyko prekybos centre „Panorama“.

Susitikimas vyko labai trumpai, apie 5 minutes, jiems papasakojo apie tarpininkavimo imant kreditÄ sÄ lygas, galimybes ir nurodė, kad toliau bendrautų su jos, S. G. kolega R. K.. Vėliau iÅ¡ R. sužinojo, kad pastarasis atstovaudamas įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. B.. R. pasirašęs sutartį intensyviai dirbo kredito suteikimo klausimu, bet kiek jai, S. G. yra žinoma, kad trÅ«ko dokumentų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pusės, paaiÅ¡kėjo, kad minėta įmonė turėjo skolų, kurių nepadengė, direktoriaus asmeninės skolos lindo viena po kitos.

Ji, S. G. su T. B. daugiau niekada nebendravo, pastarasis jai neskambino, apie tai, kad T. B. atsisakė jų paslaugų jai nėra žinoma. Maždaug 2014 m. lapkričio mėnesį jai, S. G. R. papasakojo, kad T. B. tėvas intensyviai R. skambinėjo, klausinėjo kada bus suteiktas kreditas. 2014 lapkričio mėnesį jai, S. G. kartu vykstant iÅ¡ darbo namo su R. paprašė pastarÄ jį iÅ¡leisti prie Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“, nes pasakė, kad turi susitikimÄ su T., nes neva T. nori perduoti kažkokius dokumentus.

R. jai, S. G. pasakė, kad susitikimas su T. vyks prie stoties. Maždaug apie 23.00 – 24.00 val., jai, S. G. paskambino R. Å¡oko bÅ«senos ir pasakė, kad atsitiko bėda ir paprašė atvažiuoti pas pastarÄ jį į namus. Ji, S. G. su vyru per 10 minučių nuvyko į vieÅ¡butį, t.y. Liepkalnio gatvėje, R. tuo metu buvo apsistojęs vieÅ¡butyje. Vyras nuėjo į R. kambarį ir pastarÄ jį atvedė į automobilį. R. buvo labai pasimetęs, labai mažai kalbėjo. Buvo iÅ¡sigandęs, ant veido matėsi smurto žymės, negalėjo pasukti galvos.

Ji, S. G. paklausė kas nutiko, R. pasakė, kad susitikimo metu jį sumušė T. B. ir grasino susidoroti su pastaruoju ir jo Å¡eimos nariais. Ji, S. G. su vyru staigiai R. nuvežė į policijos komisariatÄ , kad paraÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ , bet atvykus į policijos komisariatÄ , R. bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos negalėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo ir paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, todėl pastarÄ jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Po Å¡io įvykio R. kardinaliai pasikeitė, akivaizdžiai matosi, kad yra sutrikusi pastarojo psichika, dvi savaites jam veždavo maistÄ Ä¯ vieÅ¡butį, nes jis bijo žmonių, Å¡lapinasi į lovÄ , nesiorientuoja aplinkoje, pilnai užsidarė, su niekuo nebendrauja.

Ji, S. G. R. pasiÅ«lė kreiptis į psichiatrÄ , nes akivaizdžiai matosi, kad R. reikalinga pagalba, taip pat į neurologÄ , nes problemos su koja. Anksčiau R. nei fizine, nei psichine sveikatos bÅ«kle nesiskundė ir ji, S. G. to nepastebėjo. Å iuo metu R. vaikÅ¡to pas psichiatrÄ ir ruoÅ¡iasi gultis į psichiatrinę ligoninę, gydytojas yra iÅ¡rašęs siuntimÄ , nes reikalingas tolimesnis gydymas. (b.l. 33-35)R. K. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, 2015-02-25 atlikta R. K. medicininių dokumentų apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad R.

K. nustatyta sumuÅ¡imo žymės kaktoje, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-11-26 ir pagal turimus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 38-39)Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Å io straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančiÄ teisę. SavavaldžiavimÄ kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant.

Psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu. Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis.

Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ . Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan.             IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T.

B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė jos padarymo aplinkybes. T. B. neneigia sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, kiek kartų jau dabar neatsimena, rankomis nukentėjusįjį mušė iÅ¡ kumščio, nurodo, kad jis nukentėjusiajam sakė, kad reikia pinigų, jei neduos bus blogai, t y. turėjo omenyje, kad kreipsis į teismÄ . PaaiÅ¡kino, kad jis, T. B. nukentėjusįjį ranka maÅ¡inoje laikė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad degalinėje T. B. sudavė jam ne mažiau 10 smÅ«gių kumščiu į galvos sritį, sakė, kad jis melagis ir sutarties įsipareigojimų nevykdo. Jis, R. K. bandė užsidengti galvÄ ir pabėgti per duris, tačiau T. B. jį sulaikė. Po ko T. pradėjo jį, R. K. smaugti. Toliau mušė į įvairias kÅ«no vietas. Kadangi T. stambesnis ir stipresnis už jį, R. K., tai jam nelabai pavyko prieÅ¡intis. R. K. teigimu, T. B. reikalavo grÄ Å¾inti visus pinigus ir duoti dar virÅ¡aus, t.y. 1500 litų.

Po to, jam, R. K. pavyko pabėgti iÅ¡ automobilio, bet T. jį pasivijo ir įmetė į bagažinę. Ä®metęs jį, R. K. į bagažinę jį vežiojo ir parvežė į vietÄ kur jis gyveno. Tada jam, R. K. davė 1 valandÄ laiko, kad grÄ Å¾inti pinigus, o jeigu pinigų negražins grasino atvažiuoti ir užmuÅ¡ti, tyčiojosi, sakė, kad „iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ â€œ. Pasak R. K., Å¡iuo metu dar yra Å¡oke, nėra visiÅ¡kai atsigavęs, negali nuosekliai atkurti įvykių sekos, kalba jam užsikerta.

Tai, kad R. K. buvo iÅ¡sigandęs ir sumuÅ¡tas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos S. G. parodymai, kad jai paskambino R. K. Å¡oko bÅ«senos ir pasakė, kad atsitiko bėda ir paprašė atvažiuoti pas pastarÄ jį į namus. Pasak S. G., R. K. buvo labai pasimetęs, labai mažai kalbėjo, buvo iÅ¡sigandęs, ant veido matėsi smurto žymės, negalėjo pasukti galvos. Ji, S. G. paklausė kas nutiko, R. K. pasakė, kad susitikimo metu jį sumušė T. B. ir grasino susidoroti su pastaruoju ir jo Å¡eimos nariais.

S. G. teigimu, po Å¡io įvykio R. K. kardinaliai pasikeitė, akivaizdžiai matosi, kad yra sutrikusi pastarojo psichika, dvi savaites jam veždavo maistÄ Ä¯ vieÅ¡butį, nes jis bijo žmonių, Å¡lapinasi į lovÄ , nesiorientuoja aplinkoje, pilnai užsidarė, su niekuo nebendrauja. Teismas įvertinęs byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , konstatuoja, kad kaltinamasis savavaldžiavo panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ , o bÅ«tent T. B. automobilyje sudavė nukentėjusiajam R. K. ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, po ko vėliau pradėjo smaugti ir grasinti „atvažiuosiu ir užmuÅ¡iu, iÅ¡veÅ¡iu į miÅ¡kÄ â€œ, taip panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. 600 litų už darbÄ , pagal 2014-10-28 pasiraÅ¡ytÄ tarpininkavimo paslaugų sutartį ir 1500 litų už neva patirtus nuostolius, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį sumuÅ¡imo žyme kaktoje, deÅ¡iniajame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje blauzdoje. Byloje nustatyta, kad 2014-10-28 buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ atstovavo R.

K., kaip paslaugų teikėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus T. B., kaip paslaugų gavėjas. Pagal sutartį paslaugos teikėjas turėjo teikti tarpininkavimo paslaugas, siekiant gauti paskolÄ , o paslaugos gavėjas – sumokėti 500 litų dydžio avansinį atlyginimÄ plius PVM, o paslaugÄ suteikus dar 200 litų plius PVM. R. K. parodė, kad paslaugų minėtai įmonei suteikti negalėjo, kadangi T. pateikė melagingus duomenis apie savo įmonės kreditingumo istorijÄ , T.

B. turėjo daug skolų, o jie bendravo su privačiais kreditoriais ir su kredito unijomis, T. B. vis delsė su dokumentų apie įsiskolinimus pateikimu. Kreditoriai patikrino T. B. įsiskolinimus ir prašė papildomų dokumentų, o T. B. jų neteikė. Avansas 500 litų buvo sumokėtas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. T. B. pasiūlė R. K. susitikti dėl šių reikalų. Susitikimo su R. K. metu, T. B. siekdamas įgyvendinti savo pretenzijas ir reikalavimus, sudavė R. K. nemažiau dešimt smūgių į galvos sritį, vėliau savo išsakytais žodžiais bei veiksmais stipriai įbaugino nukentėjusįjį R.

K., kuriam susidarė įspÅ«dis, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, juo labiau po panaudoto smurto jo atžvilgiu. Kaltinamojo grasinimas buvo efektyvus, suvoktas kaip realus pavojus. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiajam T. B. buvo panaudota psichinė prievarta. Kaip minėta padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo panaudota psichinė prievarta, sukeliant didelę žalÄ , psichinius padarinius – buvo iÅ¡sigandęs, labai blogai jautėsi, buvo stipriai sukrėstas, bijojo T.

B.. Kreiptinas dėmesys ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinius duomenis, akivaizdu, kad T. B. fiziÅ¡kai žymiai stipresnis už R. K.. Fizinės prievartos panaudojimÄ nukentėjusiajam be aukščiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymų ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyta sumuÅ¡imo žymės kaktoje, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2014-11-26 ir pagal turimus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje įrodyta, kad nukentėjusiajam savavaldžiaujant buvo panaudota ir psichinė, ir fizinė prievarta, kuria buvo padaryta didelė žala nukentėjusiajam. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Kaltinamasis T. B. suvokė, kad jis neteisėtomis priemonėmis, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdė savo teisę, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus padaryta didelė žala nukentėjusiajam ir sÄ moningai savo veiksmais leido tokiems padariniams atsirasti.Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.Skirdamas bausmę T. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika tyčinė. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalykÄ . Tiriant T. B. asmenybę nustatyta, kad neteistas, baustas administracine tvarka, vidurinio iÅ¡silavinimo, jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. B. laisvės atėmimÄ . Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad T. B. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį.

BK 641 str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad T. B. skiriama bausmė sumažintina 1/3. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis Å¡iais ir kitais duomenimis, gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apibrėžta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2007, 2K-160/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimÄ apžvalgoje (BK 75 str. ir 92 str.) nurodyta, kad nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmenims, kuriems jau vienÄ kartÄ buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dirba, jauno amžiaus, teisiamas pirmÄ kartÄ , teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieÅ¡kinį, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, manytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymÄ atidėti, suteikiant kaltinamajam Å¡ansÄ pasitaisyti, paskiriant pareigas: tęsti darbÄ bei per vienerius metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R.

K. priteistÄ neturtinę žalÄ .T. B. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. K. teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurio praÅ¡o priteisti R. K. 2000 eurų iÅ¡ T. B. neturtinės žalos, nes dėl T. B. fizinio smurto R. K. ne tik patyrė didelį fizinį skausmÄ , baimę, Å¡okÄ , bet ir turėjo ilgai gydytis, iÅ¡gyventi nepatogumus tiek darbe, tiek bendraujant socialinėje aplinkoje.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo T. B. nusikalstamos veikos R. K. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , nepatogumus tiek darbe, tiek bendraujant socialinėje aplinkoje, kuriuos jaučia iki Å¡iol ir jaus visÄ likusį gyvenimÄ , mano, kad nurodyta neturtinė žala Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrįsta. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens kaltę, jos formÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, dirbantis, jauno amžiaus, įvertinus aukščiau aptartas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta priteisiant visÄ praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

K. atstovas advokatas Edmundas JonuÅ¡as praÅ¡o priteisti 300 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad R. K. sumokėjo advokatui E. JonuÅ¡ui 300 eurų už atstovavimÄ .

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo darbo ir laiko sÄ naudas, teismas vertina, kad iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl praÅ¡oma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina iÅ¡ T. B..Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 89,02 eurų civilinį ieÅ¡kinį byloje. Teisme gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad T. B. atlygino už nukentėjusiojo gydymÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ , todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieÅ¡kinio.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nukentėjusįjį byloje atstovavo advokatas. Taigi Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimÄ teismas pripažįsta bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, iÅ¡laidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais, nusprendžia:              T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, paskiriant tuo laikotarpiu pareigas: tęsti darbÄ bei per vienerius metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R.

K. priteistÄ neturtinę žalÄ .Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.              T. B. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ T. B. atlyginti 2000 eurų dydžio neturtinę žalÄ nukentėjusiojo naudai.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T.

B. 300 eurų nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo paslaugoms apmokėti. Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                       Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė                                                   Â