2017-01-04 Nr. AB-547-3-61-3-04570-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-95-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04570-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. (V. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. (V. F.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl norminio administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama pradėti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais nutarė grąžinti pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalį minėti subjektai taip pat turi teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Teismas pažymėjo, kad norminė administracinė byla, pradėta priimant individualios administracinės bylos proceso šalies prašymą ištirti norminio akto teisėtumą, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl skundą atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėja V. F. padavė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi.

Atskirajame skunde nurodo, kad tai, jog norminė administracinė byla, pradėta priimant individualios administracinės bylos proceso šalies prašymą ištirti norminio akto teisėtumą, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 2 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja V. F. padavė teismui skundą, prašydama pradėti Generalinės prokuratūros priimto norminio teisės akto teisėtumo tyrimą.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą remdamasis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kas turi teisę kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Minėtoje normoje įtvirtinta, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

ABTĮ 113 straipsnyje reglamentuota galimybė prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla. Šiuo atveju prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja nepatenka į subjektų, numatytų ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, todėl neturėjo teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėja neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjos skundą. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenumatytiems subjektams nėra suteikta teisė kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, todėl pareiškėjos skundą pagrįstai atsisakė priimti 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad tai, jog norminė administracinė byla, pradėta priimant individualios administracinės bylos proceso šalies prašymą ištirti norminio akto teisėtumą, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, anot pareiškėjos, prieštarauja Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 2 daliai.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ABTĮ įtvirtinto reguliavimo, kuris nesuteikia teisės bet kuriam subjektui kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, teisėtumu. Pažymėtina, kad pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012;). Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegijai teisiškai pagrįstų abejonių dėl atitinkamų ABTĮ nuostatų atitikties Konstitucijai nekyla, todėl nėra pagrindo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto teisės akto nuostatų teisėtumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. (V. F.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius